Kauno apylinkės teismo įsakymas

2019-01-25 · Baudžiamoji byla Nr. 1-735-1049/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2019-01-25
Bylos Nr.
1-735-1049/2019
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-55696-2018-5
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Audrius Meilutis
Kaltinamasis
A. Č.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-735-1049/2019Teisminio proceso Nr. 1-01-1-55696-2018-5Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.12; 1.1.9.2.; 1.1.9.8.; 1.2.25.4.2.6; 2.12.1.3; 2.12.1.4 (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 25 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėjas Audrius Meilutis išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 6-ojo skyriaus (Kauno rajonas) prokurorės Jurgitos Mastauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą byloje, kurioje A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Kauno rajone, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis pagal patentą statybininku, neteistas, kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 7 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Nusikalstamos veikos aplinkybės

A. Č., 2018 m. lapkričio 21 d., apie 22.10 val. važiavo (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,52 promilių alkoholio kraujyje).

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

Kaltinamasis A. Č. ikiteisminio tyrimo metu kaltu prisipažino ir parodė, kad dėl padaryto nusikaltimo gailisi. Paaiškino, kad 2018 m. lapkričio 21 d. nuo dienos vidurio vartojo alkoholį, gėrė vienas, išgėrė alaus, tačiau iš vakaro buvo gėręs degtinę. Būdamas neblaivus sugalvojo parduoti savo automobilį „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) į metalo supirktuvę. Todėl sėdo už minėto automobilio vairo ir važiavo apie 2 kilometrų atstumą važiuojamąja kelio dalimi neblaivus. Automobilis priklauso jam, jį įsigijo pagal pirkimo-pardavimo sutartį iš K. G., tačiau nei jis nei K. pirkimo-pardavimo sutarties neturi, jos neišsaugojo. Automobilį pirko savo reikmėms, tačiau vairuotojo pažymėjimo niekada neturėjo, todėl važinėjo neturėdamas tam teisės. Automobilį įsigijo už 200 eurų. Automobilį turėjo vieną savaitę. Kaip sėdo būdamas neblaivus už automobilio vairo apie galimas pasekmes sau ir aplinkiniams nepagalvojo, kadangi buvo stipriai neblaivus bei neadekvatus, O kodėl sėdo už automobilio vairo negali atsakyti. Pilnai ir visiškai prisipažįsta, kad būdamas neblaivus vairavo savo automobilį, dėl ko labai nuoširdžiai gailisi ir su jam pareikštu įtarimu bei pateiktais kaltinimais sutinka. Pasižada ateityje nebenusikalsti, prašo bylą baigti baudžiamuoju įsakymu, apie baudžiamąjį įsakymą jam viskas išaiškinta (b. l. 62–64).

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę taip pat patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai:

Liudytojas N. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugpjūčio mėn. pradžioje įsigijo automobilį „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurį 2018 m. rugsėjo 23 d. pardavė K. G., gimusiam (duomenys neskelbtini), pardavimo metu pasirašė pirkimo-pardavimo sutartis, kur šiuo metu yra automobilis ir kam jis šiai dienai priklauso, jis nežino. Ar automobilis buvo išregistruotas pardavėjo ir priregistruotas pirkėjo, jis nežino, nes pats į VĮ „Regitra“ dėl perregistravimo nesikreipė. Minėtas automobilis jam nepriklauso ir jis nėra jo savininkas. Prideda pirkimo-pardavimo sutarties kopiją (b. l. 45–46).

Liudytojas K. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2018 m. rugsėjo 23 d., iš nepažįstamo asmens įsigijo automobilį „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Pardavėjas pagal sutartį ir pateiktą dokumentą buvo N. K., gimęs (duomenys neskelbtini) m., pardavimo metu pasirašė pirkimo-pardavimo sutartis. 2018 m. lapkričio 10 d. minėtą automobilį pardavė draugui A. Č., su kuriuo taip pat pasirašė pirkimo-pardavimo sutartis bei jis jam sumokėjo už automobilį, todėl nuo tos dienos A. Č. ir yra teisėtas aukščiau minėto automobilio savininkas. Dėl registravimo nei jis, nei Alvydas į VĮ „Regitra“ nesikreipė bei nepranešė apie pasikeitusį automobilio savininką. Pateiks pirkimo-pardavimo sutartį su N. K. kurios fotonuotrauką turi telefone 1 foto, bei pirkimo-pardavimo sutartį, pasirašytą su A. Č. ( b. l. 37–38).

