Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-11 · Administracinė byla Nr. I-635-811/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-11
Bylos Nr.
I-635-811/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02985-2018-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Violeta Petkevičienė
Pareiškėjas
R. M.
Atsakovas
valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui
Trečiasis asmuo
valstybės įmonė Registrų centras
Kategorijos
  • 19.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 55.1.3pavadinimo nepavyko patikrinti

Įžanginė dalis

Administracinė byla Nr. I-635-811/2019Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02985-2018-8Procesinio sprendimo kategorijos: 19.1; 55.1.3(S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 11 d.Vilnius
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Petkevičienė,dalyvaujant pareiškėjai R. M.,atsakovo atstovui Almantui Masioniui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. M. skundą atsakovui valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui, trečiasis suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Registrų centras, dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apygardos administraciniame teisme priimtas nagrinėti pareiškėjos R. M. skundas, kurį patikslinusi, pareiškėja prašo (b. l. 1, 24-26):

1) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. VILKS-2122;

2) panaikinti valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. cspr1-203;

3) įpareigoti valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą registruoti pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklausinių – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti nuosavybės teises į juos.;

4) priteisti bylinėjimosi išlaidas (b. l. 1, 24-26).

Pareiškėja nurodo, kad 1992 m. gegužės 29 d. privatizavo butą, esantį, (toliau – Butas). Anot pareiškėjos, sudarydama buto pirkimo-pardavimo sutartį, ji buvo įsitikinusi, jog kartu privatizuoja ir buto priklausinius, t. y. sandėliuką ir garažą, nes šie statiniai buvo ir tebėra naudojami kietojo kuro saugojimui. Teigia, jog kietojo kuro daugiau nėra kur laikyti, išskyrus minėtus sandėliuką bei garažą. Taip pat nurodė, jog kelias dešimtis metų Ginčo objektais naudojosi tik pareiškėja, niekas kitas šiais statiniais nesinaudojo, į juos nepretendavo ir iki šiol nepretenduoja.

Tuo pačiu nurodo, kad 1996 m. lapkričio 26 d. ji privatizavo prie buto esantį žemės sklypą, taigi aukščiau minėti buto priklausiniai šiuo metu stovi pareiškėjai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype. Teigia, jog ji savo asmeninėmis lėšomis ir pastangomis palaiko tiek sandėliuko, tiek garažo tinkamą eksploatacijai būklę. Ūkinis pastatas ir garažas yra atskiri daiktai, su pagrindiniu daiktu – Butu – susiję funkcine paskirtimi ir yra nuo jo neatskirti (susiję bendra siena), todėl pripažintini buto priklausiniais įregistruojant į juos pareiškėjos nuosavybės teises.

Pareiškėja 2018 m. gegužės 29 d. kreipėsi į valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialą, prašydama įrašyti nekilnojamųjų daiktų – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei įregistruoti jai nuosavybės teisę į šiuos daiktus.

Valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas 2018 m. birželio 12 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) jos prašymo netenkino. Pareiškėja minėtą sprendimą apskundė valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijai, tačiau 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) pareiškėjos skundas buvo atmestas.

Papildomuose paaiškinimuose (b. l. 54-55) pareiškėja nurodė nesutinkanti, kad ginčo statiniai stovi ne jai priklausančiame žemės sklype.

Atsakovas valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas atsiliepime nurodė su pateiktu skundu nesutinkantis (b. l. 32–33). Teigia, kad 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo-pardavimo sutarties, reg. Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2013 m. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo, (duomenys neskelbtini), pagrindu Nekilnojamojo turto registre (toliau – ir NTR) yra įregistruota pareiškėjos teisė į Butą ir jokių duomenų apie Ginčo statinius nėra.

