Tauragės apylinkės teismo nuosprendis

2012-11-22 · Baudžiamoji byla Nr. 1-267-351/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Tauragės apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-11-22
Bylos Nr.
1-267-351/2012
Teisminio proceso Nr.
1-94-1-00366-2012-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Virgina Pankauskienė
Kaltinamasis
A. M.
Nukentėjusysis
T. P.
Advokatai
Vaclovas Šerlinskas
Baudžiamoji byla Nr. 1-267-351/2012(Proceso Nr. 1-94-1-00366-2012-5
Procesinių sprendimų kategorija 1.1.7.2.6.; 1.1.8.7.9.;(S)1.2.4.5.; 2.1.12.2.3.2.; 2.3.7.1.ŠILUTĖS RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. lapkričio 22 d.Šilutė

Šilutės rajono apylinkės teismo teisėja Virgina Pankauskienė, sekretoriaujant Gintei Vingytei, dalyvaujant prokurorui Robertui Kasnauskui, kaltinamajam A. M., jo gynėjui advokatui Vaclovui Šerlinskui, nukentėjusiajam T. P., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Šilutės r., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 11 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, teistas 2012-04-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo pagal BK 260 str. 1d., laisvės apribojimu 1 m., kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 str. 1d.

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. M. 2012-05-01, apie 23.30 val., Šilutėje, Smėlyno g., ties autobusų stotele, būdamas nukentėjusiojo T. P. automobilyje „Audi 100“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), tyčia sudavė nukentėjusiajam vieną kartą kumščiu į nosį ir ne mažiau dviejų smūgių į galvos sritį, dėl ko nukentėjusiajam T. P. lūžo nosies kaulas, kas sukėlė nukentėjusiajam nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Dėl pareikšto kaltinimo A. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2012 m. gegužės 1 d., jis su draugais gėrė alkoholinius gėrimus. Kadangi pritrūko svaigalų, todėl kažkuris iš draugų paskambino į taksi firmą ir paprašė, kad taksistas atvežtų gėrimų. Taksi vairuotojo laukė prie autobusų stotelės Smėlyno gatvėje. Atvykus taksi automobiliui jis nuėjo pasiimti prekių. Taksisto nepažinojo. Atsisėdo šalia vairuotojo, kuris paprašė sumokėti už gėrimus ir paslaugas 35 litus, kadangi jis turėjo tik 30 litų, todėl pažadėjo taksistui likusius pinigus atiduoti kitą dieną, šis nesutiko ir degtinės nedavė, tada jis supyko ir porą kartų trenkė taksistui į nosį, šis pradėjo važiuoti, todėl sudavė vairuotojui dar kelis kartus.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo kaltumas įrodytas šiais duomenimis:

Nukentėjusysis T. P. parodė, kad 2012 m. gegužės 1 d., apie 23 val., pagal iškvietimą nuvyko į Smėlyno g., kur prie autobusų stotelės laukė du iš matymo pažįstami vaikinai. Vienas atsisėdo šalia jo, o kitas atsistojo ties vairuotojo durelėmis. Abu vaikinai buvo neblaivūs. Įsėdęs vaikinas pareikalavo parduoti butelį degtinės, atsakius, kad degtinės nepardavinėja, šis labai supyko ir trenkė kumščiu du kartus į nosį, po dar 4 kartus kumščiu į galvą. Jam pradėjus važiuoti sudavė dar 4 smūgius į galvą. Grįžęs į miestą apie įvykį pranešė vadovui ir pastebėjo, kad jo kišenėje nebėra 210 litų.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos specialisto išvada nustatyta, kad T. P. konstatuotas nosies kaulų lūžimas, galvos sumušimai. Nosies kaulo lūžimas kvalifikuojamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 34).

