Kauno apylinkės teismo nutarimas

2014-06-30 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.6.-587-813/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-06-30
Bylos Nr.
A2.6.-587-813/2014
Teisminio proceso Nr.
4-22-3-00492-2014-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Kantaravičius
Pažeidėjas
L. R.
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.6-587-813/2014Teisminio proceso Nr. 4-22-3-00492-2014-3Procesinio sprendimo kategorija
45.4.4.; 45.4.5; 52.3.; (S).KĖDAINIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 30 d.Kėdainiai

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Darius Kantaravičius, dalyvaujant traukiamam administracinėn atsakomybėn asmeniui L. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo L. R., a.k. (duomenys neskelbtini) LR piliečio, lietuvio, bausto administracine tvarka, teisto (teistumas išnykęs), nedirbančio, 8 klasių išsilavinimo, nevedusio, gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

L. R. 2014-06-10 d. apie 11.55 val., S. Dariaus ir S. Girėno g. 23, Kėdainiuose, metalo supirkimo aikštelėje vairavo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas atbuline eiga kliudė kitą automobilį „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ją apgadino ir iš eismo įvykio vietos pasišalino. Be to, automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nedraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu. Šiais savo veiksmais L. R. pažeidė KET 9, 231.4 , 238, 106 punktų reikalavimus, t.y. padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus Lietuvos Respublikos ATPK 123 str. 5 d., 127 str. 2 d., ir 130 str. 1 d.

L. R., apklaustas teismo posėdyje, kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad vairuodamas savo automobilį „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), juo atsitrenkė į kitą automobilį „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Po susidūrimo išlipo, automobilius apžiūrėjo, pamatė, kad kitą automobilį „Fiat Stilo“ truputį įbrėžė, tačiau rimtų apgadinimų nepastebėjo, todėl iš eismo įvykio nuvažiavo. Įvykę matęs apgadinot automobilio savininkas ir dar kitas liudytojas prašė iš eismo įvykio vietos neišvykti, kviesti policiją, bet L. R. jų nepaisė. Pripažįsta, kad transporto priemonę vairavo neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, kad sukėlė eismo įvykį ir kad iš jo pasišalino. Dėl pažeidimų gailisi.

Iš V. B. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis matė eismo įvykį, t.y. kad 2014-06-10 apie 10.55 val. metalo supirktuvės aikštelėje automobilis „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas atbuline eiga kliudė automobilio „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sparną, nubrėžė dažus, išlipęs vairuotojas apžiūrėjo ir nuvažiavo (b.l. 6).

Iš A. Ž. rašytinio paaiškinimo matyti, kad jis matė eismo įvykį, t.y. kaip automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas atbulu užkabino automobilio „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sparną ir pasišalino iš eismo įvykio vietos (b.l. 7).

Iš policijos pareigūnų tarnybinių pranešimų (b.l. 2-3) matyti, kad įvykio vietoje „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojas V. B. ir liudytojas A. Ž. paaiškino, kad automobilio „Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas važiuodamas atbuline eiga kliudė stovintį „Fiat Stilo“. Po to „Audi 80“ vairuotojas išlipo, apžiūrėjo abu automobilius, pasakė, jog nieko neapgadino ir norėjo išvažiuoti. V. B. ir A. Ž. jam pasakė, kad ką tik apgadino automobilį ir kad riekia kviesti policiją, bet „Audi 80“ vairuotojas tai ignoravo ir nuvažiavo.

Eismo įvykio plane grafiškai pavaizduotas automobilių Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išsidėstymas bei susidūrimo vieta (b.l. 10).

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla, kai asmuo supranta, kad jis susijęs su eismo įvykiu (jį sukėlė) ir iš šio įvykio pasitraukia, suvokdamas tokio savo elgesio neteisėtumą, sąmoningai ignoruodamas pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje, kaip to reikalauja Kelių eismo taisyklės. Šių aplinkybių buvimas reiškia, kad asmuo nurodytą administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia. Pažymėtina, kad vienos iš aplinkybių, padedančių atskleisti tyčios turinį, yra eismo įvykį sukėlusio asmens tikslai, motyvai, dėl kurių jis pasitraukia iš įvykio vietos (paprastai taip elgdamasis asmuo siekia išvengti atsakomybės), tačiau šios aplinkybės nėra būtinas ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-33-2013).

