Kauno apylinkės teismo nuosprendis

2019-09-16 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2190-1109/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2019-09-16
Bylos Nr.
1-2190-1109/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-02689-2018-9
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jolanta Ramonienė
Nukentėjusysis
I. A.
Kaltinamasis
G. L.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2190-1109/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-02689-2018-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.7.9; 1.1.8.14; 1.1.9.10.; 1.2.5.4.1; 2.1.10.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. rugsėjo 16 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Jolanta Ramonienė,sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Deimantei Lekavičiūtei, Gitanai Levčenkaitei,dalyvaujant prokurorėms T. L., A. C.,nukentėjusiajai I. A.,kaltinamajam G. L.,specialistei S. Š.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

G. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje nedirbantis, ieško darbo savarankiškai, gyvenantis (duomenys neskelbtini), Kaune, deklaruota gyvenamoji vieta – prie Kauno m. savivaldybės, teistas:

1. 2015 m. vasario 26 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės apribojimo bausme;

2. 2015 m. balandžio 17 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 138 straipsnio 1 dalį atleistas, vadovaujantis BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais;

3. 2017 m. balandžio 7 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, 145 straipsnio 1 dalį – 12 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, ir be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu. Bausmę atlikęs - 2018 m. sausio 12 d. išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

G. L. 2018 m. sausio 15 d., apie 15 val. 45 min., būdamas, adresu: Kauno rajonas, (duomenys neskelbtini), konflikto metu pasiėmė į rankas kirvį ir, eidamas link sugyventinės I. A., grasino ją nužudyti, dėl ko buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Kaltinamasis G. L. kaltu neprisipažino, parodė, kad 2018 m. sausio mėnesį gyveno su I. A., kuri savo iniciatyva buvo pasikvietusi jį gyventi kartu, nors jis ir sakė, kad yra Anoniminis alkoholikas, kad gali bet kada atkristi. 2018 m. sausio 15 d. nukentėjusioji anksti ryte išėjo į darbą. Jis pasikvietė kaimyną G., kad padėtų išvalyti kaminą, sutvarkyti krosnelę, po to kartu vartojo alkoholį – išgėrė butelį degtinės ir „bambalį“ alaus. Tada dar du kartus bandė užkurti krosnelę, tačiau nesėkmingai. Kai paskambino I. A., sakė jai, kad nepavyko uždegti krosnelės. Jau tuo metu ji priekaištavo, kad jis išgėręs. Po to kaimynas A. pakvietė užeiti. Pas kaimyną dviese išgėrė litrą degtinės. Jautė, kad išgėręs, bet jautėsi gerai. Apie pusę trijų grįžo namo, vėl bandė užkurti, tačiau nieko nesigavo. Apie pusę keturių grįžo I. A., namelis buvo pilnas dūmų, ji buvo pavargusi, pikta, priekaištavo jam, moralizavo. Jis išėjo iš namelio pasikapot malkų ir dar kartą bandyti užkurti krosnelę, į dešinę ranką pasiėmė kirvį. Nukentėjusioji išėjo iš namelio jam iš paskos, priekaištavo jam, o jis jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius, buvo piktas. Nukentėjusioji iškvietė policiją ir atvykusiems pareigūnams pasakė, kad jis norėjo ją užmušti. Mano, kad nukentėjusioji taip pasielgė, nes norėjo išvaryti jį iš namų, kadangi turėjo iš užsienio grįžti jos sūnus ir ji nenorėjo, kad sūnus matytų, jog ji su kaltinamuoju kartu gyvena.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis buvo pagarsinti G. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kad jis su sugyventine I. A. kartu gyvena apie 7 metus. Įvykio dieną jo sugyventinė išvyko į darbą, o jis liko namuose, kur atliko ūkio darbus ir vartojo alkoholinius gėrimus. Į namus grįžusi sugyventinė pradėjo priekaištauti, kad G. L. yra neblaivus. Tarp jo ir nukentėjusiosios kilo konfliktas. Konfliktuojant su sugyventine, G. L. pasiėmė kirvį ir ėjo kapoti malkų, sugyventinė sekė jam iš paskos. Būdamas neblaivus ir supykęs, G. L., rankose laikydamas kirvį, savo sugyventinei išsakė grasinimus ją užmušti ir, užsimojęs kirviu, pradėjo eiti link sugyventinės. Sugyventinė nuo jo pabėgo. Dėl nusikalstamos veikos padarymo labai gailisi. Mano, kad sugyventinė išsigando, kuomet jis užsimojęs kirviu ėjo link jos. Šiuo metu gyvena atskirai nuo sugyventinės, su ja jokių ryšių nepalaiko (1 t., b. l. 98-100, 104-106).

