- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-04-27
- Bylos Nr.
- 2A-248-567/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vytautas Zelianka, Neringa Švedienė, Ona Gasiulytė
- Ieškovas
- UAB „Naujamiesčio būstas“
- Atsakovas
- UAB „Vilniaus bočiai“
- Kategorijos
- 30.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 35.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-164-432/2014 pagal ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ ieškinį atsakovui UAB „Vilniaus bočiai“ dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ pateikė ieškinį, prašydamas priteisti 9880,01 Lt už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas, 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas yra gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrojo naudojimo objektų administratorius. Atsakovas yra negyvenamosios patalpos (kavinė - baras), esančios (duomenys neskelbtini), savininkas. Nuo 2011-03-01 iki 2012-12-31 atsakovas netinkamai vykdė pareigą mokėti ieškovui užmokestį už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir komunalines paslaugas, todėl susidarė įsiskolinimas 9880,01 Lt (LR CK 4.82 str. 3 d. ir 7 d., 4.84 str. 9 d.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vilniaus bočiai“ pateikė atsiliepimą į ieškinį, prašydamas jį atmesti, kaip neapgrįstą. Nurodė, kad sutinka, kad ieškovas yra pateikęs PVM sąskaitas- faktūras dėl visos ieškinio dalyką sudarančios sumos sumokėjimo, tačiau atsakovas nesutiko, kad ieškovas nurodytu įsiskolinimo susidarymo laikotarpiu yra suteikęs atsakovui paslaugas už tokią sumą. Atsakovas neturi ir negavo iš ieškovo informacijos, pagal kurią atsakovas turėtų galimybę patikrinti jam pateikiamose sąskaitose nurodytų mokėtinų sumų pagrįstumą. Atsakovas nėra gavęs ieškovo veiklos ataskaitų, jam nebuvo pateikti ieškovo metų darbų planai, kuriuose turėtų būti nurodomi konkretūs darbai, planuojamas lėšų poreikis ir jų šaltiniai, informacija apie tokių planų įvykdymą, nors tokią pareigą ieškovui numato Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniai nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2014-03-03 sprendimu nusprendė ieškinį atmesti ir priteisti valstybei iš ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ 10,20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nustatė, kad ieškovas reikalauja iš atsakovo skolų valdymo ataskaitoje nurodytų mokėjimų, susijusių su daugiabučio namo Aukų g. 3, Vilniuje, bendrosios nuosavybės administravimu. Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdiniuose nuostatuose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001-05-23 nutarimu Nr. 603, 8 p. įtvirtinta administratoriaus pareiga proporcingai patalpų savininkų nuosavybės daliai apskaičiuoti mėnesinius mokesčius ir įmokas. Teismas konstatavo, kad pastato (duomenys neskelbtini), bendrasis plotas yra 1921,26 m², atsakovui priklausančių patalpų bendrasis plotas 470,63 m², todėl atsakovas turėtų mokėti 0,245 dalis visų įmokų. Ieškovo pateiktose 2011 m. ir 2012 m. administratoriaus veiklos ataskaitose nurodyta, kad bendras 2011 m. priskaičiuotas mokestis už bendrosios nuosavybės administravimą 2882,70 Lt, atsakovui tenkanti šio mokesčio dalis 2011 m. turėtų būti 706,26 Lt per metus, arba 58,86 Lt per mėnesį. 2012 m. šio užmokesčio dydis turėtų būti (3011,83 X 0245 : 12 =) 61,49 Lt. Ieškovas iš atsakovo 2011 m. ir 2012 m. reikalavo 64,95 Lt užmokesčio už administravimą, tačiau šis užmokestis neatitinka atsakovui tenkančios bendro užmokesčio už daugiabučio namo administravimą dalies, nurodytos ieškovo veiklos ataskaitose. Tokie patys neatitikimai buvo nustatyti, patikrinus užmokesčio už priežiūrą/eksploataciją (96,37 Lt 2011 m., 100,73 Lt 2012 m. ir reikalaujama suma 106,36 Lt); šilumos ūkio priežiūrą (70,06 Lt už 2011 m., 100,79 Lt 2012 m. ir reikalaujamos sumos: nuo 62,03 Lt iki 112,90 Lt 2011 m. 112,87 Lt 2012 m.) dydžius. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas neteisingai naudojo duomenis apie plotą, apskaičiuodamas atsakovui tenkančią mėnesinių mokesčių ir įmokų dalį 1819,16 m², todėl ieškovas skolų valdymo ataskaitoje neteisingai apskaičiavo atsakovui tenkančią užmokesčio už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, priežiūros ir komunalines paslaugas dalį (LR CK 4.82 str. 5 d., LR CPK 92 str., 93 str., 96 str., 98 str., 259 str. - 270 str.).
