Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2018-05-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-1490-666/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-05-09
Bylos Nr.
e2YT-1490-666/2018
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Erikas Jurgutis
Pareiškėjas
A. L.
Suinteresuotas asmuo
V. G., A. R., NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriui, VĮ Turto bankui
Advokatai
Romanas Lupeika
Kategorijos
  • 30.4.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civ. byla Nr. e2YT-1490-666/2018
(Proceso Nr. 2-25-3-00245-2018-4)Procesinio sprendimo kategorija 30.4.1.; 117.1.; 111, 112 (S)
PLUNGĖS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018-05-09Kretinga
Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų teisėjas Erikas Jurgutis,sekretoriaujant Ingai Kanareikinai,dalyvaujant pareiškėjo A. L. atstovui advokatui Romanui Lupeikai,suinteresuotam asmeniui V. G.,

žodinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. L. pareiškimą suinteresuotiems asmenims A. R., V. G., NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriui ir VĮ Turto bankui dėl juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo ir,

Aprašomoji dalis

nustatė:

procesiniuose dokumentuose pareiškėjas, o teisminio nagrinėjimo metu pareiškėjo atstovas paaiškino, jog pareiškėjo tėvas K. L., gimęs 1907, miręs 1993-, nuosavybės teise valdė pastatą-gyvenamą namą, pastatą-viralinę, pastatą - malkinę, kitus inžinerinius statinius - šulinį, esančius k., Kretingos rajone. Po tėvo K. L. mirties pareiškėjo mama Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) išsikraustė gyventi pas sugyventinį į Kretingą, kur 1998-mirė. Po tėvo mirties likusio palikimo pastato-gyvenamojo namo, pastato-viralinės, pastato - malkinės, kitų inžinerinių statinių-šulinio, esančių., Kretingos r., motina nepriėmė, praktiškai pradėjusi valdyti, į notarą taip pat nesikreipė. Be to, Z. L. nuosavybės teise valdė 1,47 ha žemės sklypą, esantį sen., Kretingos r., registro Nr.. Po tėvų mirties įstatyminiai paveldėtojai liko vaikai - pareiškėjas, sesuo iš tėvo pusės V. G. bei sesuo iš motinos pusės A. R., kurie pareiškime nurodyti suinteresuotais asmenimis. Pareiškėjas nurodo, kad jis po tėvo K. L. bei motinos Z. L. mirties palikimą priėmė, pradėdamas jį valdyti. Jis po tėvų mirties liko gyventi tame pačiame name, esančiame k., Kretingos r., jį prižiūri, remontuoja, moka mokesčius. Dirba žemės sklypą,., Kretingos r. Minėtas aplinkybes patvirtina SĮ „Kretingos komunalininkas" pažyma, AB „Energijos, skirstymo operatorius" pateikta informacija, elektroninės bankininkystės išrašai ir kiti dokumentai. Nors jis, pradėdamas paveldimą turtą valdyti, palikimą priėmė, tačiau šiomis aplinkybėmis įpėdinis laikomas de facto, neturinčiu juridinio pripažinimo - paveldėjimo teisės liudijimo. Kadangi jis neturi dokumentų ir kitokia tvarka, t.y. ne teismo tvarka, negali gauti dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą, kad po tėvo K. L. ir motinos Z. L. mirties priėmė jų palikimą, pareiškėjas kreipiasi į teismą ir prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo K. L., mirusio 1993-mirties priėmėjo visą palikimą, pradėdamas jį valdyti. Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. L., a.k. po motinos Z. L., mirusios mirties priėmė jos visą palikimą, pradėdamas jį valdyti. Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Šalies argumentai

Suinteresuotų asmenų VĮ Turto bankas ir NŽT prie ŽŪM Kretingos skyriaus atstovai į bylos nagrinėjimą neatvyko. Pateikė atsiliepimus į pareiškimą. Pareiškimui neprieštarauja. Prašo bylą nagrinėti jų atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo V. G. teisminio nagrinėjimo metu su pareiškimu sutiko visiškai.

Suinteresuotas asmuo A. R. į bylos nagrinėjimą neatvyko. Atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, todėl teismas vertina, kad su pareiškimu sutinka, todėl civilinę bylą nagrinėja iš esmės.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas pagrįstas, todėl tenkintinas.

Juridinę reikšmę turintys faktai – tai įstatymų nustatytos aplinkybės, nuo kurių priklauso asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Kai tam tikras juridinis faktas nėra akivaizdus arba nėra jį patvirtinančių dokumentų, asmuo negali įgyti atitinkamų subjektinių teisių arba įgyvendinti jau esamos subjektinės teisės. Tokiu atveju asmuo gali pasinaudoti įstatymo įtvirtinta teise kreiptis į teismą, prašydamas nustatyti atitinkamą juridinį faktą.

