Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Plungės rajono apylinkės teismo teisėja Irena Šeškauskienė, išnagrinėjusi Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros prokuroro pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo bylos medžiaga, kurioje E. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Šilalės r. sav., lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, gyv. (duomenys neskelbtini), Plungėje, dirbantis pagal verslo liudijimą, teistas - 2013-04-30 pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste BK) 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 3 mėnesiams, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

kad kaltinamasis E. G. sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui.

Tai yra, kaltinamasis E. G., 2014-05-04, apie 18.00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Plungėje, konflikto su žmona V. G. metu, kumščiu vieną kartą trenkė į dešinės pusės skruostą bei pastarajai gulint lovoje vieną kartą jos galvą trenkė į sieną, taip sukeldamas nukentėjusiajai V. G. fizinį skausmą.

Kaltinamasis E. G. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Parodė, kad 2014-05-04, apie 17.00 val., kartu su žmona V. G. iš kaimo grįžo į namus, adresu (duomenys neskelbtini), Plungėje. Jis buvo išgėręs du butelius vyno. Grįžus namo jis su žmona pradėjo konfliktuoti, bartis, pykosi dėl buitinių dalykų. Žmona taip pat buvo pikta dėl to, kad jis buvo išgėręs. Jis ne viską prisimena. Pamena, kad jiems barantis, tikriausiai žmonai trūko kantrybė, ji bandė išeiti iš namų, bet jis neišleido jos ir galėjo būti, kad ją pastūmė. Žmonai jau būnant kambaryje, ji kažką jam pasakė, dėl ko jis susinervino ir vieną kartą kumščiu jai trenkė į veidą. Pataikė į dešinės pusės skruostą. Kai jis trenkė, labai išsigando, nes žmona pradėjo šaukti, matė, kad jai skauda. Praėjus kuriam laikui, apie 20.30 val., jie vėl pradėjo pyktis. Jis vėl susinervino, kai sėdinčiai ant lovos žmonai pridėjo ranką prie jos veido ir stūmė link sienos. Kai jis stūmė, ji galva trenkėsi į sieną. Vaikai jų barnio, kaip jis trenkė savo žmonai, kaip jis pastūmė ją, nematė, jie buvo savo kambaryje, bet mano, jog visą konfliktą girdėjo. Išgirdo, kaip dukra iškvietė policiją. Jis labai išsigando ir išėjo iš namų. Į namus grįžo tik apie 22.30 val. ir iš karto nuėjo miegoti, jokių barnių nebebuvo. Dėl šio įvykio labai gailisi. Mano, kad visas šis konfliktas, muštynės, kilo dėl to, kad buvo išgėręs. (b.l. 23-24)

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo prisipažinimo jo kaltę įrodo ir kiti byloje surinkti duomenys.

Nukentėjusioji V. G. parodė, kad 2014-05-04, apie 17.00 val., ji ir jos vyras E. G. grįžo į namus. Vyras buvo išgėręs. Pradėjo bartis dėl buitinių, šeimyninių dalykų, dėl vaikų. Jis jos atžvilgiu vartojo necenzūrinius žodžius. Namuose kitame kambaryje buvo ir trys jų nepilnamečiai vaikai, jie girdėjo visą jų konfliktą. Apie 18.00 val. nebeiškentė visų jo šnekėjimų, pavargo, todėl norėjo išeiti iš namų, nebenorėjo klausytis. Norėdama išeiti jau buvo prie durų, bet vyras sučiupo jai už megztinio iš už nugaros, pastūmė į kambarį ir nustūmė į lovą. Ji bandė priešintis, norėjo išlipti iš lovos, kai vyras kumščiu vieną kartą trenkė jai į dešinės pusės skruostą. Nuo šio smūgio jai buvo sukeltas fizinis skausmas. Ji pradėjo šaukti, nes skaudėjo. Iš pradžių vyras netikėjo, kad jai skauda. Bet pamatęs, kad jai iš tikrųjų skauda, atnešė jai ledo, apsiramino. Apie 21.00 val., ji gulėdama lovoje, o vyras šalia, nusprendė su juo nebesikalbėti, nekreipti dėmesio į jo šnekamas nesąmones. Ji matė, kad vyras pradėjo dėl to nervintis, todėl kumščiu stipriai jos galvą trenkė į sieną. Kai ji gulėjo lovoje, galva buvo ant pagalvės, o jos galvą stūmė link sienos ir stipriai trenkė į sieną. Atstumas nuo jos galvos iki sienos galėjo būti apie 20 cm. Dėl galvos trenkimo į sieną jai taip pat buvo sukeltas fizinis skausmas. Po antrojo smūgio ji vyrui pasakė, kad kvies policiją, nebeleis savęs mušti, liepė eiti iš namų ir dukros I. G. paprašė, kad iškviestų policiją. Vyras, sužinojęs, kad yra iškviesta policija, pabėgo iš namų. Vyras į namus grįžo apie 23.30 val., iš karto nuėjo miegoti, prie jos daugiau nesikabinėjo. Į medikus nesikreipė, nes jai buvo sukeltas fizinis skausmas. (b.l. 8-9)

