Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Jonavoje, lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, pagrindinio išsilavinimo, ištekėjusi, bedarbė, gyv. (duomenys neskelbtini), teista 2100-05-05 Kauno miesto apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1d. 178 str. 4d. 4 MGL dydžio -520 Lt bauda, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d.,

S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Jonavoje, rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, profesinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal verslo liudijimą, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d., ir

R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini). Kaune, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aštuonių klasių išsilavinimo, išsiskyręs, bedarbis, įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, gyvena (duomenys neskelbtini), teistas 2002-01-08 Kauno apygardos teismo pagal LR BK 111 str. ld. 3 m. l/a (teistumas išnykęs), kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

E. K., S. K. ir R. G., būdami apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kartu veikdami bendrininkų grupėje, 2010 m. vasario 14 d. laikotarpyje tarp 19.00 val. ir 22.00 val., tikslesnis laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bute (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto su nukentėjusiuoju A. K. metu, R. G. tyčia sudavus smūgį kumščiu į veido sritį nukentėjusiajam A. K., o šiam nuo patirto smūgio nugriuvus ant grindų, du kartus sudavus kumščiu į veido sritį, tuo metu S. K. tyčia sudavus nukentėjusiajam A. K., gulinčiam ant grindų, tris smūgius kumščiu į veido sritį, tuo R. G. ir S. K. bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam kraujosruvą apie dešinę akį ir dešinio skruostikaulio lūžį, tuo pat metu E. K. tyčia sudavus A. K. ne mažiau trijų smūgių peiliu į dešinę koją, tuo padarė nukentėjusiajam A. K. penkias durtines žaizdas: dešinės šlaunies, dešinio kelio ir dešinės blauzdos srityse, t. y. tyčia nesunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. K. sveikatą, t.y. jie padarė nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d.

Apklausta teisiamajame posėdyje E. K. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nukentėjusysis yra jos mamos sugyventinis, jie gyvena viename bute : ji su sūnum – viename kambaryje, mama su A. K. ir jų dukra – kitame, svetaine jie naudojasi bendrai. Keleri metai kaip jos santykiai su patėviu yra įtempti, nes jis nori ją išmesti iš buto, be to jis vartoja smurtą prieš jos mamą. Įvykio dienos vakarą A. K. su mama namo grįžo neblaivūs ir susibarė, ji išgirdo mamos pagalbos šauksmą. Išėjusi į buto koridorių, pamatė, kad mama pritūpusi, o A. K. laiko jos galvą sau tarp kojų, mama šaukė pagalbos. Ji mėgino juos raminti. Jie kurį laiką apsiramino, bet vėl ėmė triukšmauti. Jai būnant svetainėje, netikėtai įėjo A. K. ir kumščiu sudavė jai kelis kartus į galvą, ji pargriuvo, tai jis jai spyrė 4-5 kartus, ji mėgino iškviesti telefonu pagalbą, bet jis išspyrė telefoną. Sumušta, svaigstančia galva ji skambino kelis kartus į policiją, bet ši nevažiavo, tada ji parašė žinutę savo pažįstamam R. G., vėliau – ir S. K., pranešdama, kad patėvis ją sumušė, ir prašydama pagalbos. Pirmas atėjo R. G.. Prieš tai A. K. visame bute buvo išjungęs šviesą, šviesa sklido tik per virtuvės langą nuo garažų. Ji matė, kad A. K. pirmas sudavė R. G. ir jie susiėmė, po to abu pargriuvo ant grindų ir voliojosi. Matė, kad A. K. turėjo atsuktuvą, kai ant grindų galinėjosi su R. G.. Po kurio laiko atėjo S. K. ir sudavė smūgį A. K.. S. K. ir R. G. dar mušė A. K.. Po to atvažiavo policija ir R. G. su S. K. išsivežė. Ji peiliu A. K. nežalojo, kas sudavė smūgius peiliu – nematė. Ikiteisminio tyrimo metu ji sakė, kad tai ji sudavė peiliu A. K., bet tai netiesa, taip ji sakė, norėdamas prisiimti kaltę sau ir padėti R. G.. Iš tiesų tai ji peilį padavė R. G.. Duodama parodymus 2011-12-12 posėdžio metu, E. K. visiškai sutiko su ligonių kasų civiliniu ieškiniu bei iš dalies nukentėjusiojo ieškiniu : turtinę žalą sutiko atlyginti toje dalyje, kiek ji bus įrodyta, o neturtinės žalos sutiko atlyginti 1000 litų. Vėliau ji pareiškė, kad su civiliniais ieškiniais nesutinka visiškai, nes ji pati yra nukentėjusi.

