Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Nukentėjusioji K. Š. (T. V.) parodė, kad ji gyvena (duomenys neskelbtini). Šiuo adresu gyvena kartu su savo vyru A. Š.. Kartu gyvena nuo 2016-05-27, oficialiai susituokė 2016-09-21. 2017-03-10 kartu su vyru buvo namuose, vyras A. gėrė alkoholinius gėrimus. Tarp jų buvo žodinis konfliktas dėl to, kad jis 2017-03-09 buvo išėjęs susitikti su kitu vyru, su kuriuo jis turėjo lytinius santykius už pinigus. Kad ši informacija reali ji žino, nes perskaitė jo susirašinėjimą telefonu. Būdamas išgėręs, apie 22 val., A. trenkė jai kairės kumščiu į pakaušį, taip pat iš dešinės kojos kelio kelis kartus trenkė į pilvą. Ji parkrito ant žemės. Tuo metu A. iš spintelės po televizoriumi išsitraukė savo turimus ginklus (net nežino ar jie šaunami, tačiau jais gąsdina, kad jei jis norėtų, galėtų jais nušauti ją), vieną iš turimų ginklų užtaisė, sakė, kad tai revolveris ir kad nori ją nušauti, kad ji nieko nepadarys. Ji išsigando ir pabėgo į virtuvę. Jis nuo jos atstojo ir toliau nuėjo gerti. Į policiją ji neskambino, nes A. atėmė iš jos mobiliuosius telefonus. 2017-03-11 ryte, apie 10 val., sulaukusi momento, kai A. išėjo į darbą, ji susikrovė reikalingiausius daiktus ir savo automobiliu išvyko pas pažįstamą R.. Informavo savo tėvus, kad pabėgo nuo vyro. A. pradėjo jai skambinėti, jos ieškoti, klausinėti, kur ji yra. Apie 18.30 val. kartu su R. išvyko į Klaipėdos autobusų stotį, iš kur planavo autobusu važiuoti į Vilnių, kur būtų nuėjusi į policijos komisariatą parašyti pareiškimą. Klaipėdoje rašyti pareiškimą bijo, nes vyras yra minėjęs, kad turi daug pažinčių, visos bylos prieš jį yra nutrauktos ir kad tik prisidarys sau bėdų. Atvykusi į autobusų stotį pamatė, kad autobusas į Vilnių išvyks tik už valandos. Kadangi bijojo dėl savo gyvybės, norėjo kuo skubiau išvykti, nusprendė kartu su R. vykti į Vilnių taksi automobiliu. Važiuojant automagistrale, Kryžkalnyje, prie "Orlen" degalinės juos sustabdė policijos pareigūnai, kurie tikrino informaciją, pateiktą jos vyro A., jog ji gali būti pagrobta ir vykti į Vilnių. Pareigūnams parašė paaiškinimą, jog į Vilnių vyksta savo noru. Apie 23 val. taksi vairuotojas atvežė iki Žvėryno mikrorajono, kur gyvena R. dukra. Kadangi buvo vėlus metas, taip pat blogai jautėsi, parašyti pareiškimą nusprendė kitą dieną (1 t., b.l.29-30). 2017-03-13 papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad su A. bendrų vaikų neturi. Iš karto po santuokos santykiai su A. pablogėjo, jis pradėjo paromis negrįžti namo, dažnai vartoti alkoholinius gėrimus, kelti konfliktus. Konfliktų metų jis prieš ją smurtavo ir nuolat grasino jai ginklu, sakydamas kad ją nužudys, nušaus. Anksčiau į policiją dėl A. veiksmų nesikreipė, nes bijojo, galvojo, kad jis gali ją nušauti. 2017-03-09 ryte A. išėjo iš namų, prieš tai pasakė, kad turi daug darbų. Tą vakarą namo negrįžo, kur ir su kuo jis buvo nežino. 2017-03-10, apie 07 val., A. grįžo namo, ji buvo kambaryje, miegojo. Ji atsikėlė, A. nuėjo į vonią nusiprausti. Ji nutarė patikrinti jo telefoną. Telefone perskaitė susirašinėjimo žinutes su kažkokiu jai nepažįstamu draugu. Iš žinučių turinio suprato, kad jis santykiauja lytiškai su vyrais už pinigus. Tuo metu jis išėjo iš vonios, ji jam nieko nesakė. Jis padavė jai 150 eurų ir pasakė, kad juos uždirba, o po to apsirengė ir išėjo iš namų, sakė, kad eis į darbą. Apie 21 val. jis grįžo namo, matėsi, kad buvo neblaivus, nuo jo sklido alkoholio kvapas, kur ir su kuo gėrė nežino. A. su savimi parsinešė konjako butelį, nusirengė ir nuėjo į kambarį bei pradėjo gerti parsineštą konjaką. Ji nuėjo į kambarį, kur buvo A.. Jam pradėjo reikti priekaištus, kad jis negrįžta namo, pasakė, kad perskaitė jo telefone susirašinėjimą su kažkokiu draugu ir apie tai, kad jis lytiškai santykiauja su vyrais už pinigus. Jis iš karto supyko, pasidarė agresyvus, paėmė taurę iš kurios gėrė ir metė į ją. Jis nepataikė, nes ji pasitraukė, taurė