Pagarsinus parodymus, kaltinamasis paaiškino, kad pareigūnas užrašė ne tai, ką jis aiškino. Protokolą pasirašė, kad viskas greičiau pasibaigtų. Buvo be akinių, todėl nematė, ką pasirašė. Jam buvo alkoholinė depresija. Davė tokius parodymus, nes taip jam nurodė apklausą vykdantis pareigūnas.

Nukentėjusioji I. A. parodė, kad su G. L. 2018 m. sausio mėnesį gyveno kaip sugyventiniai, vedė bendrą ūkį. G. L. smarkiai gerdavo, todėl kildavo ginčai, jie pykdavosi. Kai būdavo blaivus, jis būdavo ramus, tačiau išgėręs pratrūkdavo pykčiu, riksmais, keikdavosi. 2018 m. sausio 15 d. apie 16 val. ji grįžo namo iš darbo, G. L. buvo neblaivus, jis pyko, nes buvo problemų su krosnele, namelis buvo pilnas dūmų. Jo pyktis pasireiškė keiksmais, riksmais, necenzūriniais žodžiais ir buvo nukreiptas į ją. G. L. išplūdo ją ir išėjo pas kaimyną. Neatsimena, ar tą dieną kvietė policiją.

Vadovaujantis BPK 276 straipsnio nuostatomis buvo pagarsinti I. A. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kur ji parodė, kad su sugyventiniu G. L. gyvena apie 7 metus. Įvykio dieną ji išvyko į darbą, o sugyventinis liko namuose. Apie 15.30 val. grįžusi namo sugyventinį rado stipriai neblaivų, todėl pradėjo jam priekaištauti. Konflikto metu sugyventinis iš koridoriaus pasiėmė kirvį ir ėjo kapoti malkų, o I. A. ėjo jam iš paskos ir priekaištavo dėl neužkurtos krosnies. Būnant kieme ir besitęsiant konfliktui, G. L., rankose laikydamas kirvį pasakė jai „Užknisai tu man knisi protą, va dabar tai aš tave užmušiu“ ir užsimojęs kirviu ėjo linko jos. Tokie veiksmai ją labai išgąsdino ir sukėlė realų pagrindą manyti, kad sugyventinis gali įvykdyti grasinimą, todėl pabėgo nuo jo ir iškvietė policiją. (1 t., b. l. 22-23, 27-28).

Pagarsinus parodymus, nukentėjusioji paaiškino, kad šie ikiteisminio tyrimo metu duoti jos parodymai yra teisingi. Tą kartą ji priekaištavo G. L. dėl krosnelės. Bandė pati žiūrėti, kas atsitiko, tačiau G. L. neleido. Jis pasiėmė kirvį ir ėjo kapoti malkų. Išėjęs iš namelio laikydamas rankoje kirvį pasakė, kad ji užkniso jį ir kad užmuš. Ji išsigando tokių jo žodžių, nes rankose jis turėjo kirvį, ėjo su kirviu link jos, todėl ji išbėgo pas kaimynę ir iškvietė policiją. Prie namo sugrįžo, kai atvažiavo policija. Pareigūnai jai paskambino ir pasakė, kad jie vietoje, todėl ji atėjo ir ėmė aiškintis aplinkybes. G. L. tuo metu buvo vienas. Kai atvyko policija, tada atėjo ir ji.

Specialistė S. Š. paaiškino, kad kaltinamajam nustatytas psichikos sutrikimas dėl priklausomybės nuo alkoholio vartojimo ir dėl emocinio nestabilumo. Asmenys yra pakaltinami visais atvejais, kai nenustatyta psichozė. Psichozė G. L. nei prieš įvykį nei po įvykio nebuvo nustatyta, todėl psichiatrinė ekspertizė neindikuotina.

