Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-07-15 · Civilinė byla Nr. 2S-1603-431/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaNutartis · 2014-06-05Vilniaus miesto apylinkės teismas
  2. Atskirasis skundasNutartis · 2014-07-15Vilniaus apygardos teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-07-15
Bylos Nr.
2S-1603-431/2014
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-07019-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Gerasičkinienė
Ieškovas
D. M., E. M.
Atsakovas
DNSB „Žalioji Raskila“, AB DNB bankui
Trečiasis asmuo
Radviliškio rajono I-ojo notarų biuro
Kategorijos
  • 103.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2S-1603-431/2014Teisminio proceso Nr. 2-68-3-07019-2014-3 Procesinio sprendimo kategorija: 103.4.; 106.3.; 122.4.
(S)VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. liepos 15 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo civilinių bylų skyriaus teisėja Laima Gerasičkinienė,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovų D. M. ir E. M. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų D. M. ir E. M. ieškinį atsakovams DNSB „Žalioji Raskila“ ir AB DNB bankui dėl sutarties pripažinimo negaliojančia, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo, tretieji asmenys byloje – Radviliškio rajono I-ojo notarų biuro notarė D. V., Radviliškio rajono savivaldybė ir Lietuvos Respublikos finansų ministerija.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovai pateikė teismui prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, nes dėl didelio darbo krūvio, ieškovės D. M. sveikatos problemų ir neatidėliotinų kelionių negalėjo laiku pašalinti teismo nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. birželio 4 d. nutartimi atmetė ieškovų prašymą dėl termino trūkumams pašalinti pratęsimo, ieškovų D. M. ir E. M. ieškinį atsakovui AB DNB bankui dėl nuosavybės teisių pripažinimo nutarė laikyti nepaduotu ir grąžino jį padavusiems asmenims.

Teismas pažymėjo, kad Vilniaus miesto apylinkės teisme 2014 m. vasario 27 d. buvo gautas ieškovų ieškinys dėl paskolos sutarties, paskolos sutarties, jos priedų pripažinimo negaliojančiais, turto įkeitimo, hipotekos sandorio pripažinimo negaliojančiais, restitucijos, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir moralinės žalos. 2014 m. kovo 10 d. teismas priėmė nutartį, kuria įpareigojo ieškovus pašalinti ieškinio trūkumus. Po patenkinto pareiškėjų prašymo pratęsti terminą trūkumams šalinti, 2014 m. balandžio 16 d. teisme gautas patikslintas ieškinys, kuriam taip pat nustatytas terminas trūkumams šalinti. Nuo patikslinto ieškinio gavimo teisme dienos terminas trūkumams šalinti buvo pratęstas du kartus ir 2014 m. birželio 4 d. gautas trečias prašymas pratęsti terminą. Teismas sprendė, jog pareiškėjai per plačiai naudojasi jiems suteiktomis teisėmis ir piktnaudžiauja jomis, ieškinio priėmimo klausimas užsitęsė neprotingai ilgam terminui, todėl prašymą dar kartą pratęsti terminą atmetė. Taip pat, teismas pažymėjo, jog E. M. turi teisinį išsilavinimą, todėl argumentas, kad D. M. keliauja ir serga, yra nepakankamas, nes teismo nuomone, E. M., turėdamas teisinį išsilavinimą, turi reikalingų teisinių žinių ir galėtų pašalinti ieškinyje nurodytus trūkumus. Teismas taip pat išaiškino ieškovams, jog prašymo pratęsti terminą atmetimas ir trūkumų nepašalinimas per nurodytą laiką neatima galimybės pareiškėjams pakartotinai teismui teikti ieškinį pašalinus jame nurodytus trūkumus.

III. Atskirojo skundo argumentai

Atskiruoju skundu ieškovai D. M. ir E. M. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį ir pratęsti ieškinio trūkumų pašalinimo laikotarpį iki 2014 m. birželio 30 d.