nukrito ant grindų ir sudužo. Tada iš spintelės, esančios kambaryje, išsitraukė ginklus, apie 7 vnt. ir visus ginklus padėjo ant stalo, o po to pradėjo ieškoti šovinių. Tuo metu jai ginklais negrasino ir nieko nesakė. Ji paklausė, kam jis ištraukė ginklus ir ieško šovinių. Jis atsakė, kad jam reikia. Ji išėjo iš kambario į prieškambarį prie savo katino. Pašėrė katiną ir grįžo atgal į kambarį, kur buvo A.. Tada šis jai pagrasino, kad ją nori užmušti, nes pasakė jam, kad jis turi lytinius santykius su vyrais ir, kad su juo daugiau nebenori gyventi. Jis priėjo prie jo ir vieną kartą kumščiu sudavė jai į pakaušį bei ne mažiau trejų kartų spyrė į pilvą, nuo smūgių ji nukrito ant grindų. Tuo metu prie stalo, kur buvo padėti ginklai priėjo A., paėmė vieną iš turimų ginklų, jį užtaisė, bei nusitaikė į ją sakydamas, kad jis arba ją užmuš, arba ji privalo tylėti. Kadangi jis buvo agresyviai nusiteikęs, jo labai išsigando, suprato, kad ją gali nušauti, mano, kad jo grasinimas buvo realus. Ji pradėjo verkti kad jis nieko nedarytų ir pasakė, kad ji niekam nieko nesakys, atsistojo ir greitai nubėgo į virtuvę. Jis pradėjo greitu žingsniu laikydamas rankoje ginklą eiti paskui ją. Įbėgusi į virtuvę, nuo stalo paėmė tuščią lėkštę ir ją metė į A. sakydama, kad jis paliktų ją ramybėje ir nieko jai nedarytų. Tuo metu A. stovėjo virtuvės tarpduryje. Tada A. aprimo ir išėjo į kambarį. Daugiau A. iš kambario išėjęs nebuvo, ji pati į jo kambarį įėjusi nebuvo. Kitą rytą A. išėjo į darbą, o ji, pasinaudodama proga, susirinko savo daiktus ir išvažiavo iš buto. Dėl suduotų smūgių jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Po įvykio į medikus nesikreipė. Ji labai bijo A.. Su juo daugiau nebegyvens, nori su juo išsiskirti (1 t., b.l.35-36). 2017-03-17 papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, jog ankstesnėje apklausoje ji nurodė, kad A. Š. su kairiu kumščiu vieną kartą smogė jai per pakaušio sritį, po to ne mažiau kaip tris kartus spyrė su kelėnu jai į pilvą. Nuo jo suduotų smūgių ji apsvaigo ir sukniubo ant žemės. Iš pradžių ji parkrito ant žemės kelėnais. Per miglą matė, kaip A. Š. nuo stalo pasiėmė juodos spalvos metalinę lazdą, kurią buvo pasidėjęs kartu su kitais ginklais. Su šia lazda A. Š. jai klūpint trenkė į įvairias kūno vietas ne mažiau, kaip 6 kartus. Juto skausmą kairio klubo srityje, dešiniajame dilbyje, abiejose kojose. Konkrečiai kiek smūgių buvo suduota į kiekvieną kūno vietą negali nurodyti, nes nuo patirto streso šito neįsidėmėjo. Visų smūgių sudavimo metu jai skaudėjo. Ankstesnėje apklausoje ji neužsiminė apie tai, kad A. Š. mušė lazda, nes buvo dideliame šoke ir nebuvo šituo visiškai įsitikinusi, tačiau po to, kai nuvyko pas teismo med. ekspertus jie nurodė, kad sužalojimai kairio klubo srityje, dešiniajame dilbyje ir abiejose kojose galėjo būti padaryti suduodant smūgius su lazda. A. Š. ji neatleis ir su juo taikytis neketina. Šiuo metu planuoju tvarkytis skyrybų dokumentus. Lazdą su kuria ją mušė A. Š. ji pateikė policijos pareigūnams su kitais A. Š. turimais ginklais (1 t., b.l.47-48). 2017-04-07 papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad pasikeitė savo vardą ir pavardę. Šiuo metu jos vardas ir pavardė yra T. V.. Lazdą, su kuria A. ją mušė ji įvykio metu matė. Ji buvo juodos spalvos, gana ilga, apie 50 cm. ilgio, į galą buvo siaurėjanti. Ar ši lazda išsiilgina ji negali pasakyti, nes ją matė būtent apie 50 cm. ilgio. Ši lazda buvo padėta ant stalo, kartu su kitais A. ginklais. Lazdą ji galėtų atpažinti. Kaip ir minėjau ankstesnėje apklausoje, apie tai, kad A. ją mušė lazda pirmoje apklausoje nenurodė, nes buvo dideliame šoke ir šito tiksliai neprisiminė. Vėliau, apsiraminusi, pradėjo analizuoti visas įvykio aplinkybes ir prisiminė, kad buvo mušama ir lazda. Pačią lazdą su kuria ji buvo mušama ji tikrai matė. Nuo A. suduoto smūgio į galvą bei pilvą ji buvo apsvaigusi, tačiau tikrai gali užtikrinti, kad smūgiai vėliau jai buvo