Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2012-03-28 · Civilinė byla Nr. 2-1349-792/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2012-03-28Klaipėdos apylinkės teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2012-09-27Klaipėdos apygardos teismas
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-03-28
Bylos Nr.
2-1349-792/2012
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-16258-2011-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Darius Kurpavičius
Ieškovas
UAB „Klaipėdos hidrotechnika“
Atsakovas
Valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai
Advokatai
Artūras Jaskelevičius, Nedas Šilaika
Kategorijos
  • 24.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-1349-792/2012(Proceso Nr. 2-06-3-16258-2011-7)Procesinio sprendimo kategorija: 24.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDI MA SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. kovo 28 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Kurpavičius, sekretoriaujant Dovilei Basytei, dalyvaujant ieškovo atstovui advokatui Artūrui Jaskelevičiui, atsakovo atstovams Vaidotui Batūrai, advokatui Nedui Šilaikai, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ieškinį atsakovui Valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, kuriuo prašo pripažinti arbitražinį susitarimą (arbitražinę išlygą) numatytą šalių sudarytos 1998-04-10 sutarties 67.3 punkte. Nurodo, jog 1998-04-10 ieškovas UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir atsakovas Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudarė viešojo pirkimo sutartį, kuria buvo susitarta dėl specializuotos krantinės Nr. 68, Klaipėdoje, statybos darbų. Tarp ieškovo ir atsakovo yra kilęs ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties vykdymo. Mano, jog 1998-04-10 minėtai sutarčiai turi būti taikomos viešojo pirkimo įstatymo ( toliau - VPĮ) nuostatos. Nurodo, jog tiek Teisingumo Teismo, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje suformuotos nuostatos, kad ginčas dėl viešojo pirkimo sutarties – nearbitruotinas ginčas, tokio pobūdžio nesutarimai turi būti sprendžiami tik teisme. Todėl kreipiasi į teismą dėl arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu (b.l. 3-6).

Atsiliepimas

Atsakovas Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija atsiliepimu į ieškinį su ieškiniu nesutiko, prašė taikyti ieškinio senaties terminą ir ieškinį atmesti. Nurodo, jog vykdant 1998-04-10 sutartį jokių ginčų dėl sutarties kainos ar kitų klausimų tarp šalių nebuvo kilę ir jie nebuvo sprendžiami nei teisme, nei arbitraže. Nustačius statybos darbų defektus, atsakovas kreipėsi į Vilniaus komercinio arbitražo teismą dėl nuostolių, patirtų dėl statybos darbų defektų, atlyginimo. Vilniaus komercinio arbitražo teismas 2011-04-18 sprendimu pripažino UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atsakomybę už atliktų statybos darbų defektus, išaiškėjusius per garantinį laikotarpį, ir priteisė defektų šalinimo išlaidas bei kitas išlaidas, susijusias su ginčo nagrinėjimu. Minėtas sprendimas yra apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui. Tarp ginčo šalių nėra kitų ginčų dėl teisinių santykių, kilusių 1998-04-19 sutarties klausimais. Pažymi, jog ieškovas 2009-10-21 raštu sutiko su ginčo nagrinėjimu Vilniaus komercinio arbitražo teisme pagal Vilniaus komercinio arbitražo teismo arbitražo procedūros reglamentą. Tai pat pažymi, kad ieškovas remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-10-17 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-304/2011 ignoruoja akivaizdžius skirtumus tarp faktinių aplinkybių Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nagrinėtoje civilinėje byloje ir santykių tarp ieškovo ir atsakovo šioje byloje. Be to, mano, kad ieškovas, manydamas esant pagrindui įvertinti arbitražo teismo priimto sprendimo teisėtumą arbitruotinumo aspektu, turėjo teisę tokius argumentus nurodyti bylą šiuo metu nagrinėjančiam Lietuvos apeliaciniam teismui, o ne inicijuoti naują ginčą. Teigia, jog ieškovas teikdamas ieškinį šioje civilinėje byloje iš esmės siekia sustabdyti įsiteisėjusio 2011-04-11 Vilniaus komercinio arbitražo teismo sprendimo įvykdymą. Kartu nurodo, jog ieškinys teismui dėl arbitražinės išlygos nuginčijimo yra pareikštas praėjus daugiau nei 12 metų nuo sutarties sudarymo, tai yra praleidus bendrąjį ieškinio senaties terminą (b.l. 65-68).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Šalių paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, jog 1998-04-10 UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir atsakovas Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija sudarė statybos rangos sutartį, kuria buvo susitarta dėl specializuotos krantinės Nr. 68, Klaipėdoje, statybos darbų, t.y. UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ buvo pavesta atlikti specializuotos krantinės NR. 68, Klaipėdoje, statybos darbus (b.l. 8-56). Sutarties 67.3 p. nustatyta, jog bet koks ginčas <...> turi būti galutinai išspręstas, jei Kontrakte nenurodoma kitaip, pagal Tarptautinių prekybos rūmų taikinamąjį reglamentą ir arbitražo procedūros taisykles vieno ar daugiau arbitrų, paskirtų pagal tokias taisykles <...> (b.l. 50). Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. 2A-538/2011 pagal UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ skundą dėl Vilniaus komercinio arbitražo teismo 2011-04-11 sprendimo arbitražo byloje Nr. 165 pagal ieškovo Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos ieškinį atsakovui UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ dėl nuostolių atlyginimo (b.l. 93-95).

Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl sutarties dalies, kuria susitarta dėl ginčų sprendimo arbitraže, pripažinimo negaliojančia.

Dėl ieškinio senaties taikymo

Byloje keliamas klausimas dėl ieškinio senaties termino taikymo.

Ieškinio senatis – tai įstatymo nustatytas terminas, per kurį galima ginti savo pažeistas teises ar interesus pareiškiant ieškinį teisme (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 1.124 str.). Ieškinio senatį teismas taiko tik tuo atveju, kai to reikalauja ginčo šalis (CK 1.126 str. 2 d.). Nagrinėjamoje byloje taikyti ieškinio senatį reikalauja atsakovas Valstybės įmonė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija. Nustatyti, ar ieškinio senatis praleista, įmanoma tik tiksliai nustačius momentą, nuo kurio prasidėjo šio termino eiga. CK 1.127 str. 1 d. nustatyta bendroji taisyklė, kad ieškinio senatis prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos, o teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Taigi teisės į ieškinį atsiradimo momentas nustatomas taikant tiek subjektyvųjį kriterijų – subjektinės teisės turėtojo suvokimą, kad jo teisė pažeista, tiek kitą kriterijų – turėjimą sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Sprendžiant, kada asmuo turėjo sužinoti apie pažeistą teisę, reikia išsiaiškinti, kada rūpestingas ir apdairus žmogus, esant tokioms aplinkybėms, turėjo ir galėjo sužinoti, kad jo teisė pažeista.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog sutartis tarp ieškovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ ir atsakovo Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos dėl krantinės Nr. 68, Klaipėdoje, statybos darbų pasirašyta 1998-04-10, sutartį pasirašė šalių vadovai - Valstybės įmonės Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija direktorius V. G. bei AB „Klaipėdos hidrotechnika“ generalinis direktorius P. J. (b.l. 8-9). Ieškovas ginčija būtent minėtos sutarties dalį dėl arbitražinio susitarimo (arbitražinės išlygos), teigdamas, jog ginčai iš minėtos sutarties yra nearbitruotini. Todėl darytina išvada, jog jau nuo pačios sutarties sudarymo momento ieškovas, būdamas pakankamai atidus ir apdairus, faktiškai suvokė ir privalėjo suvokti, kad jo teisė arba įstatymo saugomi interesai yra pažeisti (ginčijami), t.y. jog ginčai iš minėtos sutarties, kaip teigia ieškovas, yra nearbitruotini. Kaip minėta, sutartis sudaryta 1998-04-10, nuo minėtos datos ieškovas ir turėjo žinoti apie tariamą savo teisių pažeidimą bei galėjo ginti tariamai pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, todėl nuo šios datos ir skaičiuotinas ieškinio senaties terminas pareikšti ieškinį. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK. 1.125 str. 1 d.). Ieškovas į teismą kreipėsi tik 2011-12-14, t.y. praėjus daugiau nei dvylikai metų nuo ieškinio senaties termino pradžios. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys pateiktas praleidus ieškinio senaties terminą (ieškinio senaties terminas pasibaigė 2008-04-10), ieškinys atmestinas (CK 1.131 str. 1 d.).