Liudytojas E. K. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jis apklausė nukentėjusiąją ir kaltinamąjį. Prieš apklausiant buvo išaiškintos jų procesinės teisės. Nukentėjusiąją apklausė dėl grasinimų. Ji pati viską aiškiai, konkrečiai papasakojo. Nukentėjusioji pati perskaitė ir pasirašė ant protokolo. Abejonių dėl jos galimai neadekvačios būklės jam nekilo. Jis taip pat ikiteisminio tyrimo metu gal du ar tris kartus apklausė G. L.. Pirmą apklausą privaloma atlikti per 24 h nuo sulaikymo, todėl įtariamasis pirmą kartą buvo apklaustas kitą dieną po sulaikymo. Prieš tai jam išaiškino įtariamojo teises ir pareigas, tame tarpe ir teisę dėl gynėjo dalyvavimo, įteikė pranešimą apie įtarimą. Per apklausą G. L. kalbėjo rišliai, jokių abejonių dėl to, kad jis gali nesuprasti, ką kalba, ar, kad yra neadekvatus, nekilo. Jis fiksavo tai, ką pasakojo G. L.. Per visas apklausas G. L. pats nurodė įvykio aplinkybes, kaltę pripažino pilnai, gailėjosi. Jokių prašymų, prieštaravimų, pageidavimų iš G. L. pusės nebuvo. Kaltinamasis asmeniškai perskaitė ir pasirašė apklausų protokolus. Prieš G. L. parodymų davimą su juo buvo pokalbis tik dėl priežasčių, kodėl čia atsidūrė. Kitokio dialogo nebuvo. G. L. parodymus davė savo valia.

Liudytojas K. A. parodė, kad įvykis įvykęs seniai, todėl visko gerai neatsimena. Į iškvietimą nurodytu adresu vykęs yra ne kartą, todėl aplinkybės gali maišytis. Viskas yra užfiksuota tarnybiniame pranešime. Atsimena, kad prieš maždaug 1,5 metų vyko į įvykį su kolege A. V.. Įvykis galimai buvo dėl panaudoto smurto, tačiau tiksliai nepamena. Atsimena, kad kaltinamasis buvo neblaivus, o ką jis tuo metu darė, neatsimena.

Iš 2018 m. sausio 15 d. pranešimo apie pradėtą ikiteisminį tyrimą matyti, kad pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 145 straipsnio 1 dalį dėl to, kad 2018 m. sausio 15 d. apie 15.45 val. (duomenys neskelbtini), Kauno r. kilo žodinis konfliktas tarp pareiškėjos I. A. ir jos sugyventinio G. L.. Konflikto metu sugyventinis pasiėmęs į rankas kirvį juo vijosi pareiškėją ir rėkė, kad nužudys, užmuš. Pareiškėja šiuos grasinimus suprato kaip realius (1 t., b. l. 1-2).

Iš 2018 m. sausio 15 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo matyti, jog pareiškėja I. A. pranešė apie tai, kad 14.45 val. (duomenys neskelbtini) tarp jos ir sugyventinio G. L. kilo žodinis konfliktas dėl neveikiančios krosnelės. Konfliktui įsismarkavus sugyventinis paėmė kirvį, juo užsimojo ir pradėjo vydamasis rėkti, kad ją užmuš, nužudys. Jo grasinimus suprato kaip realius, todėl nubėgo pas kaimynę ir iškvietė policiją. Tuo pačiu protokolu buvo apžiūrėta įvykio vieta (1 t., b. l. 9-13).

2018 m. sausio 15 d. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo užfiksuota, jog pareigūnams atvykus 2018 m. sausio 15 d. apie 16 val. adresu Kauno r., (duomenys neskelbtini), duris atidarė akivaizdžiai neblaivus G. L., gim. 1965 m. kovo 9 d., kuriam nustatytas 1,56 promilių neblaivumas. Asmuo policijos pareigūnę išvadino „žiurke“, vartojo necenzūrinius žodžius, dėl priešiško elgesio buvo uždėti antrankiai. Apie 16.03 val. priėjo pareiškėja I. A., kuri paaiškino, kad 2018 m. sausio 15 d. apie 15.50 val. būnant minėtu adresu jos sugyventinis G. L., turėdamas rankoje kirvį, grasino juo, kad užmuš. Fizinio smurto nenaudojo. Pareiškėja, bijodama savo sugyventinio, bėgo pas kaimynę. I. A. buvo išsigandusi, susijaudinusi. Pranešėjos teigimu, grasinimai buvo realūs, nes asmuo prieš ją smurtavo jau keturis kartus (1 t., b. l. 22-23).