Nurodo, kad pareiškėja valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialui 2018 m. gegužės 29 d. pateiktame prašyme prašė įregistruoti ginčo statinius - ūkinį pastatą ir garažą bei jos nuosavybės teisę į juos. Teigia, kad kartu su prašymu pareiškėja pateikė 2018 m. kovo 16 d. deklaraciją apie statinio (-ių), jo dalies (-ių) (kai statybą numatyta užbaigti etapais) statybos užbaigimą / statinio (-ių), jo dalies (-ių) / patalpos (-ų) paskirties pakeitimą Nr. 01 (toliau – Deklaracija) ir 2018 kovo 15 d. parengtą šių statinių kadastro duomenų bylą. Nurodo, kad pareiškėjos prašymas nebuvo patenkintas, nes ginčo statiniai statyti 1940-1962 metais, o 1992 m. gegužės 29 d. pirkimo-pardavimo sutartyje duomenų apie įgytus ginčo statinius nėra. Pareiškėja nebuvo šių statinių statytoja, todėl jų įregistravimo pagrindu negali būti jos pateikta Deklaracija.

Tuo pačiu nepagrįstais laiko pareiškėjos teiginius, kad ginčo statiniai stovi pareiškėjai priklausančiame 0,1160 ha žemės sklype, nes šis sklypas priklauso keturiems bendraturčiams, tačiau naudojimosi juo tvarka nėra nustatyta ir įregistruota NTR.

Be to nurodo, kad ginčo statiniai negali būti įregistruojami kaip pareiškėjai nuosavybės teise priklausančio buto priklausiniais, nes pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 10 straipsnio 2 dalies nuostatas buto ar patalpos priklausiniu gali būti įregistruotas tik kitas tame pačiame statinyje esantis nekilnojamasis daiktas.

Teismo posėdyje pareiškėja palaikė skundo reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Tuo pačiu nurodė, kad ginčo pastatai stovi jai priklausančiame žemės sklype.

Atsakovo atstovas teismo posėdyje u pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė skundo netenkinti.

Pareiškėjos skundas atmestinas.

Byloje nagrinėjamas ginčas dėl valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. birželio 12 d. sprendimo Nr. VILKS-2122, valstybės įmonės Registrų centro Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisijos 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. cspr1-203, kuriais netenkintas pareiškėjos prašymas įrašyti nekilnojamųjų daiktų – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ir įregistruoti nuosavybės teises į daiktą, teisėtumo ir pagrįstumo.

Pareiškėja 2018 m. gegužės 29 d. pateikė prašymą atsakovui (registruotas Nr. 17776515), kuriame prašė ginčo turtą registruoti kaip nesudėtingus statinius (b. l. 83-84). Prašyme nurodė, kad ginčo pastatai stovi jai priklausančiame žemės sklype, kurį ji privatizavusi 1997 m. lapkričio 26 d.

VĮ Registrų centro Vilniaus filialas, išnagrinėjęs pareiškėjos prašymą ir kartu pateiktus dokumentus, 2018 m. birželio 12 d. sprendime Nr. Nr. VILKS-2122 nurodė, kad, išnagrinėjo pareiškėjos prašymą įrašyti nekilnojamųjų daiktų – ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), Vilniuje kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą bei pateiktus dokumentus: Deklaraciją bei 1992 m. gegužės 29 d. sutartį, kurios pagrindu įgytas Butas, nusprendė prašymo įregistruoti Ginčijamus objektus bei daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus ir tų teisių suvaržymus, juridinius faktus, netenkinti, nes pateikti dokumentai nėra juridinis pagrindas nekilnojamiesiems daiktams ir teisėms į juos įregistruoti. Nurodė, jog prašymas dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą registravimo bus nagrinėjamas tik tada, kai NTR bus įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas (b. l. 2).