suduoti ir su lazda. Ginklas su kuriuo jai grasino A. buvo pilkos metalo spalvos, truputį didesnis už delną. Ginklo gale buvo "ruletė" į kurią dėdavosi keli šoviniai. Šį ginklą ji galėtų atpažinti. Įvykio metu A. į šį ginklą įdėjo 5 ar 6 šovinius. Šoviniai buvo juodos spalvos, apvalūs rutuliukai, iki 1 cm skersmens. Šiuos šovinius ji pateikė policijos pareigūnams. Ankščiau yra mačiusi, kaip A. šaudo iš šio ginklo ir kaip su šiuo ginklu iš 20 m atstumo kulkos pramuša stiklą ir plastmasę. Kadangi matė, jog ginklas yra pavojingas, kai A. su juo jai pagrasino ji tikrai išsigando dėl savo gyvybės, nes į ją ginklą buvo nuteikęs vos už kelių žingsnių nuo jos. Savo turimus ginklus A. laikė bute, (duomenys neskelbtini), kambaryje (butas yra vieno kambario), spintelėje po televizoriumi, taip pat spintoje, tarp patalynės ir rankšluosčių ir po lova. Įvykio metu matė kaip A. savo turimus ginklus (panašius į šaunamuosius ginklus) išsitraukė iš spintelės po televizoriumi. Po to sekcijos stalčiuje, bei spintoje ieškojo šovinių. Ant stalo ji matė padėtus 8 ginklus, panašius į šaunamuosius ginklus. Tarp šių ginklų ant stalo, jai iš dešinės, buvo padėta ir lazda, su kuria A. ją mušė. Po įvykio ji buvo virtuvėje ir nematė kada ir kur A. padėjo savo turimus ginklus. Tą pačią naktį, tai galėjo būti apie 01 val. nakties, kai ji išėjo iš virtuvės ir kai dėjosi savo daiktus ji A. ginklų ant stalo nematė. Į tą kambarį ji nebėjo ir nematė, kur A. buvo pasidėjęs šiuos ginklus (1 t., b.l.51-52). 2017-05-05 papildomos apklausos metu nukentėjusioji parodė, kad 2017-03-12 po pietų, tikslaus laiko neprisimena, tačiau tai buvo iki 15 val., jai dar būnant Vilniuje į jos mobilaus ryšio telefoną skambino policijos pareigūnas iš Klaipėdos apskrities VPK, paprašė papasakoti apie įvykio aplinkybes. Ji pareigūnui papasakojo kaip viskas įvyko, nurodė, kad yra Vilniuje ir kad vakare grįš į Klaipėdą. Taip pat pareigūnui pasakė, kad A. Š. turi 8 ginklus, kurie yra bute, (duomenys neskelbtini) Apie 17 val. ar 18 val. ji kartu su R. K. iš Vilniaus traukinių stoties išvyko į Klaipėdos m. Važiuojant traukiniu vėl skambino pareigūnas, klausė kada ji planuoja grįžti į Klaipėdą. Ji pasakė, kad grįš apie 22 val. Pareigūnas paklausė, ar ji su savimi turi buto, (duomenys neskelbtini), raktus. Pasakė, kad buto raktus turi. Policijos pareigūnas pasakė, kad rado kelis ginklus. Ji policijos pareigūnams pasakė, kad A. Š. bute turi slaptų vietų, kur gali slėpti ginklus. Su policijos pareigūnu susitarė, kad grįžusi į Klaipėdą ji iš karto atvyks į policiją. Apie 22 val. ji kartu su R. K. grįžo į Klaipėdos m. Stotyje ją pasitiko tėvai. Į namus parvežė R. K. ir kartu su tėvais atvyko į Klaipėdos apskrities VPK. Ten su policijos pareigūnu, kurio pavardė Ž., sutarė, kad vyks į butą, (duomenys neskelbtini). Ji į butą vykau kartu su tėvais. Policijos pareigūnas Ž., bei jo kolega į butą vyko policijos automobiliu. Į butą su tėvais atvyko pirmi. Jiems einant į butą ir būnant prie buto durų, į jos mobilaus ryšio telefoną paskambino policijos pareigūnas, kuris pasakė, kad jau yra netoli buto. Ji pasakė, kad tuoj atidarys laukines duris, nes pareigūnai nežinojo durų kodo. Bute telefonspynės nėra, dėl to ji nuėjo ir stovėjo lauke prie laukinių durų. Į butą dar niekas nebuvo įėjęs. Įleidusi policijos pareigūnus pro laukines duris, ji kartu su jais nuėjo prie buto durų ir jas atrakino. Į butą pirmas įėjo tėtis su policijos pareigūnu. Ji į butą įėjo paskutinė. Policijos pareigūnai kalbėjo su ja, kur dar galima rasti ginklų. Abu su pareigūnu ieškojo ginklų ir juos dėjo kambaryje ant stalo. Po lova rado vieną metalinę teleskopinę lazdą, kitą metalinę teleskopinę lazdą rado po sofa. Dalis peilių buvo sukišta po lova, kita dalis spintoje tarp patalynės. Kur konkrečiai koks peilis buvo padėtas negali pasakyti, nes neįsidėmėjo. Guminiai šratai bei kiti šratai ir dujų balionėliai buvo sudėti į stalčius sekcijoje. Visus šiuos daiktus padėjo