- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2010-03-05
- Bylos Nr.
- I-357-281/2010
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02051-2009-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Mefodija Povilaitienė
- Pareiškėjas
- M. M.
- Atsakovas
- LR Generalinei
- Trečiasis asmuo
- Šilutės rajono apylinkės prokuratūrai
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Mefodija Povilaitienė (pirmininkė ir pranešėja), sekretoriaujant Anai Cilinkevičiūtei, dalyvaujant pareiškėjui M. M., atsakovo atstovei Loretai Pikelienei, teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. M. skundą atsakovei LR Generalinei prokuratūrai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Šilutės rajono apylinkės prokuratūrai dėl įsakymo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
pareiškėjas M. M. skunde (b.l. 2-8) teismui prašo panaikinti 2009-10-29 LR generalinio prokuroro įsakymą Nr.P-456 „Dėl tarnybinės nuobaudos Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorui M. M. skyrimo“.
Pagrįsdamas savo reikalavimus paaiškino, kad nuo 2005-10-03 iki šiol dirba Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroru.
2009-10-29 LR generalinis prokuroras įsakymu Nr.P-456 „Dėl tarnybinės nuobaudos Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorui M. M. skyrimo“ skyrė jam tarnybinę nuobaudą - pastabą, už tai, kad jis, organizuodamas ikiteisminį tyrimą Nr.38-1-00026-09, savo pareigas vykdė nepakankamai atsakingai, nesiėmė įstatymo ir Generalinio prokuroro rekomendacijose numatytų ikiteisminio tyrimo organizavimo priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas, atskleista nusikalstama veika, ikiteisminio tyrimo įstaigoms nedavė nurodymų raštu, nenustatė ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo terminų, nebuvo reiklus ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų atžvilgiu, bei tokiais savo veiksmais pažeidė LR prokuratūros įstatymo 16 str., 20 str. 1 d. 4 p., LR baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 2 str., 170 str. 2 ir 3 d., 176 str. 1 ir 2 d., LR generalinio prokuroro 2004-02-25 įsakymu Nr.1-40 patvirtintų rekomendacijų „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant“, pakeistų 2008-06-19 įsakymu Nr. 1-86 3, 5.2, 25 ir 27 p. nuostatų reikalavimus.
2009-10-05 jam buvo įteiktas pranešimas dėl galimai padaryto tarnybinio pažeidimo (toliau - Pranešimas).
2009-10-06 tarnybinį patikrinimą vykdančiam Klaipėdos apygardos prokuratūros Pirmojo skyriaus prokurorui jis pateikė rašytinį paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio pažeidimo, kuriame nesutikdamas su Pranešime išdėstytu tarnybiniu pažeidimu, išsamiai paaiškino Pranešime nurodytas aplinkybes.
2009-10-16 Klaipėdos apygardos prokuratūroje buvo baigtas tarnybinis patikrinimas ir surašyta tarnybinio patikrinimo išvada Nr.3.9-209 „Dėl Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroro M. M. veiksmų, organizuojant ikiteisminį tyrimą Nr. 38-1-00026-09“ (toliau - Išvada). Išvadoje buvo siūloma už esą dėl neatsargumo padarytą tarnybinį pažeidimą skirti tarnybinę nuobaudą - pastabą.
Išvadą jis apskundė Generaliniam prokurorui, kuris 2009-10-29, neatsižvelgdamas į skunde išdėstytas aplinkybes, priėmė Sprendimą Nr.6.15.-519 „Dėl prokuroro M. M. skundo netenkinimo“, kuriuo skundą atmetė (netenkino) kaip nepagrįstą ir tą pačią dieną skyrė tarnybinę nuobaudą - pastabą. Su įsakymu dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo susipažino 2009-11-02.
Nurodo, kad Generalinis prokuroras neįsigilino į skunde nurodytus argumentus ir minėtu Sprendimu nepagrįstai, net neišnagrinėjęs visų skunde nurodytų teiginių, atmetė mano skundą.
Pats Pranešimas yra suformuluotas taip, kad jam neaišku už kokių konkrečių veiksmų neatlikimą buvo pradėtas (atliktas) tarnybinis patikrinimas, kurio pagrindu jam paskirta tarnybinė nuobauda. Neaišku, ką privalėjo (turėjo ne teisę, bet pareigą) padaryti ir ko nepadarė. Tai nepaaiškinama nei Išvadoje, nei Generalinio prokuroro 2009-10-29 Sprendime „Dėl prokuroro M. M. skundo netenkinimo“ Nr. 6.15.-519.
Jam neaišku per kokį „trumpiausią laiką“ (Išvadoje nurodyta - „savalaikiai“) turėjo būti atliktas ikiteisminis tyrimas Nr.38-1-00026-09 ir atskleista nusikalstama veika. Nesuprantama kodėl Pranešime ir Išvadoje yra neteisingai nurodoma, kad tyrimą organizavo ilgiau kaip 6 mėnesius, kai jis tyrimą organizavo tik 4 mėnesius ir 24 dienas. Kodėl yra vertinama, kad tyrimą jis organizavo ir savo kasmetinių atostogų metu. Dėl ko (kokiu pagrindu) ir kokius nurodymus raštu privalėjo duoti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams. Kokie teisės aktai dėl jo neva tokio neveikimo buvo pažeisti. Kokiems konkrečiai ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti nenustatė ir privalėjo raštu nustatyti terminus. Kokie teisės aktai dėl neva tokio neveikimo buvo pažeisti. Kokie „neatlikti kiti veiksmai“ nukentėjusiųjų parodymams patikrinti.
Be to, tarnybinio patikrinimo išvadoje, kuria yra grindžiamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, kaltinamas pažeidęs dar ir tokias teisės normas, kurios nebuvo įrašytos į Pranešimą, tai yra: 1) LR BPK 171 str. 3 d., 2) 2008-06-19 Generalinio prokuroro įsakymu Nr.1-86 patvirtintų „Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant“ 6.4 p. ir 3) 2007-10-25 Šilutės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro įsakymo Nr. VI-7 „Dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo kontrolės“ 2, 4 ir 5 punktus. Apie tai, kad yra kaltinamas neva pažeidęs dar ir šiuos teisės aktus sužinojau tik susipažinęs su tarnybinio patikrinimo išvada, todėl pateikti paaiškinimą dėl galimai padaryto tarnybinio pažeidimo (pažeidžiant minėtas teisės normas) net neturėjo galimybės.
Taipogi, 2009-10-29 Generalinio prokuroro įsakyme Nr.P-456 „Dėl tarnybinės nuobaudos Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorui M. M. skyrimo“ yra kaltinamas nebuvęs reiklus ikiteisminio tyrimo ištaisos pareigūnu atžvilgiu, nors šis kaltinimas taip pat nebuvo nurodytas Pranešime. Be to, šiame įsakyme yra kaltinamas pažeidęs LR prokuratūros įstatymo 16 str. ir 20 str. 1 d. 4 p. nuostatų reikalavimus, nors apie šių teisės normų pažeidimą Pranešime taip pat neužsimenama, todėl nesupranta kokių užduočių ar pavedimų tinkamai ir laiku neįvykdė.
Taigi, dėl šių neva jo pažeistų teisės aktų ir padarytų tarnybinių pažeidimų (neįtrauktų į Pranešimą), kuriais yra grindžiamas įsakymas dėl tarnybinės nuobaudos paskyrimo, tarnybinis patikrinimas išvis nebuvo atliekamas, o tarnybinė nuobauda buvo paskirta vienašališkai (nesuteikiant teisės net paaiškinti šių aplinkybių (apsiginti)).
Kadangi tarnybinė nuobauda už neva padarytus minimus (nurodytus aukščiau) tarnybinius pažeidimus buvo paskirta padarant grubius procedūrinius pažeidimus (neatlikus tarnybinio patikrinimo), todėl mano, kad ji yra neteisėta, nepagrįsta ir turi būti naikinama, nes tokia nuobauda yra paskirta nesilaikant 2007-01-30 Generalinio prokuroro įsakymu Nr.1-9 patvirtintų nuostatų „Dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo prokurorams“ (toliau - Nuostatai). Nuostatų 5 p. nurodyta, kad tarnybinės nuobaudos skyrimo pagrindas - prokuroro padarytas tarnybinis pažeidimas. Tarnybinio pažeidimo sudėtis: 1) priešingas teisei veikimas ar neveikimas, 2) kaltė (tyčia ar neatsargumas), 3) neigiamos pasekmės, 4) priežastinis ryšys tarp neteisėto prokuroro veikimo ar neveikimo ir neigiamų pasekmių.
Tarnybinio patikrinimo metu nebuvo nustatyta, koks organizuojant ikiteisminį tyrimą Nr.38-1-00026-09 buvo padarytas jo priešingas teisei neveikimas dėl neatsargumo ir kokius neatsargius veiksmus, dėl kurių neatlikimo buvo padarytas tarnybinis pažeidimas, privalėjo atlikti.
Taip pat Išvadoje konstatuojama, kad kalti veiksmai nesukėlė jokių akivaizdžių neigiamų pasekmių, tačiau nenustatyta kokias išvis neigiamas pasekmes (neakivaizdžias) sukėlė jo tariamai kalti veiksmai.
