Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Antano Ablingio (pranešėjo), Artūro Drigoto (pirmininko) ir Ričardo Piličiausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. nutarimo K. V. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Kaip nurodyta apylinkės teismo nutarime, K. V. , Uždarosios akcinės bendrovės (UAB) „Dekociti“ generaliniam direktoriui, surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas, kuriame nurodyta, kad 2006 m. kovo mėn. jo vadovaujama bendrovė V. S. , A. R. ir M. R. išmokėjo darbo užmokesčio 520 litų, kurie neįtraukti į įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus ir nuo šios sumos nesumokėti mokesčiai į valstybės biudžetą.

Teismas po K. V. administracinio teisės pažeidimo bylos išnagrinėjimo padarė išvadą, kad byla nutrauktina, nes patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltė neįrodyta, kad nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių protokole išdėstytus teiginius.

Liudytojas V. S. paaiškino, kad įmonėje „Dekociti“ dirbo nuo 2006 m. vasario 6 d. iki 2006 m. balandžio 28 d. Darbo užmokestį gavo į kortelę banke. 2006 m. kovo 13 d. įmonės darbuotoja Renata papildomai jam sumokėjo 140 litų grynais pinigais. Kadangi atlyginimu nebuvo patenkintas, todėl parašė pareiškimą dėl atleidimo iš darbo.

Liudytojas M. R. parodė, kad įmonėje „Dekociti“ dirbo nuo 2006 m. vasario 6 d. iki 2006 m. balandžio 28 d., mokėjo darbo užmokestį l kartą per mėnesį į kortelę, žadėjo apie 1100 litų į kortelę ir apie 1000 litų grynais. Gavo grynais 140 litų. Renata atėjo į objektą ir sumokėjo tuos pinigus. Ji davė V. S. vokelį, liepė pinigus pasidalinti. Visi pasirašė už pinigų gavimą. Kada mokėjo pinigus, neatsimena.

Liudytojas A. R. kviečiamas į posėdį, neatvyko.

Liudytoja A. N. parodė, kad UAB „Dekociti“ dirba administratore nuo 2006 m. kovo mėn. Kad atlyginimai buvo mokami grynais, ji nežino.

II.

Teigiama, kad teismo nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, nes neargumentuotas. Jis prieštarauja teisės normoms ir priimtas neįvertinus visų bylos aplinkybių ir įrodymų, surinktų Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos pareigūnų.

Teismas nutarime nurodė, kad esant prieštaringiems liudytojų parodymams, negalima daryti besąlygiškos išvados, kad įmonės vadovas padarė inkriminuotą administracinį teisės pažeidimą. Pažymėta, kad administracinio teisės pažeidimo protokolas surašytas statybos įmonės vadovui, o šios įmonės veikla yra naujų gyvenamųjų patalpų statyba ir remontas. Tad natūralu, kad naujai statomas objektas neturi nei gatvės pavadinimo, nei numerio, todėl liudininkai ir nurodo sąlyginį statomo statinio pavadinimą "Vilniaus vartai", kuriame liudytojai ir dirbo. Teismo posėdžio metu jie nurodė, kad šis objektas buvo Vilniaus miesto centre, šalia Lukiškių kalėjimo. Inspekcijos nuomone, tas faktas, kad liudininkai negali pasakyti pavardės asmens, kuris mokėjo jiems neoficialųjį darbo užmokestį, negali būti pagrindu abejoti jų parodymais, nes inspekcijos darbuotojų operatyvaus patikrinimo metu buvo nustatyta, kad M. R. , A. R. ir V. S. tikrinamuoju laikotarpiu daugiau niekur nedirbo, o dirbo tik K. V. vadovaujamoje bendrovėje. Tad natūralu, kad oficialų ir atlyginimą "vokelyje" liudininkai gavo iš įmonės atstovų, o kadangi jie dirbo pakankamai trumpą laikotarpį, todėl negali pasakyti pinigus mokėjusių asmenų pavardžių, tačiau tai negali būti pažeidimą eliminuojančiu faktoriumi. Be to, teismas neatsižvelgė į pažeidimo liudininkų parodymus, kad jie galėtų atpažinti asmenis, kurie jiems mokėdavo darbo užmokestį, neapskaitytą įmonės apskaitoje ir už jį nebūdavo pasirašoma.

