Vilniaus apygardos teismo nutartis

2020-05-07 · Civilinė byla Nr. e2S-713-866/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2020-05-07
Bylos Nr.
e2S-713-866/2020
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-05209-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Asta Pikelienė
Atsakovas
O. Z., S. Ž.
Ieškovas
UAB „Intrum Lietuva“
Trečiasis asmuo
BUAB „Travestus“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2S-713-866/2020Teisminio proceso Nr. 2-68-3-05209-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. gegužės 7 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Asta Pikelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovų O. Z. ir S. Ž. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Intrum Lietuva“ ieškinį atsakovams O. Z. ir S. Ž. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo BUAB „Travestus“, kuria tenkintas prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas UAB „Intrum Lietuva“ (toliau – ieškovas) kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas pripažinti 2019 m. spalio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti dvišalę restituciją.

2. Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – uždrausti atsakovams O. Z. ir S. Ž. (toliau abu kartu – atsakovai) perleisti 740 725,51 Eur sumos finansinį reikalavimą į BUAB „Travestus“ ir S. Ž. ir/ar O. Z. uždrausti balsuoti BUAB „Travestus“ kreditorių susirinkime bei gauti bet kokią naudą iš šių teisių.

3. Ieškovas nurodė, jog neuždraudus perleisti 2019 m. spalio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perduotų reikalavimo teisių, šios gali būti parduotos, dovanotos ar kitaip perleistos tretiesiems asmenims, dėl ko vėliau palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas žymiai pasunkėtų arba taptų neįmanomas. Tokiu atveju iškiltų būtinumas pareiškėjui tikslinti savo reikalavimus, į ginčo nagrinėjimą įtraukti pirkėją/apdovanotąjį (naująjį reikalavimo teisių turėtoją) ir prašyti taikyti restituciją – šalių grąžinimą į pradinę padėtį. Pirkėją pripažinus sąžiningu įgijėju restitucija bei turto išreikalavimas gali tapti nebegalimu.

4. Be to, ieškovo teigimu, būtina uždrausti atsakovui O. Z. įgyvendinti 2019 m. spalio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perleistas reikalavimo teises, tame tarpe balsuoti ir gauti lėšas iš BUAB „Travestus“. Ieškinio tenkinimo atveju būtų itin sudėtinga (ar net neįmanoma) atgauti bankroto procese sumokėtas lėšas iš asmens, gyvenančio Rusijoje, kurio finansinė padėtis nėra žinoma.

5. Ieškovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo išnagrinėtas apie tai nepranešant atsakovams, nes byloje nebuvo duomenų patvirtinančių būtinybę pranešti apie šio procesinio klausimo sprendimą atsakovams (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 147 straipsnio 1 dalis).

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

6. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2020 m. vasario 28 d. nutartimi nutarė ieškovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių atsakovams taikymo tenkinti.

7. Teismas sprendė, jog preliminariai įvertinus ieškinio reikalavimų pobūdį, ieškinio faktinio ir teisinio pagrindo turinį bei pridėtų rašytinių įrodymų visetą, nėra pagrindo išvadai, kad ieškinys yra akivaizdžiai nepagrįstas.

8. Teismas pažymėjo, jog nagrinėjamu atveju iš ieškinio reikalavimų turinio matyti, kad ieškovas prašo pripažinti 2019 m. spalio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartį negaliojančia ir taikyti dvišalę restituciją, o tokio pobūdžio bylose negali būti ignoruojamas faktas, kad egzistuoja galimybė, jog atsakovai, net ir neturėdami nesąžiningų ketinimų, 2019 m. spalio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perduotas reikalavimo teises perleis sąžiningiems tretiesiems asmenims, tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas gali tapti sunkiai įmanomas.

9. Teismas taip pat sutiko su ieškovo argumentais, jog ieškinio tenkinimo atveju gali būtų sudėtinga atgauti bankroto procese sumokėtas lėšas iš atsakovų.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį esmė

10. Atsakovai O. Z. ir S. Ž. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – prašymą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

11. Atskirajame skunde nurodo, jog minėta nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta, todėl, atsakovų vertinimu, naikintina dėl šių priežasčių:

Žemesnės instancijos teismas

11.1. laikinosios apsaugos priemonės taikytos nepagrįstai, nes byloje nėra jokių duomenų apie atsakovų net tikėtiną nesąžiningumą, atsakovų net tikėtiną nesąžiningumą paneigia analogiški ieškovo prašymai Vilniaus apygardos teismo nagrinėtoje byloje dėl skolos priteisimo Nr. e2-3578-661/2019 bei tų prašymų pagrindu priimtos 2019 m. spalio 28 d. ir 2019 m. lapkričio 12 d. nutartys atmesti ieškovo prašymus. Be to, pažymi, jog atsakovų net tikėtiną nesąžiningumą paneigia ieškovo neskųsta ir jau įsiteisėjusi Vilniaus apygardos teismo 2019 m. gruodžio 2 d. nutartis, priimta BUAB „Travestus“ bankroto byloje Nr. B2-130-431/2019, kuria buvo patvirtintas naujojo kreditoriaus O. Z. materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas;

11.2. skundžiama nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia šalių ekonomiškumo, teisingumo (interesų pusiausvyros) ir proporcingumo principus, yra nesusijusios su bylos reikalavimais ir perteklinės, nes:

11.2.1. atsakovas S. Ž., kartu su kitu solidariu atsakovu A. Č., turi pakankamai turto patenkinti ieškovo finansinius reikalavimus;

11.2.2. taikytos laikinosios apsaugos priemonės yra nesusijusios su ieškovo byloje pareikštu materialiniu reikalavimu;

11.2.3. taikytos priemonės yra perteklinės – atsakovas S. Ž. net neturi teisės balsuoti BUAB „Travestus“ kreditorių susirinkime bei, tuo pačiu, jau nebeturėdamas reikalavimo teisių negali jų perleisti;

11.2.4. draudimas balsuoti visais klausimais BUAB „Travestus“ kreditorių susirinkime atsakovo O. Z. atžvilgiu yra nesusijęs su ieškovo materialiniu reikalavimu ir neproporcingas.

12. Ieškovas UAB „Intrum Lietuva“ atsiliepimu su atskiruoju skundu nesutinka, prašo skundžiamą nutartį palikti nepakeistą.

13. Nurodo, jog atsakovų tikėtiną nesąžiningumą įrodo šios aplinkybės:

13.1. atsakovas S. Ž. įsipareigojo ieškovui iki visiško savo įsipareigojimų pagal 2008 m. spalio 31 d. laidavimo sutartį Nr. FA2- KL200508-0815 įvykdymo be išankstinio kreditoriaus raštiško sutikimo neatlikti veiksmų, kuriais būtų sunkinama laiduotojo finansinė padėtis (nedovanoti ar lengvatinėmis sąlygomis neperleisti savo turto, nesudaryti reikalavimo teisių perleidimo sutarčių ir kt.), tačiau atsakovas sudarė reikalavimo perleidimo sutartį;

13.2. tai, kad kitoje civilinėje byloje ieškovas 2 kartus prašė pritaikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir jos nebuvo pritaikytos, neįrodo šių laikinųjų apsaugos priemonių neteisėtumo. Pažymi, kad nutartys dėl laikinųjų apsaugos priemonių neturi res judicata galios.

13.3. aplinkybė, kad O. Z. buvo įtrauktas į BUAB „Travestus“ kreditorių sąrašą ir ši nutartis įsiteisėjo bei įgijo res judicata galią, neįrodo kreditoriaus teisėtumo. Jeigu būtų panaikinta reikalavimo perleidimo sutartis, kreditorių sąrašas bankroto byloje galėtų būti patikslintas.

13.4. tai, kad kitoje civilinėje byloje ieškovo ieškinys atsakovui S. Ž. buvo patenkintas tik įrodo ieškinio šioje civilinėje byloje tikėtiną pagrįstumą.

13.5. vadovaujantis Lietuvos apeliacinio teismo praktika, netgi asmenų, kurių atžvilgiu pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, siekis panaikinti laikinąsias apsaugos priemones gali būti vertinamas kaip šių asmenų nesąžiningumo įrodymas.

14. Ieškovas pažymi, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymo proporcingumą įrodo šios aplinkybės:

14.1. BUAB „Travestus“ kreditorių susirinkimo sprendimai, kurie nėra tiesiogiai susiję su BUAB „Travestus“ turtu (kaip, pvz., atsakovų akcentuojami sprendimai dėl turto pardavimo procedūrinės tvarkos nustatymo, turto pirkėjo) gali daryti realią įtaką BUAB „Travestus“ turtinei būklei, atitinkamai ir kreditorinių reikalavimų patenkinimo BUAB „Travestus“ bankroto byloje mastui ir ginčo kreditorinio reikalavimo, į kurį ieškovas pageidauja nukreipti išieškojimą, realiai vertei.