Atskirąjį skundą ieškovai grindžia šiais argumentais:

Nutartyje teismas nurodė, kad ieškovas E. M. turi teisinį išsilavinimą, todėl turi galimybę pašalinti ieškinio trūkumus. Tačiau ieškovas nestudijavo socialinių mokslų (teisės), o nuo 1992 m. ūkininkauja. Ieškovas privalėjo rūpintis ne tik savo, bet ir ieškovės ūkiu, ieškovės sveikata. Šeima neturi kito pragyvenimo šaltinio, išskyrus pajamas iš žemės ūkio veiklos. Todėl ieškovas neturėjo galimybių ieškoti savo ir sutuoktinės pažeistų teisių gynėjo. Teismui nesuteikta teisė nurodyti, ką ieškovai turi traukti atsakovais civilinėje byloje, nes tai yra ieškovų pasirinkimo teisė. Kiti teismo nurodyti ieškinio trūkumai yra šalutiniai ir yra skirti vilkinti bylą. Teismas neatliko savo pareigų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nesugebėjo nustatyti visų ieškinio trūkumų iš karto. Tai patvirtina dvi teismo priimtos nutartys dėl ieškinio trūkumų šalinimo.Ieškovė D. M. tam tikrą laiko tarpą buvo fiziškai nepajėgi pasirūpinti bet kokiais savo biologiniais ar ūkiniais reikalais. Ieškovė buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) ne dėl laisvalaikio praleidimo, o dėl neatidėliotinų darbo reikalų.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Byloje ginčas kilo dėl pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria buvo atsisakyta pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti ir ieškinys buvo paliktas nenagrinėtu, teisėtumo ir pagrįstumo

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str.) patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeisti asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 str. 1-2 d., 338 str.).

Nagrinėjamu atveju absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų (Civilinio proceso kodekso 329 str. 2 ir 3 dalys, 338 str.) nėra nustatyta, byloje paduodant atskirąjį skundą nėra ginamas viešasis interesas, taip pat nėra kitų aplinkybių, dėl kurių būtų pagrindas peržengti skundo ribas, todėl apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutarties, remiasi skundo teisiniais bei faktiniais pagrindais, neperžengdamas jų ribų.

Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinės bylos medžiagą bei įvertinęs atskirojo skundo argumentus, pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialines ir procesinės teisės normas, susijusias su teismo nustatytų terminų pratęsimu, ieškinio trūkumų šalinimu bei ieškinio palikimo nenagrinėtu institutais, priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Atskirojo skundo argumentai ir juos pagrindžiantys motyvai panaikinti skundžiamą teismo nutartį prielaidų nesudaro.

Pagal CPK 296 straipsnio 1 dalies 11 punktą ir 2 dalį teismas palieka ieškinį nenagrinėtu, jeigu bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu paaiškėja, kad pareiškimas neatitinka ieškinio turiniui keliamų reikalavimų, ir šalis per teismo nustatytą terminą trūkumų nepašalina.

Iš byloje esančių dokumentų nustatyta, jog ieškovai ieškinį, kuriuo prašoma pripažinti paskolos sutartį ir jos priedus bei turto įkeitimo hipotekos sandorį negaliojančiais, taikyti restituciją, laikinąsias apsaugos priemones ir atlyginti neturtinę žalą, teismui pateikė 2014 m. vasario 27 d. (t. I, b.l. 1-38). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. kovo 10 d. nutartimi nustatė ieškovams 14 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra sumokėti trūkstamą žyminį mokestį, tinkamai įforminti ieškovės D. M. atstovavimą, sukonkretinti reikalavimą dėl vienašalės restitucijos taikymo. Nutartis ieškovams buvo įteikta 2014 m. kovo 15 d. (t. I, b.l. 44). Ieškovai 2014 m. kovo 28 d. ieškovė D. M. pateikė prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kurį teismas rezoliucija pratęsė iki 2014 m. balandžio 4 d. (t. I, b.l. 98). Pakartotinai ieškovė pateikė prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams šalinti 2014 m. balandžio 14 d., kurį teismas patenkinto ir rezoliucija terminą pratęsė iki 2014 m. balandžio 8 d. (t. I, b.l. 102-105). Ieškovai 2014 m. balandžio 14 d. patikė teismui patikslintą ieškinį (t. I, b.l. 114-148).

