- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-09
- Bylos Nr.
- 2A-1304-661/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-06417-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rita Kisielienė, Andrutė Kalinauskienė, Alvydas Barkauskas (pran.)
- Ieškovas
- UADB „PZU Lietuva“
- Atsakovas
- UAB „Axis Transport“, UAB „Sanara“
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Alvydo Barkausko, Andrutės Kalinauskienės ir Ritos Kisielienės, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apeliantų (atsakovų) UAB „SANARA“ ir UAB „AXIS TRANSPORT“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UADB „PZU Lietuva“ ieškinį atsakovams UAB „Axis Transport“, UAB „Sanara“ dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų byloje ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje bei A. S.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovas prašo priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Axis Transport“ ir UAB „Sanara“ 61 530,61 Lt nuostolių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad UADB „PZU Lietuva“ ir „ACME kompiuterių komponentai“ 2011-01-01 sudarė krovinių draudimo sutartį, kuria apdraudė draudėjo krovinius nuo visų rizikų. UAB „ACME kompiuterių komponentai“ ir UAB „Axis Transport“ sudarytos Krovinių pervežimo sutarties Nr. ACC-20052011 pagrindu, UAB „Axis Transport“ įsipareigojo pervežti iš Olandijos į Lietuvą krovinį – 11 palečių kompiuterinės technikos, nešiojamų kompiuterių, ir pristatyti krovinį UAB „ACME kompiuterių komponentai“ buveinės adresu. Nurodyto krovinio pervežimui UAB „Axis Transport“ pasamdė vežėją UAB „SANARA“. Krovinys 2011-05-23 buvo pristatytas užsakovui UAB „ACME kompiuterių komponentai“. Patikrinus krovinį nustatyta, kad trūksta 56 vienetų prekių DELL Inspiron 15 R, N5010. Dėl dalies prarasto krovinio UAB „ACME kompiuterių komponentai“ patyrė 78 578,86 Lt dydžio žalą. Ieškovas išmokėjo krovinio savininkui UAB „ACME kompiuterių komponentai“ 70 531,30 Lt draudimo išmoką. Atsakovo UAB „Axis Transport“ draudimo bendrovė padengė dalį žalos, todėl liko neatlyginta 61 530,61 Lt žala. Ieškovas išmokėjęs UAB „ACME kompiuterių komponentai“draudimo išmoką, įgijo teisę reikalauti išmokėtos sumos iš atsakingo už žalos padarymo asmens. Dalis krovinio – 56 dėžės, buvo prarasta krovinio pervežimo metu dėl vežėjo neteisėtų veiksmų, vežėjo atsakomybę dėl prarasto krovinio patvirtina tarptautinis krovinių transportavimo važtaraštis, iš kurio matyti, kad krovinys pervežimui buvo priimtas tinkamos būklės ir komplektacijos, tačiau pristačius krovinį gavėjui, nustatytas krovinio trūkumas. (b.l. 1-4).
Atsiliepimas
Atsakovai UAB „Axis Transport“ ir UAB „Sanara“ pateiktuose atsiliepimuose su ieškiniu nesutiko, prašė ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimuose nurodė, kad ieškovas ieškinyje neįrodė, jog atsakovų veiksmai – didelis neatsargumas lėmė žalos dėl prarasto krovinio atsiradimą, todėl nepagrįstai remiasi CMR konvencijos 29 str. 1 d. nuostata, numatančia išimtį iš garantijų, kuriomis ribojama vežėjo civilinė atsakomybė atlyginti visą sugadinto ar prarasto turto vertę. Atsakovo draudikas išmokėjo draudimo išmoką ieškovui, todėl mano, kad ieškovas piktnaudžiauja teise ir nepagrįstai reiškia ieškinį. Nagrinėjamu atveju žala atsirado dėl trečiųjų asmenų įvykdytos vagystės, kurios metu buvo prarasta dalis krovinio (b.l. 71-75,b.l. 206).