Paaiškino, kad 2009-03-02 jam buvo pavesta kontroliuoti šį ikiteisminį tyrimą ir jį jis kontroliavo iki 2009-07-03 (penktadienis), o nuo 2009-07-07 iki 2009-08-06 (įskaitytinai) buvo kasmetinėse atostogose. Atostogų metu šio ikiteisminio tyrimo kontrolė niekam nebuvo paskirta. Grįžus iš atostogų (2009-08-07) toliau teko kontroliuoti šį ikiteisminį tyrimą. 2009-08-31 (rašto Nr. V3-3050) ši ikiteisminio tyrimo medžiaga buvo išsiųsta į Klaipėdos apygardos prokuratūrą, o 2009-09-07 (rašto Nr. 111-1087) atgal parsiųsta į Šilutės rajono apylinkės prokuratūrą. Tą pačią dieną minėta ikiteisminio tyrimo medžiaga vėl patikrinimui buvo išsiųsta (rašto Nr. V3-3105) į Generalinę prokuratūrą. 2009-10-20 Klaipėdos apygardos prokuratūrai (2009-10-19 rašto Nr. 3-6781) šią ikiteisminio tyrimo medžiagą persiuntus į Šilutės rajono apylinkės prokuratūrą, jos kontrolė buvo perduota prokurorui Robertui Kasnauskui. Taigi nuo 2009-08-31 aš šio ikiteisminio tyrimo nebekontroliuoju (neturėjau galimybės jo kontroliuoti) ir išvis šio tyrimo kontrolę nevykdė daugiau kaip 6 mėn. (kaip nurodoma pranešime), o tyrimą kontroliavo kur kas trumpiau. Kadangi šio ikiteisminio tyrimo kontrolės terminas yra nurodomas klaidingai, į jį yra įskaitomas ir tas laikotarpis kurį aš nedirbo (kasmetinės atostogos), todėl nesupranta kada netinkamai organizavo ikiteisminį tyrimą.
Organizuodamas ikiteisminį tyrimą Nr. 38-1-00026-09, ėmėsi įstatymo ir Generalinio prokuroro rekomendacijose numatytų ikiteisminio tyrimo organizavimo priemonių, t.y., kad savalaikiai, per trumpiausią laika būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir atskleista nusikalstama veika 2009-03-03 gavęs Klaipėdos apskrities VPK Šilutės r. PK KPS vyriausiojo tyrėjo P. Č. 2009-03-02 pranešimą apie atliekamą ikiteisminį tyrimą Nr.38-1-00026-09. Tą pačią dieną (2009-03-03) surašė pavedimą Klaipėdos apskrities VPK Šilutės r. PK atlikti ikiteisminį tyrimą Nr.38-1-00026-09 ir tiriamam nusikaltimui atskleisti sudarė tyrimo grupę iš keturių Klaipėdos apskrities VPK Šilutės r. PK KPS pareigūnų: vyriausiojo tyrėjo P. Č. bei tyrėjų E. N., D. T. ir A. L.. Tyrimo grupės vadovu paskyrė didžiausią nusikalstamų veikų tyrimo patirtį turintį P. Č. Minėtame pavedime nurodė P. Č. 2009-03-12 pateikti pranešimą apie atliekamo ikiteisminio tyrimo eigą arba atvykti į Šilutės rajono apylinkės prokuratūrą tyrimo aptarimui. Nurodytą dieną su P. Č. buvo aptartas šios nusikalstamos veikos tyrimo planas, suderinta kuriuos ikiteisminio tyrimo veiksmus būtina atlikti greičiau, o kuriuos (dėl šio nusikaltimo tyrimo specifikos) specialiai vėliau (tokia buvo pasirinkta tyrimo taktika). Tokia tyrimo taktika buvo pasirinkta todėl, kad buvo nuspręsta klausytis (2009-03-10 buvo priimta Šilutės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis) galimų įtariamųjų (nurodytų pareiškėjo D. U.) V. B., J. T., paties pareiškėjo D. U. ir glaudžiai su V. B. ryšius palaikiusio A. E. telefoninių pokalbių nuo 2009-03-10 iki 2009-05-10, bei buvo nuspręsta kurį laiką (kol bus išanalizuota pasiklausymo metu gauti duomenys) galimiems įtariamiesiems V. B. ir J. T. nepranešti apie šį ikiteisminį tyrimą (buvo nuspręsta kurį laiką šių asmenų neapklausti, o tik rinkti informaciją apie šių asmenų galimai padarytą nusikalstamą veiką), kad nebūtų pakenkta ikiteisminio tyrimo sėkmei.
Kaip tai numatyta 2008-06-19 Generalinio prokuroro įsakymu Nr.1-86 patvirtintų „Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant“ 25 p. (prokuroras duoda žodinius arba rašytinius nurodymus ir pavedimus) davė žodinius nurodymus ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams. Tame pačiame punkte nurodyti tik du atvejai kada prokuroras privalo duoti rašytinius nurodymus ir pavedimus, tai yra: 1) jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnas nesutinka su tyrimui vadovaujančio prokuroro žodiniu nurodymu ar pavedimu ir apie tai informuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovą, kuris turi teisę reikalauti, kad prokuroras duotų rašytinį nurodymą ar pavedimą, ir to reikalauja; 2) jeigu prokuroras, kuris atlieka ikiteisminį tyrimą, nesutinka su tyrimui vadovaujančio ar aukštesniojo prokuroro žodiniu nurodymu ar pavedimu ir reikalauja duoti rašytinį nurodymą ar pavedimą.
Kadangi ikiteisminį tyrimą atliko Klaipėdos apskrities VPK Šilutės r. PK KPS vyriausiasis tyrėjas P. Č. (kaip grupės vadovas), kuris neprieštaravo dėl tyrimui duodamų žodinių nurodymų, todėl duoti rašytinius nurodymus nebuvo jokio pagrindo. Be to, dėl rašytinių nurodymų davimo nebuvo gautas joks ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovo reikalavimas.
Nustatė konkrečius ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo terminus. Terminai, ikiteisminio tyrimo aptarimui ir konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimui, buvo nustatinėjami žodžiu ir jie būdavo aptariami su tyrimo grupės vadovu P. Č., kuris tai patvirtino tarnybinio patikrinimo metu.
Ikiteisminis tyrimas pagal jo reikalavimą buvo pateikiamas ir aptariama jo eiga net 5 kartus (2009-03-12, 2009-04-10, 2009-05-06, 2009-06-08 ir 2009-08-18), kas matyti iš 2009-03-03 prokuroro pavedimo atlikti ikiteisminį tyrimą. Beveik visąlaik, tikrinant ikiteisminį tyrimą, dalyvavo P. Č. su kuriuo buvo aptariamas tolimesnių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo planas. P. Č. ne kartą buvo duodami žodiniai nurodymai. Atsižvelgiant į situaciją ir nuolatos sekant ikiteisminio tyrimo eigą, pastoviai buvo nurodoma užduotis kriminalinei policijai patekti raštu, kas ir buvo padaryta (2009-04-03 raštas Nr. 30-94-S-3890, 2009-04-24 raštas Nr. 30-94-S-4814 ir 2009-08-12 raštas Nr. 30-94-S-9708).
Generalinio prokuroro patvirtintos rekomendacijos, reglamentuojančios ikiteisminio tyrimo atlikimą, nenumato prokuroro pareigos nustatyti ikiteisminio tyrimo atlikimo terminus raštu, kaip ir nenumato pareigos sudaryti raštišką ikiteisminio tyrimo planą. Šiuo konkrečiu atveju tyrimas nebuvo didelės apimties, ir pakako žodinio suderinimo su tyrėju P. Č. dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo.
Tam, kad būtų atlikti būtini proceso veiksmai nukentėjusiųjų parodymams patikrinti, jau ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo atliekamos kratos galimų įtariamųjų, ir ne tik jų, gyvenamosiose patalpose (kratų metu nebuvo rasta tiriamą nusikalstamą veiką patvirtinančių įrodymų), buvo atliekama aukščiau paminėtų asmenų telefoninių pokalbių kontrolė, siekiant patirtinti arba paneigti D. U. pareiškime nurodytas aplinkybes, o taip pat tyrėjui buvo nurodyta nedelsiant atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus (paimti D. U. nurodytą filmuotą medžiagą, apklausti liudytojus ir kt.). Šio ikiteisminio tyrimo metu ne kartą tiek telefonu, tiek tiesiogiai bendravo su P. Č. ir aptardavo atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų rezultatus, nurodydavo kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus ir per kurį terminą reikia atlikti. V. B. ir J. T. nebuvo apklausti dėl pasirinktos tyrimo taktikos dėl šių nusikalstamų veikų (BK 145 str.) tyrimo ir įrodinėjimo ypatumų.
UAB „Argus“ darbuotojai, UAB „Dinavas“ buhalterė ir apskaitininkė nebuvo apklausti, nes kurį laiką nepavyko šių asmenų surasti (buvo pasikeitę telefonus, nebuvo aiškios gyvenamosios vietos), o kriminalinės policijos pareigūnai į P. Č. rašytą užduotį (2009-04-24 Nr. 30-94-S-4814) dėl asmenų nustatymo atsakymo nepateikė. Taip pat kriminalinės policijos pareigūnai, labai ilgai neatsakė ir į kitas jiems adresuotas užduotis: kitų galimų įtariamųjų ar liudytojų nustatyto, filmavimo medžiagos išėmimo iš UAB „Dinavas“ patalpose esančių įrengtų vaizdo kamerų ir kt.. Beveik visi kriminalinės policijos pareigūnų atsakymai į jiems ištirti pavestas užduotis buvo gauti neregistruoti, todėl jų įvykdymo terminų nustatyti nėra galimybės. Šiuo metu tiek UAB „Argus“ darbuotojai ir buhalterė su apskaitininke yra apklausti.