R. G., apklaustas teisiamajame posėdyje, savo kaltės dėl jam pareikšto kaltinimo nepripažino ir parodė, kad A. K. jis pažįsta keletą metų, šis ant jo pyko, nes jis kartais išgerdavo su jo žmona bei lankydavosi pas E. K.. Įvykio vakarą jam paskambino E. K. ir pasakė, kad ją sumušė patėvis ir paprašė jo ateiti. Sakė, kad ji sėdi tamsoje, nes A. K. išjungė bute šviesą. Kadangi jis tuo metu buvo pas tetą kitoje laiptinėje, greit atėjo pas E. K. į namus. Duris atidarė ji pati, matėsi pamušta jos akis. E. K. pasakė, kad ją sumušė patėvis. Koridoriuje stovėjo A. K., kuris ėmė jį įžeidinėti ir pirmas jį puolė, jiedu apsistumdė. Po to pamatė pas A. K. peilį, kurį atiminėdamas, persipjovė pirštus. Atėmęs peilį, jį kažkur numetė. Po to A. K. puolė jį su atsuktuvu. Jis pasisuko šonu, tai nuo smūgio jam buvo perdurta striukė širdies plote, antru smūgiu A. K. atsuktuvu jam sužalojo veidą. Tada jis kumščiu sudavė A. K. į veidą, nuo smūgio šis parklupo, tai dar kelis kartus sudavė jam kumščiu, kojomis nespardė. Tada atsisukęs pamatė stovintį R. K., kurio iki to nepažinojo. R. K. ėmė mušti A. K., bet kur ir kaip, nematė, nes nuėjo į balkoną parūkyti. Daugiau jokių smūgių jis A. K. nesudavė. Po kelių dienų jis buvo susitikęs su E. K. ir S. K. pakalbėti. E. K. pranešė, kad A. K. ligoninėje ir ją dabar pasodins už tai, kad ji , keršydama už save ir mamą ,subadė jo koją. Ne E. K. peilį jam padavė, peilį jis atėmė iš A. K., dar persipjaudamas pirštus, ir numetė jį koridoriuje. Peiliu jis A. K. smūgių nesudavė. A. K. jis atlygino 1000 litų žalos. Su civiliniais ieškiniais nesutinka, nes smūgius A. K. sudavė tik gindamasis nuo jo puolimo.

S. K., apklaustas teisiamajame posėdyje, savo kaltę pripažino ir parodė, kad įvykio vakarą jis buvo neblaivus. Telefonu E. K. jam pranešė, kad ją muša patėvis ir paprašė pagalbos. Jis iš karto išsikvietė taksi ir nuvažiavo pas E. K. į namus. Bute buvo tamsu. Jis tik įėjęs į butą, nieko nesakęs, sudavė smūgį kumščiu į veidą koridoriuje stovėjusiam A. K., šiam pargriuvus, apsižergė jį ir kumščiu dar pora smūgių į veidą jam sudavė. Po to A. K. paliko gulintį ant grindų, o pats nuėjo į balkoną, kur rūkė R. G.. E. K. jis koridoriuje nematė arba per girtumą neatsimena. Po to jiedu su R. G. nusipirko dar alkoholio ir kartu su E. K. jos bute gėrė, kol atvažiavo policija ir jį su R. G. išsivežė. A. K. mušė už tai, kad jis nuskriaudė E. K.. Matė, kad jai po akim buvo mėlynė. Nusikalto pirmą kartą, jei būtų buvęs blaivas, taip nebūtų nutikę. Labai gailisi dėl padaryto nusikaltimo. Turtinę žalą atlyginti sutinka, mano, kad neturtinės žalos prašoma priteisti per daug.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. K. prisipažinimo, visų kaltinamųjų kaltė, padarius nusikalstamą veiką, įrodoma šiais įrodymais:

