Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Remigijus Preikšaitis rašytinio proceso tvarka nagrinėdamas administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. apeliacinį skundą dėl Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2015 m. balandžio 28d. Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento nutarimu V. J. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 str. 3 d. už tai, kad 2014 m. lapkričio 18 d. apie 7 val. 30 min. Kūlupėnuose (Kretingos r.), Salanto upės žiotyse, Salantui įtekant į Miniją, vykdė neteisėtą žvejybą draudžiamu, ne mėgėjiškos žūklės įrankiais – statomaisiais tinklais. Neteisėtai turėjo sugavęs vieną šlakį, ir tuo padarė žalą žuvų ištekliams. V. J. buvo paskirta 202 eurų bauda.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad liudytojas J. P. negalėjo nurodyti, koks pareigūnas ir pagal kokius požymius atpažino V. J.. Viena vertus, tokios aplinkybės leidžia manyti, kad tam tikra informacija, susijusi su atpažinimo procedūromis yra slepiama, nes policijos pareigūnas, turėdamas žinoti parodymų gavimo teisėtumo reikalavimus bei žinodamas, kokiu būdu yra užfiksuojami atpažinimo duomenys, nurodo, kad neatsimena kuris iš pareigūnų atpažino V. J.. Kita vertus, tokios aplinkybės patvirtina, kad šie duomenys buvo gauti neleistinais būdais, nes nebuvo tinkamai užfiksuoti, kas reiškia, jog negali būti naudojami byloje. Apeliaciniame skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, kad tik teismo posėdžio metu, teisėjui paklausus ar būtent V. J. yra tas asmuo, kurį jie matė įvykio vietoje, pareigūnai patvirtino šias aplinkybes. Apie tai, pagal kokius požymius ar kokiomis aplinkybėmis atpažino V. J., jie nenurodė. Nei vienas liudytojas nenurodė, jokių individualių požymių, kurie patvirtintų, jog jų matytas pažeidėjas ir V. J. yra tas pats asmuo, nors tai yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 191 str. 2 d.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ str. 1 d. numatyta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą.

Administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu teisės pažeidimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ypatingoje dalyje, sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. numatyta, kad organas (pareigūnas) įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone.

Apeliacinės instancijos teismas byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus patikrinęs ir įvertinęs įrodymų tyrimo bei vertinimo aspektu, daro išvadą, kad V. J. kaltė padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 87 str. 3 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą yra visapusiškai ir objektyviai įrodyta administracinio teisės pažeidimo bylos medžiaga.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str. 1 d. nurodyta, kad įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad šie duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: administracinio teisės pažeidimo protokolu, nuotraukomis, garso ar vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusio ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje esanti filmuota medžiaga yra tinkamas įrodymas, todėl apeliacinio skundo motyvai, jog institucija, nustačiusi administracinės teisės pažeidimą, nebūdama kriminalinės žvalgybos subjektu, neturėjo teisės filmuojant surinktos informacijos naudoti administracinio teisės pažeidimo byloje, o gauti duomenys, kaip neteisėti, privalėjo būti sunaikinti, atmestini kaip nepagrįsti. Atkreiptinas dėmesys, jog tai, kad renkant įrodymus šioje byloje buvo naudotos techninės priemonės: filmavimo kamera, termovizorius, judesio davikliais aktyvuojama tarnybinė kamera, nurodyta administracinio teisės pažeidimo protokole, pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 8-12; 15-17).

Apeliantas skunde teigia, kad visuose tarnybiniuose pranešimuose nurodoma, jog fiksuojant daromą pažeidimą, įvykio vietoje pasirodė tik vienas žmogus, kuris, bandant jį sulaikyti, pabėgo, tačiau 2015-06-30 teismo posėdžio metu liudytojas V. K., kuris taip pat dalyvavo bandant sulaikyti pažeidėją, parodė, kad pareigūnams atvykus į Kulūpėnus, kur buvo užmestas tinklas, pasirodė du asmenys, iš kurių vienas, pareigūnams prisistačius, iškart pasišalino, o kitas, juos pastebėjęs, metė kibirą, kuriame buvo tinklas ir žuvis bei pasileido upės skardžiu žemyn ir nėrė į Minijos upę. Apygardos teismas nurodo, jog šie apelianto teiginiai atitinka tikrovę, tačiau atkreipia dėmesį, jog liudytojas V. K. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu taip pat nurodė, jog apie antrąjį žmogų nieko pasakyti negali, nes jis tik vaikštinėjo aplink ir rankose nieko neturėjo (b. l. 61). Kaip matyti, liudytojas V. K. nenurodo, jog pareigūnai būtų fiksavę kokį nors šio asmens daromą teisės pažeidimą, todėl tai, kad šis asmuo nepaminėtas pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose dėl galimo teisės pažeidimo, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, nedaro tarnybinių pranešimų netinkamais įrodymais.

Liudytojas J. P. pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nurodė, jog atpažinimas vyko taip – filmuota medžiaga buvo parodyta 10 – 20 pareigūnų ir vienas jų asmenį atpažino, bei nurodė jo vardą, pavardę, pasakė, kad tai eiguliu Kūlupėnuose dirbęs asmuo. Apelianto tvirtinimu toks atpažinimas laikytinas neatitinkančiu Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 191 str. 2 d. numatytų reikalavimų. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 191 str. 2 d. numatyta, jog atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą. Kaip matyti, nagrinėjamu atveju pareigūnų veiksmai, kuriais buvo aiškinamasi administracinio teisės pažeidimo aplinkybės, o būtent – nustatinėjamas administracinį teisės pažeidimą galimai padaręs asmuo, nebuvo parodymų patikrinimo veiksmai, bei, atsižvelgiant į jų pobūdį, konstatuotina, kad Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 191 str. 2 d. numatytos procedūros laikymasis, šiuo atveju, neatitiktų jokios logikos ir yra neįmanomas.

Administracinėn atsakomybėn patrauktas V. J. skunde taip pat teigia, kad vaizdo įrašuose skiriasi fiksuojama data ir laikas. Šie apelianto teiginiai iš esmės yra teisingi, tačiau nepagrindžia pažeidėjo nekaltumo. Atkreiptinas dėmesys, kad ši aplinkybė paaiškinta institucijos, surašiusias administracinio teisės pažeidimo protokolą atsiliepime į apeliacinį skundą. Institucija paaiškino, jog skirtingus įrenginius yra sunku nustatyti vienodu laiku, be to, kuomet yra pereinama iš žiemos laiko į vasaros laiką, įrenginių laikas nėra nustatinėjamas.

Pasakytina ir tai, kad apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nustatytas administracinio teisės pažeidimo bylos aplinkybes, pažeidėjo V. J. įrodinėjamą aplinkybę, jog pažeidimo padarymo metu jis buvo darbe, taip pat kaip ir apylinkės teismas, vertina kritiškai – kaip siekį bet kokiu būdu išvengti atsakomybės.

Vadovaudamasis šiais argumentais, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl naikinti teismo nutarimą apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarimas paliekamas galioti, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² str. 1 d. 1 p.,

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto V. J. apeliacinį skundą atmesti.

Kretingos rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 21 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.