ant stalo ir policijos pareigūnas surašė juos į daiktų, dokumentų pateikimo protokolą. Visi bute rasti daiktai priklauso A. Š.. Bute ji nerado pilkos spalvos "revolverio", su kuriuo A. jai grasino. Taip pat nerado juodos spalvos ginklo (jo tiksliau apibūdinti negali, nes jo požymių neįsidėmėj0) ir asfalto spalvos ginklo (į kurio apačią dėdavosi dėtuvė, jo tiksliau apibūdinti taip pat negali), bei šovinių. Šoviniai buvo pailgi, apvalintu galu apie 3 cm. ilgio, blizgios auksinės spalvos. Šie šoviniai buvo sudėti į maišelį. Kiek jų tiksliai ten buvo ji neskaičiavo. Prieš tai šiuos ginklus A. laikė spintelėje po televizoriumi. Kur A. galėjo padėti šiuos ginklus nežino. Peilius ir teleskopines lazdas A. Š. jau turėjo tada, kai jie apsigyveno kartu, bute, (duomenys neskelbtini), t.y. nuo 2016 m. gegužės, o kitus daiktus jis įsigijo palaipsniui gyvenant jiems kartu. Surašius visus rastus daiktus, ji kartu su policijos pareigūnais ir tėvais išėjo iš buto ir jį užrakino. Policijos pareigūnams pasakė, kad į šį butą ji gyventi negrįš. Jiems persikeliant į butą, (duomenys neskelbtini), buto savininkai bute buvo palikę tik kelis baldus, kurie buvo tušti. Viską susipirko patys. Jokių ginklų, šovinių ir peilių jie nebuvo palikę. Visi rasti daiktai yra A. Š. (1 t., b.l.60-61).

Šiuos savo parodymus nukentėjusioji K. Š. (T. V.) patvirtino ir akistatos su įtariamuoju A. Š. metu (2 t., b.l.144-146).

Nukentėjusiosios parodymai nuoseklūs, netikėti jais teismas neturi pagrindo. Be to, jos parodymus patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 507/17(03) nurodyta, kad K. Š. konstatuotos poodinės kraujosruvos kairio klubo srityje, dešiniajame dilbyje, abiejose kojose. Sužalojimai padaryti ne mažiau šešių trauminių smūgių poveikių pasekoje kietais bukais turinčiais ribotą paviršių daiktais. Sužalojimai padaryti teisėsaugos nustatytu nurodytu laiku (2017-03-10, apie 22 val.). Sužalojimai yra nežymaus sveikatos sutrikdymo masto atitikties (1 t., b.l.82).

Liudytoja R. K. 2017-03-20 apklausos metu parodė, kad su A. Š. ji pažįstama nuo 2012 m. Su žmona K. Š. susipažino prieš metus, nuo to laiko kartas nuo karto susitinka ir pabendrauja. 2017-03-11 ryte, tikslaus laiko neprisimena, į jos telefoną paskambino K.. Ši paklausė, ar gali atvažiuoti. Ji pasakė, kad gali. K. pas ją, (duomenys neskelbtini), atvyko apie 10 val. Ši paprašė leisti truputį pagyventi pas ją. K. pasipasakojo, jog prieš tai dieną tarp jos ir jos vyro A. Š. įvyko konfliktas, kurio metu jis ją mušė bei su ginklu grasino ją užmušti, dėl to ji nenori su juo gyventi ir nori su A. Š. skirtis. Kiek kartų A. Š. jai sudavė, kur ją mušė K. Š. nepasakojo. Po pokalbio K. iš savo telefono paskambino savo močiutei, jai pasakė, jog šiuo metu yra pas ją. Taip pat minėjo, jog pabėgo nuo A. ir planuoja su juo skirtis. K. prašė močiutės, kad ši pasakytų A., jog ji pakeliui į Vokietiją. Močiutė liepė K. išjungti abu savo telefonus. K. močiutei padiktavo jos (R. K.) telefono numerį. Girdėjo, kaip K. kelis kartus skambino dar keliems žmonėms, tačiau su kuo tiksliai ji kalbėjo negali pasakyti. Į jos telefoną skambino A., sakė, kad K. nuo jo pabėgo. Ji pasakė, kad nieko nežino ir niekuo negali padėti. Maždaug apie 16 val. į jos telefoną paskambino K. močiutė ir pasakė, kad nori atvažiuoti susitikti su K.. Ji atsisakė močiutei duoti savo adresą ir pasakė, kad K. nenori su niekuo bendrauti, sakė, kad atvyktų rytoj. Su močiute kalbėjo ir pati K., sakė močiutei, kad jai viskas gerai ir kad šiuo metu ji nenori su niekuo bendrauti. Vėliau močiutė paskambino ir pasakė, kad tuoj atvyks su policija. K. puolė į paniką, nes bijojo, kad artimieji vėl lieps grįžti jai pas A.. K. pradėjo sakyti, jog reikia kur nors bėgti. Ji paskambino į taksį. Taksi nuvyko į autobusų stotį, kur autobusu planavo vykti į Vilnių. Kadangi iki autobuso dar buvo likusi valanda laiko, o telefonas netilo, nuolat skambino artimieji, K. buvo labai išsigandusi, galvojo, jog