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiojo patrulio V. V. 2018 m. lapkričio 21 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. lapkričio 21 d. patruliuojant kartu su vyr. patruliu R. P. apie 22.10 val. Kauno r. sav., (duomenys neskelbtini) pastebėjo automobilį „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kurio vairuotojas prasilenkęs su jų tarnybiniu policijos automobiliu staigiai pakeitė važiavimo kryptį, tuo sukeldamas įtarimą. Įjungus specialiuosius mėlynos ir raudonos spalvos švyturėlius bei garsinį signalą, minėtas automobilis buvo sustabdytas Kauno r. sav., Vilkijoje, Degalinės g. Jo kolegai R. P. priėjus prie transporto priemonės vairuotojo paaiškėjo, kad minėtą automobilį vairavo A. Č., gimęs (duomenys neskelbtini), kurio paprašius pateikti vairuotojo pažymėjimą, šis teigė, kad vairuotojo pažymėjimo neturi. Asmens dokumento pilietis taip pat su savimi neturėjo. Patikrinus asmenį POLIS II naršyklėje paaiškėjo, kad A. Č. neturi teisės vairuoti. Taip pat automobilis nebuvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Bendraujant su piliečiu nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, veiksmai nekoordinuoti. Paklaustas prieš kiek laiko vartojo alkoholio, teigė, kad alkoholinių gėrimų vartojo vakare. Nuo transporto priemonės sustabdymo, praėjus 15 minučių, kai vairuotojas A. Č. negėrė jokių skysčių ir nerūkė, teisės aktų numatyta tvarka alkoholio kiekio matuokliu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0380 transporto priemonės vairuotojui A. Č. buvo nustatytas 2,32 promilių girtumas. Asmuo buvo nušalintas nuo vairavimo. Apie 22.47 val. šis pilietis buvo pristatytas į Kauno klinikas kraujo tyrimui atlikti. Vėliau apie 23.20 val., A. Č. buvo pristatytas į Kauno apskr. VPK OVS (b. l. 27).

Iš 2018-11-23 Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 11668/2018(01) matyti, kad A. Č. kraujyje, kuris buvo paimtas 2018 m. lapkričio 21 d. 23.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,52 promilės etilo alkoholio (b. l. 33).

Iš 2018-11-21 apžiūros protokolo matyti, kad įvykio vietoje (duomenys neskelbtini) buvo apžiūrėtas automobilis „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kuris buvo nufotografuotas ir po atliktos apžiūros saugomas (duomenys neskelbtini) (b. l. 15–19, 22).

Iš VĮ „Regitra“ duomenų matyti, kad automobilio „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) savininku nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. įregistruotas N. K. (b. l. 20).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad N. K. pateikė automobilio „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 23 d. N. K. minėtą automobilį pardavė K. G. (b. l. 47–49).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad K. G. pateikė automobilio „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartis, kuriose užfiksuota, kad 2018 m. rugsėjo 23 d. N. K. minėtą automobilį pardavė K. G., o K. G. 2018 m. lapkričio 10 d. pardavė A. Č. (b. l. 39–42).

Iš savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad A. Č. pateikė automobilio „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo-pardavimo sutartį, kurioje užfiksuota, kad 2018 m. lapkričio 10 d. K. G. minėtą automobilį pardavė A. Č.. (b. l. 68–70).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje nurodyta, kad vidutinė transporto priemonės Ford Escort,1993m. laidos, vertė be PVM yra 270 eurų (b. l. 21).

Byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina, kad A. Č. pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti kelių transporto priemones neblaiviems asmenims, ir 2018 m. lapkričio 21 d., apie 22.10 val., važiavo (duomenys neskelbtini), vairavo faktiškai jam pačiam priklausantį automobilį „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (nustatyta 2,52 promilių alkoholio kraujyje).