ATPK 41 ⁴ straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas yra sunkus ir pakertantis normalios ir sveikos konkurencijos pamatus, nes įmonės, kurios praktikuoja darbo užmokesčio "vokelyje" mokėjimą yra žymiai geresnės padėties nei jų konkurentai, kurie dirba skaidriai ir teisėtai. Įvertinus teisės normos dispozicijoje numatytą veiką tampa akivaizdu, kad ūkio subjektas, kuris moka dalį darbo užmokesčio "vokelyje", neprivalo šių išlaidų pagrįsti dokumentais ir įtraukti į įmonės apskaitą, tai reiškia, kad tikslas yra vienas - nuslėpti šių "juodų" pinigų mokėjimo faktą, nes tikslas yra apgauti valstybę ir visuomenę, taip pat ir darbuotojus, nes jiems susirgus ar gavus traumą valstybė išmokės socialines pašalpas tik nuo oficialaus darbo užmokesčio, o ne nuo visos sumos.

Inspekcijos pareigūnai savo kompetencijos ribose atliko įmonėje operatyvų patikrinimą, turint duomenų, kad dirbantiesiems buvo mokamas atlyginimas ne tik apskaitytas ir nurodytas įmonės apskaitoje, tačiau ir "neoficialusis" darbo užmokestis, kuris neatsispindi buhalterinėje apskaitoje ir mokamas grynais į rankas kaip papildomas darbo užmokestis. Atlikus papildomus kontrolės veiksmus ir apklausus eilę įmonės darbuotojų, buvo nustatyta, kad trims darbuotojams buvo išmokėtas neapskaitytas buhalterinėje apskaitoje darbo užmokestis. Tuo asmuo pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 ir 12 straipsnių nuostatas. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus motyvus, teigtina, kad tik buvę darbuotojai gali patvirtinti ar paneigti faktus, kad buvo mokamas neoficialusis darbo užmokestis, nes minėti asmenys nebijo, kad pateikus teisingus duomenis mokesčių administratoriui, jų atžvilgiu darbdavys nebegalės taikyti jokių priemonių. Todėl asmenims, kurie jau nedirba įmonėje, yra galimybė atskleisti realią padėtį, t. y. kad buvo dirbama nepaisant ir nesilaikant nustatyto darbo grafiko, darbo užmokestis buvo mokamas didesnis nei sulygtas darbo sutartyse. Be to, pažymėta, kad inspekcija administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė tik tuos asmenis, kurie patvirtino, jog gavo papildomą darbo užmokestį, t. y. inkriminuojamas pažeidimas tik remiantis patvirtintais duomenimis. Be to, atkreiptas dėmesys, kad mokamo neoficialaus darbo užmokesčio faktus patvirtino ne vienas, o trys darbuotojai.

Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio nuostatomis, asmenų parodymai yra vienas iš įrodymų šaltinių, tad teigti, kad byloje nėra įrodymų yra akivaizdžiai ignoruojamos ATPK nuostatos ir įrodymų vertinimo kriterijų supratimas. Vadovaujantis ATPK 256 straipsnio l dalies nuostatomis, įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

Inspekcijos nuomone, šioje byloje yra pakankamai įrodymų (administracinio teisės pažeidimo protokolas, operatyvaus patikrinimo pažyma, liudytojų parodymai, darbo sutartys ir žiniaraščiai) tam, kad patraukti asmenį administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 41 ⁴ straipsnio 3 dalį. Todėl teismo nutarimas naikintinas, nes yra neargumentuotas ir nepagrįstas bei remiasi prielaidomis, o faktai, patvirtinti liudytojų parodymais, yra ignoruojami. Teismas, priimdamas nutarimą, netinkamai taikė materialiosios teisės normas. Tai rodo, kad teismas bylą nagrinėjo visapusiškai neįvertinęs inspekcijos pateiktų pažeidimo įrodymų ir objektyviai neišnagrinėjo visų bylos aplinkybių viseto, tai yra pažeidė ATPK 256 ir 257 straipsnių nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

III.

ATPK 41 ⁴ straipsnio 3 dalyje numatyta atsakomybė už tyčinį darbo užmokesčio apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos, nustatytos Lietuvos Respublikos darbo apmokėjimo įstatyme, kolektyvinėje arba darbo sutartyje, pažeidimą arba už darbo užmokesčio bei kitų su darbo santykiais susijusių išmokų, neįtrauktų į buhalterinės apskaitos dokumentus, išmokėjimą. Kaip matyti, K. V. inkriminuota blanketinė teisės norma, t. y. teisės norma, kurios esminiai turinio elementai išdėstyti kitame teisės akte. Todėl neatsitiktinai administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta, kad pažeistas Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnis, Darbo kodekso 186 ir 201 straipsniai.

