Vilniaus apygardos teismo nutartis

2024-07-11 · Civilinė byla Nr. e2S-1414-863/2024

Bylos eiga

  1. Atskirasis skundasNutartis · 2024-07-11Vilniaus apygardos teismas
  2. Pirmoji instancijaSprendimas · 2025-06-10Kauno apygardos teismas
  3. ApeliacijaNutartis · 2025-11-13Lietuvos apeliacinis teismas
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-07-11
Bylos Nr.
e2S-1414-863/2024
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-02474-2023-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Kristina Lysionok
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės Union Credit
Atsakovas
R. B.
Civilinė byla Nr. e2S-1414-863/2024Teisminio proceso Nr. 2-47-3-02474-2023-0Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.18.3; 3.3.2.7 (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2024 m. liepos 11 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Kristina Lysionok teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal apeliantės (ieškovės) uždarosios akcinės bendrovės Union Credit atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. gegužės 3 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės Union Credit ieškinį atsakovams R. B. ir UAB (duomenys neskelbtini) dėl skolos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) Union Credit (toliau – ieškovė) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams R. B. (toliau – atsakovas) ir UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – atsakovė), prašydama priteisti solidariai iš atsakovų 16 432,65 Eur skolą, 1 202,71 Eur delspinigius, 30 297,44 Eur nuostolių atlyginimą, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovė savo ieškinio reikalavimų užtikrinimui taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – kilnojamųjų daiktų, pinginių lėšų ar turtinių teisių, priklausančių atsakovams ir esančių pas atsakovus arba trečiuosius asmenis, taip pat atsakovo R. B. gaunamų pajamų ir darbo užmokesčio areštą. Ieškovės vertinimu, yra abi būtinosios sąlygos laikinosioms apsaugos priemonėms taikyti, nes ieškinys tikėtinai pagrįstas ir yra grėsmė teismo sprendimui įvykdyti. Mano, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, pareikštus reikalavimus pagrindžiančios teisės normos bei jų taikymo praktika teismų praktikoje patvirtina ieškinio prima facie pagrįstumą. Be to, anot ieškovės, atsakovų elgesys sudaro realią grėsmę sprendimo įvykdymui, o atsakovo procesinis nesąžiningumas pažeidžia ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 7 straipsnyje ir 8 straipsnyje numatytus proceso koncentruotumo, ekonomiškumo, kooperacijos principus. Pažymėjo, kad atsakovas įsipareigojo solidariai atsakyti pagal atsakovės prievoles. Tačiau teismui pateiktuose prieštaravimuose atsakovas nuslėpė sandorių sudarymo aplinkybes ir teigia neva pats neturi ir neatsimena laidavimo sutarties. Laidavimo sutartis nebuvo nuomos sutarties priedas; ji buvo pateikta atsakovui kaip atskiras dokumentas susipažinti, suderinti sutarties sąlygas; atsakovas pasirašė sutartį elektroniniu parašu. Tiek nuomos sutartis, tiek laidavimo sutartis turėjo būti išlikusios atsakovų elektroninio pašto dėžutėse, susirašinėjimuose su ieškove. Tokia pačia tvarka atsakovai pasirašė nuomos sutarties nutraukimą. Be to, ieškovės 2023 m. lapkričio 28 d. pranešime atsakovas taip pat aiškiai nurodytas kaip laiduotojas. Tačiau nei sutartinių santykių metu, nei juos nutraukus, atsakovui nekilo klausimų, kokiu pagrindu jam suteiktas toks statusas, nereiškė jokių pretenzijų, nesiekė išsiaiškinti, kodėl yra vadinamas laiduotoju. Taip pat akcentavo, kad vykdant išieškojimą iš atsakovų pagal šioje byloje priimtą teismo įsakymą, antstolė ne vieną kartą ir įvairiais būdais bandė susisiekti su atsakovais. Raginimas įvykdyti sprendimą buvo paskelbtas viešai, tačiau atsakovas prieštaravimuose teigė, kad apie įsiskolinimą sužinojo tik 2024 m. kovo mėn. pabaigoje. Atsakovas klaidina teismą teigdamas, kad nuo 2023 m. lapkričio 20 d. nėra atsakovės darbuotojas, nes atsakovas yra bendrovės vadovas. Vien aplinkybė, kad su atsakovu nebėra sudaryta darbo sutartis, savaime nepaneigia atsakovo kaip atsakovės vadovo statuso. Pažymėjo, kad atsakovai ilgą laiką nevykdo savo įsipareigojimų ieškovei, nesumoka skolos, nesiėmė jokių veiksmų skolai padengti, nebendradarbiauja, vengia komunikuoti. Iš antstolės pateiktų duomenų yra žinoma, kad vykdymo proceso metu buvo areštuoti trys atsakovei priklausantys automobiliai, tačiau jų buvimo vieta nežinoma; atsakovai neteikė informacijos apie turto buvimo vietą. Tai leidžia spręsti, kad atsakovai imasi priemonių išieškojimo procesui apsunkinti, slepia turtą. Netaikant laikinųjų apsaugos priemonių, atsakovai turės daugiau laiko turtui paslėpti ar realizuoti. Atsakovai ilgą laiką nevykdo sutartinių įsipareigojimų ir dėl šios priežasties ieškovės reikalavimas atsakovų atžvilgiu sudaro ženklią sumą – bendra reikalavimo suma 47 932,80 Eur. Atsakovui, kaip atsakovės vadovui, žinoma visa informacija, susijusi su nuomos sutarties netinkamu vykdymu ir jos nutraukimu. Jis žinojo apie automobiliui padarytą žalą, nes pats vairuodamas automobilį, ją sukėlė, pranešė draudikui apie įvykius, kalbėjo su draudimo atstove, buvo informuotas apie atsisakymą išmokėti draudimo išmoką, apie neapmokėtas sąskaitas ir iš to kylančią atsakomybę. Mano, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.