Liudytoja I. G. parodė, kad 2014-05-04, apie 17.00 val., ji, jos tėvai ir broliai grįžo iš kaimo į namus. Tėtis E. G. kažkur išėjo, o kai grįžo, buvo išgėręs, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Ji kartu su savo dviem jaunesniais broliais buvo kitame kambaryje, o kitame buvo mama su tėčiu. Išgirdo kaip mama su tėčiu pradėjo bartis, pyktis. Tėtis labai šaukė ant mamos. Kad būtų vartojęs keiksmažodžius negirdėjo. Kai išgirdo, kad jie barasi, ji išėjo pažiūrėti kas vyksta, tai pamatė, kaip tėtis atitraukė mamą nuo išėjimo durų ir nutempė prie kambaryje esančios lovos. Kai išėjo ir pamatė kas vyksta, suprato, kad mama norėjo išeiti iš namų, tikriausiai dėl to, kad nekiltų didesnis konfliktas. Po visko ji vėl grįžo į kambarį ir jame su broliais buvo, mama su tėčiu nebesipyko. Praėjus kuriam laikui, negali nurodyti kiek buvo valandų, ji vėl išgirdo, kad tėvai barasi, pykstasi, ir atėjusi mama į jų kambarį pasakė, kad kviestų policiją. Ji taip ir padarė. Bet, kai tėtis sužinojo, kad yra iškviesta policija, tai išėjo iš namų. Tada ji priėjo prie mamos, kuri buvo susiėmusi už dešinio skruosto. Iš to suprato, kad tėtis trenkė mamai. Kai trenkė ji nematė, tik girdėjo, kaip jie barasi. Ji pati buvo labai išsigandusi. (b.l. 12-14)

Iš Klaipėdos AVPK Plungės r. PK VPS PP tyrėjo P. Š. 2014-05-04 tarnybinio pranešimo matyti, kad 2014-05-04, apie 21.00 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), Plungė, kilusio konflikto metu E. G. trenkė savo žmonai V. G. kumščiu du kartus į veido dešinės pusės smilkinį, neleido jai išeiti iš kambario, namuose buvo jų vaikai. Atvykus į įvykio vietą, E. G. buvo iš namų pasišalinęs, ant V. G. veido dešinio smilkinio srityje matėsi paraudimas. (b.l. 3)

Visų šių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, atitinkančiais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 20 straipsnio reikalavimus, visuma patvirtina, kad kaltinamasis E. G. smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą savo šeimos nariui, todėl jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 140 straipsnio 2 dalies, sudėtį.

Skiriant bausmę kaltinamajam teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse, ir atsižvelgia į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, prisipažino jį padaręs ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiosios ir su ja susitaikė, taip pat atsižvelgtina į tai, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo nusikalstamų veikų padarymui, kas laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe, taip pat atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, kad yra teistas už analogišką veiką, baustas administracine tvarka, todėl teismo manymu, bausmės tikslai, įvardyti BK 41 straipsnio 2 dalyje bei teisingumo principas, gali būti pasiekti kaltinamajam paskyrus laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtoji bausmė sumažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 72² straipsniu, E. G. įpareigotinas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes nusikalstamą veiką padarė savo šeimos nariui.

Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, baigtina taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

E. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam bausmę - laisvės apribojimą 6 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės apribojimą 4 mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72² straipsniu, įpareigoti E. G. du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo deinos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, baigti taikyti pradėjus bausmės vykdymą.

Išaiškinti kaltinamajam, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos turi teisę Plungės rajono apylinkės teismui paduoti prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

Tokiu atveju bylos nagrinėjimas teisme bus privalomai rengiamas, tačiau nagrinėsiantis bylą teismas nebus saistomas teismo baudžiamajame įsakyme nurodytu bausmės dydžiu, galės paskirti bet kokią kitą sankcijoje numatytą bausmę.

Nepateikus prašymo surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 352 straipsnyje nustatyta tvarka.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.