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. lapkričio 12 d. priėmė sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį patenkino ir nusprendė: priteisti solidariai iš atsakovų UAB „Axis transport“ ir UAB „Sanara“ ieškovui UAB DK „PZU Lietuva“ 61 530,61 Lt žalos atlyginimo, 5 procentus dydžio metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2013-02-27 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 72 Lt bylinėjimosi išlaidų.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pervežant krovinį visada egzistuoja tam tikra objektyvi krovinio praradimo rizika, todėl atsakovas, kaip verslininkas – krovinių vežimo profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, turi iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Pažymėtina, jog būtent vežėjui, kaip profesionaliam verslo subjektui užsiimančiam krovinių vežimu (o ne užsakovui UAB „ACME kompiuterių komponentai“), kilo pareiga užtikrinti tinkamos bei saugios transporto priemonės parinkimą (pavyzdžiui, kietašonės priekabos). Nagrinėjamu atveju vežėjas nesivadovavo krovinio išsaugojimo prioritetu, nes neatsižvelgė į tai, kokias realias kliūtis jis sudaro asmeniui, siekiančiam užvaldyti krovinį neteisėtai, ar jos veiksmingos ir užtikrins krovinio išsaugojimą. Šiuo atveju vairuotojo sustojimas nakvynei nesaugomoje, neapšviestoje aikštelėje su brangiu, lengvai prieinamu vagystei kroviniu, vertintinas kaip didelis neatsargumas, kuris teisės doktrinoje pagal padarinius yra analogiškas tyčiniams veiksmams. Todėl konstatuotina, jog vežėjas nebuvo maksimaliai atsargus ir rūpestingas.
II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) UAB „Axis transport“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (b.l. 229). Apeliantas nurodė, kad
1) teismas nepagrįstai konstatavo, kad atsakovams netaikomas CMR Konvencijos 23 str. 3d. numatytas vežėjo atsakomybės ribojimas ir nepagrįstai pritaikė CMR konvencijos 29 str. 1 p.
Atsiliepimas
2) atsakovai kaltės dėl krovinio dalies praradimo neneigia, tačiau nesutinka su jų veiksmų, kaip ypač neatsargių, kvalifikavimu, todėl šios bylos įrodinėjimo dalykas yra vežėjo kaltės forma -tyčiai prilyginto neatsargumo, su kuriuo siejamas CMR konvencijos 29 straipsnio taikymas, patvirtinančių aplinkybių egzistavimas.
3) teismas rėmėsi vieninteliu į bylą pateiktu įrodymų, kuris net atsakovų nebuvo pasirašytas, ir pasisakė, kad iš šio dokumento turinio apeliantas privalėjo suprasti, kad krovinys yra brangus, kad transporto priemonės saugumui, keliami ne įprasti reikalavimai, o ji turi stovėti tik saugomose teritorijose. Tokie teismo motyvai nepagrįsti jokiai įrodymais.
4) pirmos instancijos teismas nukrypimo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos. Pirmos instancijos teismas besąlygiškai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2007 (Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB ,,Baltic Express" v. UAB „Autonivera"). Tačiau ginčai tarp šalių gali skirtis faktinėmis aplinkybėmis.
5) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu apeliantas (atsakovas) UAB „Sanara“ prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (b.l. 238). Apeliantas nurodė, kad
1) apelianto nuomone, teismas padarė esminę teisės taikymo klaidą spręsdamas, kad krovinio vagystė pagal CMR Konvencijos nuostatas gali būti vertinama tik kaip aplinkybė, atleidžianti vežėją nuo atsakomybės arba kaip vežėjo didelio neatsargumo, prilyginamo tyčiniams veiksmams, atvejis.
2) nagrinėjamu atveju, vagystės atvejis negali būti laikomas kitokiu, nei standartiniu vežėjo atsakomybės atveju, kai nuostolių atlyginimo suma yra ribojama ir ieškinys turi būti pareikštas per 1 metų ieškinio senaties terminą, tačiau teismas laikėsi kitokios nuomonės, netinkamai taikydamas CMR Konvencijos 17, 23. 29 str. nuostatas.
3) ieškovas į bylą nepateikė jokių įrodymų, kuriais įrodinėtų įvykio aplinkybes, kurios ir yra esminės priimant sprendimą taikyti arba atsisakyti taikyti CMR Konvencijos 29 str.
4) byloje nėra ir negali būti įrodyta, kad UAB „ACME Kompiuterių komponentai“ ar krovinio siuntėjas informavo vežėją apie krovinio vertę ir pareikalavo ypatingai atsargaus elgesio su kroviniu - byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad vežėjui buvo žinoma krovinio vertė.
5) visiškai atmestinas teismo argumentas dėl policijos pažymoje esančios frazės, jog „vietos apžiūros metu buvo tamsu“, neva šios frazės pagrindu galima konstatuoti, jog aikštelė nebuvo apšviesta.