14.2. ginčo reikalavimo teisė teisiniu požiūriu tebepriklauso S. Ž., nes sudarytas reikalavimo teisės perleidimo sandoris yra niekinis ir negalioja ab initio. O jeigu ginčo sandoris yra teisėtas, tai reikalavimo teisė S. Ž. nepriklauso, todėl ir teisės ją perleisti suvaržymas nedaro jokios įtakos S. Ž. interesams.

14.3. ginčo reikalavimo teisė šioje byloje ieškovo buvo įvertinta tik 14 444, 45 EUR, nes ieškinio pateikimo metu ieškovui nebuvo žinomos visos su BUAB „Travestus“ bankroto procedūromis susijusios faktinės aplinkybės, todėl ieškovas privalėjo įvertinti ginčo reikalavimo teisę pagal viešai skelbiamus statistinius duomenis apie kreditorinių reikalavimų tenkinimo bankroto procedūrose apimtis. Tačiau teigia, jog tai nereiškia, kad ieškinyje nurodyta ginčo reikalavimo teisės tikroji vertė nėra didesnė ar mažesnė, nes reali jos vertė priklauso nuo BUAB „Travestus“ bankroto procedūrų rezultatų (kurie taps žinomi ateityje), o ne nuo statistinių rodiklių.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

16. Byloje sprendžiamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad siekiant teisingai išspręsti klausimą, ar teisėtai ir pagrįstai pirmosios instancijos teismas taikė ar netaikė laikinąsias apsaugos priemones, reikia atsižvelgti į laikinųjų apsaugos priemonių paskirtį, tikslus, pareikštų reikalavimų pobūdį, šalių teisinį statusą, jų turtinę padėtį. Siekiant užtikrinti, kad ieškovui galimai palankaus sprendimo įvykdymas nepasunkėtų arba nepasidarytų nebeįmanomas, CPK nuostatos numato laikinųjų apsaugos priemonių institutą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas.

18. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymu siekiama garantuoti teismo priimto galimo ieškovui palankaus sprendimo realų ir tinkamą įvykdymą, todėl tokių priemonių taikymo pagrindas gali būti tik pagrįstos prielaidos, kad nesiėmus šių priemonių, būsimo galimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1565/2010).

19. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad proceso įstatyme nėra įtvirtintas sąrašas atvejų, kuomet laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos, o yra numatyta, kad jos taikomos tada, kai prašantys taikyti laikinąsias apsaugos priemones asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir yra pagrindas manyti, kad būsimo teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. birželio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1286/2012). Taigi teismas turi diskrecijos teisę nuspręsti, ar nurodytų aplinkybių pakanka prašomų laikinųjų apsaugos priemonių taikymui.

20. Taigi, tam, kad laikinosios apsaugos priemonės būtų taikytos teisėtai, įstatymas numato dvi privalomas sąlygas: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas; antra, turi egzistuoti reali grėsmė, kad nesiėmus tokių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti / pasidaryti nebeįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, nėra pagrindo taikyti tokių apsaugos priemonių. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimas kiekvienoje byloje yra sprendžiamas atsižvelgiant į tos bylos faktines aplinkybes, t. y. nustatant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų buvimą būtent toje konkrečioje byloje.

21. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog atsižvelgiant į šios civilinės bylos pobūdį egzistuoja galimybė, jog atsakovai, net ir neturėdami nesąžiningų ketinimų, 2019 m. spalio 2 d. reikalavimo teisių perleidimo sutartimi perduotas reikalavimo teises gali perleisti sąžiningiems tretiesiems asmenims, tokiu atveju teismo sprendimo realus įvykdymas gali tapti sunkiai įmanomas.

22. Sutiktina su ieškovo pozicija, jog nutartis, kuria laikinosios apsaugos priemonės buvo arba nebuvo pritaikytos neįgyja res judicata galios, todėl šiomis nutartimis negalima remtis analogiškose bylose.

23. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog laikinosios apsaugos priemonės šioje civilinėje byloje yra taikytinos. Tuo tarpu atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo panaikinti teisėtą ir pagrįstą nutartį, todėl skundžiama nutartis paliekama nepakeista.

24. Vilniaus apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atsakovų O. Z. ir S. Ž. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. vasario 28 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Asta Pikelienė