Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje

E. K., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), nedirbantis ir nesimokantis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, teistas:

1) 2012 m. liepos 23 d. Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 2 dalį, 181 straipsnio 1 dalį, 63 straipsnį laisvės atėmimu 1 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams ir 6 mėnesiams (BK 92 straipsnis) (teistumas išnykęs);

2) 2015 m. rugsėjo 10 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį viešaisiais darbais 4 mėnesiams, įpareigojant jį per šį laiką neatlygintinai išdirbti po 30 valandų per mėnesį visuomenės labui;

3) 2016 m. sausio 26 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 ir 3 dalis (su pagal 2015 m. rugsėjo 10 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo baudžiamąjį įsakymą neatlikta bausme) areštu 30 parų, 2016 m. kovo 18 d. paleistas iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus atlikus bausmę;

4) 2016 m. balandžio 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį laisvės apribojimu 6 mėnesiams, įpareigojant jį per visą bausmės laiką dirbti arba ieškoti darbo per darbo biržą bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;

5) 2016 m. gegužės 24 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, 64¹ straipsnį, 64 straipsnio 1 ir 3 dalis, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto „c“ papunktį (su pagal 2016 m. balandžio 1 d. Pakruojo rajono apylinkės teismo nuosprendį neatlikta bausme) areštu 60 parų, bausmę atlikęs,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis E. K., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (po įvykio nustatytas 2,29 promilių girtumas), kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, 2017 m. sausio 31 d. apie 11.30 val. J. B. gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), virtuvėje, žodinio konflikto metu, vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė savo motinai R. K. į kairės pusės skruostą, taip tyčia sukėlė savo šeimos nariui - kartu gyvenančiai motinai R. K. - fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. K. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad gyvena kartu su motina, dėde ir močiute. Vakar namuose gėrė alų – jo išgėrė 5 litrus. Kartu vartojo vaistus, todėl jautėsi apsvaigęs. Neradęs nusipirktų cigarečių pagalvojo, kad jas galėjo paimti motina, todėl nuėjo pas kaimyną J. B., kur buvo nuėjusi ir motina. Ten kilo konfliktas, kadangi motina neigė paėmusi cigaretes, todėl jis supykęs dešinės rankos delnu sudavė vieną kartą jai į veidą. Pripažįsta, kad taip sukėlė motinai skausmą. Labai gailisi, kad taip įvyko. Blaivus taip nebūtų pasielgęs. Motinos atsiprašė. Nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio, kada grįžo į namus atlikęs arešto bausmę, iki vakar dienos alkoholio nevartojo, gydėsi. Pasižada vėl „užsikoduoti“. Oficialiai niekur nedirba, darbo biržoje neregistruotas, uždarbiaudavo pas žmones.

Po kaltinamojo E. K. apklausos, neiškilus jokių abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, išvardijus byloje esančius rašytinius įrodymus bei su sutrumpintu įrodymų tyrimu sutikus prokurorei ir gynėjui, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsnyje nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo E. K. kaltė įvykdžius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką yra įrodyta ne tik jo parodymais, duotais teisiamojo posėdžio metu, tačiau ir kitais byloje esančiais, ikiteisminio tyrimo metu surinktais, įrodymais:

2017 m. sausio 31 d. Šiaulių apskrities VPK Pakruojo rajono PK Reagavimo skyriaus vyriausiojo patrulio V. K. tarnybiniu pranešimu dėl galimo smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame nurodytos šio policijos pareigūno įvykio vietoje nustatytos faktinės aplinkybės (4-7 b. l.);

2017 m. sausio 31 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad apžiūrėjus įvykio vietą - J. B. priklausantį gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), tyrimui reikšmingų aplinkybių nustatyta nebuvo (8-11 b. l.);

nukentėjusiosios R. K. parodymais, kad 2017 m. sausio 31 d. apie 11.30 val., jai būnant pas kaimyną J. B., atėjo girtas jos sūnus E. K., kuris paklausė jos, kur ji padėjo jo cigaretes. Jai atsakius, kad cigarečių neėmė ir jų nematė, E. vieną kartą dešinės rankos delnu sudavė jai į kairės pusės žandą, taip jai sukeldamas fizinį skausmą. Civilinio ieškinio nereiškia (21 b. l.);

liudytojo J. B. parodymais, kad 2017 m. sausio 31 d. apie 11 val. pas jį į namus atėjo kaimynė R. K.. Jiems besišnekant virtuvėje, atėjo R. sūnus E. K., kuris motinos paklausė, kur ji padėjo cigaretes. R. atsakius, kad cigarečių neėmė, E. delnu sudavė vieną kartą R. į veidą (24 b. l.);

liudytojo A. K. parodymais, kad 2017 m. sausio 31 d. apie 12 val. nuvažiavo pas mamą R. K., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). Eidamas iš stotelės pamatė, kad mama eina į namus iš kaimyno J. B.. Priėjus prie mamos ji iškart pradėjo verkti ir papasakojo, kad prieš pusvalandį pas kaimyną namuose jo brolis E. K. ranka sudavė jai į veidą. Mama sakė, kad jai skauda žandą. Jis iškvietė policijos pareigūnus, nors mama prašė to nedaryti (27 b. l.).