VĮ Registrų centras priėmė 2018 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. cspr1-203 (b. l. 7), kuriuo paliko galioti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2018 m. birželio 12 d. sprendimą Nr. VILKS-2122. Sprendime nurodoma, kad pareiškėjos pateiktoje 1992 m. gegužės 29 d. Buto privatizavimo sutartyje duomenų apie įgytus Ginčo objektus nėra, o pareiškėjos pateikta Deklaracija nepatvirtina, jog pareiškėja yra 1940 – 1960 m. statytų Ginčo objektų statytoja ir įgijo nuosavybės teises į juos pagamindama naują daiktą. Nurodė, jog Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 13 str. 2 dalyje numatyta, kad prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į Nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti pateikia nekilnojamojo daikto savininkas ar patikėjimo teise valdantis nekilnojamąjį daiktą asmuo.

Ginčijamais sprendimais atsisakyta registruoti pareiškėjos nuosavybės teises į ginčo nekilnojamąjį turtą ir šio turto kadastro duomenis.

Administraciniam teismui, nagrinėjančiam bylas dėl individualių administracinių aktų teisėtumo, t. y. vykdančiam viešojo administravimo subjekto kontrolę, yra pavesta nagrinėti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veikla) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (ABTĮ 3 str.).

Atsisakydamas įregistruoti kadastro duomenis teritorinis registratorius vadovavosi Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo (toliau – Kadastro įstatymas) 13 straipsnio 4 dalies 2 punktu ir 14 straipsnio 1 punktu, taip pat Nekilnojamojo turto registro įstatymo (toliau – Registro įstatymas) 13 straipsnio 1 dalimi.

Kadastro įstatymo 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad išnagrinėjęs prašymą įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, kadastro tvarkytojas gali priimti sprendimą prašymą atmesti. Kai prašymų nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje, kadastro tvarkytojas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka atsisako patenkinti prašymą, grąžina pateiktus dokumentus ir raštu praneša apie tai prašymą padavusiam asmeniui bei išdėsto atsisakymo motyvus. Pagal NTRĮ 14 straipsnio 1 punktą, kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, be kita ko, kad asmenys, padavę prašymą, neturtėjo teisės jį paduoti.

Registro įstatymo 13 straipsnio dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Nagrinėjamuoju atveju pareiškėja siekia, kad būtų įrašyti į Nekilnojamojo turto kadastrą duomenys apie statinius, kurie pastatyti iki 1991 m. liepos 25 d., ir šie statiniai būtų įregistruoti Nekilnojamojo turto registre kaip pareiškėjos nuosavybė.

NTKĮ 3 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymas į nekilnojamojo turto kadastrą yra laikomas nekilnojamojo daikto įregistravimu Nekilnojamojo turto registre.

Pagal NTKĮ 12 straipsnio nuostatas teisė prašyti įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai Kadastro tvarkytojui yra paduodamas ne tik prašymas dėl kadastro duomenų įrašymo, bet kartu pateikiami ir minėtame straipsnyje nurodyti dokumentai, kurių pagrindu gali būti įrašomi kadastro duomenys nekilnojamojo turto kadastre, bei nekilnojamojo daikto kadastro duomenų byla.

Daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo Nekilnojamojo turto registre teisiniai pagrindai yra nustatyti NTRĮ 22 straipsnyje. NTRĮ 13 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Nekilnojamojo turto registre daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas.

Kaip jau minėta, pareiškėja į atsakovą kreipėsi su prašymu, kuriuo prašė įregistruoti ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančių duomenų nustatyta, jog Ginčo objektai stovi 0,1160 ha žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Vilniuje (unikalus Nr. duomenys neskelbtini). Pareiškėja kartu su prašymu įrašyti kadastro duomenis pateikė Deklaraciją bei Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų bylą (b. l. 10-17, 83-87). Iš Nekilnojamojo daikto kadastro duomenų bylos matyti, kad ūkinis pastatas pradėtas statyti 1940, o baigtas – 1950 (b. l. 13); pagalbinis pastatas pradėtas statyti 1960, o baigtas – 1962. Pareiškėja butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, privatizavo 1992 m. gegužės 29 d., o žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 53/580 dalis asmeninės nuosavybės teise įgijo 1997 m. gegužės 8 d. Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) ir 2013 m. rugsėjo 17 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu (b. l. 30-32, 41-45). Nei buto privatizavimo sutartyje, nei Valstybinės žemės (miško) pirkimo-pardavimo sutartyje nėra duomenų apie tai, kad kartu su butu bei žemės sklypu pareiškėja įgijo nuosavybės teises į ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).