Iš policijos įvykių registro išrašo matyti, kad 2018 m. sausio 15 d. 15.56 val. A. telefonu pranešė apie tai, kad sugyventinis neįleido į namus, puolė su kirviu neblaivus. Pranešėja pareigūnų lauks 43 name pas kaimynę (1 t., b. l. 6).

Iš 2018 m. sausio 29 d. daiktų apžiūros protokolo matyti, jog buvo apžiūrėtas pateiktas kirvis (1 t., b. l. 16-19).

Iš 2018 m. sausio 15 d. pristatyto asmens testo alkoholiui protokolo Nr. 8758 matyti, kad 2018 m. sausio 15 d., 16 val. 37 min. G. L. iškvepiamame ore nustatytas 1,56 promilės alkoholio koncentracija (1 t., b. l. 36).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas

BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.

Šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Pagal teismų praktiką grasinimas – tai pavojingas tyčinis poveikis kito žmogaus psichikai, verčiant bijoti, kad dėl tolesnių grasinančio asmens veiksmų gali atsirasti sunkūs neigiami padariniai. Vertinant grasinimo realumą, reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Svarbu ir tai, jog šios veikos esmė – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Be to, grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-26/2010, 2K-341/2010, 2K-12/2011, 2K-410-693/2015). Sprendžiant klausimą dėl grasinimo realumo, paprastai atsižvelgiama į grasinimo motyvus, grasinančiojo ir asmens, kuriam grasinama, tarpusavio santykius, aplinkybes, kurioms esant buvo grasinama (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-639/2010). Nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog grasinimą išsako ar išreiškia taip, kad nukentėjusysis tiki, jog tokie veiksmai gali būti realiai padaryti, ir pats nori tokios nukentėjusiojo būsenos. Motyvai, kurių skatinamas kaltininkas grasina nukentėjusiajam, gali būti įvairūs (kerštas, chuliganiškos paskatos ir pan.), tačiau jie nusikaltimo kvalifikavimui reikšmės neturi. Nusikaltimo sudėtis formali, todėl veika laikoma baigta nuo jos padarymo momento (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142/2007).

Kaltinamasis neneigė, kad įvykio metu kilo konfliktas su sugyventine dėl neveikiančios krosnelės, kad jis buvo neblaivus, įpykęs, turėjo rankose krivį konfliktuojant, tačiau neigė, jog išsakė grasinimus nukentėjusiosios atžvilgiu. Tačiau teismas, išanalizavęs ir įvertinęs teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, konstatuoja, jog, nors kaltinamasis kaltės nepripažino, faktinės inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybės nustatytos ir įrodytos kitais teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais – nukentėjusiosios parodymais, liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, daiktų apžiūros protokolu, pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu, kurie paneigia kaltinamojo parodymus, kad jis nukentėjusiajai negrasino.

Nukentėjusioji gerai neprisiminė įvykio aplinkybių, todėl teismas pagarsino jos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuos nukentėjusioji patvirtino. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji parodė, kad 2018 m. sausio 15 d. grįžusi namo sugyventinį rado stipriai neblaivų, todėl pradėjo jam priekaištauti. Konflikto metu sugyventinis iš koridoriaus pasiėmė kirvį ir ėjo kapoti malkų, o I. A. ėjo jam iš paskos, priekaištavo dėl neužkurtos krosnies. Būnant kieme ir besitęsiant konfliktui, G. L., rankose laikydamas kirvį, išsakė grasinimus nukentėjusiosios atžvilgiu, pasakydamas, kad užmuš ją, pradėjo artėti link jos. Tokie veiksmai ją labai išgąsdino ir sukėlė realų pagrindą manyti, kad sugyventinis gali įvykdyti grasinimą. Ji nubėgo pas kaimynę ir iškvietė policiją. Netikėti šiais parodymais teismas neturi pagrindo, nes analogiškas įvykio aplinkybes ji nurodė ir į įvykį atvykusiems pareigūnams, kurie pareiškėjos paaiškinimus užfiksavo tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo bei pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole. Šiuose dokumentuose iš esmės analogiškai kaip ir nukentėjusiosios parodymuose užfiksuota, kad pranešėja I. A. iš karto po įvykio atvykusiems pareigūnams paaiškino, kad tarp jos ir sugyventinio G. L. kilo žodinis konfliktas dėl neveikiančios krosnelės, kurio metu sugyventinis paėmė kirvį, juo užsimojo ir pradėjo vydamasis rėkti, kad ją užmuš, nužudys. Be to, iš policijos registruojamų įvykių išrašo taip pat matyti, jog fiksuotas I. A. pranešimas apie konfliktą su sugyventiniu, kurio metu būdamas neblaivus sugyventinis puolė ją su kirviu.