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas UAB „Naujamiesčio būstas“ pateikė apeliacinį skundą, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimą ir priimti naują – ieškinį tenkinti visiškai bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas, nemotyvuodamas arba nepakankamai detaliai motyvuodamas sprendimą, ginčo iš esmės neišsprendė, t. y. neįvykdė teisingumo, pažeidė privatų ginčo šalių interesą sulaukti pagrįsto ir teisėto ginčo išsprendimo. Apeliantas pažymėjo, jog skundžiamo sprendimo argumentai, susiję su ieškinio atmetimo teisiniais pagrindais, dviprasmiški ir nemotyvuoti, iš viso sprendimo turinio nėra aišku dėl kokių priežasčių, t. y. kuriomis teisės aktų nuostatomis ar bylos medžiagoje esančiais įrodymais ar dalyvavusių byloje asmenų nurodytomis aplinkybėmis remiantis, ieškinys atmestas. Pirmosios instancijos teismo padarytos išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių ir padarytos nepilnai išaiškinus visas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei netinkamai įvertinus byloje surinktus įrodymus. Be to, kai kurių iš įrodymų, pavyzdžiui, 2014 m. sausio 13 d. pateikto pareiškimo dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų pateikimo, pirmosios instancijos teismas iš viso neįvertino. Ieškovas, siekdamas įrodyti atsakovo ginčijamas aplinkybes, tinkamai vykdė įrodinėjimo pareigą, ir pateikė visus įrodymus (daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), techninės priežiūros žurnalą, gyvenamojo namo kasmetinės apžiūros aktus, atliktų darbų aktus, detalų namo naudingojo ploto ir skolos paskaičiavimus, paslaugų teikimo sutartis ir kt.), galinčius pagrįsti pareikštus reikalavimus. Atsakovas jokių įrodymų nepateikė, savo poziciją grindė tik deklaratyviais teiginiais, neatitinkančiais tikrovės, nepagrįstais išsireiškimais apie tai, jog ieškovas skolos susidarymo laikotarpiu jokių darbų neatliko. Ieškovas paaiškino, jog, apskaičiuodamas atsakovui tenkančią užmokesčio už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, dalį, rėmėsi galiojančiais teisės aktais ir Valstybės įmonės Registrų centro pateikiamais oficialiais duomenimis. Ieškovas suskaičiavo visų name esančių butų/patalpų plotus (buto/patalpos plotą sudaro bendraturčio teisiškai ir faktiškai turimas (užimamas) plotas, priešingu atveju būtų iškreiptas proporcingumo principas) ir gavo atitinkamo namo naudingąjį plotą, kuriam buvo apskaičiuojami mokesčiai. Detalų namo, esančio (duomenys neskelbtini), naudingojo ploto apskaičiavimą ieškovas pateikė pirmosios instancijos teismui 2014-01-13 pareiškime dėl rašytinių paaiškinimų ir papildomų įrodymų pateikimo, tačiau teismas į minėtus paskaičiavimus neatsižvelgė ir jų nevertino (LR CK 4.82 str., 4. 83 str., 4.85 str., 4.86 str., LR CPK 176 str., 178 str., 183 str., 185 str., 263 str., 265 str., 305 str., 306 str., 307 str., 326 str. 1 d. 2 p.).