ją gali surasti ir nenorėjo daugiau laukti. Kaip tik tuo metu ji (R. K.) turėjo raktus nuo buto Vilniuje. K. pasiūlė taksi automobiliu nedelsiant vykti į Vilnių. Kadangi ji nenorėjo palikti K. vienos, tai kartu sėdo į taksį automobilį, kuris stovėjo prie autobusų stoties ir išvyko į Vilnių. Vykstant telefonu kalbėjo su K. močiute ir K. tėvu, sakė, jog vyksta į Vilnių ir kad K. viskas gerai. Taip pat jai skambino ir draugė J., kuri pasakė, jog kažkas beldžiasi į duris ir kad ji bijo. Ji nujautė, kad ko gero prie jos buto yra atvykęs A. su draugais ir nori į jį patekti, dėl to J. pasakė, kad durų nedarytų. Pakeliui paskambino iš Klaipėdos apskr. VPK policijos pareigūnas ir paprašė sustoti Kryžkalnyje "Orlyn" degalinėje, nes policijai reikia įsitikinti, ar K. nėra pagrobta. Sustojo policijos pareigūno nurodytoje vietoje. Degalinėje stovėjo policijos specialiosiomis spalvomis pažymėtas automobilis. Vienas iš pareigūnų priėjo prie jų ir nusivedė K. į policijos automobilį, kur ši parašė paaiškinimą. Vėliau policijos pareigūnai paprašė jos ir taksi vairuotojo pateikti savo asmens dokumentus. Pareigūnai juos paleido ir vyko toliau į Vilnių. Į Vilnių nuvyko vakare. 2017-03-12 iš pat ryto nuvyko į (duomenys neskelbtini) Vilniuje esantį policijos komisariatą. Ten K. parašė pareikšimą dėl įvykio. Joms grįžus į Klaipėdą, traukinių stotyje jas pasitiko K. tėvai, kurie pasiėmė K. (1 t., b.l.86-87). 2017-04-27 papildomos apklausos metu liudytoja parodė, kad pas A. Š., bute, (duomenys neskelbtini), yra buvusi vieną kartą, tai galėjo būti 2017-03-05, t.y. savaitę laiko prieš įvykį. A. Š. kartu su T. V. pasikvietė ją į svečius. Maždaug apie pietus, tikslaus laiko neprisimena, ji nuvyko į jų butą. Bute buvo T. V., bei A. Š.. Butas yra vieno kambario su virtuve. Jie prisėdo kambaryje, atsigėrė arbatos. T. kartas nuo karto išeidavo į virtuvę. Vienu metu T. išėjus į virtuvę ji kambaryje prie sienos, netoli sekcijos, pamatė stovintį ilgą pneumatinį ginklą ruda buože. Vėliau kalbantis A. Š. iš sekcijos išėmė durklą auksinės spalvos su įmaunama įmaute. Jis pasakojo, kad tai jo senelio ritualinis durklas. Tą durklą ji buvo paėmusi į rankas ir jį apžiūrėjo. Po to A. Š. iš spintelės, esančios po televizoriumi, ištraukė daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą. Šis ginklas buvo juodos spalvos matinis, su rulete. Jis buvo gana didelis, apie 30 cm. ilgio. Šį ginklą A. Š. įdavė jai į rankas ir kelias sekundes ji jį palaikė. Ant jo jokio užrašo nematė. Po to A. Š. jį iš karto iš jos paėmė. Ji nespėjo įsidėmėti, ar jis buvo užtaisytas, ar į jį dėjosi kokie nors šoviniai. Paėmęs šį ginklą A. Š. padėjo jį į tą pačią televizoriaus spintelę. Ji A. Š. juoko forma pasakė, kad jo ginklai žaisliniai. Tada A. Š. iš tos pačios spintelės ištraukė šiek tiek mažesnį juodos ar tamsiai pilkos spalvos blizgų daiktą, panašų į šaunamąjį ginklą. A. Š. parodęs šį ginklą pasakė, kad tai tikras ginklas. Ji pati irgi suprato, kad tai tikras ginklas. Kad tai buvo tikras ginklas ji suprato iš to, kad į jo rankeną dėjosi apkaba. Jos tėvas ankščiau dirbo su ginklais ir ją išmokė kaip atrodo tikras ginklas. Koks buvo šio ginklo pavadinimas bei modelis ji negali pasakyti. A. Š. jai į rankas šio ginklo nedavė. Parodęs šį ginklą A. Š. įdėjo jį į spintelę. Jam dedant šį ginklą į spintelę ji matė, kad A. Š. spintelėje turėjo kelių rūšių šratų bei tikrų šovinių. Kaip konkrečiai atrodė šie šratai neįsidėmėjo, nes buvo savo dėmesį sukoncentravusi į šovinius. Šoviniai, jos manymu, buvo 9 kalibro, auksinės spalvos ir pilkos spalvos. Šovinys buvo sudarytas iš gilzės, bei iš kulkos. Jis galėjo būti apie 3 cm. ilgio. Tuo metu ji pagalvojo, kad šie šoviniai skirti ginklui, kurį A. Š. jai parodė paskutinį. Ji A. Š. pasakė, kad apie ginklus ir ji išmano. T. nematė, kaip A. Š. rodė jai savo turimus ginklus, ši tuo metu buvo virtuvėje. Daugiau pas A. Š. bute, (duomenys neskelbtini), ji nėra buvusi 1 t., b.l.90-91).