6) krovinio siuntėjas ar vežimo užsakovas nėra niekuo prisidėjęs prie krovinio praradimo, tokiu atveju CMR Konvencijos 17 str. 5 d., ir CMR Konvencijos 29 str. taikymas iš viso nėra galimas.
7) bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Ieškovas UADB „PZU Lietuva“ pateikė atsiliepimą į pareikštą skundą. Su apeliantų skundais nesutiko ir prašė juos atmesti kaip nepagrįstus. Ieškovas savo atsiliepime iš esmės laikėsi ieškinyje išdėstytos pozicijos. Jo nuomone, atsakovas pažeidė CMR nuostatas dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškinį. Ieškovas nurodė:
Šalies argumentai
1) ieškovas nepritaria apeliantų UAB „Axis Transport“ ir UAB „Sanara“ teiginiams dėl teismo sprendime, neva, netinkamai taikytų ir aiškintų materialinės teisės normų (CMR konvencijos 17 str., 23 str., 29 str.), reguliuojančių vežėjo atsakomybės taikymo sąlygas.
2) Vilniaus miesto apylinkės teismas, vertindamas vežėjo kaltės pobūdį ginčo atveju, atsižvelgė į vežėjo pasirinktą sustojimo vietą, laiką ir priežastis, krovinio saugumui užtikrinti atliktus veiksmus ir kitas krovinio praradimo aplinkybes, o tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-9/2012). Teismas pažymėjo, jog iš UAB „ACME kompiuterių komponentai“ užsakymo matyti, jog užsakovas vežėjui UAB „Axis Transport“ aiškiai įvardijo kokio turinio krovinys (kompiuterinė technika, nešiojamieji kompiuteriai) bus gabenamas, be to, šio užsakymo 3 p. nurodoma, jog vežėjas privalo turėti nuolatinį ryšį su vairuotoju ir užtikrinti, kad reiso metu mašina stovėtų tik saugomose teritorijose (atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtas punktas išsiskiria iš sutarties teksto paryškintu šriftu).
3) byloje esantys įrodymai yra pakankami apeliantų kaltei pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantų atsakomybę už dalies krovinio praradimą kildino iš tokių byloje esančių rašytinių įrodymų kaip Krovinio pervežimo užsakymo - sutarties Nr. ACC-20052011, transporto užsakymo Nr. 1193/110523/05595, Tarptautinio krovinių transportavimo važtaraščio, 2011-05- 24 pretenzijos Nr. PU00047471, Vokietijos policijos išrašo. Pažymėtina tai, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovas nepateikė Vokietijos policijos dokumento, nes jį pateikė atsakovas UAB „Sanara“. Jei šio dokumento nebūtų pateikęs atsakovas, vėliau jį būtų pateikęs ieškovas.
4) apeliantų teigimu, motyvas dėl nurodymo pasirinkti saugomą aikštelę yra atmestinas, kadangi nėra įrodytas Krovinio pervežimo užsakymo - sutarties Nr. ACC-20052011 sudarymo faktas. Apeliantas UAB „Axis Transport“ nepateikė jokios kitos sutarties ar užsakymo, kurio pagrindu jis faktiškai vykdė krovinio pervežimą, tačiau apeliaciniame skunde akcentavo, jog minėtos sutarties sąlygų UAB „Axis Transport“ atstovai nebuvo akceptavę ir, tikėtina, kad dėl pervežimo buvo susitarta telefonu. Ieškovas pažymi, kad apeliantas UAB „Axis Transport“, ginčydamas Krovinių pervežimo sutarties įrodomąją galią, turi vadovautis ne savo prielaidomis ir samprotavimais, bet pateiki leistinus įrodymus, patvirtinančius savo keliamą susitarimo versiją.
5) visas abejones, tame tarpe ir susijusias su krovinio tipu, pašalina ieškovo teikiama Krovinio pervežimo užsakymas - sutartis Nr. ACC-20052011, kurią jos sudarymo metu patvirtino ne tik UAB „ACME KOMPIUTERIŲ KOMPONENTAI“ logistikos vadybininkė, bet ir apelianto UAB „Axis Transport“ transporto skyriaus vadovas. Be to, krovinio tipas atsispindi Tarptautiniame krovinių transportavimo važtaraštyje. Taigi, UAB „Axis Transport“, kuriam buvo žinoma, jog bus vežama kompiuterinė technika ir nešiojami kompiuteriai, turėjo apie krovinio pobūdį informuoti faktinį vežėją UAB „Sanara“.