Liudytojas S. Č. parodė, kad 2012-05-01, 23.29 val., dirbant savo individualioje taksi įmonėje iš mobiliojo ryšio telefono gavo iškvietimą nuvykti į Smėlyno g. prie autobusų stotelės. Į vietą išvyko darbuotojas T. P.. Po pusvalandžio T. P. grįžo ir pranešė, kad nuvykus jį sumušė iš matymo žinomi asmenys, taip pat sakė, kad dingo iš kelnių kišenės pinigai.

Liudytojas A. D. parodė, kad su Ž. V. ir A. M. vartojo alkoholį Traksėdžių k. stadione. Apie 23 val., pritrūkus alkoholio sugalvojo pasiskolinti pinigų ir dar nusipirkti degtinės. A. M. paskambino T. S., kuris paskolino pinigų. Ž. V. paskambino taksi. Kai atvyko taksi automobilis, jis ir A. M. nuėjo prie to automobilio. A. M. atsisėdo šalia vairuotojo, o jis priėjo prie vairuotojo durelių. Kilo tarp vairuotojo ir A. M. konfliktas, matė vairuotojo kruviną nosį.

Akistatos tarp nukentėjusiojo T. P. ir įtariamojo A. M. metu abu jie patvirtino savo parodymus duotus apklausų metu (b. l. 16).

Įvykio vietos apžiūros protokolu užfiksuota nusikaltimo padarymo vieta Šilutės m., Smėlyno g. prie autobusų stovėjimo stotelės (b. l. 6-7, 9).

Kaltinamasis iš esmės neneigia, jog padarė nesunkų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą, tačiau nepripažįsta pagrobęs iš nukentėjusiojo kelnių kišenės 210 litų. Nė vienas byloje apklaustas liudytojas nematė pas kaltinamąjį pinigų ir nematė, kad šis būtų kraustęs nukentėjusiojo kišenes. Pats nukentėjusysis taip pat nematė ir nepajuto, kaip A. M. traukia iš jo kelnių kišenės pinigus. Nukentėjusysis pinigų pasigedo jau sugrįžęs į Šilutę. Įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismas daro išvadą, kad nusikalstamą veiką kvalifikuojanti aplinkybė, jog A. M. pagrobė iš nukentėjusiojo T. P. kelnių kišenės 210 litų, neįrodyta. Nuteistojo veikoje nesant turto pagrobimo požymio A. M. nusikalstama veika perkvalifikuotina iš BK 180 straipsnio 1 dalies į BK 138 straipsnio 1 dalį.

Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė 1627,26 Lt civilinį ieškinį. Kaltinamasis ieškinį pripažįsta. Prokuroras prašo civilinį ieškinį tenkinti. Civilinis ieškinys tenkintinas, kadangi yra pagrįstas ir įrodytas pateiktais dokumentais (b.l.38-44).

Nukentėjusysis T. P. pareiškė 493,88 Lt turtinei ir 20000,00 Lt neturtinei žalai atlyginti. Turtinę žalą grindžia tuo, jog vaistams išleido 283,88 Lt bei iš jo buvo pagrobta 210 Lt, todėl bendra turtinės žalos suma sudaro 493,88 Lt. Neturtinę žalą grindžia tuo, jog dėl patirtų sužalojimų patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, pažeminimą. Dėl nosies kaulo lūžimo patyrė operaciją, po to iškilo komplikacijos, negalėjo normaliai kvėpuoti, sumažėjo bendravimo galimybės, negalėjo ilgą laiką dirbti.

Kaltinamasis civilinių ieškinių nepripažįsta.

Civiliniai ieškiniai tenkintini iš dalies.

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Įvertindamas neturtinę žalą pinigais, teismas turi vadovautis ne tik CK 6.250 str., bet ir 6.251 str. 2 d. bei 6.282 str. nurodytais kriterijais.