Vadovaujantis 2000-07-18 Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – LR CK) patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (įsigaliojo 2001-07-01) 38 straipsniu. LR Civilinio kodekso penktosios knygos normos taikomos paveldėjimo santykiams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus šiam kodeksui. Kadangi pareiškėjo tėvas mirė 1993-04-29, t.y. iki šio įstatymo įsigaliojimo, todėl paveldėjimo santykius reglamentuoja 1964 m. liepos 7 d. priimtas Civilinis kodeksas (toliau - senasis CK). Minėtame teises akte yra įtvirtinta nuostata, jog paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai lygiomis dalimis yra - mirusiojo vaikai (tarp jų ir įvaikiai), sutuoktinis ir tėvai (įtėviai) (senojo CK 573 str. 1 d. 1 p.). Palikimui įgyti įpėdinis turi jį priimti. Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notariniam organui pareiškimą apie palikimo priėmimą (senojo CK 587 str. 2 d.). Palikimui priimti veiksmai turi būti atliekami per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (senojo CK 587 str. 3 d. redakcija).

Lietuvos Respublikos Civilinio Kodekso (toliau - LR CK) 5.51 str. 1 d. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Tokiu būdu palikimo priėmimas - tai įpėdinio valios išreiškimas veiksmais, liudijančiais įpėdinio sutikimą įgyti visas teises į palikimą ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iš palikimo. Faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu Lietuvos Respublikos CK 5.50 str. 2 d. prasme palikimo priėmimą, suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tą turtą, naudojantis juo, palaikant jį tinkamoje būklėje, t.y. faktiniu turto valdymu paprastai laikoma tai, kad įpėdinis naudojasi turtu, jį tvarko ir savo aktyviais veiksmais parodo, kad išreiškė savo valią siekdamas įgyti teises į atsiradusį palikimą ir faktiškai pradėjo jį valdyti ir juo naudotis.

Bylos medžiagoje yra duomenys apie tai, kad pareiškėjo tėvas K. L., gimęs 1907-, mirė 1993-Iki mirties K. L. nuosavybės teise valdė pastatą-gyvenamą namą, unikalus Nr. daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - gyvenamoji (vieno buto pastatai), pastatą-viralinę, unikalus Nr, daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio, pastatą - malkinę, unikalus Nr., daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - pagalbinio ūkio, kitus inžinerinius statinius - šulinį, unikalus Nr. daikto pagrindinė naudojimo paskirtis - kiti inžineriniai statiniai, esančius Kretingos rajone. Pareiškėjo mama Z. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1998-mirė. Po vyro mirties likusio palikimo pastato-gyvenamojo namo, pastato-viralinės, pastato - malkinės, kitų inžinerinių statinių-šulinio, esančių., Kretingos r., motina nepriėmė, praktiškai pradėjusi valdyti, į notarą taip pat nesikreipė, ką patvirtina 2018-02-09 Kretingos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės liudijimas. Be to, Z. L. nuosavybės teise valdė 1,47 ha žemės sklypą, esantį sen., Kretingos r., registro Nr.. Po pareiškėjo tėvo K. L. ir mamos Z. L. mirties jų turto niekas nepaveldėjo, ką patvirtina 2018-02-09 Kretingos rajono savivaldybės 2-ojo notaro biuro notarės liudijimai. Po tėvų mirties įstatyminiai paveldėtojai liko vaikai - pareiškėjas, sesuo iš tėvo pusės V. G. bei sesuo iš motinos pusės A. R. (byloje esantys rašytiniai įrodymai). Po tėvų mirties pareiškėjas liko gyventi name, esančiame k., Kretingos r., jį prižiūri, remontuoja, moka mokesčius. Dirba žemės sklypą, esantį sen., Kretingos r. Minėtas aplinkybes patvirtina SĮ „Kretingos komunalininkas" pažyma, AB „Energijos, skirstymo operatorius" pateikta informacija, elektroninės bankininkystės išrašai ir kiti dokumentai.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.50 str. 5.51 str. l d. laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti. Iš rašytinių įrodymų, pareiškėjo ir suinteresuoto asmens paaiškinimų matyti, kad pareiškėjas valdo mirusių tėvų palikimą, pradėdamas (tęsdamas) paveldimą turtą faktiškai valdyti, nes po tėvų mirties liko gyventi gyvenamajame name, būstu ir žemės valda rūpinasi, atlikdamas priežiūros ir remonto darbus, mokėdamas mokesčius už elektrą, komunalinius ir kitus mokesčius, dirba žemės sklypą. Apie tai, kad palikimą reikia tvarkytis pas notarą, t.y. gauti pavedėjimo liudijimą - įforminti teisiškai savo vardu, pareiškėja sužinojo siekdama sutvarkyti teisinius dokumentus, t.y. kreipdamasis į notarą.

Pareiškėjas kitokia tvarka negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių šį faktą, todėl Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 444 str. 2 d. 8 p., yra pagrindas pareiškimui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, patenkinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio Proceso Kodekso 259 str., 263 str., 444 str. 2 d 8 p., 448 str., teismas

nusprendė:

Pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo reikalu, kad A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) po tėvo K. L., mirusio 1993-, mirties priėmėjo visą palikimą, pradėdamas jį valdyti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą palikimo priėmimo reikalu, kad A. L., a.k. po motinos Z. L., mirusios 1998, mirties priėmė jos visą palikimą, pradėdamas jį valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas tikslu paveldėti ir gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 d. gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, padavus skundą Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmams.

Teisėjas Erikas Jurgutis