6) UAB „Sanara“ apeliaciniame skunde nurodoma, jog teismas, taikydamas CMR konvencijos 29 str., sprendime privalo nustatyti konkrečias faktines aplinkybes, t.y. kokių konkrečiai minimalių atsargumo reikalavimų vežėjas nesilaikė. Ieškovas pažymi, jog iš apeliantų skundžiamo sprendimo akivaizdu, jog tokiais reikalavimais buvo laikomas sustojimas apšviestoje ir saugomoje stovėjimo aikštelėje, taip pat tinkamos bei saugios transporto priemonės parinkimas (pavyzdžiui, kietašonės priekabos).
7) nagrinėjamu atveju nėra būtinybės skirti žodinį bylos nagrinėjimą, todėl ieškovas prašo teismo apeliacinius skundus nagrinėti rašytinio proceso tvarka.
Atsiliepimas
Trečiasis asmuo ERGO Insurance SE, veikiantis per ERGO Insurance SE filialą Lietuvoje atsiliepime prašo atsakovų apeliacinius skundus tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Ši byla nagrinėjama apeliantų (atsakovų) apeliacinių skundų ribose.
Dėl vežimo sutarties sąlygų
Pagal CMR konvencijos nuostatas vežimo sutartis taip pat suprantama kaip susitarimas, kuriuo vežėjas įsipareigoja pristatyti krovinį į paskirties vietą siuntėjo nurodytam gavėjui, o siuntėjas – sumokėti vežimo mokestį. Tokia vežimo sutarties apibrėžtis leidžia daryti išvadą, kad vežėjas, priėmęs pervežti siuntėjo krovinį, įsipareigoja ne tik pristatyti jį į paskirties vietą, bet ir perduoti krovinio valdymą siuntėjo nurodytam gavėjui.
Kasacinio teismo praktikoje vienos vežimo sutarties šalimis (dalyviais) pripažįstami siuntėjas ir asmenys, jam tiesiogiai įsipareigoję savo vardu ir rizika krovinį pervežti; nepriklausomai nuo to, ar faktiškai krovinį vežė, ar tik įsipareigojo teisiškai, visi šie asmenys laikomi vežėjais CMR konvencijos prasme. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ši sutartinių santykių kvalifikavimo nuostata aktuali, kai krovinį veža keli vežėjai paeiliui, taip pat, kai krovinio vežimo sutartį su siuntėju sudaręs vežėjas (susitariantysis vežėjas) pats krovinio neveža, bet savo ruožtu dėl to paties vežimo sudaro sutartį su kitu (kitais) vežėju, kuris krovinį veža (faktinis vežėjas) savo vardu, ir kurį, kaip vežėją, suvokia krovinio siuntėjas. Siuntėjo ir vežėjų susitarimas gali būti išreikštas įvairia forma, pvz., tiesiogiai sudarius sutartį dėl krovinio vežimo, faktiniam vežėjui pateikus važtaraštį, kuriame jis nurodytas vežėju, o siuntėjui šio važtaraščio pagrindu išdavus krovinį, ir kt. Ekspeditorius taip pat laikomas vežėju, jeigu sutartimi su siuntėju akivaizdžiai prisiėmė atsakomybę už visą pervežimo organizavimą arba gavo atlyginimą ir už vežimą, nesant nurodymo, kad jis tik ekspedijuoja krovinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Hoja ekspedicija“ v. UAB „Hofa“, bylos Nr. 3K-3-75/2004; 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-64/2008). Kai pervežimo procese dalyvavo keli asmenys, kuris asmuo laikytinas vežėju, nustatytina ir pagal tai, kuris asmuo kaip vežėjas yra nurodytas važtaraštyje, bei kitas susitarimo aplinkybes, iš kurių galima spręsti, kad vežimo užsakovas turėjo suprasti, kas yra vežėjas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Utenos trikotažas“ v. UAB „Eksperta“, bylos Nr. 3K-3-1333/2002). Vežėjo nurodymas važtaraštyje yra tik vienas kriterijų, kuriais reikia vadovautis nustatant, kas iš vežimo teisinių santykių dalyvių laikytinas vežėju pagal CMR konvenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. vasario 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB „Lietuvos draudimas“ v. UAB „Eika“, bylos Nr. 3K-3-104/2006). Būtent siuntėjo (gavėjo) ir susitariančiojo vežėjo sutartis nulemia susitariančiojo vežėjo atsakomybės siuntėjui (gavėjui) apimtį ir garantuoja siuntėjui (gavėjui), kad netinkamo sutarties vykdymo atveju susitariančioji šalis atsakys siuntėjui (gavėjui) už jo patirtus nuostolius, todėl jeigu iš sutarties aiškiai matyti, kad šalis įsipareigoja pervežti krovinį, ji laikoma vežėju CMR konvencijos prasme ir atsako kaip krovinio vežėjas nepriklausomai nuo to, kad faktiškai krovinį vežė kitas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Portolitus“, bylos Nr. 3K-3-536/2007; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendra įmonė ribotos atsakomybės bendrovė „Tair novyje technologičeskije sistemy“ v. UAB „Gaudvija“, bylos Nr. 3K-3-64/2008; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „Artūro transportas“,bylos Nr. 3K-3-165/2009; 2010 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Arijus“ v. bendrovei „If P&C Insurance“ AS, bylos Nr. 3K-3-210/2010; kt.).