Administracinio teisės pažeidimo protokolas turi ypatingą svarbą ir yra dokumentas, kuriuo pradedamas procesas. Jame suformuluojamas kaltinimas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui ir jis turi būti aiškus. Būtina nurodyti kokius norminių aktų reikalavimus pažeidė ir kokiais konkrečiais veiksmais ar neveikimu tai padarė. Priešingu atveju negali būti pripažįstama, kad administracinio teisės pažeidimo protokole yra nurodyta pažeidimo esmė. Neatsitiktinai ATPK 259 straipsnio 3 dalis reikalauja vieną administracinio teisės pažeidimo protokolo egzempliorių įteikti administracinėn atsakomybėn patrauktajam asmeniui, kad galėtų gintis nuo kaltinimo. Protokole nurodyta, kad K. V. pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnį, Darbo kodekso 186 ir 201 straipsnius. Tačiau įstatymo 12 straipsnyje yra keturios dalys, analogiška situacija su Darbo kodekso 186 straipsniu, o 201 straipsnyje yra dvi dalys. Taigi, susidaro problemiška teisinė situacija, kadangi neaišku kokią konkrečią teisės normą pažeidėjas pažeidė, nors šiaip kaltinimas yra aiškus ir, kaip matyti, jį suvokė apkaltintasis asmuo. Todėl galima pripažinti, kad, nežiūrint šio dokumento trūkumų, kaltinimas pakankamai aiškus, jog K. V. jį suprato.

Apeliaciniame skunde nesutinkama su apylinkės teismo padaryta išvada po atlikto įrodymų vertinimo. Pažymėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose taikomos baudžiamųjų bylų nagrinėjimo taisyklės, ir patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti pažeidimu kaltinanti institucija, kuriai tuo pačiu uždėta priedermė tai padaryti laikantis teisėtumo reikalavimų. Kaip matyti iš teismo posėdžio protokolo, bylos nagrinėjimo procesas buvo užbaigtas, kada nebebuvo prašymų. Taigi, neturi reikšmės kiek asmenų pareiškė, kad jiems mokėtas užmokestis vokeliuose, tačiau bylos sėkmę lemia parodymų išsamumas. Todėl teismas padarė pagrįstą išvadą, kad bylos liudytojų parodymai prieštaringi ir nenuoseklūs. Iš apeliacinio skundo taip pat negalima padaryti aiškios išvados, su kuriais konkrečiais teismo teiginiais nesutinkama. Teismo apkaltinamasis dokumentas negali būti grindžiamas aptakiais nors ir logiškais ar tikėtinais teiginiais.

Apeliantas teisingai nurodė, kad K. V. inkriminuotas sunkus pažeidimas, kuris pakerta normalios ir sveikos konkurencijos pamatus, nes įmonės, kurios praktikuoja darbo užmokesčio "vokelyje" mokėjimą yra žymiai geresnėje padėtyje nei jų konkurentai, kurie dirba skaidriai ir teisėtai, kad tokiu pažeidimu siekiama apgauti valstybę ir visuomenę, taip pat ir darbuotojus, nes jiems susirgus ar gavus traumą valstybė išmokės socialines pašalpas tik nuo oficialaus darbo užmokesčio, o ne nuo visos sumos. Tačiau, kaip minėta, inspekcijos darbuotai turi tinkamai atlikti priedermę – įrodyti kaltinimą. Apeliaciniame skunde teismo išvados bylos duomenimis nepaneigiamos, o pateikiama tikėtina situacija, kuri negali būti pripažinta tinkamu kaltinimo įrodymu. Beje, inspekcija nurodė, kad K. V. pažeidė ir Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnį, tačiau ši teisės norma jam administracinio teisės pažeidimo protokole nebuvo nurodyta, todėl ši teisės norma apeliaciniame skunde negali būti minima, kadangi administracinio teisės pažeidimo protokolu nustatomos administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo ribos. Nors apeliantas pateikė prašymą panaikinti nutarimą ir bylos nagrinėjimo procesą pakartoti, kad būtų kitaip įvertinti įrodymai, tačiau iš apeliacinio skundo, kaip buvo akcentuota, negalima padaryti aiškios išvados, kokios įstatyme (ATPK 257 straipsnis) nustatytos įrodymų vertinimo taisyklės pažeistos. Negali būti naikinamas nutarimas vien dėl to, kad jis neatitinka kaltintojo norų.

Apylinkės teismas įstatyme įtvirtintų įrodymo vertinimo nuostatų nepažeidė ir jo priimtas dokumentas atitinka teisėtumo ir pagrįstumo reikalavimus. Todėl nėra pagrindo apylinkės teismo nutarimą naikinti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus m. 1 apylinkės teismo 2006 m. spalio 27 d. nutarimą palikti nepakeistą, Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Artūras Drigotas

Ričardas Piličiauskas