Atsiliepimas
Atsakovas UAB „Vilniaus bočiai“ pateikė atsiliepimą į apeliacinį skundą, prašydamas jį atmesti, kaip nepagrįstą ir palikti galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-03-03 sprendimą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai visapusiškai ir tinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nenukrypo nuo įrodymų vertinimo taisyklių reikalavimų bei teismų praktikos, ginčijamą sprendimą tinkamai ir suprantamai motyvavo. Atsakovas nurodė, kad ieškovas praktikoje nesilaiko savo pozicijos, kad, nustatant savininkų bendrosios nuosavybės dalį, turi būti skaičiuojamas namo naudingas plotas, kuris pagal Nekilnojamojo turto registro duomenis namo (duomenys neskelbtini), sudaro 1363,94 m². Tačiau ieškovas 2014-01-13 rašytiniuose paaiškinimuose nesivadovavo nekilnojamojo turto registro duomenimis ir nurodė, kad namo naudingasis plotas sudaro 1819,16 m². Atsakovas nurodė, kad ieškovas turi proporcingai bendrosios nuosavybės daliai apskaičiuoti patalpų savininkų mėnesinius mokesčius. Ieškovas nesivadovauja Nekilnojamojo turto registro duomenimis, o namo naudingą plotą nustato pats, skaičiuodamas namo savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis. Atsakovas teigė, kad ieškovas be jokio pagrindo vykdo jam įstatymais nepriskirtas funkcijas ir netinkamai atlieka savo, kaip bendrosios dalinės nuosavybės administratoriaus, pareigas (LR CK 4.262 str.).
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas tenkintinas.
Pirmosios instancijos teismo sprendimas naikintinas dėl netinkamai taikytų materialinės ir procesinės teisės normų, dėl ko neteisingai buvo išspręsta byla. Šiuo atveju byla nėra grąžinama iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, nes apeliacinės instancijos teismas pagal byloje esančius įrodymus gali priimti naują sprendimą, tenkinant ieškinį visiškai (LR CPK 329 str. 1 d., 330 str.).
Nagrinėjamu atveju byloje yra kilęs ginčas dėl bendraturčio pareigos išlaikyti bendrą turtą ir apmokėti su tuo susijusias išlaidas.
Nustatyta, kad ieškovas teikė namo (duomenys neskelbtini), turto administravimo paslaugas, kurios buvo išviešintos viešame registre (b.l. 112). Atsakovui nuosavybės teise šiame name priklauso negyvenamoji patalpa, kurios bendras plotas nuo 1995-02-09 buvo nurodytas 470,63 kv.m. (b.l. 11), o 2013-03-20 užfiksuoti bendro ploto duomenys 489,21 kv.m (b.l. 128). Ieškovas teisingai apskaičiuoja skolos susidarymo laikotarpiu 2011 m., 2012 m. minėto namo naudingą plotą (b.l. 117-118, 161) ir atsakovui tenkančią užmokesčio už suteiktas bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas, dalį, nes rėmėsi Valstybės įmonės Registrų centro pateikiamais oficialiais duomenimis, kurie nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo jais abejoti ir remiasi (LR CK 4.262 str., CPK 185 str.).
LR CK 4.82 straipsnio 1 dalis nustato, kad butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso namo bendro naudojimo patalpos, pagrindinės namo konstrukcijos, bendro naudojimo mechaninė, elektros, sanitarinė techninė ir kitokia įranga. Pagal CK 4.76 straipsnį kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo mokėti išlaidas jam išlaikyti. Jeigu vienas iš bendraturčių nevykdo savo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą (turtą), tai kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą. Teismų praktikoje suformuota nuostata, kad namo bendraturtis nėra atleidžiamas nuo pareigos dalyvauti išlaikant bendrą turtą. Butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryti atsiskaitymus, kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti.
Bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų namui bei bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti. Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės. Sprendžiant pastato namo bendraturčių ginčus, kai pareikštas reikalavimas dėl įstatyminių pareigų vykdymo priteisimo, svarbu atriboti, kurios išlaidos skirtos bendrajam turtui išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jo būtiniems pagerinimams atlikti, o kurios - bendraturčio asmeniniams interesams ir poreikiams tenkinti. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo pareiga mokėti mokesčius už pastato bendro turto priežiūrą grindžiama aukščiau minėtomis teisės normomis.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2009-11-27 nutartyje Nr. 3k-7-515/2009, atsižvelgdama į CK 4.82 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos teisės normos tikslus ir su bendrosios dalinės nuosavybės dalimi įstatymų siejamas savininko teises ir pareigas, vadovaudamasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, išaiškino, kad, nustatant butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios dalinės nuosavybės dalis į palyginamuosius naudinguosius plotus turi būti įskaičiuojamas ir rūsio patalpų plotas, taip pat ir bendraturčio, kurio bendrosios dalinės nuosavybės dalis nustatinėjama, atitinkamame gyvenamajame name faktiškai turimų (užimamų) patalpų naudingasis plotas, nesvarbu, kad šios patalpos nėra teisiškai įregistruotos bei įteisintos. Šios teisės normos prasme butų ir kitų patalpų savininkų nuosavybės teise priklausančių patalpų gyvenamajame name naudingasis plotas suprantamas kaip visas tame name savininko faktiškai turimas (užimamas) plotas. Nustatant bendraturčio faktiškai turimą (užimamą) plotą yra teisiškai nereikšminga atitinkamų patalpų funkcinė bei naudojimo paskirtis, taip pat naudojimosi jomis dažnumas, intensyvumas ir pan. Priešingas aptariamosios teisės normos aiškinimas galėtų iškreipti proporcingumo principą ir nulemti neproporcingai dideles arba mažas konkretaus butų ar kitų patalpų savininko išlaidas, susijusias su nuosavybės teisės į bendrąją dalinę nuosavybę įgyvendinimu. Tai, kad poįstatyminiai teisės aktai nereglamentuoja tokio, kaip pirmiau nurodytas, patalpų naudingojo ploto skaičiavimo, neteikia teisinio pagrindo kitaip aiškinti CK 4.82 straipsnio 5 dalį. Šiai teisės normai taikyti reikšmingas patalpų naudingasis plotas apskaičiuotinas atitinkamai pagal analogiją taikant teisės aktus, reglamentuojančius buto bendrojo ploto ir negyvenamųjų pastatų bendrojo ploto skaičiavimą.