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014 m. balandžio 28 d. nutartimi pakartotinai nustatė ieškovams 10 dienų terminą ieškinio trūkumams pašalinti, tai yra atsakovu traukti GNSB „Susivienijimas“ arba jo teisių perėmėją, patikslinti ieškinio reikalavimus. Ieškovai 2014 m. gegužės 12 d. pateikė teismui prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti, kuris buvo pratęstas teisėjo rezoliucija iki 2014 m. birželio 3 d. (t. II, b.l. 1-2). Ieškovai 2014 m. birželio 3 d. pateikė teismui pakartotinį prašymą pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti iki 2014 m. birželio 18 d. Tačiau teismas skundžiama nutartimi atsisakė pakartotinai pratęsti terminą ir grąžino ieškinį šalims.

Apeliacinės instancijos teismas sutinka, jog skundžiamoje nutartyje nurodyta aplinkybė, kad ieškovas E. M. turi teisinį išsilavinimą, nėra pagrįsta byloje esančiais dokumentais. Be to, ieškinyje E. M. buvo nurodęs, kad laiku tinkamai ginti savo pažeistas teises sutrukdė jo teisinis neišprusimas bei turimas tik specialusis vidurinis išsilavinimas (t. I, b.l. 14-15). Tačiau tai nebuvo vienintelis argumentas, dėl kurio pirmos instancijos teismas atsisakė pratęsti terminą ieškinio trūkumams pašalinti.

Aukščiau nurodyti bylos duomenys patvirtina, kad nuo pirmosios teismo nutarties pašalinti ieškinio trūkumus iki atsisakymo pakartotinai pratęsti terminą yra praėję beveik trys mėnesiai. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog toks, beveik trijų mėnesių, terminas laikytinas pakankamu tinkamam ieškinio parengimui ir jo priedų surinkimui bei pateikimui. Per šį laikotarpį pirmos instancijos teismas tris kartus tenkino ieškovų prašymą dėl termino trūkumų šalinimui pratęsimo bei priėmė pakartotinę nutartį dėl trūkumų šalinimo. Todėl pripažintina, kad pirmos instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškinio priėmimo klausimas užsitęsė neprotingai ilgam terminui, taip pat pažymėjo, kad pareiškėjai per plačiai naudojasi ir piktnaudžiauja jiems suteiktomis teisėmis.

Pagal CPK 77 straipsnio 1 dalį teismo paskirti ir nepasibaigę procesiniai terminai teismo gali būti pratęsiami rašytinio proceso tvarka. Teismas, svarstydamas termino pratęsimo klausimą, gali pareikalauti užstato iki vieno tūkstančio litų, kurį turi sumokėti asmuo, prašantis pratęsti procesinį terminą. Nesumokėjus pareikalauto užstato, termino pratęsimo klausimas toliau nesvarstomas. Taigi minėta teisės norma suteikia teismui teisę, bet ne pareigą pratęsti nustatytus procesinius terminus.

Pagal CPK 7 straipsnio 21 dalį teismas privalo imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekia, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu, jeigu tai nekenkia tinkamai išnagrinėti bylą, taip pat kad įsiteisėjęs teismo sprendimas būtų įvykdytas per įmanomai trumpesnį laiką ir kuo ekonomiškiau. Ieškinio trūkumų šalinimo instituto taikymas neleidžia iškelti civilinės bylos procesinių reikalavimų neatitinkančiu ieškiniu ir yra skirtas tiek galimybei kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims efektyviai gintis nuo pareikšto ieškinio, tiek koncentruotam teismo procesui užtikrinti. Taigi, ieškinio trūkumų šalinimo instituto paskirtis – užtikrinti koncentruotą ir ekonomišką teismo procesą, o ne kliudyti asmens teisės kreiptis į teismą įgyvendinimui. CPK 7 straipsnio 2 dalyje bei CPK 8 straipsnyje nustatyta, jog šalys privalo rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai, bei bendradarbiauti tarpusavyje ir su teismu. Taigi, ieškovai privalo vykdyti teismo nutartį, kurioje yra nurodyti ieškinio trūkumai, tai yra bendradarbiauti su teismu.

CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktuose yra nurodyti būtini ieškinio elementai, tai yra ieškovo reikalavimas (ieškinio dalykas) ir aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo reikalavimą (faktinis ieškinio pagrindas). Nesant bent vieno iš šių dviejų ieškinio elementų, nėra ir ieškinio, todėl teisminis nagrinėjimas negalimas. Pirmos instancijos teismas jau 2014 m. kovo 10 d. nutartimi ieškovams išaiškino, kad jų reikalavimas dėl vienašališko restitucijos taikymo ir dalies prievolės pagal 1995 m. liepos 25 d. paskolos sutartį ir vėlesnius jos pakeitimus, sudarytos su GNSB „Susivienijimas“, atnaujinimo, užtikrinant, kad grąžintino turto ekvivalentas būtų skaičiuojamas atsižvelgiant į 1991-2013 metų kriterijus, yra netinkamai suformuluotas. Ieškovai patikslintame ieškinyje nurodė, jog reikalauja, pritaikius restituciją ir atnaujinus prievolę, taikyti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka įnašų buto statybai perskaičiavimo indeksaciją. Pakartotinėje 2014 m. balandžio 28 d. nutartyje pirmos instancijos teismas taip pat išaiškino ieškovams, kad minėtame reikalavime nėra nurodyta, kokios indeksacijos ieškovai prašo, kokie yra jos taikymo kriterijai. Pripažintina, jog ieškinio reikalavimai nebuvo suformuluoti tinkamai ir pakankamai aiškiai, todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai antrą kartą priėmė nutartį trūkumams pašalinti.

Ieškovams taip pat buvo išaiškinta, jog atsakovu byloje turėtų būti traukiamas GNSB „Susivienijimas“ arba jo teisių perėmėjas. Pagal CPK 45 straipsnio nuostatas teismas privalo išaiškinti šalims, kuris asmuo pagal pareikštą ieškinį turi atsakyti, tai yra turi būti traukiamas atsakovu byloje. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad esant reikalavimui taikyti restituciją ir atnaujinti dalį prievolės, pagal paskolos sutartį, AB DNB banko sudarytą su GNSB „Susivienijimas“, atsakovu turi būti traukiamas GNSB „Susivienijimas“, o jam esant likviduotam, - jo teisių perėmėjas.

Ieškovė D. M. pateikė teismui įrodymus, jog jai yra nustatyti sveikatos sutrikimai, taikomas gydymas ir skiriami receptiniai vaistai (t. I, b.l. 99-101; t. II, b.l. 9-10). Tačiau ieškovė taip pat pateikė ir įrodymus, jog balandžio ir gegužės mėnesiais ji kelis kartus buvo išvykusi į (duomenys neskelbtini) (t. I, b.l. 21-22), todėl teismas negali pripažinti, jog ieškovės sveikatos būklė yra tokia sunki, jog ji negalėtų tinkamai suformuluoti ieškinio reikalavimų. Be to, byloje yra du bendraieškiai, kurie gali bendradarbiaudami pasirūpinti tinkamu jų teisės į teisminę gynybą įgyvendinimu, tai yra kreiptis į profesionalius teisininkus – advokatus. Todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiamoje nutartyje ieškovės sveikatos sutrikimai ir išvykimai pagrįstai nebuvo pripažinti pakankamu pagrindu pakartotiniam termino pratęsimui.

Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, jog skundžiamos nutarties priėmimas jiems neužkerta kelio, tinkamai parengus ieškinį ir surinkus visus jį pagrindžiančius dokumentus, pakartotinai kreiptis į teismą su tapačiu ieškiniu.

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai pritaikė procesinės teisės normas, todėl apskųstoji nutartis yra teisėta ir pagrįsta, o ieškovų atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo jai panaikinti (CPK 320 str.).

Procesinių dokumentų siuntimo (pašto) apeliacinės instancijos teisme išlaidos sudaro mažesnę, nei 10 Lt sumą, todėl pagal CPK 92 str. ir 96 str. 6 d. bei teisingumo ministro ir finansų ministro 2011-11-07 įsakymą Nr. 1R-261/1K-355, valstybei šios bylinėjimosi išlaidos nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334-339 str., teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Laima Gerasičkinienė