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto išvada 2010-04-27 Nr. G -1056/10(02) nustatoma, kad R. G. konstatuota trys pjautinės paviršinės žaizdos veide, dešinės plaštakos III, IV pirštu delniniame paviršiuje. Sužalojimai padaryti aštriu pjaunančiu įrankiu užduotyje nurodytu laiku, t.y. 2010-02-14. Visi sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Pjautinės paviršinės žaizdos dešinės plaštakos III, IV piršto delniniame paviršiuje galėjo būti padarytos savigynos metu ( t.3, b.l. 33). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie LR Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus specialisto paaiškinimu nustatoma, kad R. G. pjautinis veido odos sužalojimas nustatytas remiantis chirurgo įrašu padarytų Jonavos priėmimo skyriuje, kuriame rašoma, jog atliktas pirminis chirurginis žaizdos sutvarkymas ir nustatyta diagnozė pjautinės žaizdos veide ir dešinėje plaštakoje ( t. 3, b.l. 35).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų veika buvo teisingai kvalifikuota pagal LR BK 138 str.1d., t.y. kaip visų kaltinamųjų bendrais veiksmais padarytas tyčinis nukentėjusiojo A. K. sužalojimas, dėl ko buvo nesunkiai sutrikdyta jo sveikata. Savo kaltę pripažino tik kaltinamasis S. K., E. K. neigė, dūrusi A. K. peiliu, o R. G. teigė, kad smūgius A. K. sudavė gindamasis. Tačiau šie E. K. ir R. G. parodymai yra paneigiami pačių kaltinamųjų bei nukentėjusiojo parodymais ir kitais aukščiau ištirtais įrodymais. Byloje visų kaltinamųjų parodymais ir specialisto išvada Nr.G 974/10(02) yra nustatyta, kad E. K., norėdama atkeršyti nukentėjusiajam A. K. už tai, kad tarpusavio konflikto metu jis jai sudavė smūgius, į pagalbą pakvietė R. G. ir S. K.. Aukščiau ištirtais įrodymais yra nustatyta, kad R. G. pas A. K. į namus atėjo tikslu jį „pamokyti“ , t.y. sumušti, o, sutikęs nukentėjusiojo pasipriešinimą, jį atrėmė, atimdamas iš jo peilį ir atsuktuvą, po to sudavė jam tris smūgius kumščiu į veidą. Šie R. G. veiksmai vertinami kaip tyčiniai, siekiant sužaloti nukentėjusįjį. Ikiteisminio tyrimo metu E. K. pripažino peiliu sudavusi smūgius A. K. į koją. Teisminio nagrinėjimo metu ji šią aplinkybę neigė, teigdama, kad taip sakė, norėdama padėti išvengti atsakomybės R. G., nes peilį ji neva jam padavusi. Vienok aukščiau ištirtais nuosekliais S. K. ir nukentėjusiojo parodymais įrodoma, kad nukentėjusiajam smūgius peiliu sudavė būtent E. K.. Dėl paminėto R. G. ir E. K. parodymai vertinami kaip siekimas išvengti atsakomybės. Tokiu būdu aukščiau ištirtais įrodymais byloje nustatyta, kad kaltinamieji E. K., S. K. ir R. G., veikdami bendrininkų grupėje (į tai nurodo jų veiksmų bendrumas siekiant vieno tikslo – sužaloti nukentėjusįjį), S. K. ir R. G. sudavus kumščiais po tirs smūgius A. K. į veidą, o E. K. peiliu sudavus smūgius į koją, tyčia sužalojo nukentėjusįjį A. K., dėl ko nesunkiai sutriko jo sveikata.

Tokiu būdu byloje įrodyta, kad kaltinamieji padarė nusikalstamą veiką ir yra baustini.