Liudytojas A. S.parodė, kad dirba pagal individualią veiklą. Užsiima taksi paslaugomis. Vairuoja taksi automobilį "Opel Zafira", baltos spalvos, Nr. (duomenys neskelbtini). 2017-03-11 vakare, apie 18 val. stovėjo Klaipėdos autobusų stotyje. Prie jo priėjo dvi moterys. Viena buvo vyresnė, šviesių plaukų. Kita buvo jaunesnė, tamsiais plaukais. Moterys paprašė nuvežti jas į Vilnių. Vyresnė moteris atsisėdo automobilio priekyje, o jaunesnė moteris atsisėdo automobilio gale. Šių moterų vardų ir pavardžių jis nežino, jos neprivalėjo pateikti jokių savo asmens duomenų. Moterims įsėdus į automobilį išvyko į Vilnių. Kelionėje su šiomis moterimis nebendravo, jos daugiau bendravo tarpusavyje. Iš jų pokalbio suprato, kad jaunesnė moteris susipyko su savo vyru ir pabėgo nuo jo. Važiuojant moterims kažkas nuolat skambino. Jos taip pat kažkam skambino. Su kuo jos bendravo ir ką tiksliai kalbėjo nežino. Ar abi moterys turėjo mobiliojo ryšio telefonus ar viena, jis neįsidėmėjo. Kai jie buvo netoli Kryžkalnio, iš moterų pokalbi suprato, kad jos kalba su policijos pareigūnais. Kuri konkrečiai moteris tuo metu kalbėjo telefonu neįsidėmėjo, galimai vyresnė moteris. Truputį pakalbėjusi ši moteris įdavė savo telefoną taksi vairuotojui, prašė pasikalbėti su policijos pareigūnu. Policijos pareigūnų prisistatęs vyras paklausė taksi automobilio valstybinį numerį, bei paprašė sustoti Kryžkalnyje, degalinėje "Orlen". Privažiavęs į degalinę "Orlen" Kryžkalnyje degalinėje jau laukė specialiaisiais policijos ženklais pažymėtas automobilis. Prie jų priėjo du uniformuoti policijos pareigūnai ir paprašė pateikti savo asmens dokumentą, bei automobilio dokumentus, užsirašę reikiamus duomenis, atidavė dokumentus. Jaunesnė moteris nuėjo su policijos pareigūnais į jų automobilį. Ką jie ten darė nežino. Kita moteris tuo tarpu sėdėjo automobilyje. Jaunesnė moteris su policijos pareigūnais bendravo apie 1 val. laiko. Tada ji grįžo atgal į taksi automobilį ir visi trys toliau važiavo į Vilnių. Kai nuvyko į Vilnių buvo tamsu. Kurioje vietoje paleido moteris nežino, nes kelią jam rodė vyresnė moteris. Kai moterys su juo atsiskaitė jis grįžo į Klaipėdą. Kelionės metu jaunesnė moteris jam pasirodė susijaudinusi dėl nesutarimų su vyru. Kad jaunesnė moteris buvo vežama per prievartą neatrodė, nes kelionėje ji jautėsi laisvai, noriai bendravo su vyresne moterimi. Moterys neatrodė apsvaigusios, jokių vaistų ar alkoholinių gėrimų nevartojo (1 t., b.l.130-131).