Šioje byloje nustatyta, kad UAB „ACME kompiuterių komponentai“ (siuntėjas) ir UAB „Axis Transport“ (vežėjas) sudarytos Krovinių pervežimo sutarties Nr. ACC-20052011 pagrindu, UAB „Axis Transport“ įsipareigojo pervežti iš Olandijos į Lietuvą krovinį – 11 palečių kompiuterinės technikos, nešiojamų kompiuterių, ir pristatyti krovinį UAB „ACME kompiuterių komponentai“ buveinės adresu. Nurodyto krovinio pervežimui UAB „Axis Transport“ pasamdė vežėją UAB „SANARA“ (faktinis vežėjas). Krovinys 2011-05-23 buvo pristatytas užsakovui UAB „ACME kompiuterių komponentai“. Patikrinus krovinį nustatyta, kad trūksta 56 vienetų prekių DELL Inspiron 15 R, N5010. Dėl dalies prarasto krovinio UAB „ACME kompiuterių komponentai“ patyrė 78 578,86 Lt dydžio žalą.
Pagal CMR Konvencijos 17 str. 1 d., vežėjas atsako tiek už viso, tiek už dalies krovinio praradimą ar jo sugadinimą nuo to momento, kai krovinį priėmė vežti, ir iki jo perdavimo momento, taip pat už krovinio pavėluotą pristatymą. Pagal CMR Konvencijos 36 str., ieškinys dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pristatymo termino viršijimo, išskyrus priešieškinio ar prieštaravimo būdu pateikiamus ieškinius tos pačios vežimo sutarties byloje, gali būti pateiktas tik pirmajam, paskutiniajam arba tam vežėjui, kuris vykdė vežimą tuo metu, kai atsitiko tai, kas sąlygojo krovinio praradimą, sugadinimą arba pristatymo termino viršijimą; ieškinys gali būti pareikštas ir keliems vežėjams, kurie vežė tą patį krovinį. Taigi, jei krovinio vežime dalyvavo keli vežėjai, vežėjo, kuriam reikšti reikalavimą dėl krovinio praradimo, pasirinkimo teisė palikta ieškinį reiškiančiam -asmeniui. Ieškovas, vadovaudamasis šia teise, ieškinį teikė atsakovui UAB „AXIS TRANSPORT“ kaip pirmajam (susitariančiam) vežėjui ir atsakovui UAB „SANARA“ - kaip faktiniam krovinio vežėjui.
Krovinio priėmimo vežti momentas siejamas su CMR konvencijos 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta taisykle, kad važtaraštis yra ne tik vežimo sutarties sudarymo patvirtinimas, bet ir yra įrodymas, jog krovinys yra perėjęs vežėjo dispozicijon, iki tol, kol bus įrodyta priešingai. Tai reiškia, kad vežėjo atsakomybės prezumpcija pradeda galioti nuo to momento, kai vežėjas, priėmęs krovinį, pasirašo CMR važtaraštyje, t. y. nuo krovinio priėmimo vežti momento iki perdavimo gavėjui momento (CMR 17 straipsnio 1 dalis). Taigi šioje materialiosios teisės normoje įtvirtinta teisinė prezumpcija, patvirtinanti krovinio perėjimo vežėjo dispozicijon faktą, ir teisinė prezumpcija, patvirtinanti tinkamos būklės krovinio ir pakuotės išorės perdavimą, bei taip pat nustatytas atsakomybės už krovinio praradimą ar jo sugadinimą atsiradimo momentas (CPK 182 straipsnio 4 punktas).