Šių asmenų parodymai paneigia D. U. pareiškime nurodytas aplinkybes, kas rodo, kad tiek sprendimas nepareikšti įtarimų V. B. ir J. T., tiek pasirinkta tyrimo taktika buvo sėkmingi, kad nekalti asmenys nebūtu patraukti baudžiamojon atsakomybėn.
Šalies argumentai
Teismo posėdžio metu pareiškėjas patvirtino skunde nurodytus motyvus ir prašė jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė Generalinė prokuratūra atsiliepime teismui (b.l. 21-25) nurodė, kad su skundo reikalavimais nesutinka ir paaiškino, kad 2009-03-02 Šilutės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojas pavedė prokurorui M. M. organizuoti ikiteisminį tyrimą Nr.38-1-00026-09 ir jam vadovauti. Prokuroras M. M. privalėjo imtis reikiamų tyrimo organizavimo priemonių, kad šis nedidelės apimties ikiteisminis tyrimas būtų baigtas, nes jau buvo atliekamas 4 mėn., dar iki M. M. kasmetinių atostogų, suteiktų 2009-07-03. M. M., prieš eidamas kasmetinių atostogų, apie kurias žinojo iš anksto, privalėjo suformuluoti užduotis ir duoti nurodymus ikiteisminio tyrimo pareigūnams, nes atostogų metas nesustabdo prokuroro veiksmų kontroliuojant ikiteisminį tyrimą.
Procesas nenumato konkrečių ikiteisminio tyrimo užbaigimo terminų, tačiau įtvirtina principus, kad proceso veiksmai turi būti atlikti savalaikiai, kai yra galimybė juos atlikti.
Tiek LR BPK, tiek generalinio prokuroro rekomendacijose nėra įtvirtintos nuostatos, kad prokuroro veikla organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant būtų įtvirtinama tik rašytine forma. Tai padaryta sąmoningai, siekiant efektyvinti glaudesnį tiesioginį, mažiau biurokratinį, bendradarbiavimą tarp prokuroro ir ikiteisminį tyrimą atliekančio subjekto. Todėl prokuroras, būdamas asmeniškai atsakingas už ikiteisminio tyrimo rezultatus, privalo taip atlikti savo procesines funkcijas, kad būtų užtikrintas savalaikis visų reikalingų proceso veiksmų atlikimas ir reikšmingų faktinių aplinkybių nustatymas. Vertinant prokuroro darbą šioje srityje atsižvelgiama ne į rašytinių ar žodinių nurodymų, susirašinėjimų kiekį ar turinį, o į ikiteisminio tyrimo eigą, rezultatus, bei objektyvias tam tikro procesinio veikimo ar neveikimo priežastis. Vadovaujantis BPK ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo įstaiga ir būtent jai, o ne konkrečiam pareigūnui, tyrimą paveda atlikti prokuroras (BPK 169 str. 2 d., 171 str. 2 d. 2, 3 p.). Dėl to konkretų ikiteisminio tyrimo pareigūną, kuris atliks ikiteisminį tyrimą, paskiria ar tyrimo grupę sudaro ne prokuroras, o ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas. Prokuroras kartu su ikiteisminio tyrimo įstaiga yra atsakingas už ikiteisminio tyrimo rezultatus (Rekomendacijų 7.5. p.) todėl, ikiteisminiame tyrime Nr.38-1-00026-09 nustačius, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga nesiima reikiamų priemonių nusikalstamai veikai ištirti, t.y. nevykdo žodinių prokuroro nurodymų, ne ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas, šiuo atveju P. Č., o tyrimą organizuojantis prokuroras M. M., Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant 25.1. p. pagrindu, privalėjo duoti rašytinius nurodymus ikiteisminio tyrimo įstaigai dėl konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytas platesnis negu pateiktame Pranešime prokuroro M. M. veiksmų juridinis vertinimas. Tačiau šis vertinimas nekeičia tarnybinio patikrinimo išvados esmės ir nesuvaržo prokuroro M. M. teisių, nes išvadoje nurodyti papildomi norminiai aktai yra susiję su ta pačia prokuroro veika, pasireiškusia savo pareigų organizuojant ir vadovaujant aptariamam ikiteisminiam tyrimui netinkamu vykdymu: jis nesiėmė įstatymo ir Generalinio prokuroro rekomendacijose numatytų ikiteisminio tyrimo organizavimo priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ir baigtas ikiteisminis tyrimas, atskleista nusikalstama veika, nesiėmė tinkamų ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų atžvilgiu reagavimo priemonių dėl jų neveiklumo.
M. M. buvo supažindintas su išsamia tarnybinio patikrinimo išvada ir įtvirtintais papildomais norminiais aktais joje, kurie savo esme nesiskiria nuo norminių aktų, nurodytų Pranešime. Todėl M. M. skunde pateikti argumentai yra nepagrįsti, nes nesuvaržė jam galimybės tinkamai realizuoti savo teises tarnybinio patikrinimo metu, ar skundžiant tarnybinio patikrinimo išvadą generaliniam prokurorui (tą jis ir padarė). Tokiomis principinėmis nuostatomis grindžiama ir LR administracinių teismų praktika (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2005-04-22 sprendimas administracinėje byloje Nr.A14-416/2005 (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 131-138; adm. b. Nr.A6-l 129/2006).
Tarnybinio pažeidimo sudėtis nenumato konkrečių materialinių pasekmių, kaip būtinojo pažeidimo požymio, tačiau pakanka to, kad kilo pasekmės, susijusios su institucijos veikla dėl žmogiškųjų išteklių panaudojimo, procesinės pasekmės: nebuvo laiku atskleista ir ištirta veika bei nubausti kalti asmenys, taip pat institucijos prestižo menkinimo pasekmės. Taigi, atsirado pasekmės įvairiose srityse, su kuriomis susiję prokuroro procesinės veiklos tikslai. Prokuroro statusas yra ypatingas, įstatymais jam pavestos ypatingos reikšmės užduotys, susijusios su visos visuomenės apsauga nuo sunkiausių teisės pažeidimų -nusikaltimų, prokurorui keliami aukšti kvalifikacijos bei asmeninių savybių reikalavimai. Sprendžiant klausimą dėl prokuroro kaltės, būtina atsižvelgti kad kalta veika yra ne tik tokia veika, kuria tyčia siekiama tam tikrų neigiamų padarinių, bet ir tokia veika, kurią darydamas asmuo lengvabūdiškai tikisi išvengti neigiamų pasekmių, arba nors ir nenumato, kad neigiami padariniai gali atsirasti, tačiau turi ir gali tai numatyti.
Išvadoje konstatuota, kad M. M. tinkamai neatliko savo tarnybinių pareigų būtent dėl neatsargios kaltės, o jo tarnybinio pažeidimo esmė pasireiškė neveikimu.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kad ikiteisminis tyrimas nėra didelės apimties, byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes būtų reikalinga tikrinti taip ilgai, (nuo ikiteisminio tyrimo pradžios - 2009-02-24 proceso veiksmai atlikti iki 2009-05-10, vėliau jokie veiksmai atliekami nebuvo) aptariamas ikiteisminis tyrimas nepateisinamai, be objektyvių priežasčių yra užsitęsęs, savalaikiai neatlikti reikiami ikiteisminio tyrimo veiksmai tikslu nustatyti ir patikrinti tyrimui reikšmingas aplinkybes, bet to atskiri tyrimo veiksmai ir tyrimo taktika yra laikytina itin nekvalifikuota (pvzd. kratos metu ieškoma ginklų, kai byloje yra duomenys apie asmens legaliai laikomus ginklus, kratos metu jokių ginklų neradus, daugiau nesiimama jokių priemonių dėl šių ginklų paėmimo ir reikiamų proceso veiksmų su jais atlikimo).
Prokuroras M. M. nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu galimi įtariamieji V. B. ir J. T. ikiteisminio tyrimo pradžioje nebuvo apklausti specialiai, nes buvo pasirinkta tokia tyrimo taktika šiai nusikalstamai veikai atskleisti, t.y. buvo nuspręsta atlikti kratas, kontroliuoti dviejų mėnesių laikotarpiui telefoninius pokalbius, nuo 2009-03-10 iki 2009-04-10 pareiškėjo D. U. kabinete sumontuoti vaizdo fiksavimo techniką galimai naujai V. B. ir J. T. nusikalstamai veikai užfiksuoti, taip pat, jo manymu, nei ikiteisminio tyrimo pradžioje nei šiuo metu nebuvo teisinio pagrindo pareikšti įtarimus V. B. ir J. T., nes ikiteisminio tyrimo metu nėra surinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, kad šie asmenys padarė nusikalamą veiką (LR BK 145str. 2d.).