Kaltinamojo E. K. veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalį, nes jis mušdamas (suduodamas smūgį delnu į veidą) tyčia sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui – kartu gyvenančiai motinai R. K. (BK 248 straipsnio 2 dalis).

Kaltinamojo E. K. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją įvykdęs (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tos, kad nusikalstamą veiką įvykdė būdamas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis) ir būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos jos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 ir 13 punktai).

Skiriant bausmę kaltinamajam E. K., atsižvelgtina į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.

Kaltinamasis E. K. teisiamas šeštą kartą (31-38 b. l.), nusikalto teistumui pagal paskutinius keturis nuosprendžius neišnykus (BK 97 straipsnis), paskutinius keturis kartus buvo teistas už analogiškus nusikaltimus – smurtą prie savo šeimos narius (31-42 b. l., teismų informacinė sistema „LITEKO“), vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, susijusį su smurtu artimoje aplinkoje, baustas administracine tvarka (43-47 b. l.), šiuo metu niekur nedirba (49 b. l.), darbo biržoje neregistruotas (48 b. l.), verčiasi iš atsitiktinių darbų, yra dvi jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tačiau yra ir jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl, atsižvelgus į tai, kad nukentėjusiajai fizinis skausmas buvo sukeltas suduodant tik vieną smūgį delnu, skausmas, nukentėjusiosios teigimu, truko labai trumpai, taip pat į tai, kad kaltinamasis pasižadėjo nedelsiant gydytis nuo alkoholizmo, tai yra pašalinti pagrindinę priežastį, lėmusią ne tik šios, tačiau ir ankstesnių jo nusikalstamų veikų įvykdymą, taip pat pasižadėjo ateityje nebenusikalsti, darytina išvada, kad bausmės tikslai kaltinamojo E. K. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – laisvės apribojimą (BK 48 straipsnis). Parenkant įpareigojimus atsižvelgtina į tai, kad E. K. turi nuolatinę gyvenamąją vietą, šiuo metu niekur nedirba ir nesimoko, neieško darbo per darbo biržą, be to, į tai, kad tiek ši, tiek prieš tai įvykdytos veikos susijusios su smurto artimoje aplinkoje panaudojimu būnant apsvaigus nuo alkoholio. Paskyrus arešto bausmę, kaip baigiamosiose kalbose siūlė prokurorė, kaltinamasis prarastų galimybę savo noru gydytis nuo alkoholizmo, o tai gali turėti įtakos tolimesniam kaltinamojo elgesiui net ir atlikus arešto bausmę. Be to, jei E. K. nevykdys teismo jam paskirtų įpareigojimų, laisvės apribojimo bausmė bet kada gali būti pakeista į arešto bausmę (BK 48 straipsnio 10 dalis).

Kadangi baudžiamoji byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka ir atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą (BPK 273 straipsnis), kaltinamasis E. K. prisipažino esąs kaltas, todėl, paskyrus bausmę už šį nusikaltimą, ji tuo pačiu teismo nuosprendžiu sumažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kadangi byla išnagrinėta, be to, nėra duomenų, kad E. K. gali pasislėpti nuo bausmės vykdymo, iki bausmės vykdymo pražios jam neskirtina kardomoji priemonė (BPK 119 straipsnis).

Atsižvelgus į kaltinamojo E. K. turtinę padėtį (niekur nedirba, verčiasi iš atsitiktinių uždarbių), į tai, kad kaltinamasis nepiktnaudžiavo jam suteikta teise turėti valstybės apmokamą gyvėją, iš E. K. nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

Nagrinėjimo teisme dalyviams išaiškintina nuosprendžio apskundimo tvarka ir terminai, žodinio ir rašytinio apeliacinio proceso sąlygos (BPK 308 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-299, 301-310 straipsniais, teismas

nusprendžia:

E. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 straipsnio 2 dalyje, ir jį nubausti laisvės apribojimu 9 (devyniems) mėnesiams, įpareigojant jį per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės laiką dirbti arba ieškoti darbo per darbo biržą, visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ straipsnio taisyklėmis, bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant jį per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo įsidarbinti arba užsiregistruoti darbo biržoje ir visą bausmės laiką dirbti arba ieškoti darbo per darbo biržą, visą bausmės laiką nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei dalyvauti elgesio pataisos programoje, skirtoje smurtinius nusikaltimus įvykdžiusiems asmenims, šią programą užbaigiant ne vėliau kaip per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Iki nuosprendžio vykdymo pradžios E. K. kardomosios priemonės neskirti.

Iš E. K. nepriteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Pakruojo rajono apylinkės teismą.

Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos BPK 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.