Pagrindą tikėti būtent šiais nukentėjusiosios parodymais suteikia ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu G. L. kaltę pripažino ir įvykio aplinkybes nurodė analogiškas kaip ir nukentėjusioji - patvirtino, jog, turėdamas rankoje kirvį, išsakė jai grasinančio pobūdžio frazę, kad ją užmuš. Nors teisme kaltinamasis paneigė šiuos parodymus, tačiau liudytoju apklaustas G. L. apklausas ikiteisminio tyrimo metu atlikęs tyrėjas E. K. parodė, kad per visas apklausas G. L. pats nurodė įvykio aplinkybes, kaltę pripažino pilnai, gailėjosi. Jokių prašymų, prieštaravimų, pageidavimų iš G. L. pusės nebuvo. Jis fiksavo tai, ką pasakojo G. L., kuris asmeniškai perskaitė ir pasirašė apklausų protokolus. G. L. parodymus davė savo valia. Byloje nenustatyta priežasčių liudytojui apkalbėti kaltinamąjį, todėl netikėti juo teismas neturi pagrindo. Be to, teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis, būdamas be akinių, parodžius jo ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokolą, patvirtino, kad tai jo ranka rašytas įrašas bei parašas, kas patvirtina, jog akinių neturėjimas jam nekliudo skaityti ir rašyti. Esant šiems duomenims, kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai vertinami kaip jo gynybinė versija, siekiant išvengti atsakomybės.

Byloje nenustatyta, jog aukščiau aptarti duomenys, o taip pat ir kiti rašytiniai teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai būtų surinkti ar užfiksuoti pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl daroma išvada, kad jie atitinka įrodymų leistinumo reikalavimą. Visi aukščiau aptarti įrodymai vienas kitam neprieštarauja, vienas kitą papildo ir sudaro logiškai bei nuosekliai tarpusavyje susijusią įrodymų visumą, kuri patvirtina, kad G. L. 2018 m. sausio 15 d., apie 15 val. 45 min., būdamas, adresu: Kauno rajonas, (duomenys neskelbtini), konflikto metu pasiėmė į rankas kirvį ir, eidamas link sugyventinės I. A., grasino ją nužudyti.

Nukentėjusioji parodė, jog ji grasinimą suprato kaip realų. Pagrindą nukentėjusiajai vertinti išsakytus grasinimus kaip realius sudarė pati įvykio situacija – kaltinamasis buvo neblaivus, įpykęs, koliojosi, vadino necenzūriniais žodžiais. Grasinanti frazė, kuri tiesiogiai buvo susijusi su grasinimu atimti gyvybę, išsakyta rankoje turint kirvį. Pagrindą nukentėjusiajai bijoti sudarė ir tai, jog kaltinamasis iki to įvykio jau du kartus buvo teistas už fizinio smurto vartojimą nukentėjusiosios atžvilgiu. Be to, kaip nurodė liudytojas K. A., jam ne kartą yra tekę vykti įvykio adresu dėl ten kylančių konfliktų. Tai, kad nukentėjusioji buvo išsigandusi, užfiksuota pareiškime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo. Šią aplinkybę patvirtina ir tai, jog ji pabėgo pas kaimynę, apie įvykį pranešė policijai, nurodė, kad lauks pareigūnų pas kaimynę, į namus grįžo tik tada, kai atvyko pareigūnai. Be to, įvykis įvyko kaltinamajam neseniai atlikus bausmę už analogišką nusikalstamą veiką bei fizinio smurto naudojimą nukentėjusiosios atžvilgiu. Šių aplinkybių visuma patvirtina, jog nukentėjusioji turėjo realų pagrindą kaltinamojo išsakytus grasinimus vertinti kaip realius, o kaltinamasis, būdamas įpykęs dėl priekaištų, siekė bauginančio efekto, kad konfliktas greičiau pasibaigtų. Jis suprato savo veiksmų pobūdį ir esmę, t. y. suprato, kad rankose laikydamas kirviu ir sakydamas, kad užmuš nukentėjusiąją, jai grasina, sukelia jai bauginimo efektą ir to siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Teismas konstatuoja, jog kaltinamojo veikoje nustatyti visi objektyvieji ir subjektyvieji grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kai buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas, požymiai, todėl kaltinamojo veika teisinga ir pagrįstai kvalifikuota pagal BK 145 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės paskyrimo