Vertinant M. M. paaiškinamas aplinkybes dėl tyrimo taktikos, įtarimų V. B. ir J. T. nepateikimo, laikytina, kad jos yra nepagrįstos, prieštaraujančios ikiteisminio tyrimo tikslams ir kartu pažeidžiančios proceso dalyvių teisėtus interesus. Kadangi V. B. ir J. T. atžvilgiu nuo pat tyrimo pradžios buvo taikomos įvairios procesinės prievartos priemonės, pvz. kratos, ir apie jų atlikimą buvo jiems paskelbiama, todėl akivaizdu, kad jau nuo 2009-03-13 apie tyrimą buvo žinoma su tyrimu susijusiems asmenims. Todėl prokuroro paaiškinimai, kad taktikos sumetimais jis nematė pagrindo apklausti V. B. ir J. T. neatitinka bylos aplinkybių ir nėra paremti jokiais duomenimis. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios nukentėjusieji kategoriškai nurodė į V. B. ir J. T., kaip į asmenis, kurie 2009-02-23 jo darbo vietoje grasindami ginklu grasino juos nužudyti. Esant minėtoms aplinkybėms laikytina, kad per ikiteisminio tyrimo 7 mėnesius nepateikus įtarimų V. B. ir J. T. ir jų neapklausus įtariamaisiais, ikiteisminis tyrimas buvo nepateisinamai užvilkintas, apribotos galimybės iš pačių V. B. ir J. T. gauti tyrimui reikšmingų duomenų, ir jų pagrindu atlikti atitinkamus proceso veiksmus tikslu nustatyti objektyvią tiesą byloje. Negalima sutikti su pareiškėjo pozicija, kad, nesurinkus pakankamai duomenų, patvirtinančių konkrečių asmenų kaltę nusikaltimo padaryme negalima jiems teikti pranešimo apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad šioje proceso stadijoje nėra vertinami bylos duomenys, kurie reikalingi priimant galutinį procesinį sprendimą (vertinant, ar yra pagrindas asmenį patraukti kaltinamuoju), priešingai, pateikus asmeniui pranešimą apie įtarimą yra suteikiama galimybė nepažeidžiant tokio asmens teisės į gynybą jį apklausti ir vėliau su juo atlikti kitus proceso veiksmus, ir tik po to, atlikus visų nustatytų faktinių aplinkybių įvertinimą galima daryti išvadas dėl nusikalstamos veikos padarymo fakto, veikos kvalifikavimo ir galutinių sprendimų dėl ikiteisminio tyrimo pabaigos, priėmimo. Esamoje situacijoje nuo tyrimo pradžios taikant procesines prievartos priemones asmenims, žinantiems apie jų atžvilgiu atliekamą procesą ir neapklausiant jų apie įtarimo esmę, buvo suvaržyta jų teisė gintis bei galimybė padėti byloje nustatyti objektyvią tiesą. Prokuroro M. M. nurodomi teiginiai dėl neatliktų potencialių įtariamųjų V. B. ir J. T. apklausų yra iš esmės prieštaraujantys tiek LR BPK, tiek ir tokio pobūdžio nusikaltimų tyrimo taktiniams reikalavimams.
Teismo posėdžio metu atsakovės atstovė patvirtino atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Tretysis suinteresuotasis asmuo Šilutės rajono apylinkės prokuratūra atsiliepime ( b.l.17 ) teismui dėl skundžiamo įsakymo pagrįstumo nepasisakė.
Skundas atmestinas.
2009-10-29 Lietuvos Respublikos Generalinio prokuroro įsakymu Nr. P-456 „Dėl tarnybinės nuobaudos Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorui M. M. skyrimo“ pareiškėjui už tarnybinį nusižengimą paskirta tarnybinė nuobauda-pastaba (b.l.9) .
Įsakyme konstatuojama, kad prokuroras M. M., organizuodamas ikiteisminį tyrimą Nr.38-1-00026-09, savo pareigas vykdė nepakankamai atsakingai, nesiėmė įstatymo ir Generalinio prokuroro rekomendacijose numatytų ikiteisminio tyrimo organizavimo priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas ikiteisminis tyrimas, atskleista nusikalstama veika, ikiteisminio tyrimo įstaigoms nedavė nurodymų raštu, nenustatė ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo terminų, nebuvo reiklus ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų atžvilgiu, bei tokiais savo veiksmais pažeidė LR prokuratūros įstatymo 16 str., 20 str. 1 d. 4 p., LR baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 2 str., 170 str. 2 ir 3 d., 176 str. 1 ir 2 d., LR generalinio prokuroro 2004-02-25 įsakymu Nr.1-40 patvirtintų rekomendacijų „Dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant“, pakeistų 2008-06-19 įsakymu Nr. 1-86 3, 5.2, 25 ir 27 p. nuostatų reikalavimus.
Pareiškėjas M. M. nesutinka su jam paskirta tarnybine nuobauda, todėl prašo panaikinti 2009-10-29 LR generalinio prokuroro įsakymą Nr.P-456 „Dėl tarnybinės nuobaudos Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorui M. M. skyrimo“, nurodydamas, kad nuobauda jam paskirta neteisėtai ir nepagrįstai.
Byloje spręstinas ginčas dėl LR generalinio prokuroro įsakymo Nr. P-456 „Dėl tarnybinės nuobaudos Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokurorui M. M. skyrimo“ pagrįstumo ir teisėtumo.
Skundžiamas įsakymas priimtas atsižvelgiant į 2009-10-16 tarnybinio patikrinimo išvadą( toliau-Išvada).
Iš Išvados matyti, kad remiantis Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Ikiteisminio tyrimo kontrolės skyriaus vyriausiojo prokuroro 2009-09-24 tarnybiniu pranešimu Nr.7.10.-50. generalinio prokuroro pavaduotojo 2009-09-24 pavedimu, Personalo skyriaus vyriausiosios prokurorės 2009-09-28 pavedimu Nr. 17.2.-16452, bei Klaipėdos apygardos vyriausiojo prokuroro pavaduotojo 2009-10-02 rezoliucija dėl tarnybinio patikrinimo atlikimo, vadovaujantis Lietuvos Respublikos prokuratūros įstatymo 41 str. 3 d., 4 d. nuostatomis ir Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2007-01-30 įsakymu Nr. 1-9 patvirtintais tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos taikymo prokurorams nuostatais, Klaipėdos apygardos prokuratūroje atliktas tarnybinis patikrinimas dėl Šilutės rajono apylinkes prokuratūros prokuroro M. M. galimai padaryto tarnybinio pažeidimo.
Tarnybinio patikrinimo metu nustatyta, kad Šilutės rajono apylinkes prokuratūros prokuroras M. M. nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d. (ilgiau kaip 6 men.) Šilutės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. S. pavedimu organizuodamas ikiteisminį tyrimą Nr.38-1-00026-09, atliekamą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariate dėl galimo grasinimo nužudyti D. U. ir V. Š. bei jų terorizavimo, t.y. dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., nesiėmė įstatymo ir Generalinio prokuroro rekomendacijose numatytų ikiteisminio tyrimo organizavimo priemonių, kad savalaikiai, t.y. per trumpiausią laiką, būtų atliktas ikiteisminis tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams nedavė nurodymų raštu, nenustatė konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo terminų ir tokiu būdu neužtikrino, kad atliekant ikiteisminį tyrimą būtų atlikti būtini proceso veiksmai nukentėjusiųjų parodymams patikrinti (liudytoju neapklaustas įvykį matęs UAB „Argus" darbuotojas, neapklaustos liudytojos UAB „Dinavas" buhalterė D. L. ir apskaitininkė V. U., neatlikti kiti veiksmai) ir išspręstas klausimas deė pranešimų apie įtarimus įteikimo galimai nusikalstamą veiką padariusiems V. B. ir J. T. (J. T.), jų apklausų (nei V. B., nei J. T. proceso metu nebuvo apklausti nei liudytojais BPK 186 str. tvarka, nei su liudijimo ypatumais, numatytais BPK 82 str. 3 d., nei įtariamaisiais), bei tyrimo užbaigimo.
Ikiteisminis tyrimas Nr.38-1-00026-09 pagal D. U. pareiškimą dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 2 d., pradėtas 2009-02-24 Lietuvos kriminalines policijos biuro ONT 4-ojoje valdyboje.
Ikiteisminis tyrimas pradėtas D. U. pareiškimo pagrindu, kuriame jis nurodė, kad 2009-02-23, apie 11 vai. (duomenys neskelbtini), Šilute į UAB „Dinavas" administracines patalpas, kurioje dirba transporto viršininku, atvyko pažįstami V. B. ir J. T., kurie grasino jį - D. U. bei tuo metu patalpose buvusį V. Š., nužudyti, sudeginti namus. Abu asmenys pakaitomis terorizuodami grasino, (D. U.) esą yra vaikštantis lavonas, bus nušautas, V. B. grasindamas demonstratyviai ranka vis sugriebdavo už savo pistoleto, kuris buvo akivaizdžiai matomas dėkle. Nurodė, jog minėti asmenys grasino jam priekaištaudami, kad UAB „Dinavas" direktorius V. S. parašė pareiškimą Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai dėl nusikalstamų A. E. veiksmų, kuris anksčiau dirbo UAB „Dinavas" direktoriumi ir 2008 m. gruodį buvo atleistas. Konflikto metu kilus pavojingai situacijai UAB „Dinavas" direktorius V. S. iškvietė saugos tarnybos „Argus" apsaugos darbuotojus, kurie išprašė atvykusiuosius į lauką.
2009-02-27 Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento vyriausiojo prokuroro pavedimu ikiteisminį tyrimą atlikti pavesta Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šilutės rajono policijos komisariatui (toliau - Šilutės r. PK), o organizuoti Šilutės rajono apylinkės prokuratūrai.
2009-03-02 ikiteisminio tyrimo įstaigos (Šilutės r. PK) vadovai paeiliui pagal kompetenciją ikiteisminį tyrimą atlikti pavedė vyriausiajam tyrėjui P. Č..