Ieškovas taip pat pateikė prašymą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuodamas teismų praktiką yra nurodęs, jog nei CK, nei kituose įstatymuose nenurodyta aplinkybių (ieškinio senaties termino praleidimo svarbių priežasčių), kurias nustačius būtų pagrindas atnaujinti pasibaigusį ieškinio senaties terminą. Įstatymuose taip pat neįvardyti kriterijai, pagal kuriuos galima būtų spręsti, kokios termino praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis. Klausimą, ar konkrečios ieškinio senaties termino praleidimo priežastys yra svarbios ir sudaro pagrindą jį atnaujinti, teismas turi spręsti vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, atsižvelgdamas į ginčo esmę, šalių elgesį bei kitas reikšmingas bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiasis Teismo 2007-11-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2007). Spręsdamas ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, teismas visų pirma turi išsiaiškinti ginčo šalių materialinių teisinių santykių pobūdį, nustatyti svarbių aplinkybių atsiradimo momentą, jų egzistavimo trukmę, taip pat ar po to, kai minėtos aplinkybės išnyko, asmuo kreipėsi į teismą per protingą laiko tarpą. Vertintina, ar asmuo buvo pakankamai atidus, šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs elgesio standartai. Pažymėtina, jog teismas savo iniciatyva nerenka įrodymų, susijusių su ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis. Kiekvienu konkrečiu atveju, svarstant ieškinio senaties termino atnaujinimo klausimą, turi būti ieškoma protingos viešųjų interesų užtikrinti realią pažeistų subjektinių teisių apsaugą ir garantuoti teisinių santykių stabilumą bei apibrėžtumą pusiausvyros. Pažymėtina, kad svarbiomis ieškinio senaties termino praleidimo priežastimis, sudarančiomis pagrindą atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą, gali būti pripažįstamos tik tos ieškinio senaties termino eigos metu buvusios aplinkybės, kurios kliudė asmeniui laiku ir tinkamai, tiesiogiai ar per atstovą ginti savo pažeistas teises ir kurios nepriklausė nuo šio asmens valios. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog paskutinė ieškinio pateikimo diena buvo 2008-04-10, ieškinys pateiktas tik 2011-12-14. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, įrodančių, kad ieškinio senaties terminas buvo praleistas dėl svarbių priežasčių. Priešingai, byloje esantys duomenys įrodo, jog ieškovas teisę kreiptis į teismą įgyvendino aplaidžiai, elgėsi pasyviai, nebuvo pakankamai atidus ir rūpestingas. Tokia išvada darytina dėl tokių priežasčių. Pirma, nei sutarties pasirašymo, nei darbų, atliekamų pagal sutartį, metu, ieškovas neginčijo tariamai savo pažeistos teisės, kuria mėgina apginti šiuo metu pateikdamas ieškinį. Antra, tiek sutarties pasirašymo metu, tiek šiuo metu įmonei vadovauja tas pats asmuo, todėl įmonės vadovui buvo gerai žinomos 1998-04-10 sudarytos sutarties nuostatos. Trečia, 2009-10-21 raštu ieškovas sutiko su ginčo tarp ieškovo ir atsakovo dėl nuostolių, patirtų dėl statybos darbų defektų, atlyginimo nagrinėjimu Vilniaus komercinio arbitražo teisme (b.l. 73). Ketvirta, nei atsakovo kreipimosi į arbitražą (2009-09-17), nei arbitražo sprendimo apskundimo bei bylos nagrinėjimo Lietuvos apeliaciniame teisme metu ieškovas neginčijo 1998-04-10 sutarties dalies dėl arbitražinio susitarimo (arbitražinės išlygos). Visos paminėtos aplinkybės leidžia teismui daryti išvadą, jog ieškovas siekdamas ginti tariamai savo pažeistas teises nebuvo sąžiningas, savo teisę kreiptis į teismą, kaip minėta, įgyvendino aplaidžiai, byloje nėra jokių duomenų, kad ieškinio senaties terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, todėl atsisakytina atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje yra laikomasi nuomonės, kad atmetus ieškinį dėl ieškinio senaties, nėra tikslinga analizuoti ieškinio pagrįstumo klausimą, todėl teismas nepasisako dėl ieškinio reikalavimo pagrįstumo.

Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

Nagrinėjamoje byloje buvo pateiktas prašymas skirti ieškovui baudą už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis. Piktnaudžiaujančia procesinėmis teisėmis šalimi yra pripažįstama tokia šalis, kuri nesąžiningai pareiškia nepagrįstą reikalavimą. Sąžiningumas – tai vertybinis žmogaus elgesio matas, nustatomas pagal objektyvųjį ir subjektyvųjį kriterijus. Objektyviuoju požiūriu sąžiningumas suprantamas kaip žmogaus elgesys, atitinkantis protingumo ir teisingumo principų reikalavimus, t. y. rūpestingas ir atidus elgesys, subjektyviuoju – nusako asmens vidinį valinį santykį su konkrečia situacija, atsižvelgiant į asmens amžių, išsimokslinimą, patirtį, faktines bylos aplinkybes. Siekiant nustatyti, ar asmuo yra sąžiningas, būtina taikyti abu šiuos kriterijus. Pažymėtina, kad civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. Nesąžiningai pareikštu nepagrįstu reikalavimu, kuriuo piktnaudžiaujama procesinėmis teisėmis (CPK 95 str.), pripažintinas tik toks reikalavimas, kurį išnagrinėjus teisme galima padaryti išvadą, kad normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrą reikalų padėtį, panašioje situacijoje teisinės padėties negalėtų įvertinti kaip savo materialinės subjektinės teisės ar įstatymo saugomų interesų pažeidimo ar ginčijimo ir reikalauti ginti jo teises teisme. Piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis pripažįstama ir tokia faktinė situacija, kai galima konstatuoti, kad šalis sąmoningai veikia prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą.

Šioje byloje nėra teisinių pagrindų konstatuoti ieškovo piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis. Jo reikalavimai dėl arbitražinio susitarimo (arbitražinės išlygos) pripažinimo negaliojančiu grindžiami įstatyme nustatyta teise pareikšti tokio pobūdžio ieškinį. Vien faktas, kad ieškovas pareiškė ieškinį, savaime negali būti piktnaudžiavimo teise patvirtinimas, nes tokią teisę ieškovui nustato CPK 5 str. 1 d. bei garantuoja procesinis dispozityvumo principas, pagal kurį šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi CPK nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 str.).

Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas. CPK 93 str. 1 d. nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Todėl atsakovui ieš ieškovo priteisti 5495,97 Lt turėtų bylinėjimosi išlaidų (b.l. 90-92).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 259 str., 260 str., 268 str., 269 str., 270 str.,

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Klaipėdos hidrotechnika“ atsakovui Valstybės įmonei Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija 5495,97 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Kurpavičius