Skiriant bausmę kaltinamiesiems, atsižvelgtina į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus, kaltinamųjų asmenybes ir kiekvieno jų vaidmenį nusikaltimo padaryme, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (LR BK 54 str. 2d.). Kaltinamieji padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą ( BK 11 str. 3 d.).

Kaltinamoji E. K. yra teista, bausta administracine tvarka, apylinkės inspektoriaus charakterizuojama neigiamai (t.2, b.l. 43-45, 55, t.3, b.l.66). Jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Jos atsakomybę sunkina tai, kad ji nusikalto, būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei kad nusikalto bendrininkų grupėje. Atsižvelgtina, kad E. K. buvo nusikaltimo organizatorė ir aktyvi vykdytoja. Todėl ji baustina laisvės apribojimo bausme, griežtesne, nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis (LR BK 48 str., 61 str.).

Kaltinamasis R. G. praeityje yra teistas vieną kartą, bet teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas neigiamai (t.3, b.l. 40-48, 59). Jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis atlygino dalį žalos nukentėjusiajam (LR BK 59 str. 1d. 3p.). Sunkina jo atsakomybę tai, kad jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei kad nusikalto bendrininkų grupėje. Todėl jis baustinas laisvės apribojimo bausme, kiek griežtesne, nei įstatyme numatytas bausmės vidurkis (LR BK 48str., 61 str.).

Kaltinamasis S. K. praeityje yra neteistas, nebaustas administracine tvarka, apylinkės inspektoriaus charakterizuojamas teigiamai (t.2, b.l. 97-98, 102). Jo atsakomybę lengvina ta aplinkybė, kad jis pripažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai dėl jo gailisi (LR BK 59 str. 1d. 2p.). Sunkina jo atsakomybę tai, kad jis nusikalto, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, bei kad nusikalto bendrininkų grupėje. Todėl S. K. baustinas laisvės apribojimo bausme, artima įstatyme numatytam bausmės vidurkiui (LR BK 48str., 61 str.).

Valstybinės ligonių kasos ieškinys 6327,64 Lt sumai dėl nukentėjusiojo gydymo yra įrodytas pažymomis (t.1, b.l. 89-100), todėl tenkintinas visiškai.

Nukentėjusysis A. K. pateikė patikslintą civilinį ieškinį dėl 23826,85 Lt turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Pinigų priėmimo kvitais, VSDFV Kauno skyriaus ir UAB „Elpranas“ pažymomis nustatyta, kad dantų gydymas nukentėjusiajam kainavo 2515 Lt, vaistai – 99,13 Lt, dėl netekto darbingumo jis prarado 1079,74 Lt, advokato paslaugos už ieškinio surašymą ikiteisminio tyrimo metu - 350 Lt , viso 4043,87 Lt (t. 1, b.l. 34-39, t.3, b.l. 144-149, t.4, b.l. 50-51). Šioje dalyje civilinis ieškinys tenkintinas, solidariai pritiesiant iš visų kaltinamųjų, nes patirta žala atsirado dėl jų bendrų neteisėtų veiksmų. Pradiniame ieškinyje nukentėjusysis apie grandinėlės remontą neužsiminė, pirmame patikslintame ieškinyje jis grandinėlės remontą įvertino 20 Lt, antrame – 60 litų, tačiau jokių tai patvirtinančių įrodymų nepateikė (t.1, b.l.31, t.3, b.l. 142, t.4, b.l.48). Kadangi šioje dalyje ieškinys neįrodytas, o kaltinamieji su juo nesutinka, už grandinėlės remontą 60 Lt A. K. nepriteistina. Atsižvelgiant į tai, kad 1000 Lt žalos A. K. atlygino R. G., civiliniam ieškovui iš kaltinamųjų solidariai priteistina 3043,87 Lt (LR BPK 109 str., LR CK 6.279 str.1d.).