Nuo 2009-03-02 Šilutės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro pavaduotojo A. S. pavedimu, ikiteisminį tyrimą organizavo ir jam vadovavo Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras M. M..
2009-03-03 prokuroras M. M. šio nusikaltimo tyrimui sudarė tyrimo grupę, į kurią įtraukė Šilutės r. PK vyriausiąjį tyrėją P. Č. (grupės vadovas), tyrėjus E. N., D. S., A. L. Iš pavedimo matyti, kad prokuroras M. M. 5 kartus nustatė naują terminą pranešimui apie tyrimo eigą pateikti (arba tyrimo aptarimui), tačiau grafoje „Atvyko (baudžiamąją bylą pristatė)" yra tik viena atžyma „2009-05-06".
Nukentėjusysis D. U. apklaustas 2009-02-24 ir papildomai 2009-04-03, o V. Š. 2009-04-23. Abu nukentėjusieji be esminių prieštaravimų parodymuose nurodė, kad V. B. su J. T. išsakė nepasitenkinimą dėl to, kad V. Š. kreipėsi į teisėsaugos pareigūnus dėl buvusio UAB „Dinavas" direktoriaus A. E. neteisėtų veiksmų, dėl to grasino juos sumušti ir nušauti, V. B. demonstravo ant juosmens dėkle esantį pistoletą. Apklausų metu nurodė, kad dėl to buvo iškviesti UAB „Argus" apsaugos darbuotojai, kurie atvykę išlydėjo V. B. ir J. T. iš patalpų. V. B. papildomai nurodė, kad tuo metu įmonės patalpose buvo įmonės buhalterė D. L. ir apskaitininkė V. U.
Tyrimo metu iki bylos pateikimo Klaipėdos apygardos prokuratūrai 2009-08-31 nei UAB „Argus" apsaugos darbuotojai, nei D. L., nei V. U., nei J. T. (J. T.), nei V. B. (žuvo 2009-08-17) neapklausti.
2009-02-24 Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo 4-osios valdybos tyrėjas A. V. prie bylos prijungė duomenų bazės išrašą apie tai, kad V. B. yra išduotas leidimas laikyti ir nešioti pistoletą BERETTA 84F bei laikyti lygiavamzdį šautuvą TOZ 34 R.
2009-03-09 Šilutės r. PK Kriminalinės policijos skyriaus viršininkas G. M. kreipėsi į prokurorą M. M. dėl kratų atlikimo, siekiant surasti galimai neteisėtai laikomus šaunamuosius ginklus, šaudmenis ar kitus apyvartoje draudžiamus daiktus. Dėl to 2009-03-12 prokuroras M. M. kreipėsi į Šilutės r. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėją dėl kratų pas J. T., A. E., V. B.. Gavus nutartis kratoms, 2009-03-13 atliktos kratos, tačiau ieškomi objektai nerasti. Be to, atliekant kratą pas V. B., (duomenys neskelbtini) g. 10-8, Šilutėje, nustatyta, kad šiuo adresu jis negyvena, todėl 2009-03-17 gaunama nutartis atlikti kratą pas V. B. (duomenys neskelbtini), Šilutėje. Krata atlikta 2009-03-24, tačiau nieko nerasta.
2009-03-10 Šilutės r. apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo nutarties pagrindu nuo 2009-03-10 iki 2009-05-10 buvo klausomasi V. B., J. T., A. E. ir D. U. telefoninių pokalbių ir daromi jų įrašai.
D. U. prašymu nuo 2009-03-10 iki 2009-04-10 UAB „Dinavas" D. U. darbo kabinete buvo sumontuota vaizdo fiksavimo technika, tačiau tyrimui reikšmingų duomenų negauta. 2009-04-03 vyr. tyrėjas P. Č. raštu Nr.30-94-S-3890 kreipėsi į Kriminalinės policijos skyriaus specialistą V. T. dėl UAB „Dinavas"1 vaizdo stebėjimo kamerų 2009-02-23 užfiksuoto vaizdo įrašo paėmimo ar nukopijavimo.
2009-04-24 vyr. tyrėjas P. Č. raštu Nr.30-94-S-4814 kreipėsi į Šilues r. PK viršininko pavaduotoją K. B., prašant nustatyti ir iškviesti apklausai UAB „Argus" darbuotoją, 2009-02-23 atvykusį į UAB „Dinavas", apklausoms pristatyti G. B. ir A. K., nustatyti kitus liudytojus.
2009-08-12 vyr. tyrėjas P. Č. raštu Nr.30-94-S-9708 pakartotinai kreipėsi į K. B. kur nurodo, kad nėra gauti duomenys apie 2009-03-10 nutarties (dėl telefoninių pokalbių klausymosi) vykdymo metu gautus rezultatus, neatsakyta į 2009-04-03 raštus Nr. 30-94-S-389O ir 2009-04-24 Nr. 30-94-S-4814.
2009-08-18 P. Č. tarnybiniu pranešimu informuoja prokurorą M. M., kad nuo 2009-05-25 iki 2009-07-28 buvo atostogose. 2009-05-22 bylą pridavė Kriminalinės policijos skyriaus l.e.p. viršininkei J. N.. Po atostogų bylą iš viršininko gavo 2009-08-10, tačiau byloje per jo atostogų laikotarpį nebuvo atliekami jokie tyrimo veiksmai.
Po šio tarnybinio pranešimo byloje yra atsakymai į ankstesnius pavedimus, kurių gavimo data nepažymėta, o matyti tik surašymo data. Tai yra:
2009-05-10 techninių priemonių panaudojimo atliekant operatyvinius veiksmus protokolas (surašė D. T.) dėl V. B., J. T., A. E. ir D. U. telefoninių pokalbių. Nurodyta, kad tyrimui reikšmingų duomenų negauta.
2009-06-23 tyrėjos D. T. tarnybinis pranešimas, kad buvo peržiūrėti UAB „Dinavas" vaizdo stebėjimo kamerų vaizdo įrašai, tačiau tyrimo dominančio laikotarpio nustatyti negalima ir negauta kitų tyrimui svarbių duomenų.
2009-08-07 tyrėjo A. L. tarnybinis pranešimas dėl 2009-04-24 pavedimo įvykdymo.
2009-10-07 raštu prokuroras M. M. Klaipėdos apygardos prokuratūrai prijungimui prie ikiteisminio tyrimo Nr.38-1-00026-09 medžiagos pateikė 2009-09-09 nutarimą dėl J. T. apklausos taikant BPK 82 str. 3 d. numatytus liudijimo ypatumus, 2009-09-14 J. T. apklausos protokolą, 2009-09-11 M. Z. (UAB .,Argus" apsaugos darbuotojas), 2009-09-14 J. Š. (UAB „Argus" apsaugos darbuotojas), D. L. ir V. U. apklausų protokolus. Apklausti liudytojai patvirtino, kad V. B. su J. T. buvo atvykę (galimai ir 2009-02-23) į UAB „Dinavas" pas D. U. ir A. Š., kad tarpusavio pokalbio metu vieni ant kitų rėkė vartodami necenzūrinius žodžius, kad pokalbiai vyko dėl tarpusavio turtinių -finansinių reikalų, tačiau nė vienas iš liudytojų nenurodė, kad V. B. ar A. Š. grasintų D. U. ir A. Š. juos nužudyti ar sugadinti jų turtą, nematė jokių šaunamųjų ginklų ir kad jais būtų grasinama.
