Kauno apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja: Danguolė Šiugždinytė Baudžiamoji byla Nr. 1A-431-238/2015;

Teisėjas: Ričardas Juodis Teisminio proceso Nr. 1-20-9-00213-2014-5;

2015 m. balandžio 20 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Danguolės Šiugždinytės, teisėjų Rimo Švirino, Algerdo Urbšio, sekretoriaujant Astai Leonavičienei, dalyvaujant prokurorui Juozui Bagdonavičiui, nuteistojo A. S. gynėjui advokatui Algirdui Girdučiui Šalavkai, viešame teismo posėdyje nagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. S. apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo A. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 235 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės visiškai pridėta Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis – laisvės atėmimas 5 mėnesiams 16 dienų ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyniems) mėnesiams 16 (šešiolikai) dienų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. pagal LR BK 235 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2013 m. rugsėjo 24 d., nuo 10.02 val. iki 11.35 val., Kaišiadorių rajono apylinkės teisme, esančiame Gedimino g. 87, Kaišiadoryse, nagrinėjant baudžiamąją bylą Nr. 03-1-00501-13, teisiamojo posėdžio metu, įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimą pagal LR BK 235 straipsnį ir tą patvirtinęs priesaika ir parašu, apklausiamas liudytoju davė melagingus parodymus, kad jis 2013-01-03 įvykio, kurio metu nukentėjo nuteistasis E. N., nematė ir negalėjo matyti, nes buvo darbe – dirbo antroje pamainoje, nuo 16 val. iki 24 val., kas buvo paneigta nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Apeliaciniu skunde nuteistasis A. S. neginčija kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos ir jos kvalifikacijos, skunde keliamas tik paskirtos bausmės individualizavimo klausimas, todėl apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tik apeliacinio skundo ribose.

Kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, individualizuodamas ir skirdamas A. S. bausmę už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą, bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, įtvirtintų LR BK 54 straipsnyje, nepažeidė, tinkamai įvertino nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nuteistojo kaltės formą ir rūšį, atsižvelgė į padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir kitas aplinkybes, vadovavosi LR BK 41 straipsnio 2 dalies nuostatomis dėl bausmės paskirties ir paskyrė tinkamos rūšies ir dydžio bausmę.

Kaip ir nurodoma apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę A. S., pagrįstai nustatė jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino ir gailisi dėl padaryto nusikaltimo, o nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatė. Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino ir tai, kad A. S. praeityje teistas 7 (septynis) kartus, nusikaltimą padarė atlikdamas laisvės atėmimo bausmę, bausmės atlikimo metu 14 kartų baustas drausminėmis nuobaudomis, pataisos įstaigos charakterizuojamas neigiamai. Tai rodo, kad ankstesni teistumai ir skirtos bausmės įtakos jo elgesiui nepadarė ir jis yra linkęs nusikalsti. Kadangi A. S. tyčinis nusikaltimas padarytas neatlikus paskutiniu nuosprendžiu paskirtos bausmės ir neišnykus teistumui, jis yra laikytinas recidyvistu LR BK 27 straipsnio prasme ir, atsižvelgiant į tai, teismas pagrįstai parinko įstatymo sankcijoje numatytą tinkamos rūšies – laisvės atėmimo bausmę (LR BK 56 straipsnio 1 dalis). Kolegijos vertinimu, nuteistajam už LR BK 235 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis žymiai mažesnis už baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcijoje nustatytą šios bausmės vidurkį, tikrai nėra per griežta ar aiškiai neteisinga, priešingai, yra proporcinga nuteistojo neigiamai charakterizuojamai asmenybei bei jo pavojingumui. Paskirtą bausmę dar labiau švelninti dėl nuteistojo skunde nurodomų aplinkybių nėra pagrindo.

Tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas A. S. bausmę, nepagrįstai nepritaikė LR BK 64¹ straipsnio (2013-07-02 įstatymo Nr. XII-499 redakcija, įsigaliojusi 2013-07-13) nuostatų. Aukštesniojo teismo vertinimu, šiuo atveju yra įstatyme numatytas pagrindas nuteistojo atžvilgiu taikyti LR BK 64¹ straipsnio nuostatas, todėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (LR BPK 328 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

LR BK 64¹ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad išnagrinėjus baudžiamąją bylą pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat kai baudžiamoji byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas (LR BK 64¹ straipsnio 2 dalis).

Kaip matyti iš bylos duomenų, kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, LR BPK 218 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka prisipažino esąs kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami (1 t., b. l. 198), teismo posėdžio metu jis buvo apklaustas, po ko iškart buvo įvykdyti LR BPK 291 straipsnio reikalavimai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių, su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokuroras ir gynėjas, todėl laikytina, kad ši baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinus įrodymų tyrimą, nors teismas posėdžio metu to ir nekonstatavo. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad vien tik šio fakto nekonstatavimas teisiamojo posėdžio metu, nors byla faktiškai buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, negali suvaržyti kaltinamojo teisių į LR BK 64¹ straipsnio nuostatas bei galimybės sumažinti jam skiriamą bausmę. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindą nuteistojo atžvilgiu taikyti minėto įstatymo nuostatas ir jam paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu, tačiau to nepadarė.

Todėl nuteistojo A. S. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies, o Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendis keistinas (LR BPK 328 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu,

nusprendė:

Nuteistojo A. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2015 m. sausio 26 d. nuosprendį pakeisti:

Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu, A. S. už nusikaltimo, numatyto LR BK 235 straipsnio 1 dalyje, padarymą paskirtąją 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. S. skirti 2 (dviejų) mėnesių 20 (dvidešimties) dienų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos 2 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės visiškai pridėti Radviliškio rajono apylinkės teismo 2012 m. balandžio 5 d. nuosprendžiu paskirtos bei neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalį – laisvės atėmimą 5 mėnesiams 16 dienų, ir galutinę subendrintą bausmę A. S. paskirti laisvės atėmimą 8 (aštuoniems) mėnesiams 6 (šešioms) dienoms.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.