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje išaiškinta, jog asmuo turi suvokti ne tik tai, kad jis sukėlė eismo įvykį, bet ir tai, kad iš šio įvykio vietos jis pasišalina neteisėtai. Tai reiškia, kad kiekvienu atveju teismas privalo nustatyti, jog konkrečioje situacijoje asmuo suvokė savo pareigą pasilikti eismo įvykio vietoje ir ją ignoruodamas pasišalino. Sprendžiant, ar asmens veika – pasitraukimas iš eismo įvykio vietos – pasireiškė tyčios forma, būtina įvertinti automobiliui ar kitam kliudytam objektui padarytos žalos mastą, kontakto pobūdį, paties asmens elgesį po eismo įvykio. Eismo įvykį sukėlusio ir iš įvykio vietos pasišalinusio asmens kaltės turinys nustatomas vertinant įvykio aplinkybes, bylos medžiagą. Duomenys, rodantys, kad pasišalindamas asmuo tikėjosi apsunkinti kaltininko nustatymą, eismo įvykio aplinkybių atskleidimą, išvengti pareigos atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą (stengėsi paslėpti eismo įvykio pėdsakus, iš įvykio vietos pasišalino skubiai ir pan.), atskleidžia, kad asmuo suvokė, jog pasišalindamas iš eismo įvykio vietos jis elgiasi neteisėtai. Ir priešingai, jeigu byloje nustatyta, kad eismo įvykį sukėlęs asmuo nevengia administracinės atsakomybės, pareigos atlyginti žalą nukentėjusiajam, neneigia savo kaltės dėl eismo įvykio ir pan., tokie duomenys paprastai rodo, kad asmuo iš įvykio vietos pasišalino ne tyčia, o sąžiningai klysdamas dėl savo veiksmų teisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-10-2012, 2AT-11-2012).

Byloje nustatyta, kad L. R., važiuodamas atbuline eiga savo automobiliu Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atsitrenkė į toje pačioje aikštelėje stovėjusį automobilį „Fiat Stilo“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jį apgadino. Po įvykio L. R. nevykdė Kelių eismo taisyklėse nustatytų pareigų ir iš įvykio vietos pasišalino. Tos aplinkybės, kad L. R. pajuto smūgį, pats išlipo iš automobilio, matė kontaktą, girdėjo šalia stovėjusių V. B. ir A. Ž. paaiškinimus, kad jis apgadino svetimą automobilį ir kad reikia kviesti policiją, rodo, kad L. R. turėjo suvokti sukėlęs eismo įvykį ir įvykdyti KET nustatytas pareigas, tačiau to nepadarė. Vadinasi, L. R. jo sukeltam eismo įvykiui buvo abejingas, nes nepildė eismo įvykio deklaracijos arba bent eismo įvykio schemos, su apgadinto automobilio savininku dėl padarytos žalos nesutarė, iki šiol žalos neatlygino. Teismo vertinimu, jo bendradarbiavimo nukentėjusiuoju elgesys nebuvo tinkamas ir aiškiai nerūpestingas. Todėl pažeisdamas KET, į eismo įvykio vietą nekvietė policijos, kaip to reikalauja KET 232 punktas. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad L. R. veikoje yra jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 127 str. 2 d. ir 130 str. 1 d., sudėtys, jis kaltas ir baustinas.

Be to, nustatyta ir tai, kad L. R. transporto priemonę vairavo neapsidraudęs transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu, o tai užtraukia atsakomybę pagal ATPK 123 str. 5 d.

L. R. administracinę atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis teismas laiko jo prisipažinimą ir gailėjimąsi dėl padarytų veikų (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o jo atsakomybę sunkinančia aplinkybę – pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies teisės pažeidimas, už kurį L. R. jau buvo paskirta administracinė nuobauda (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.) (b.l. 19-23). Atsižvelgiant į L. R. padarytų teisės pažeidimų pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, jis baustinas minimaliomis už nustatytų teisės pažeidimų sankcijose numatytomis nuobaudomis.

Rezoliucinė dalis

Teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 286-288 str.,

nutaria:

L. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 127 str. 2 d., ir jį už tai nubausti 100 Lt (vieno šimto litų) bauda.

L. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 130 str. 1 d., ir jį už tai nubausti 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

L. R. pripažinti kaltu padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą LR ATPK 123 str. 5 d., ir jį už tai nubausti 80 Lt (aštuoniasdešimties litų) bauda.

Vadovaujantis LR ATPK 33 str. 2 d. nuobaudas subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą nuobaudą – nubausti L. R. 3000 Lt (trijų tūkstančių litų) bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 (trejiems) metams.

Vairuotojo pažymėjimą laikyti atimtu nuo nutarimo įsiteisėjimo dienos.

Nutarimo vykdymą pavesti protokolą surašiusiai institucijai – Kauno apskrities VPK Kėdainių rajono PK.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Darius KantaravičiusIšaiškinti: bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo dienos. Bauda mokama pasirinktinai į vieną iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, įmokos kodas 6030, biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų: Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; arba Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; arba Nr. LT12 2140 0300 0268 0220, Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; arba Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, "Swedbank", AB, banko kodas 73000.Jeigu pažeidėjas baudos sumokėti negali, turi teisę kreiptis į baudą paskyrusią instituciją ar pareigūną dėl paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo. Prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, pagrindžiantys pažeidėjo turtinę padėtį, kiti reikšmingi įrodymai, galintys turėti reikšmės sprendžiant klausimą dėl prašymo dėl baudos mokėjimo išdėstymo. Laiku nesumokėjus baudos ir neprašius jos mokėjimą išdėstyti per ilgesnį laiką, pažeidėjui gresia papildomos išlaidos, nes baudą priverstiniu būdu išieškos antstolis ir pažeidėjui teks sumokėti ne tik baudą, bet ir atlyginti vykdymo išlaidas.Su teisėmis, numatytomis LR ATPK 272 str. 1 d., supažindintas.Nutarimo nuorašą gavau: L. R., 2014-06-30 ..........................................