Liudytoja R. V. parodė, kad K. Š. yra jos dukra. Ji gyveno išsinuomotame bute kartu su savo vyru A. Š., (duomenys neskelbtini). Dukra su A. susitikinėjo apie 5 metus, susituokė oficialiai 2016-09-21, bendrų vaikų neturi. Apie savo santykius su A. dukra jai niekada nieko nepasakojo. Iš dukros negirdėjo, kad ji skųstųsi šeimyniniu gyvenimu ar vyro elgesiu. Kai A. su dukra ateidavo pas ją į svečius, nepastebėjo, kad tarp jų vyksta kokie nors nesutarimai. 2017-03-11. apie 12-13 val., į svečius atvažiavo jos mama I. P., ji pranešė, kad jai paskambino K. ir pasakė, kad ji tą dieną, t.y. 2017-03-10 išėjo iš namų, nes A. prieš ją smurtavo ir grasino ginklu, bei pasakė, kad ji laikinai apsistojo pas savo draugę R.. Kodėl dukra nepranešė jai apie tai kas nutiko nežino. Asmeniškai K. draugės R. nepažįsta. Kadangi ji nerimavo dėl savo dukros, paskambino mamai ir paprašė, kad dar kartą susisiektų su R.. Neužilgo jai perskambino mama ir pasakė, kad ji susisiekė telefonu su R., tačiau R. atsisakė sakyti, kur ji su K. yra. Mama paskambino A. ir jis pasakė, kur gyvena R. (ji gyvena (duomenys neskelbtini)). Kartu su vyru ji nuvažiavo pas mamą ir visi kartu važiavo pas R.. Ten atvyko ir A.. A. paklausė, kas tarp jų įvyko ir kodėl K. išėjo iš namų. A. pasakė, kad nežino, tarp jų jokių konfliktų nebuvo. Nuvykus pas R., durų niekas nedarė, nors girdėjo, kad bute kažkas vaikšto. Tada paskambino į policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Iš pradžių niekas durų taip pat nedarė, bet vėliau duris atidarė kažkokia nepažįstama moteris, kaip sužinojo vėliau, tai R. draugė. Ši paaiškino, kad R. su K. išvyko į Vilnių, nes K. labai bijo savo vyro A., kuris prieš ją smurtavo ir grasino jai. Kadangi dukros nerado, su policijos pareigūnais nuvyko į policijos komisariatą. Rašant paaiškinimą, telefonu paskambino K.. Ši pasakė, kad yra policijos komisariate, nes vykstant taksi automobiliu į Vilnių juos sustabdė policijos ekipažo automobilis ir kartu su R. pristatė ją į policijos komisariatą. Dukra pasakė, kad jos niekas negrobė, ji pati savo noru nusprendė išvažiuoti iš Klaipėdos, nes bijo savo vyro, kuris prieš ją smurtavo ir grasino ginklu. Ji pažadėjo, kad kitą dieną grįš namo. 2017-03-12 vakare, K. grįžo. Ji papasakojo, kad 2017-03-10 vakare A. grįžo namo ir pradėjo ant jos šaukti, po to supyko ant jos ir iš esančios kambaryje spintelės išsitraukė ginklus, kurios sudėjo ant stalo. Po to priėjo prie K. ir kumščiu vieną kartą sudavė jai į pakaušį bei kelis kartus spyrė jai į pilvą. Nuo smūgio ji nukrito ant grindų, tuo metu A. priėjo prie stalo, paėmė vieną iš ginklų, užtaisė jį ir nukreipdamas ginklą į ją pasakė, kad ją arba nužudys arba ji turi tylėti. Ji pradėjo maldauti, kad nieko jai nedarytų ir paliktų ramybėje, po to nubėgo į virtuvę. Paskui ją į virtuvę atėjo ir A.. K. metė į jį lėkštę, bei toliau prašė jo nusiraminti. Netrukus jis aprimo ir išėjo į kambarį. Daugiau tą dieną konfliktų tarp jų nebuvo. Kadangi tai buvo ne pirmas kartas, kai A. prieš ją smurtavo ir jai grasino, ji nutarė kitą dieną pabėgti iš namų. Į policiją iš karto nesikreipė, nes bijojo A., kad jis ką nors jai nepadarytų. Kitą dieną, kai A. ryte išėjo į darbą, ji pasinaudojo proga, surinko savo daiktus ir išėjo iš namų pas savo draugę R.. (1 t., b.l.109-110).

Liudytojas K. V. parodė, kad dukra K. Š. gyveno su vyru A. Š. išnuomotame bute, (duomenys neskelbtini). K. nei jam, nei žmonai niekada nesiskundė savo šeimyniniu gyvenimu ir vyro elgesiu. 2017-03-11 dienos metu žmona pranešė, kad ji kalbėjo su uošviene ir ši pasakė, kad K. išėjo iš namų nuo A. ir laikinai apsistojo pas draugę R.. Kodėl K. išėjo iš namų, žmona nesakė. Vakare žmona nutarė išsiaiškinti, kur yra K. ir paskambino uošvienei, nes ši žinojo R. kontaktus. Vėliau ši perskambino žmonai ir pasakė, kad R. atsisakė sakyti, kur yra K.. Uošvienė paskambino A., nes jis žinojo, kur gyvena R.. Jis su žmona nuvažiavo pas uošvienę, o po to visi kartu nuvažiavo pas R.. Atvykus pas R. iš pradžių durų niekas neatidarė, nors girdėjo, kad bute kažkas vaikšto. Tada paskambino į policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai. Iš pradžių niekas durų taip pat nedarė, bet vėliau duris atidarė kažkokia nepažįstama moteris, kaip sužinojo vėliau, tai R. draugė. Iš pradžių R. draugė nenorėjo sakyti kur yra K., tačiau vėliau pasakė, kad R. su K. išvyko į Vilnių. Taip pat ji pasakė, kad K. vyras prieš ją smurtavo ir grasino ir ji bijo likti Klaipėdoje, nes jos vyras gali surasti ir jai ką nors padaryti. Kadangi dukros nerado, jie su policijos pareigūnais nuvyko į policijos komisariatą. Važiuojant į policijos komisariatą žmonai telefonu paskambino K., ji pasakė, kad yra policijos komisariate, nes vykstant taksi automobiliu į Vilnių sustabdė policijos ekipažas. Dar žmonai dukra pasakė, kad jos niekas nepagrobė, ji pati savo noru nusprendė išvažiuoti iš Klaipėdos, nes bijo savo vyro, nes šis prieš ją smurtavo ir grasino ginklu. 2017-03-12 vakare K. grįžo pas juos į namus. Kas tiksliai tarp jos ir A. atsitiko 2017-03-10 nežino, K. neklausė (1 t., b.l.116-117).