2009-10-05 prokurorui M. M. įteikus pranešimą dėl galimai padaryto tarnybinio pažeidimo, prokuroras pateikė 2009-10-06 paaiškinimą (gautas 2009-10-09), kuriame nurodė, kad ikiteisminį tyrimą jis kontroliavo nuo 2009-03-02 iki 2009-07-03, kai išėjo kasmetinių atostogų. Grįžęs iš atostogų nuo 2009-08-07 toliau organizavo tyrimą iki 2009-08-31, kai byla buvo išsiųsta Klaipėdos apygardos prokuratūrai, o vėliau 2009-09-07 Generalinei prokuratūrai. Dėl šių priežasčių nuo 2009-08-31 tyrimo organizuoti jis neturėjo galimybės, todėl tyrimą organizavo viso tik apie 4 mėnesius. Nurodo, kad tyrimą organizavo nepažeisdamas nei Lietuvos Respublikos BPK, nei Generalinio prokuroro rekomendacijų, į tyrimą žiūrėjo labai rimtai (atsakingai) ir ėmėsi visų būtinų priemonių, kad galimas nusikaltimas būtų ištirtas ir tyrimas būtų atliktas per kuo trumpiausią terminą. Tuo tikslu 2009-03-03, kai buvo gautas P. Č. pranešimas apie atliekamą ikiteisminį tyrimą, jis šios nusikalstamos veikos ištyrimui sudarė tyrimo grupę, vėliau 5 kartus aptarė tyrimo veiksmų planą, davė žodinius nurodymus dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo ir prašymais kreipėsi į ikiteisminio tyrimo teisėją dėl procesinių prievartos priemonių taikymo (telefoninių pokalbių pasiklausymo, kratų). Nurodo, kad nukentėjusiųjų parodymams patikrinti buvo imtasi pakankamai veiksmų, nes jau ikiteisminio tyrimo pradžioje buvo atliekamos kratos, galimų įtariamųjų, ir ne tik jų, gyvenamosiose patalpose (kratų metu nebuvo rasta tiriamą nusikalstamą veiką patvirtinančių įrodymų), buvo atliekama aukščiau paminėtų asmenų telefoninių pokalbių kontrolė, o taip pat tyrėjui buvo nurodyta nedelsiant atlikti kitus neatidėliotinus veiksmus (paimti D. U. nurodytą filmuotą medžiagą, apklausti liudytojus ir kt.). Šio ikiteisminio tyrimo metu ne kartą tiek telefonu, tiek tiesiogiai bendravo su P. Č. ir aptardavo atliktų ikiteisminio tyrimo veiksmų rezultatus, nurodydavo kokius ikiteisminio tyrimo veiksmus ir per kurį terminą reikia atlikti. Nurodymų raštu nedavė, kadangi 2008-06-19 Generalinio prokuroro įsakymu Nr.1-86 patvirtintų „Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant" 25p. nurodyta, kad prokuroras duoda žodinius arba rašytinius nurodymus ir pavedimus. Rašytinius nurodymus ir pavedimus prokuroras privalo duoti tik tada kai: 1) ikiteisminio tyrimo pareigūnas nesutinka su tyrimui vadovaujančio prokuroro žodiniu nurodymu ar pavedimu ir apie tai informuoja ikiteisminio tyrimo įstaigos ar jos padalinio vadovą, o šis reikalauja, kad prokuroras duotų rašytinį nurodymą ar pavedimą; 2) prokuroras, kuris atlieka ikiteisminį tyrimą, nesutinka su tyrimui vadovaujančio ar aukštesniojo prokuroro žodiniu nurodymu ar pavedimu ir reikalauja duoti rašytinį nurodymą ar pavedimą. Kadangi ikiteisminį tyrimą atlikęs Šilutės r. PK vyriausiasis tyrėjas P. Č. (grupės vadovas), neprieštaravo dėl duodamų žodinių nurodymų, todėl duoti rašytinius nurodymus nebuvo pagrindo. UAB„Argus" darbuotojas, UAB „Dinavas" buhalterė D. L. ir apskaitininke V. U. nebuvo apklausti, nes kurį laiką nepavyko šių asmenų surasti (buvo pasikeitę telefonus, nebuvo aiškios gyvenamosios vietos). Todėl P. Č. buvo nurodyta užduotis dėl liudytojų nustatymo ir iškvietimo apklausoms kriminalinės policijos pareigūnams pateikti raštu, kas ir buvo padaryta. Tačiau kriminalinės policijos pareigūnai labai ilgai neatsakė į šias ir kitas jiems adresuotas užduotis dėl kitų galimų įtariamųjų ar liudytojų nustatymo, filmavimo medžiagos paėmimo iš UAB „Dinavas" patalpose esančių įrengtų vaizdo kamerų ir kt.. Beveik visi kriminalinės policijos pareigūnų atsakymai į jiems pavestas užduotis buvo gauti neregistruoti, todėl jų įvykdymo terminų nustatyti nėra galimybės. Šiuo metu tiek UAB „Argus" darbuotojai M. Z. ir J. Š., bei D. L. su V. U. yra apklausti, tačiau šių asmenų parodymai paneigia D. U. pareiškime nurodytas aplinkybes. Tyrimo eigoje V. B. ir J. T. nebuvo apklausti todėl, kad tokia buvo tyrimo taktika, tai yra buvo nuspręsta kurį laiką šių asmenų neapklausti, o tik rinkti informaciją apie šių asmenų galimai padarytą nusikalstamą veiką jiems nežinant apie atliekamą tyrimą. Tokia tyrimo taktika buvo pasirinkta dėl šių nusikalstamų veikų (BK 145 str.) tyrimo ir įrodinėjimo ypatumų. Prokuroras nurodo, kad nei aptariamo ikiteisminio tyrimo pradžioje, nei vėliau nebuvo teisinio pagrindo pareikšti įtarimus V. B. (žuvo 2009-08-17) ir J. T., kadangi įtarimo nebuvo galima grįsti vien pareiškėjo D. U. subjektyviais, niekuo nepagrįstais, parodymais, žinant, kad tarp jo ir V. B. vyksta turtinio pobūdžio ginčai (dėl to jie ne kartą kreipėsi į teisėsaugos įstaigas). 2009-09-14 J. T. buvo apklaustas kaip specialus liudytojas (BPK 82 str. 3 d.), kadangi jau buvo baigta jo telefonu perduodamų duomenų kontrolė, kurios metu nebuvo gauta tyrimui naudingos informacijos, o žiniasklaida po B. šeimos žūties (2009-08-17) paviešino informaciją apie šį ikiteisminį tyrimą ir J. T. tapo žinoma jog D. U. kaltina jį ir žuvusįjį V. B. grasinimu nužudyti. Paaiškinime prokuroras pažymi, kad P. Č. nuo 2009-05-25 iki 2009-07-27 atostogavo ir tuo laikotarpiu ikiteisminis tyrimas kitam tyrėjui perduotas nebuvo, o tyrimo medžiaga P. Č. grąžinta tik 2009-08-10. Tyrėjas P. Č. nuo 2009-03-02 iki 2009-05-25 turėjo didelį darbo krūvį, užbaigė 5 ikiteisminius tyrimus dėl labai sunkių nusikaltimų, kuriuose įtariamiesiems buvo paskirtos kardomosios priemonės - suėmimai. Kodėl proceso veiksmų neatliko kiti tyrimo grupės nariai, nors apie tai buvo kalbėta su K. B., jam nesuprantama.
Ikiteisminiame tyrime Nr.01-2-00082-09, kuris atliekamas dėl galimo Šilutės r. PK pareigūnų tarnybos pareigų neatlikimo, pratęsiant V. B. leidimą laikyti ir nešioti šaunamąjį ginklą, liudytojais buvo apklausti vyr.tyrėjas P. Č. ir policijos komisariato viršininko pavaduotojas K. B.. P. Č. patvirtino, jog prokuroro M. M. 2009-03-03 pavedime nurodytu metu jis atvykdavo pas prokurorą, kur aptardavo tyrimo eigą ir prokuroras nurodydavo naują tyrimo aptarimo terminą. Be to, prokuroras apie tyrimo eigą domėdavosi telefonu, žodžiu duodavo nurodymus dėl tyrimo eigos, dėl atskirų proceso veiksmų atlikimo. 2009-04-03, 2009-04-24 ir 2009-08-12 jo raštuose specialistui V. T. bei viršininko pavaduotojui K. B. pavedimai dėl proceso veiksmų atlikimo buvo išdėstyti būtent rašytine forma, kadangi taip nurodė prokuroras. P. Č. patvirtino, kad V. B. ir J. T. apklausos dėl tyrimo specifikos buvo numatytos tyrimo pabaigai.Tyrimas nebuvo baigtas savalaikiai, kadangi iki 2009m. rugpjūčio mėn. nebuvo įvykdyti jo (2009-04-03, 2009-04-24 ir 2009-08-12) pavedimai. K. B. paaiškino, kad nei vyr. tyrėjas P. Č., nei prokuroras M. M. nesikreipė dėl P. Č. pavedimų nevykdymo.
Iš ikiteisminio tyrimo medžiagos Nr.38-1-00026-09 nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas yra atliekamas jau ilgiau kaip 7 mėn. (iki pirmojo patikrinimo 2009-08-31 jau ilgiau kaip 6 mėn.). Ikiteisminis tyrimas nėra didelės apimties, byloje nėra nustatyta objektyvių aplinkybių dėl kurių nukentėjusiųjų nurodytos aplinkybės turėtų būti tikrinamos taip ilgai (galimos liudytojų ar kitų asmenų ligos, išvykimas iš Lietuvos Respublikos, objektų tyrimai ir pan.). Todėl akivaizdu, kad tyrimas užtruko nepateisinamai ilgai. Prokuroras M. M. dar iki savo kasmetinių atostogų, kurios prasidėjo 2009-07-07, privalėjo imtis reikiamų tyrimo organizavimo priemonių, kad ikiteisminis tyrimas būtų baigtas, kadangi tyrimas jau buvo atliekamas 4 mėnesius. Proceso veiksmai byloje buvo atliekami tik iki 2009-05-10, kai buvo baigta taikyti procesinę prievartos priemonę- kontroliuoti elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją. Liudytojai privalėjo būti apklausti iki 2009-05-10 net ir pripažinus tinkama tyrimo taktika dėl V. B. ir J. T. apklausų tyrimo pabaigoje. Tačiau ir toliau nebuvo atliekami jokie tyrimo veiksmai iki pat 2009-08-25, kai UAB „Dinavas" buvo paimtas kompiuteris, ir tik dar vėliau (2009-09-11 bei 2009-09-14) apklausti būtini liudytojai. Tyrimą organizavęs prokuroras M. M. paaiškinime nurodo, kad buvo pasirinkta tyrimo taktika neapklausti V. B. ir J. T., siekiant jiems nežinant apie pradėtą tyrimą surinkti kuo daugiau duomenų. Prokuroras nurodo, kad J. T. apie šį ikiteisminį tyrimą tapo žinoma tik iš žiniasklaidos, po to, kai 2009-08-18 savo namuose buvo rasti V. B. ir jo žmonos bei dukters lavonai su šautiniais sužalojimais. Tokie prokuroro paaiškinimai neatitinka bylos aplinkybių ir nėra paremti jokiais duomenimis. Byloje nėra jokio tyrimo plano ar prokuroro nurodymų, kuriuose matytųsi prokuroro paaiškinime nurodyta tyrimo taktika. Toks tyrimo planas privalėjo būti sudarytas remiantis Šilutės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro 2007-10-25 įsakymo Nr.VT-7 dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo kontrolės. Be to, jau 2009-03-13 buvo atliekamos kratos pas J. T., A. E.,V. B. (o pas pastarąjį ir 2009-03-24 dar ir kitu adresu).