BK 145 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytos alternatyvios viešųjų darbų arba baudos, arba laisvės apribojimo, arba arešto, arba laisvės atėmimo iki dvejų metų bausmės.

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam G. L. įvertintina tai, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nusikaltimą, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnis). Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikaltimo padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinant kaltinamojo G. L. asmenybę, atsižvelgtina į tai, jog jis anksčiau teistas, baustas administracine tvarka, VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos stacionare nuo 2003 m. sausio 1 d. gydėsi 6 kartus (1 t., b. l. 50-56, 175), Respublikiniame priklausomybės ligų centre įrašytas į priežiūros grupę (b. l. 48, 174), Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos 2018 m. sausio 22 d. specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini)2018 nurodyta, kad pateiktoje medicininėje dokumentacijoje nefiksuojama tokio lygio psichopatologija, dėl kurios negalėtų suvokti savo veiksmų esmės ir jų valdyti, todėl G. L. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (1 t., b. l. 61). Teismo posėdyje apklausta specialistė, įvertinusi ir naujus duomenis dėl kaltinamojo gydymo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno klinikų Psichiatrijos skyriuje, paaiškino, jog anksčiau nurodyta išvada lieka nepakitusi, nes psichikos sutrikimas, galintis lemti asmens nepakaltinamumą, G. L. nenustatytas.

Teismas, įvertinęs visas anksčiau aptartas aplinkybes, o taip pat ir tai, kad nors kaltinamasis naują tyčinį nusikaltimą padarė neišnykus ir nepanaikinus ankstesnio teistumo, netrukus po to, kai baigė atlikti ankstesnę bausmę už tyčinius nusikalstamus, tame tarpe ir analogišką tyčinę veiką, tačiau po nusikalstamos veikos padarymo praėjo daugiau nei 1,5 metų ir naujų nusikalstamų veikų nefiksuota, be to, kaltinamasis suvokė savo netinkamo elgesio priežastį ir ėmė ją aktyviai spręsti – gydosi nuo alkoholizmo ir alkoholio nevartoja, daro išvadą, jog bausmės tikslams pasiekti kaltinamajam skirtina 12 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, visos bausmės laikotarpiu skiriant kaltinamajam šiuos įpareigojimus; neišeiti iš namų nuo 23 val. iki 6 val. išskyrus jei tai susiję su darbu (BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktas); dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas). Įvertinus tai, kad ši nusikalstama veika susijusi su psichinio smurto vartojimo, siekiant pakeisti jo nusikalstamus polinkius, G. L. skirtina BK 72² straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas bausmės vykdymo metu dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, kaltinamojo praleistas laikiname sulaikyme, t. y. nuo 2018 m. sausio 15 d. 15 val. 59 min. iki 2018 m. sausio 17 d. 14 val. 45 min. (b. l. 32, 91) - 2 (dvi) dienos, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikintina.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305 straipsniais ir 307 straipsniu,

nusprendžia:

G. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 12 (dvylikos) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį viso laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu dirbti arba būti registruotam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės ir darbo ministerijos bei būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu.

Vadovaujantis BK 42 straipsnio 6 dalies, 67 straipsnio 3 dalimi, 72² straipsniu, G. L. įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

G. L. išaiškinti, jog, vadovaujantis BK 48 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 punktais, asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis teismo nustatytų draudimų; nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus.

Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, į bausmės laiką įskaityti G. L. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2018 m. sausio 15 d. 15 val. 59 min. iki 2018 m. sausio 17 d. 14 val. 45 min., t. y. dvi dienas, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Kaltinamajam G. L. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Jolanta Ramonienė