Atsižvelgiant į Nekilnojamojo daikto kadastrinių duomenų byloje nurodytus ginčo pastatų statybos metus, nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėja ginčo pastatus įgijo Deklaracijos pagrindu (b. l. 85-87).

Pareiškėja nei atsakovui, nei teismui nepateikė įrodymų, kad įsigydama nuosavybės teisę į butą ir žemės sklypą, įgijo nuosavybėn ir minėtus statinius, statytus 1940-1962 metais. Nors pareiškėja nurodo, kad prašomais įregistruoti daiktais naudojasi kaip savininkė, niekas kitais šiais statiniais nesinaudojo, į juos nepretendavo ir nepretenduoja, tačiau nenurodo jokių dokumentų, kuriais remiantis tiek atsakovas, tiek teismas turi nustatyti, kad pareiškėja yra šių nekilnojamųjų daiktų savininkė ir turi teisę teikti prašymą dėl šių nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo į Nekilnojamojo turto kadastrą bei pareiškėjos nuosavybės š šiuos statinius įregistravimo Nekilnojamojo turto registre.

Kadangi pareiškėjos kartu su prašymu dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo pateikti dokumentai negali būti pagrindas įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis nekilnojamojo turto kadastre, todėl pripažintina, jog nagrinėjamu atveju pareiškėja neturėjo teisės tokio prašymo pateikti.

NTKĮ 13 straipsnio 4 dalies 2 punkte nustatyta, kad, išnagrinėjęs prašymą, Kadastro tvarkytojas gali priimti sprendimą prašymą atmesti, kai prašymų įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti nagrinėjimo metu nustatomos aplinkybės, nurodytos šio įstatymo 14 straipsnyje. Pagal NTKĮ 14 straipsnio 1 punktą Kadastro tvarkytojas atsisako įrašyti nekilnojamojo daikto kadastro duomenis į nekilnojamojo turto kadastrą ar juos pakeisti, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad asmenys, padavę prašymą, neturėjo teisės jį paduoti.

Esant nurodytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad kadastro tvarkytojas pagrįstai netenkino pareiškėjos prašymo įrašyti ginčo nekilnojamojo turto kadastro duomenis. Kadastro tvarkytojui pagrįstai netenkinus pareiškėjos prašymo dėl nekilnojamojo daikto kadastro duomenų įrašymo, nebuvo pagrindo registruoti pareiškėjos nuosavybės teises į nekilnojamuosius daiktus, kurių kadastro duomenys pagal pareiškėjos prašymą nebuvo įrašyti į nekilnojamojo turto kadastrą, t. y. tokie nekilnojamieji daiktai nebuvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, valstybės įmonės Registrų centro Vilniaus filialas pagrįstai atmetė pareiškėjos prašymą dėl nekilnojamųjų daiktų kadastro duomenų įrašymo bei daiktinių teisių registravimo, o Centrinio registratoriaus ginčų nagrinėjimo komisija, išnagrinėjusi pareiškėjos skundą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, pagrįstai jo netenkino. Todėl skundžiami sprendimai yra teisėti ir pagrįsti ir nėra teisinio pagrindo jiems panaikinti. Pareiškėjos reikalavimas įpareigoti atsakovą įregistruoti nekilnojamuosius daiktus – ūkinį pastatą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir garažą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir daiktines teises į juos yra išvestinis reikalavimas, todėl nėra pagrindo jį tenkinti netenkinus pagrindinių pareiškėjos reikalavimų.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad sprendimu pareiškėjos skundas atmestas, nėra teisinio pagrindo atlyginti pareiškėjos patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjos R. M. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Violeta Petkevičienė