Vadovaujantis BPK 149 str. 1 d. pareigūnas pradėdamas kratą paskelbia nutartį dėl kratos. Iš kratų protokolų nustatyta, kad tai ir buvo padaryta visais atvejais. Nutartys buvo paskelbtos J. T. žmonai V. T., pačiam A. E., V. B. žmonai G. B. (galimai ir jos seseriai R. N.). Todėl jau nuo 2009-03-13, t.y. 2 savaitės po tyrimo pradžios, apie jį buvo žinoma su tyrimu susijusiems asmenims. Neaišku, kodėl buvo ieškoma neteisėtai laikomų ginklų, kai jau 2009-02-24 byloje buvo duomenys, kad V. B. turi leidimą nešiotis pistoletą. Tikėtina, kad būtent juo V. B. 2009-02-23 buvo UAB „Dinavas". Akivaizdžiai nepatikrinus šio leidimo išdavimo bylos (ji vedama toje pat policijos įstaigoje - Šilutės r. PK), kurioje buvo duomenys, jog V. B. gyvena ir ginklą seife laiko (duomenys neskelbtini), Šilutėje, krata buvo atliekama jo deklaruotoje gyvenamojoje vietoje (duomenys neskelbtini) g., Šilutė, ir tik vėliau (duomenys neskelbtini). kratų metu ginklas nesurastas ir nepaimtas, jis viso tyrimo metu iki V. B. mirties iš jo taip ir neišreikalautas.
Prokuroras nurodo, kad ikiteisminio tyrimo organizavimui skyrė didelį dėmesį, tačiau tyrimas buvo atliekamas vangiai ne dėl jo, o iš esmės dėl ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovybės, o būtent viršininko pavaduotojo, atsakingo už kriminalinės policijos veiklą, K. B. neveiklumo. Tai byloje iš dalies patvirtina šiam pareigūnui adresuoti vyriausiojo tyrėjo P. Č. 2009-04-24 ir 2009-08-12 raštai bei 2009-08-18 tarnybinis pranešimas prokurorui.
Iš šių dokumentų matyti, kad P. Č. pavedimai buvo vykdomi nesavalaikiai, o P. Č. atostogų metu tyrimo nepavesta tęsti kitam pareigūnui ar prokuroro sudarytos tyrimo grupės nariui paaiškino, kad būtent šie P. Č. rašytiniai pavedimai buvo duoti jo žodinių nurodymų pagrindu. Prokuroras M. M. taip pat nurodė, kad žodžiu (telefonu) ne kartą kreipėsi asmeniškai į K. B. dėl tyrimo paspartinimo (K. B. to nepatvirtino). Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad žodiniai prokuroro M. M. nurodymai tiek P. Č., tiek K. B. rezultatų nedavė. Prokuroro M. M. paaiškinimas, kad jis neturėjo teisėto pagrindo duoti ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams nurodymų raštu, yra nepagrįstas. Vadovaujantis BPK ikiteisminį tyrimą atlieka ikiteisminio tyrimo įstaigai ir būtent jai, o ne konkrečiam pareigūnui, tyrimą paveda atlikti prokuroras (BPK 169 str. 2 d., 171 str. 2 d. 2.3 p.). Dėl to, konkretų ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūną kuris atliks ikiteisminį tyrimą, paskiria ar tyrimo grupę iš tos pačios ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų sudaro ne prokuroras, o ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovas (jo įgaliotas asmuo) (BPK 171 str. 3 d. ir 2008 m. birželio 19 d. Generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-86 patvirtintų „Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant" 6.4. p.). Tų pačių rekomendacijų 7.5. p. nurodyta, kad prokuroras kartu su ikiteisminio tyrimo įstaiga yra atsakingas už ikiteisminio tyrimo rezultatus. Todėl ikiteisminiame tyrime Nr.38-1-00026-09 nustačius, kad ikiteisminio tyrimo įstaiga nesiima reikiamų priemonių nusikalstamai veikai ištirti, t.y. nevykdo žodinių prokuroro nurodymų, jau 2009-04-03 ir vėliau 2009-04-24 bei 2009-08-12 ne ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnas (P. Č.), o tyrimą organizuojantis prokuroras M. M. rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant 25.1.p. pagrindu privalėjo ikiteisminio tyrimo įstaigai duoti rašytinius nurodymus del konkrečių tyrimo veiksmų atlikimo. Prokurorui pareigą reikalauti rašytinio pranešimo apie tyrimo eigą bei duoti rašytinius nurodymus, jei ikiteisminis tyrimas nebaigiamas per 2 mėnesius, numato ir jau minėtas Šilutės rajono apylinkės vyriausiojo prokuroro 2007-10-25 įsakymas Nr. V1-7 dėl ikiteisminio tyrimo atlikimo kontrolės (4 ir 5 p.). Nevykdant prokuroro nurodymų ir atsižvelgiant į BPK bei Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant numatytus ikiteisminio tyrimo įstaigos vadovo (37 p., 38 p. ir kt.) bei pareigūno įgaliojimus atliekant ikiteisminį tyrimą prokuroras M. M. privalėjo spręsti dėl drausmės bylos iškėlimo atsakingiems pareigūnams ir jų drausminės atsakomybės.
2009-06-08 patikrinęs bylą ir pratęsęs terminą iki 2009-08-18 prokuroras M. M. nesiėmė šių priemonių, kadangi po paskutinio termino pratęsimo (2009-05-07) byloje nebuvo atliekami jokie tyrimo veiksmai. Kad būtini tyrimo veiksmai galėjo būti atlikti savalaikiai parodo ir tai, kad po bylos patikrinimo Klaipėdos apygardos prokuratūroje 2009m. rugsėjo mėn. 11-14 dienomis buvo apklausti reikiami liudytojai.
Įvertinus tarnybinio patikrinimo metu surinktus duomenis, konstatuota, jog Šilutės rajono apylinkės prokuratūros prokuroras M. M., organizuodamas ikiteisminį tyrimą Nr.38-1-00026-09, savo pareigas vykdė nepakankamai atsakingai, nesiėmė įstatymo ir Generalinio prokuroro rekomendacijose numatytų ikiteisminio tyrimo organizavimo priemonių, kad savalaikiai, t.y. per trumpiausią laiką būtų atliktas ir baigtas ikiteisminis tyrimas, atskleista nusikalstama veika, ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnams nedavė nurodymų raštu, nenustatė konkrečių ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo terminų, nebuvo reiklus ikiteisminio tyrimo įstaigos pareigūnų ir vadovų atžvilgiu dėl jų neveiklumo. Tokiu būdu prokuroras M. M. nesilaikė bei pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 2str., kur numatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika, 170 str. 2 d. ir 3 d., kur numatyta, kad prokuroras privalo kontroliuoti, kaip vyksta ikiteisminis tyrimas, bei duoda ikiteisminio tyrimo pareigūnams privalomus nurodymus, 176 str. 1 d. ir 2 d., kur numatyta, kad ikiteisminis tyrimas turi būti atliktas per kuo trumpiausius terminus ir juos kontroliuoja prokurorai, bei 2008 m. birželio 19 d. Generalinio prokuroro įsakymu Nr. 1-86 patvirtintų „Rekomendacijų dėl prokuroro veiklos organizuojant ikiteisminį tyrimą ir jam vadovaujant" 3 p., kur pakartota BPK 2 str. nuostata, 5.2 p., kur pakartota BPK 176 str. 1 d. ir 2 d. nuostata, 25 p., kur numatyta, kad organizuodamas ikiteisminį tyrimą prokuroras duoda žodinius arba rašytinius nurodymus ir pavedimus ir 27 p., kur numatyta, kad prokuroras, pavesdamas atlikti ikiteisminį tyrimą ar atskirus proceso veiksmus ikiteisminio tyrimo įstaigai, turi teisę nustatyti ikiteisminio tyrimo ir atskirų proceso veiksmų atlikimo terminus ir reikalauti pateikti informaciją apie pavedimo vykdymą, reikalavimus. Tokiu būdu savo neteisėtu neveikimu prokuroras dėl neatsargumo padarė tarnybinį pažeidimą už kurį j am skirtina tarnybinė nuobauda.