Apeliantai kaip viena iš argumentų nurodo, kad jie neprivalėjo pasirinkti saugomą aikštelę, nes nėra įrodytas Krovinio pervežimo užsakymo - sutarties Nr. ACC-20052011 sudarymo faktas. Tačiau apeliantas UAB „Axis Transport“ nepateikė jokios kitos sutarties ar užsakymo, kurio pagrindu jis faktiškai vykdė krovinio pervežimą, tačiau apeliaciniame skunde akcentavo, jog minėtos sutarties sąlygų UAB „Axis Transport“ atstovai nebuvo akceptavę ir, tikėtina, kad dėl pervežimo buvo susitarta telefonu.
Tokiu atveju teismo nuomone, apeliantas UAB „Axis Transport“, ginčydamas Krovinių pervežimo sutarties įrodomąją galią, turi vadovautis ne prielaidomis, bet pateiki tai paneigiančius įrodymus. Tokių įrodymų nepateikus, nėra pagrindo netikėti byloje esančiu Krovinio pervežimo užsakymu - sutartimi Nr. ACC-20052011. Apelianto teiginiai dėl konkrečių sutarimo sąlygų paneigtini ir ieškovo papildomai pateiktu UAB „ACME KOMPIUTERIŲ KOMPONENTAI“ elektroniniu laišku bei Krovinio pervežimo užsakymo - sutarties Nr. ACC-20052011 kopija, kuriuos apeliacinės instancijos teismas prideda prie bylos, nes mano jog šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo tik gavus atsakovų apeliacinius skundus (b.l. 253-259). Šie dokumentai patvirtina Krovinio pervežimo užsakymo - sutarties Nr. ACC-20052011 sudarymo faktą. Į bylą pateikta Krovinio pervežimo užsakymas - sutartis Nr. ACC-20052011 laikytina tinkamu ir patikimu įrodymu, patvirtinančiu šalių susitarimą dėl pervežimo konkrečiomis sąlygomis, todėl apeliantų argumentai dėl to, kad jokių ypatingų sąlygų, t.y. dėl transporto priemonės statymo tik saugomose teritorijose, krovinio tipo, jo vertės, nebuvo sutarta, yra atmestini kaip nepagrįsti.
Dėl vežėjo atsakomybės
CMR konvencija, griežtai reglamentuodama vežėjo atsakomybę, įtvirtindama jo kaltės dėl krovinio praradimo, sugadinimo ar pavėluoto pristatymo prezumpciją (CMR konvencijos 17, 18 straipsniai), kartu nustato ir tam tikras garantijas, kuriomis ribojamas vežėjui tenkančių atlyginti nuostolių dydis (CMR konvencijos 23 straipsnio 1–3 dalys, 28 straipsnis). Tačiau CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokio ribojimo išimtis: vežėjas negali vadovautis Konvencijos nuostatomis, kurios jį atleistų nuo atsakomybės ar ją ribotų, jeigu žala padaryta sąmoningai arba dėl jo kaltės, kuri pagal įstatymus, taikomus bylą nagrinėjančio teismo, prilyginama tyčiniams veiksmams. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudenciją, taikant CMR konvencijos 29 straipsnio 1 dalį, vežėjo didelis neatsargumas, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, gali būti prilyginamas tyčiniams veiksmams, kurie yra pagrindas taikyti vežėjui visišką atsakomybę už krovinio praradimą. Lietuvos teisėje didelis neatsargumas suprantamas kaip paprasčiausių atidumo ir rūpestingumo taisyklių nepaisymas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UADB „ERGO Lietuva“ v. UAB „Transtira“, bylos Nr. 3K-3-172/2009). Pagal Lietuvos teismų praktiką ir teisės doktriną tyčiniams veiksmams prilygintinu neatsargumu laikomi tokie asmens veiksmai, kurių šis, laikydamasis bent minimalių atsargumo ir rūpestingumo reikalavimų, nebūtų padaręs, arba neveikimas – neatlikimas visų įmanomų veiksmų, galėjusių sumažinti žalos atsiradimo riziką arba padėti jos išvengti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Baltic Express“ v. UAB „Autonivera“, bylos Nr. 3K-3-259/2007; 2009 m. liepos 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „If draudimas“ v. UAB „DSV Transport“, bylos Nr. 3K-3-318/2009).