Liudytoja I. P. parodė, kad K. Š. yra jos anūkė. Maždaug prieš 5 metus ji susipažino su A. Š.. Kad K. susituokė su A. Š. sužinojo neseniai, gal prieš kelias savaites. K. ir A. gyveno nuomojamame bute, (duomenys neskelbtini). Bendrų vaikų jie neturi. Kol gyveno su A., klausdavo K., kaip jai sekasi gyventi su juo. K. atsakydavo, jog viskas gerai, tačiau pastebėjo, jog ji tapo ne tokia kaip ankščiau, buvo nusiminusi, sunerimusi. A. jos vienos niekur neišleisdavo, į svečius ji visada ateidavo su juo. 2017-03-11, 13:15 val. jai telefonu paskambino K. ir pasakė, kad kraustosi pas savo draugę, nes nebenori gyventi su savo vyru A.. K. papasakojo, jog 2017-03-10 A. ją mušė lazda. Kur tiksliai ją mušė bei kiek kartų, tuo metu K. nepasakojo. Taip pat K. pasakė, kad A. to paties įvykio metu grasino jai ginklu. Kokiu ginklu ir ką konkrečiai sakė K. nepasakojo. Pas A. ir K. bute, (duomenys neskelbtini), ji yra buvusi vieną kartą, ginklų nematė. Pokalbio metu K. užsiminė, jog su A. nori skirtis. Ji K. pasiūlė ateiti gyventi pas ją, tačiau K. atsakė, jo bijo, kad gali ateiti A.. Iš K. telefoną paėmė jos draugė, vardu R. ir pasakė, kad K. šiuo metu yra pas ją ir pagyvens savaitę. Po to ši moteris pradėjo sakyti, jog turi pažinčių policijoje, turi pažįstamų gydytojų, kurie padės K.. Po šio pokalbio ji paskambino savo dukrai R. V. ir papasakojo, ką kalbėjo su K.. Maždaug apie 17 val. paskambino dukra, pasakė, jog jai neramu ir paprašė paskambinti K. draugei, paklausti jos adreso, kad galėtų pas ją nuvykti ir įsitikinti, ar K. viskas gerai. Ji paskambino R. ir paprašė pasakyti adresą. R. pasakė, kad adreso neduos ir kad su K. išvyksta į Vilnių. Ji klausė R., ko važiuoja į Vilnių. R. atsakė, kad važiuos pas specialistus, kad ištirtų ar K. organizme nėra kokių nors kenksmingų medžiagų. Tada jai pasidarė dar baisiau. Baigusi pokalbį ji paskambino dukrai ir pasakė, kad moteris neduoda savo adreso. Pokalbio metu R. buvo minėjusi, kad A. ją pažįsta. Ji sugalvojo paskambinti A. ir paklausti jo, kur gyvena R.. Prašė jo atvažiuoti, kad kartų nuvažiuotų pas tą moterį. A. atvyko pas ją į namus. Taip pat atvyko ir jos dukra su vyru. Visi nuvyko pas R. į butą (duomenys neskelbtini)., tikslaus adreso nežino. Durų niekas neatidarė. A. paskambino į policiją. Netrukus atvyko policijos pareigūnai, kurie taip pat beldė į duris, prašė atidaryti. Girdėjosi, kad viduje kažkas yra, tačiau ir policijos pareigūnams durų niekas neatidarė. Policijos pareigūnams pradėjus kviesti ugniagesius, moteris atidarė buto duris ir įleido į vidų. Moteris pasakė, kad K. su R. išvyko į Vilnių. Policijos pareigūnai bendraudami su kito rajono pareigūnais susisiekė su K. ir R. ir paprašė jų sustoti Kryžkalnyje, parašyti paaiškinimus. Kiek jai žinoma K. ir R. taip ir padarė. Policijos pareigūnas pasakė, kad K. ir R. vyksta į Vilnių ir apsistos pas R. dukrą. Kiek jai žinoma, kitą dieną jos dukra ir šios vyras pasitiko K. ir R. Klaipėdos traukinių stotyje (1 t., b.l.123-124).