A. Č. kaltė taip pat įrodyta įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio nustatyta, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini), tarnybiniu pranešimu dėl neblaivaus vairuotojo, iš kurio matyti, kad įvykio vietoje A. Č., alkotesteriu „Alcotest 6810 ARFM-0380“, nustatytas 2,32 promilės girtumas, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 11668/2018(01), iš kurios matyti kad A. Č. kraujyje, kuris buvo paimtas 2018 m. lapkričio 21 d., 23.05 val., nustatyta mažiausia koncentracija 2,52 promilės etilo alkoholio, ir kita rašytine baudžiamosios bylos medžiaga. Šie duomenys, kaip įrodymai tarpusavyje vertinami kompleksiškai ir yra pakankami A. Č. kaltei pagrįsti. Ginčo dėl įvykio aplinkybių byloje nekilo.

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai

Pagal BK 281 straipsnio 7 dalį atsako tas, kas vairavo kelių transporto priemonę arba mokė praktinio vairavimo būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas A. Č. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo – vairavimo transporto priemonę būnant apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino. Kaltinamasis A. Č. būdamas neblaivus sąmoningai sėdo už vairo ir važiuojamąja kelio dalimi gyvenvietėje nuvažiavo gana ilgą apie 2 kilometrų atstumą iki (duomenys neskelbtini), kur buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Pareigūnams sustabdžius automobilį Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) paaiškėjo, kad A. Č. neturi teisės vairuoti, o alkoholio kiekio matuokliu Č. buvo nustatytas 2,32 promilių girtumas. Pagal specialisto išvadą jo kraujyje nustatyta mažiausia koncentracija 2,52 promilės etilo alkoholio ir tai yra sunkus girtumo laipsnis. Tai kvalifikuotina kaip Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimų pažeidimas (numato draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims). Kaltinamasis tokiu būdu sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių, kitų asmenų sveikatai, ar jų turto saugumui ir aplinkai, automobiliu gyvenvietėje nuvažiavo pakankamai ilgą atstumą. Kaltinamojo A. Č. veiksmai teisingai kvalifikuotini pagal BK 281 straipsnio 7 dalį.

IV. Bausmės parinkimo ir jos skyrimo motyvai

Esant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 418 straipsnio 1 dalyje numatytiems pagrindams, darytina išvada, jog šis procesas gali būti baigiamas priimant baudžiamąjį įsakymą. A. Č. sutiko su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu ir siūloma bausmės rūšimi – bauda ir jos dydžiu, turto konfiskacija (b. l. 90).

Kaltinamojo A. Č. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

Kaltinamasis neteistas (b. l. 83), administracine tvarka nebaustas (b. l. 84), Sodros duomenų bazėje A. Č. nurodytas kaip asmuo, nuo 2018 m. balandžio 25 d. vykdantis individualią veiklą (b. l. 84), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje konsultuotas (b. l. 74), pagal 2018 m. gruodžio 13 d. specialisto išvadą, A. Č. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga (b. l. 82), Respublikiniame priklausomybės ligų centre Kauno filiale neužregistruotas (b. l. 73).

BK 281 straipsnio 7 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės baudos arba arešto, arba laisvės atėmimo iki vienerių metų bausmės. Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamasis A. Č. padarė vieną tyčinį nesunkų nusikaltimą, neteistas, administracine tarka nebaustas, yra viena jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nors buvo konsultuotas VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės Psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje, tačiau pagal 2018 m. gruodžio 13 d. specialisto išvadą, A. Č. skirti teismo psichiatrijos ekspertizę netikslinga, yra pakaltinamas, darbinė veikla – vykdo individualią veiklą.

Prokurorė siūlo kaltinamajam už nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 7 dalyje, padarymą skirti 54 MGL dydžio baudą ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu ją mažinti vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu, siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą ir pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus, ją parinkti ir paskirti teisingai, prokurorė pagrįstai prašo parinkti A. Č. skirtinos bausmės rūšį – baudą. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių manytina, kad tokia bausmės rūšis neteistam ir administracine tvarka nebaustam asmeniui yra adekvati ir pakankama sulaikyti jį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti bei paveikti A. Č., kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, tokiu būdu užtikrinant jos realų įvykdymą bei teisingumo principo įgyvendinimą, baudos dydis nustatytinas artimas minimaliam.