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų - UAB „ACME kompiuterių komponentai“ užsakymo (b.l. 13) matyti, jog užsakovas vežėjui UAB „Axis Transport“ aiškiai įvardijo kokio turinio krovinys (kompiuterinė technika, nešiojamieji kompiuteriai) bus gabenamas. Užsakymo 3 punkte nurodoma, jog vežėjas privalo turėti nuolatinį ryšį su vairuotoju ir užtikrinti, kad reiso metu mašina stovėtų tik saugomose teritorijose (atkreiptinas dėmesys į tai, jog minėtas punktas išsiskiria iš sutarties teksto paryškintu šriftu). Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ginčo krovinys – kompiuterinė technika, nešiojamieji kompiuteriai laikytini, lengvai realizuojamu ir jo vagystei nereikia specialios įrangos. Šios aplinkybės lemia padidintą pasikėsinimo pavogti riziką. Pervežant krovinį, visada egzistuoja tam tikra objektyvi krovinio praradimo rizika, todėl atsakovas, kaip verslininkas – krovinių vežimo profesionalas, nuolat užsiimantis krovinių pervežimu už atlygį, turi iš anksto numatyti ir įvertinti visas galimas grėsmes, galinčias kilti vežant krovinį, bei imtis visų įmanomų priemonių krovinio paradimo rizikos veiksniams pašalinti ar krovinio praradimo rizikos laipsniui sumažinti. Vežėjui kaip profesionaliam verslo subjektui užsiimančiam krovinių vežimu (o ne užsakovui UAB „ACME kompiuterių komponentai“) kilo pareiga užtikrinti tinkamos bei saugios transporto priemonės parinkimą (pavyzdžiui, kietašonės priekabos). Kaip minėta, UAB „Axis Transport“ buvo įsipareigojęs transporto priemonę pastatyti saugomoje stovėjimo aikštelėje. Tuo tarpu vairuotojas 2011-05-20 nesiėmė priemonių krovinio saugumui užtikrinti ir sustojo nesaugomoje stovėjimo aikštelėje. Iš kartu su apeliaciniu skundu pateikiamų stovėjimo aikštelės Varrelheide (Vokietija, magistralinio kelio BAB 2 219 km) nuotraukų matyti, jog aikštelė, kurią pasirinko vairuotojas yra ne tik nesaugoma, bet ir neapšviesta.
Kolegijos nuomone, ieškovo argumentas, jog vairuotojo elgesys, kuomet veždamas brangų ir vagystėms patrauklų krovinį sustodamas nesaugomoje ir neapšviestoje aikštelėje, nuėjo miegoti ir neatliko naktinių tikrinimų, ignoruodamas elementarias apsaugos ir atsargumo priemones, nesiėmė praktiškai jokių priemonių krovinio saugumui užtikrinti, vertintinas kaip atidumo, apdairumo ir rūpestingumo taisyklių nesilaikymas, lemia apeliantų teisės į atsakomybės ribojimą netekimą ir CMR konvencijos 29 str. taikymą.
Taip pat netenkintinas apeliantų prašymas skirti žodinį bylos nagrinėjimą, nes kolegijos nuomone yra pakankamai rašytinių duomenų priimti pagrįstą sprendimą.
Kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino materialinės teisės normas ir tinkamai kvalifikavo ginčo santykius dėl to priėmė nepagrįstą sprendimą.
Ieškovas prašo priteisti iš apeliantų 1064,80 Lt išlaidų teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme. Kadangi apeliantų skundai atmetami, todėl vadovaujantis LR CPK 93 str., 98 str. ieškovui iš apeliantų priteistinos šio patirtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325-331 str.,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Apeliantų UAB „SANARA“ ir UAB „AXIS TRANSPORT“ apeliacinius skundus atmesti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 12 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti lygiomis dalimis iš atsakovų UAB „SANARA“ ir UAB „AXIS TRANSPORT“ ieškovo UADB „PZU Lietuva“ turėtas bylinėjimosi išlaidas – 1064,80 Lt.