Apelianto argumentai dėl šalių rungimosi, dispozityvumo, lygiateisiškumo ir teisės į nešališką teismą principų, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklių pažeidimo grindžiami apelianto tvirtinimu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neįvertino ieškovo išdėstytų argumentų ir pateiktų įrodymų dėl ieškovo reikalaujamos mokėti skolos ir atmetė šiuos, neišdėstydamas jokių tokio sprendimo argumentų. Tai, kad apeliantui nepatinka teismo sprendimo surašymo stilius, savaime nereiškia, kad skundžiamas teismo sprendimas yra be motyvų, nes ieškovui nebuvo užkirstas kelias pasinaudoti apeliacijos teise ir patikrinti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, atsižvelgiant į šalyje įtvirtintą instancinę teismų sistemą.
Teisėjų kolegija pažymi, kad, spręsdama, ar atsakovas skolingas ieškovui už jo suteiktas paslaugas prašomą priteisti pinigų sumą, apskaičiuotą pagal galiojančius įkainius, kurie nėra nuginčyti nustatyta tvarka, bei vertindamas šiam klausimui išspręsti reikšmingus šalių pateiktus duomenis, daro išvadą, kad ieškinys yra pagrįstas ir tenkintinas.
CPK 178 straipsnyje suformuluota pagrindinė įrodinėjimo pareigos taisyklė, pagal kurią šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus. Byloje konstatuota, kad ieškovo nurodyti atsakovui taikomi tarifų dydžiai yra pagrįsti faktinėmis ieškovo išlaidomis, kurių atsakovas ilgą laiką neapmoka. Tuo tarpu atsakovas neįrodė, kad nėra skolingas ieškovui už jo suteiktas paslaugas pagal ieškinio sumą.
Aiškinant įrodymų vertinimo taisykles, nustatytas CPK 185 straipsnyje, taip pat pažymėtina, kad įrodymus, vadovaudamasis įstatymais, vertina, taip pat sprendžia, kurie šalių nurodomi argumentai bei pateikiami duomenys yra susiję su byloje nustatinėjamų faktų (įrodinėjimo dalyko) esme, taigi ir reikšmingi nagrinėjamam ginčui išspręsti, tik teismas. Įrodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės nereikalauja, kad absoliučiai visi šalių dėstomi argumentai bei pateikiami duomenys būtų ištirti ir įvertinti, o tik tie, kurie susiję bei reikšmingi aplinkybėms, įrodinėjamoms proceso metu, išsiaiškinti ir nustatyti. Nagrinėjamoje byloje nebuvo įrodinėjamas ieškovo reikalaujamų mokėti mokesčių tarifų neteisėtumas ir ekonominis nepagrįstumas, o atsakovo pateiktas kitoks jo nurodytų argumentų bei pateiktų įrodymų dėl ieškovo reikalaujamų mokėti mokesčių tarifų, kaip bylai reikšmingų duomenų, vertinimas nesudaro pagrindo ieškinį atmesti.
Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas turi pareigą mokėti už jam suteiktas paslaugas, atsakovui nepateikus įrodymų, jog su ieškovu yra atsiskaitęs. Pagal teismų praktiką teismas neturi pareigos įvertinti ir pasisakyti dėl visų šalių argumentų, atsižvelgiant į tai, kad atsakovo argumentai, susiję su ieškovo tinkamai vykdomomis pareigomis pastato bendrasavininkų atžvilgiu, laikytini bendro pobūdžio samprotavimais, nėra pateikti jokie įrodymai, jog ieškovas pažeidė kokias nors savo pareigas, turinčias ryšį su atsakovo prievole mokėti mokesčius, ir nėra pagrindo teigti, kad ieškovas pažeidė atsakovo teises.
Teisėjų kolegija sprendžia, jog šioje byloje nėra teisinių pagrindų konstatuoti, jog ieškovas, apskųsdamas pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacine tvarka, būtų piktnaudžiavęs savo procesinėmis teisėmis ir taip pažeidęs atsakovo teisėtus interesus.
Susidariusios išlaidos bendriems daiktams prižiūrėti ir tvarkyti paskirstomos namo savininkams proporcingai jų turimai daliai bendrame turte, todėl proporcingumo taisyklė nepažeista, nes išlaidos paskirstomos proporcingai priklausančiai bendro turto daliai (LR CK 4.82 str. 5 d.).
Atsakovas nepateikė įrodymų, kad ieškovas neteisingai apskaičiavo mokesčius, tenkančius jo turimai daliai bendrojoje dalinėje nuosavybėje, kad ieškovas netinkamai vykdė savo pareigas (CPK 178 str.), todėl atsakovas privalo apmokėti už jo patalpoms faktiškai suteiktas paslaugas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo argumentais, jog jis nemoka už paslaugas dėl tos priežasties, kad ieškovo paskaičiavimai yra nepagrįsti. Taigi, atsakovui nesutinkant su ieškovo paskaičiavimų pagrįstumu ir nepateiktus objektyvių įrodymų bei atsakovo paskaičiavimų, kiek turėtų jis mokėti už paslaugas, t.y. neįvykdžius savo procesinės pareigos pagrįsti atsikirtime nurodytus argumentus (LR CPK 178 str.), apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad ieškinys tenkintinas visiškai.
Ieškovas pagal LR CK 6.37 str. 2 d. ir CK 6.210 str. 2 d. pareiškė reikalavimus priteisti iš atsakovo ieškovo naudai 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme (b.l. 2) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, t.y. procesines palūkanas. Šie ieškovo reikalavimai yra pagrįsti, nes pagrindas priteisti šias palūkanas yra asmeninė atsakovo atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju, dėl to ieškovas turėjo kreiptis į teismą. Per bylinėjimosi laiką atsakovas naudojosi ieškovo lėšomis, gavo iš to naudos, tuo pažeisdamas ieškovo interesus ir pagal CK 6.37 str. 2 d. turi mokėti palūkanas, kurios vertinamos kaip minimalūs ieškovo nuostoliai. Nagrinėjamu atveju procesinių palūkanų mokėjimas, kaip civilinė atsakomybė, kyla iš atsakovo neteisėtų veiksmų – pinigų nesumokėjimo geruoju, esant jo galiojančiai prievolei ieškovui. Teisėjų kolegija nevertina kitų argumentų ir rašytinių įrodymų, kaip teisiškai nereikšmingų bylos nagrinėjimo dalykui (LR CK 1.5 str., 6.1 str. - 6.4 str., 6.6 str. 4 d., CPK 80 str., 93 str., 177 str. - 179 str., 185 str., 313 str., 320 str., 328 str.). Patenkinus ieškovo apeliacinį skundą, atsakovui nėra atlyginamos jo patirtos bylinėjimosi išlaidos. Atsakovas įgijo pareigą atlyginti ieškovui bylinėjimosi išlaidas pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme, nes byloje yra pateikti (b.l. 7, 8-10, 15-20, 186) jų dydį patvirtinantys įrodymai (LR CPK 80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 320 str., 326 str. 1 d. 2 p., 331 str., teismas
nusprendė:
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.
Ieškinį patenkinti visiškai.
Priteisti iš atsakovo UAB „Vilniaus bočiai“ 2861,45 EUR skolos ir 6 % dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2013 m. balandžio 18 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 139,16 EUR bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme ir 134,38 EUR bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovo UAB „Naujamiesčio būstas“ naudai.