Atsižvelgiant į skiriamos baudos dydį, kaltinamojo prašymą ir jo turtinę padėtį, jam nustatytinas ilgesnis terminas baudai sumokėti (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal BK 64¹ straipsnį baudžiamąją bylą baigiant teismo baudžiamuoju įsakymu, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas, skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Nagrinėjamu atveju, esant visoms šiame straipsnyje numatytoms sąlygoms, kaltinamajam skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

V. Baudžiamojo poveikio priemonės

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausme. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis nebūdamas įgijęs specialiosios teisės – teisės vairuoti transporto priemones, faktiškai naudojosi tokia specialia teise – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus (kraujyje nustatyta 2,52 promilės etilo alkoholio), nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), jo veikos motyvus ir tikslus, baudžiamąją atsakomybę lengvinančia aplinkybę ir ją sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam turėtų būti paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), nustatant 2 (dvejų) metų terminą.

Nors Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 22 straipsnio 11 dalies nuostata, numato, kad asmenys, kurie vairavo transporto priemonę neturėdami teisės vairuoti, tokią teisę gali įgyti ne anksčiau kaip po vienerių metų nuo šio pažeidimo padarymo dienos. Tačiau pažymėtina, kad net ir minėto įstatymo nuostatos nesieja galimybės taikyti specialios teisės (šiuo atveju – teisės vairuoti transporto priemones) atėmimo tik su asmeniu, kuriam tokia teisė buvo suteikta. Minėto įstatymo 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad teisė vairuoti motorines transporto priemones, traktorius, savaeiges mašinas nesuteikiama, jei nėra pasibaigęs šios teisės atėmimo, įstatymų nustatyta tvarka paskirto asmeniui už KET pažeidimus, tarp jų ir už transporto priemonės vairavimą neturint tam teisės, terminas. Taigi, sistemiškai aiškinant BK 67 straipsnio ir Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones įstatymų nustatyta tvarka ir pagrindais ne tik gali, bet ir turėtų būti skiriamas ir asmenims, kuriems tokia teisė nebuvo suteikta. Priešingu atveju pastarieji, nepaisant to, kad neturėdami specialių žinių bei įgūdžių gali kelti didesnį pavojų, padarę analogiškus nusikaltimus ar panašaus pobūdžio administracinius nusižengimus, ypač tuos, už kuriuos numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas ilgesniam nei vienerių metų terminui, galėtų sulaukti švelnesnių teisinių pasekmių nei tie, kuriems tokia teisė buvo suteikta. Tokia nuostata visiškai atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (byla Nr. 2AT-12-719/2018).

Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo turinį sudaro priverstinis, neatlygintinas iš nusikalstamos veikos gauto, darant nusikalstamą veiką panaudoto ar nusikalstamai veikai daryti suteikto turto paėmimas valstybės nuosavybėn. Šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo pagrindai įtvirtinti BK 67 ir 72 straipsniuose, kuriuose nurodoma, kad ji gali būti skiriama pilnamečiui asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje numatytais pagrindais, arba lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso XI skyriuje numatytais pagrindais.

Pagal BK 72 straipsnio 2 dalį, konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Konstitucinėje jurisprudencijoje akcentuojami prevenciniai nusikalstamos veikos įrankių, priemonių bei rezultato konfiskavimo tikslai – kai asmuo nuosavybės teise priklausantį turtą panaudoja nusikaltimui padaryti, jam turi būti nustatytos teisinės priemonės panaudoto turto atžvilgiu. Jeigu to nebūtų, kaltininkas, atlikęs bausmę (ar atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės), turimą turtą galėtų vėl panaudoti nusikaltimams daryti. Kartu pažymėtina, kad nusikalstamai veikai daryti naudojamo, kaltininkui nuosavybės teise priklausančio, turto konfiskavimas neišvengiamai riboja nuosavybės teisę, todėl turi ir nubaudimo elementų. Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės valstybės principai suponuoja, jog už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės būtų proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, atitiktų siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, o tarp siekiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją bei pasirinktų priemonių šiam tikslui pasiekti būtų teisinga pusiausvyra (proporcingumas). Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimo taikymas nepriklauso nuo teismo nuožiūros (išskyrus BK 72 straipsnio 4 dalį), jis privalomai skiriamas visais atvejais, nustačius, kad turtas atitinka BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytus konfiskuotino turto požymius ir yra kitos BK 72 straipsnyje nurodytos jo taikymo sąlygos.

Nagrinėjamos baudžiamosios bylos kontekste pažymėtina, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytomis nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudoja tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės, tačiau, turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Siekiant nustatyti ar turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone, turi būti įvertinamos visos reikšmingos turto panaudojimo nusikalstamos veikos darymo procese aplinkybės.

Bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad nusikaltimas, kurio padarymu kaltinamas A. Č., yra įtvirtintas BK 281 straipsnio 7 dalyje ir buvo įvykdytas kaltininkui vairuojant automobilį „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) Iš bylos medžiagos matyti, kad transporto priemonė „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ nuo 2018 m. rugpjūčio 25 d. registruota N. K., tačiau 2018 m. lapkričio 10 d. tarp N. K. ir kaltinamojo A. Č. sudaryta Transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutartis patvirtina minėto automobilio savininko pasikeitimo faktą, tai yra tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo metu A. Č. vairavo jam nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)

Šiuo atveju pažymėtina, kad pagal kasacinio teismo praktiką, pagal teisinį reglamentavimą, automobilio pirkimo-pardavimo sutartis yra nuosavybės teisės įgijimo pagrindas (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso CK 4.47 straipsnio 1 punktas, 6.305 straipsnio 1 dalis), įstatyme nenustatyta privaloma sutarties rūšies registracija, todėl automobilio savininkai pasikeičia jų tarpusavio sudarytos automobilio pirkimo-pardavimo sutarties, bet ne šio automobilio registracijos pagrindu (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byla Nr. 3K-3-495/2010).

Įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje surinktus ir teismo ištirtus įrodymus, neabejotina, kad kaltinamajam faktiškai priklausančios transporto priemonės – automobilio „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) konfiskavimas, siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, kai nustatytas vidutinis ar sunkus neblaivumo laipsnis, t. y. daugiau kaip 1,5 promilės, baudžiamąją atsakomybę už šią veiką įtvirtinant BK 281 straipsnio 7 dalyje, yra būtinas. A. Č. sutiko su turto konfiskacija (b. l. 90).

Konstatuojant šią išvadą, visų pirma pažymėtina, kad BK 281 straipsnio ir ANK 422 straipsnio pakeitimų įstatymų projektų aiškinamuoju raštu nustatyta, jog nuo 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais BK 281 straipsnio pakeitimais, kuriais už vairavimą kelių transporto priemonės arba mokymą praktinio vairavimo apsvaigus nuo alkoholio, kai vairuojančio ar vairuoti mokančio asmens kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, nustatyta baudžiamoji atsakomybė, siekiama didinti eismo saugumą, taip pat užkirsti kelią neblaivių vairuotojų daromiems Kelių eismo taisyklių pažeidimams, keliantiems itin didelį pavojų kitiems eismo dalyviams, ypač eismo įvykiams, kuriuose žūsta ar sužalojami žmonės. Šių tikslų įgyvendinimas netaikant transporto priemonės, kurią vairuojant ir buvo padaryta nagrinėjama nusikalstama veika, konfiskavimo, nėra įmanomas, kartu užtikrinant ir tokių nusikaltimų prevenciją.

A. Č. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki įsiteisės teismo baudžiamasis įsakymas, o jam įsiteisėjus panaikintina (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Civilinis ieškinys nepareikštas. Proceso išlaidų nėra. Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418 straipsniu, 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, 422 straipsniu,

nusprendžia:

A. Č. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 7 dalyje, ir skirti 54 MGL (2 700,00 eurų) baudą.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir galutinę bausmę A. Č. paskirti 36 MGL (1 800,00 eurų ) baudą.

Įpareigoti A. Č. per 12 (dvylika) mėnesių nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į kaltinamojo pasirinkto banko Lietuvos Respublikos Valstybinės mokesčių inspekcijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui pateikti banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnis, 23 straipsnis).

Kardomąją priemonę – rašytinų pasižadėjimą neišvykti, teismo baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti.

Skirti A. Č. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejiems) metams, apie tai pranešti VĮ „Regitra“.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 3, 6 dalimis, konfiskuoti faktiškai A. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį automobilį „Ford Escort“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) kėbulo numeris (duomenys neskelbtini), registruotą N. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vardu.

A. Č. išaiškinti, kad:

1. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo jam įteikimo dienos paduoti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Tokiu atveju šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

2. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, tai yra išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu (BPK 425 straipsnio 4 dalis).

3. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per 14 dienų nuo jo įteikimo kaltinamajam dienos ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėjas Audrius Meilutis