Neturtinės žalos dydžio nustatymui ir teisingam atlyginimui yra svarbu, į kokias vertybes buvo kėsintasi ir kokiu būdu jos buvo pažeistos. Asmens sveikata yra viena iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų ar neįmanomų atkurti vertybių, todėl turi būti itin saugoma. Pagal CK 6.250 str. 2 d. vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra pasekmės. Jeigu jos susijusios su asmens sveikatos dideliais pakenkimais, rimtų sužalojimų asmeniui sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo žalojimo metu, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Dar vienas iš neturtinės žalos dydžio parinkimo kriterijų yra neturtinę žalą padariusio asmens kaltė. Jeigu ji pasireiškia didžiausio pavojaus visuomenei forma – darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, tai sudaro prielaidą neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamų vertybių, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra esminiai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (CK 6.250 str. 2 d.). Taip pat teismų praktikoje pripažįstama, kad veikiant tyčia, t. y. siekiant, kad nukentėjusysis patirtų kančias, pažeminimą, stresą ir pan., yra padaroma kur kas didesnė žala, nei neatsargios kaltės atveju. Nors nukentėjusysis nurodo, kad dėl patirto sužalojimo ir dabar jaučia pasekmes, nes yra nelygi nosies pertvara ir bus reikalinga dar viena operacija, tačiau šių savo nurodytų aplinkybių nepagrindė jokiais medicininiais dokumentais. Atsižvelgiant į neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, jog nukentėjusiajam buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas kelių poveikių metu – sulaužytas nosies kaulas. Todėl teismas mano, kad atsižvelgiant į visas šias aplinkybes, į teismų praktiką šios kategorijos bylose, bei vadovaudamasi sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijais, neturtinės žalos dydis mažintinas iki 6000 Lt. (BPK 115 str. 1 d., CK 6.283 str. 1 d.),

Turtinės žalos dydis mažintinas, priteistina iš kaltinamojo 283,88 Lt už medikamentus. Dėl 210 Lt priteisimo ieškinys atmestinas, kadangi neįrodyta, jog kaltinamasis pagrobė šiuos pinigus iš nukentėjusiojo.

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti 400 Lt už advokato paslaugas ruošiant civilinį ieškinį.

Lietuvos Respublikos BPK 104 str. 2d. nurodyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą, arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Iš pinigų priėmimo kvito Nr. 651263 matyti, kad nukentėjusysis T. P. už civilinio ieškinio parengimą advokatui sumokėjo 400 Lt. (b.l. 25), Atsižvelgiant į advokato darbo ir laiko sąnaudas, bei kaltinamojo turtinę padėtį, nukentėjusiojo turėtos išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš kaltinamojo (BPK 106 str. 2d.).

A. M. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina ta aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio.

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę.

Skiriant bausmę A. M. atsižvelgiama į tai, kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė nepraėjus nei mėnesiui po nuosprendžio paskelbimo už anksčiau padarytą nusikalstamą veiką, todėl teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus trumpalaikį laisvės atėmimą - areštą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 302-307 str., teismas

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 1 d. ir nuteisti areštu 70 parų, bausmę atliekant areštinėje.

Remiantis Lietuvos Respublikos BK 63 str.1d. 4d. 9d., BK 65 str. 1d. 2p. šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti dalinio sudėjimo būdu su 2012-04-19 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 1 metų laisvės apribojimo bausme, keičiant dvi laisvės apribojimo dienas į vieną parą arešto ir nustatyti galutinę subendrintą bausmę 90 (devyniasdešimt) parų areštą, bausmę atliekant areštinėje.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirtos kardomosios priemonės rašytinio pasižadėjimo neišvykti nekeisti.

Į bausmės laiką įskaityti laiką išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2011-10-10 iki 2011-11-08.

Bausmės pradžią nustatyti nuo jo sulaikymo dienos.

Priteisti iš A. M. 283,88 Lt turtinei žalai, 6000 Lt neturtinei žalai ir 400 Lt proceso išlaidų (iš viso 6683,88 Lt) T. P.. Kitą civilinio ieškinio dalį atmesti.

Priteisti iš A. M. 1627,26 Lt Klaipėdos teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo T. P. gydymą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Šilutės rajono apylinkės teismą.

Teisėja Virgina Pankauskienė