Taip pat A. K. prašo priteisti iš kaltinamųjų 20000 Lt neturtinei žalai atlyginti, motyvuodamas tuo, kad dėl patirto sužalojimo jis ilgai gydėsi, iki šiol svaigsta galva, skauda kojas, pažeistos dantenos, vargina nuolatiniai skausmai, kad dėl sužalojimo patyrė didelį psichologinį diskomfortą, nesijaučia saugus, vargina nerimas dėl sveikatos, ateities. Nukentėjusysis tokio dydžio ieškiniui pagrįsti objektyvių įrodymų nepateikė. Atsižvelgtina, kad dėl kaltinamųjų padaryto nusikaltimo nukentėjusiojo A. K. sveikata buvo sutrikdyta nesunkiai, nukentėjusysis ir šiuo metu jaučia neigiamas sveikatos sutrikdymo pasekmes, todėl pagrindas priteisti neturinę žalą yra. Tačiau atsižvelgiant į kaltinamųjų turtinę padėtį (visi kaltinamieji turto neturi, E. K. nedirba, pajamų neturi, viena augina mažametį sūnų, R. G. ir S. K. gauna minimalias pajamas), į nusikaltimu padarytos turtinės žalos dydį, į tai, kad paties nukentėjusiojo netinkamas elgesys iš dalies išprovokavo nusikaltimo padarymą, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, nukentėjusiojo ieškinys tenkintinas dalinai, nusikaltimu padarytą neturtinę žalą įvertinant 5.000 (penkiais tūkstančiais) litų (LR CK 6.250 str.).

Iš kaltinamųjų solidariai į valstybės pajamas priteistina 690,38 Lt antrinės teisinės pagalbos nukentėjusiajam A. K. išlaidų (LR BPK 106 str. 2d.).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai : nusikaltimo įrankis – peilis- konfiskuotinas ir sunaikintinas, marškinėliai, paklodė, užvalkalas , stiklo šukės, atsuktuvas, raudonos spalvos dėmės pavyzdys – kaip beverčiai daiktai sunaikintini, geltonos spalvos danties karūnėlė grąžintina A. K. (LR BK 72 str., BPK 94 str.).

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo visiems kaltinamiesiems kardomoji priemonė paliktina rašytinis pasižadėjimas neišvykti, po to – panaikintina.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

E. K. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d. ir nubausti ją laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

Įpareigoti E. K. per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam A. K. ir per 6(šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 120 (vieną šimtą dvidešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose.

R. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d. ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 4(keturiems) mėnesiams.

Įpareigoti R. G. per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam A. K..

S. K. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str.1 d. ir nubausti jį laisvės apribojimu 1 (vieneriems) metams 3(trims) mėnesiams.

Įpareigoti S. K. per bausmės atlikimo laiką atlyginti nusikaltimu padarytą žalą nukentėjusiajam A. K..

Išaiškinti E. K., R. G. ir S. K., kad jie per bausmės atlikimo laiką privalo :

be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; įvykdyti teismo nustatytus įpareigojimus; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo teismo įpareigojimus.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo kardomąją priemonę E. K., R. G. ir S. K. palikti rašytinį pasižadėjimą neišvykti , po to - panaikinti.

Priteisti solidariai iš E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) R. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679, buveinė Kalvarijų g.147, Vilnius, a/s (duomenys neskelbtini), „Swedbank“ AB, banko kodas 73000, 6327,64 Lt ( šešis tūkstančius tris šimtus dvidešimt septynis litus 64 ct) nukentėjusiojo A. K. gydymo išlaidų.

- A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini) , 3043,87 Lt turinei žalai ir 5000 Lt neturinei žalai atlyginti, viso 8043,87 Lt (aštuonis tūkstančius keturiasdešimt tris litus 87 ct),

- į valstybės pajamas 690,38 Lt (šešis šimtus devyniasdešimt litų 38 ct) už antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiajam A. K. ( mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), juridinio asmens kodas 188659752, AB „Swedbank“ , įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).

Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus : nusikaltimo įrankį – peilį- konfiskuoti ir sunaikinti, marškinėlius, paklodę, užvalkalą , stiklo šukes, atsuktuvą, raudonos spalvos dėmės pavyzdį – sunaikinti, geltonos spalvos danties karūnėlę grąžinti A. K. (BPK 94 str.).

Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per šį apylinkės teismą apeliaciniu skundu