Šiaulių apylinkės teismo nutartis

2016-06-13 · Baudžiamoji byla Nr. T-88-1009/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-06-13
Bylos Nr.
T-88-1009/2016
Teisminio proceso Nr.
1-82-1-00773-2014-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sigita Kazlauskienė
Advokatai
Raimonda Klimienė
Kategorijos
Teikimas Nr. T-88-1009/2016
Baudžiamoji byla Nr. 1-95-237/2015Teisminio proceso Nr. 1-82-1-00773-2014-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.16 (S)
RASEINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. birželio 13 d.Raseiniai

Raseinių rajono apylinkės teismo teisėja Sigita Kazlauskienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teikimą (prašymą) dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-95-237/2015,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015-08-13 Raseinių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu N. P. pripažintas kaltu pagal pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš E. L.) ir nubaustas laisvės atėmimu dviems metams. Pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 2 dalį (vagystė iš A. V.) ir nubaustias laisvės atėmimu dviems metams. Pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 straipsnio 1 dalį (vagystė iš A. S.) ir nubaustas laisvės atėmimu devyniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d. paskirtos bausmės subendrintos jas dalinai sudedant ir paskirtas laisvės atėmimas trims metams. Vadovaujantis BK 64¹ str. bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirtas laisvės atėmimas dviems metams. Vadovaujantis BK 63 str. 9 d., paskirta bausmė subendrinta su Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-07-14 nuoprendžiu paskirta bausme jas dalinai sudedant ir galutinė bausmė paskirta laisvės atėmimas trims metams. Bausmę atlikti pataisos namuose. Bausmės pradžia skaičiuota nuo 2015-08-13. Į atliktos bausmės laiką įskaityta bausmė, atliktą pagal Jurbarko rajono apylinkės teismo 2015-07-14 nuosprendį ir sulaikyme išbūtas laikas nuo 2014-10-06 iki 2014-10-08.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba 2016-06-13 kreipėsi į Raseinių rajono apylinkės teismą su prašymu išspręsti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimą baudžiamojoje byloje Nr. 1-95-237/2016 ir priteisti iš kaltinamojo N. P. 81,06 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai. Prašyme nurodė, kad Tarnyba, vadovaujantis Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo (toliau - VGTPĮ) 14 str. 12 d., BPK 106 str. 2 d. gavusi advokatės Raimondos Klimienės prašymą dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydžio apskaičiavimo, 2015-05-26 16.35 val. pateikė elektroniniu paštu (raseinių.rajono@teismas.lt) Raseinių rajono apylinkės teismui 2015-05-26 pažymą Nr. VI-930(04.8) pasirašytą saugiu elektroniniu parašu, kurioje buvo pateikta informacija apie valstybės patirtas antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas. Teismas 2015-08-13 nuosprendyje antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidų atlyginimo klausimo neišsprendė ir dėl jų nepasisakė. Pažymėjo, kad teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali bylinėjimosi išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti, tačiau teisė išvis nenagrinėti VGTP išlaidų priteisimo valstybei klausimo nėra numatyta.

Motyvuojamoji dalis

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas netenkintinas.

Iš baudžiamosios bylos Nr. 1-95-237/2015 matyti, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybai pranešta, jog kaltinamajam N. P. ginti teisme būtinas gynėjas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog gynėjo dalyvavimas būtinas vadovaujantis LR BPK 51 str. 1 d. 7 p. nuostatomis. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos koordinatoriaus parinkimu baudžiamojoje byloje Nr. 1-95-237/2015, kaltinamąjį N. P. parinkta ginti advokatė Raimonda Klimienė.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-01-22 nutarimu Nr. 69 (Žin., 2001, Nr. 8-231; 2013, Nr. 79-4011) patvirtintų taisyklių „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą ir koordinavimą mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo“ 14.2.2.1 p. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė teismui pažymą Nr. VI-930(04.8), patvirtinančią 81,06 dydžio išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo N. P. ginant jį minėtoje baudžiamojoje byloje, pirmosios instancijos teisme.

LR BPK 106 str. 1 d. numatyta, kad įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam paskyrus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1 d. 1 ir 2 p. numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Vertinant šių nuostatų taikymo galimybes, atkreiptinas dėmesys į Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 6 straipsnį, kurio 3 dalies c punkte nurodyta, kad kiekvienas asmuo, kaltinamas nusikaltimo padarymu, turi teisę gintis pats arba per savo paties pasirinktą gynėją arba, jei jis neturi pakankamai lėšų tam gynėjui atsilyginti, turi gauti pagalbą nemokamai, kai to reikalauja teisingumo interesai. Tokios Konvencijos nuostatos tiesiogiai įtvirtintos ir LR BPK 44 str. 8 d., numatančioje įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo teisę į nemokamą teisinę pagalbą. Sistemiškai vertinant baudžiamojo proceso nuostatas, darytina išvada, kad teisingumo interesai reikalauja būtino gynėjo dalyvavimo tais atvejais, kurie yra išvardinti BPK 51 str. 1 d. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. vasario 12 d. nutarime konstatuota, kad asmens teisė į gynybą, taip pat teisė turėti advokatą, yra absoliuti, ji negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Iš konstitucinės teisės į gynybą, taip pat ir teisės turėti advokatą, kyla valstybės pareiga užtikrinti, kad galimybė įgyvendinti šias teises būtų reali. Vertinant LR BPK 106 str. nuostatas, darytina išvada, kad valstybės išlaidos, patirtos teikiant antrinę teisinę pagalbą, pripažįstamos proceso išlaidomis, tačiau, LR BPK 51 str. 1 d. imperatyviai nurodyta, kada gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Ši nuostata reiškia, kad kaltinamasis negali spręsti dėl gynėjo pasirinkimo, o teismas, siekdamas nepažeisti kaltinamojo teisės į gynybą privalo užtikrinti gynėjo dalyvavimą. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (baudžiamoji byla Nr. 2K–322/2014).

Nagrinėjamu atveju, gynėjo dalyvavimas buvo būtinas, vadovaujantis BPK 51 str. 1 d. 7 p. Teisė į gynybą negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties. Tokiu atveju išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti jam tiek tarptautinės teisės, tiek Lietuvos Respublikos Konstitucijos, tiek baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo. Atsižvelgiant į išdėstytą, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidas iš kaltinamojo N. P. netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 361 str., 362 str. 4 d., 5 d., 364 str. 3 d. teismas

nutarė:

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo netenkinti.

Nutartis per 7 dienas nuo priėmimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui per Raseinių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Sigita Kazlauskienė