Skiriant tarnybinę nuobaudą atsižvelgtina į tarnybinio pažeidimo pobūdį, kaltės rūšį ir laipsnį bei prokuroro charakteristiką, į tai, kad prokuroras M. M. nenusišalino nuo ikiteisminio tyrimo kontrolės, ėmėsi tyrimo organizavimo priemonių, kad galimo nusikaltimo aplinkybės būtų ištirtos, tačiau jo pasirinktos tyrimo organizavimo priemonės buvo nepakankamos ir jis nebuvo pakankamai reiklus bei nesiėmė kitų, šioje situacijoje būtinų, tyrimo organizavimo priemonių (nedavė nurodymų raštu ir neinicijavo tarnybinio patikrinimo dėl jo nurodymų nevykdymo). Prokuroras savo pareigų tinkamai neatliko dėl neatsargumo. Tai, kad ikiteisminis tyrimas nebuvo baigtas savalaikiai, nesukėlė jokių akivaizdžių neigiamų pasekmių, kurios būtų priežastiniame ryšyje su prokuroro neveikimu. M. M. Šilutės rajono apylinkės prokuratūroje dirba nuo 2005-10-03 ir per šį laiką charakterizuojamas kaip kruopštus pareigūnas, turintis tvirtas teisines žinias, rodantis tarnyboje iniciatyvą.Pavestas tarnybos užduotis įvykdo laiku. Per tarnybos laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-10-01 (kasmetinėse atostogose nuo 2009-07-07 iki 2009-08-06) prokuroras užbaigė tyrimą ir teismui perdavė 29 baudžiamąsias bylas (dėl 52 epizodų) dėl 42 asmenų nusikalstamų veikų, nutraukdamas baigė 222 ikiteisminius tyrimus (tame tarpe 160 dėl BPK 3 str. 1 d. 2 p. numatytais pagrindais). Valstybinį kaltinimą palaikė 40 baudžiamųjų bylų. 2009-09-30 jo kontroliuojamų ikiteisminių tyrimų likutis buvo- 40. Prokuroras M. M. turi pakankamą darbo krūvį, esant didesniam nei įprasta darbo krūviui dirba įtemptu ritmu, tame tarpe ir po darbo valandų. Gerai organizuoja savo darbinių funkcijų vykdymą planuoja darbus ir jų seką, darbai įprastai skirstomi pagal jų svarbą. Stengiasi atsakingai atlikti pareigas. Sprendžiant problemas veiklą orientuoja į tai, kad būtų pasiektas numatytas tikslas. Faktus vertina logiškai, nuosekliai ir objektyviai, tai padeda priimti teisėtus ir teisingus sprendimus. Suvokia savo vykdomų pareigų svarbą pasižymi stropumu. Sugeba lanksčiai, atvirai ir pozityviai reaguoti į netikėtas darbines situacijas ir reikalui esant atlikti papildomai atsirandančias ar skiriamas užduotis ir pavedimus. Turi polinkį gilintis į kiekvieną situaciją, ją analizuoti bei taikant turimas žinias ieškoti geriausių sprendimo būdų. Į kritines pastabas reaguoja, klaidas pripažįsta ir jų nekartoja. Prokuroras M. M. Lietuvos Respublikos generalinio prokuroro 2006-04-28 įsakymu Nr. P-233 „Dėl Šilutės rajono apylinkės prokuratūros M. M. paskatinimo" už pavyzdingų tarnybinių pareigų atlikimą buvo paskatintas vienkartine pinigine išmoka. Tarnybinių nuobaudų neturi. Kolektyve mėgstamas už linksmą būdą, taktą ir nesavanaudiškumą. Draugiškas, iniciatyvus, paslaugus. Tarnybinio patikrinimo metu nustatyti ir ikiteisminio tyrimo įstaigos (Šilutės r. PK) pareigūnų neveiklumas ir akivaizdūs BPK pažeidimai atliekant ikiteisminį tyrimą Nr.38-1-00026-09.
Įvertinus visas tiek pažeidimą tiek prokuroro tarnybinę veiklą ir asmenį apibūdinančias aplinkybes prokurorui M. M. pasiūlyta skirti švelniausią tarnybinę nuobaudą- pastabą.
Byloje nėra ginčo dėl Išvadoje konstatuotų faktinių aplinkybių. Pareiškėjas iš esmės nesutinka tik dėl nustatytų faktinių aplinkybių vertinimo.
Pareiškėjas neigia Tarnybinio patikrinimo metu konstatuotą aplinkybę, kad ilgiau nei 6 mėnesius organizavo ikiteisminį tyrimą Nr.38-1-00026-09, teigdamas, kad jis organizavo tyrimą tik 4mėnesius ir 24dienas, nes tame tarpe atostogavo.
Išvadoje nurodytas formalus tyrimo organizavimo laikotarpis (nuo 2009 m. kovo 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 9 d.) ir tai konstatuota pagrįstai, nes tokį laikotarpį formaliai ikiteisminis tyrimas buvo pareiškėjo kontrolėje.
Išvadoje aptarta, kad tyrimas nebuvo sudėtingas. Tai savo paaiškinimuose pripažįsta ir pareiškėjas, teigdamas, kad šiuo konkrečiu atveju tyrimas nebuvo didelės apimties, ir pakako žodinio suderinimo su tyrėju P. Č. dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų atlikimo. Tyrėjas P. Č. teismo posėdyje apklaustas liudytoju (b.l. 161) tai pripažino. Iš ikiteisminio tyrimo kontrolės byloje esančio P. Č. 2009-03-02 pranešimo Nr.30-94-PER-186 apie atliekamą ikiteisminį tyrimą (kontr.byla, b.l.6) matyti, kad šioje byloje baigti ikiteisminį tyrimą jis planavo 2009-06-02.
Vertinant pareiškėjo ir tyrėjo P. Č. argumentus dėl ko operatyviai nebuvo apklausti betarpiškai įvykį matę liudytojai bei atsižvelgiant į tai, kad tyrimui buvo sudaryta tyrimo grupė ir kaip paaiškėjo vėliau, pats P. Č. surado ir apklausė šiuos liudytojus per tris dienas, sprendžiama, kad Išvadoje nurodyti veiksmai, esant tinkamai ir principingai kontrolei galėjo būti atlikti nedelsiant.
Pareiškėjas savo poziciją, kad byloje buvo pasirinkta teisinga tyrimo taktika sieja ir su galutiniu šios bylos pabaigimo rezultatu, t.y. tuo, kad 2009-12-30 nutarimu nutrauktas ikiteisminis tyrimas (b.l.157). Tačiau, nagrinėjamu atveju operatyviai neatlikus Išvadoje nurodytų veiksmų, t.y. operatyviai neapklausus įvykį betarpiškai mačiusius liudytojus, vėliau jų parodymai dėl įvairių poveikių ir įtakų gali būti ir neobjektyvūs. O tai, kad vienas iš tiesiogiai nurodytų kaip grasinusių asmenų panaudojo legaliai turėtą ginklą prieš save ir kitus asmenis, leidžia pagrįstai abejoti pasirinktos tyrimo taktikos tikslingumu. Todėl Išvados teiginiai, kad pasirinkta netinkama taktika V. B. ir J. T. atžvilgiu laikoma pagrįsta.
Pareiškėjo motyvas, kad Generalinis prokuroras neįsigilino į jo skundo argumentus dėl Išvados ir priėmė sprendimą neišnagrinėjęs visų jo argumentų, konkrečiai nenurodant kas buvo neišnagrinėta, vertinamas kaip subjektyvus ir nepagrįstas.
Dėl Pareiškėjo motyvo, kad jam nesuprantamas Išvadoje nurodytas teiginys „neatlikti kiti veiksmai“ nukentėjusiųjų parodymams patikrinti, akivaizdu, kad Išvadoje neįmanoma surašyti visų veiksmų, kurių poreikis gali atsirasti apklausus liudytojus (pvz. atlikti jų parodymų patikrinimą vietoje ir pan.), todėl šis motyvas neverinamas kaip reikšmingas ir galintis turėti esminės įtakos Išvados teisėtumui.
Išvadoje konkrečiai nurodyta, ką privalėjo padaryti pareiškėjas ir ko nepadarė pagal konkrečios bylos aplinkybes. Taikant atsakomybę už neveikimą, kuris pasireiškė teisės aktais nustatytų procesinių veiksmų neatlikimu nustatytais terminais, Išvadoje įvertintas ne tik objektyvus atsakomybės už neveikimą pagrindas-pareigos atlikti teisės aktuose nustatytus veiksmus turėjimas, bet ir subjektyvus pagrindas-galėjimas veikti kaip reikalauja teisės aktai. Atsižvelgta į visas neveikimo metu egzistuojančias faktines aplinkybes, kurios sąlygojo galimybę pareiškėjui veikti kaip to reikalauja teisės aktai. Išsamiai argumentuoti švelniausios nuobaudos parinkimo motyvai.
Tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodant platesnį negu pateiktame Pranešime prokuroro M. M. veiksmų juridinį vertinimą, sprendžiama, kad juo nekeičiama tarnybinio patikrinimo išvados esmė ir nesuvaržomos pareiškėjo teisės, nes išvadoje nurodyti papildomi norminiai aktai yra susiję su ta pačia prokuroro veika, pasireiškusia savo pareigų organizuojant ir vadovaujant aptariamam ikiteisminiam tyrimui vykdymu.
Įvertinus visas aplinkybes, sprendžiama, kad Išvadoje aiškiai ir konkrečiai suformuluota koks tarnybinis pažeidimas padarytas, kokios pažeistos teisės aktų normos, nurodytos pažeidimo padarymo aplinkybės ir jas grindžiantys duomenys, nurodyta kaltės rūšis ir laipsnis bei pasekmės, įvardinti duomenys apie prokuroro tarnybą ir kitos aplinkybės, todėl Išvada visiškai atitinka jai keliamus reikalavimus.
Tai sąlygoja, kad šios Išvados pagrindu priimtas skundžiamas įsakymas dėl nuobaudos pareiškėjui skyrimo vertinamas kaip priimtas nepažeidus taisykles, turėjusias užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, todėl naikinti skundžiamą įsakymą, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais nėra pagrindo.
Remiantis išdėstytu ir vadovaujantis LR administracinių bylų teisenos įst. 85-87 str., 88 str. 1 p., 127 str., 129 str., teismas
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
pareiškėjo M. M. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 d. nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą