Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2014-12-22 · Byla Nr. A2.1.-13369-827/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2014-12-22
Bylos Nr.
A2.1.-13369-827/2014
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-12932-2014-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Inga Štuopienė
Pažeidėjas
C. G.
Kategorijos
  • 40.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. A2.1.-13369-827/2014Teisminio proceso Nr. 4-68-3-12932-2014-5Procesinio sprendimo kategorija: 40.1.2.; 47.11.;52.3. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2014 m. gruodžio 22 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Laimai Baniulytei, dalyvaujant vertėjai Svetlanai Minakovai, institucijos, surašiusios protokolą atstovui Ričardui Jankovskiui, administracinėn atsakomybė traukiamam C. G., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą, kurioje

C. G., a. k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, dirbantis UAB „Dilara“, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį, 172⁹ straipsnio 1 dalį, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

C. G., būdamas UAB „Dilara“ direktoriumi ( reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, įm. kodas (duomenys neskelbtini)) 2014 m. rugpjūčio 21 rugsėjo 11 dienomis leido dirbti J. K., nesudarius rašytinės darbo sutarties ir įstatymų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau VSDFV) teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Šiais savo veiksmais C. G. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau - DK) 93 straipsnio, 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 2 punkto bei 99 straipsnio 2 dalies nuostatas ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Taip pat, jis, būdamas bendrovės direktoriumi, nepateikė mokesčio mokėtojo aktualių registravimo duomenų Mokesčio mokėtojo registro tvarkytojui, nes operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad įmonė veiklą faktiškai vykdo adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau mokesčių mokėtojų registre įmonė veiklos vykdymo vietos nedeklaravo. Šiais savo veiksmais C. G. pažeidė 2004-04-13 Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 3 dalį, 46 straipsnio 2 dalį, bei VMI prie LR FM viršininko 2008-04-24 įsakymu Nr. VA-25 (2004-12-15 įsakymo Nr. VA-189 nauja redakcija) patvirtintų Juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtojų registre duomenų papildymo/ pakeitimo taisyklių 7 punkto nuostatas, nustatyta tvarka ir terminais, ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po duomenų atsiradimo ar pasikeitimo mokesčių administratoriui nepateikė aktualių duomenų apie vykdomą veiklą, veiklos vietą, ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas C. G. teismo posėdžio metu kaltės dėl jam inkriminuojamų teisės pažeidimų nepripažino ir nurodė, kad UAB „Dilara“ buvo išsinuomojusi patalpas Savanorių pr., ir turėjo teisę šias patalpas pernuomoti. Įmonė vertėsi kebabais, tris metus juos pardavinėjo. Iš pradžių C. G. siūlė Julianai dirbti Gariūnuose, pardavinėti kebabus, tačiau savivaldybė nedavė leidimo. Tuomet jis leido jai dirbti Savanorių prospekte, davė jai produktų, investavo savo pinigus. Juliana išsiėmė individualios veiklos pažymėjimą. Realiai UAB „Dilara“ ten nedirbo, jis ten tik remontą darė. K. patalpas nuomojo kaip UAB „Dilara“ direktorius, tačiau įmonė UAB „Dilara“ su K. neturėjo jokių santykių. Pats turi kebabinę Karoliniškėse. Šuo metu C. G. yra K. viršininkas. Laikotarpyje nuo rugpjūčio 21 d. iki rugsėjo 11 dienos C. G. davė K. patalpas, kad ji dirbtų pati sau. Teigė, kad neprivalėjo deklaruoti, kad UAB „Dilara“ veiklą vykdo Savanorių pr., nes tas patalpas jis išnuomojo. Ten nebuvo UAB „Dilara“ kasos aparato. K.turėjo savo kasos aparatą ir dokumentus. UAB „Dilara“ jau trejus metus niekur nevykdo veiklos. Iš pradžių Kalvarijų gatvėje pardavinėjo kebabus, tačiau dabar įmonė pardavinėja mėsą, ją laiko Minsko plente. PVM sąskaitos faktūros dėl produktų pristatymo buvo išrašomos K. vardu, pajamos deklaruojamos tik PVM sąskaitose faktūrose, nes UAB „Dilara“ neturi kasos aparato. Dėl darbų sąlygų su K. nesitarė. Kai asmuo dirba pagal individualios veiklos pažymą įmonei finansiškai yra lengviau, todėl K. ir nebuvo įdarbinta UAB „Dirala“. Teigė, kad santykiai jo su K. dėl darbo Savanorių prospekte buvo ne kaip UAB „Dilara“ vadovo, bet kaip privataus asmens. Jis matė, kad K. yra gera darbuotoja, nori dirbti, todėl norėjo jai padėti pardėti savarankiškai dirbti, tačiau po mokesčių inspekcijos patikrinimo K. atsisakė dirbti pagal individualios veiklos pažymą, todėl tokią pažymą išsiėmė jis ir sudarė su ja darbo sutartį.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja J. K. parodė, kad šiuo metu dirba Karoliniškėse kebabų pardavėja, jos viršininkas yra G., pas jį dirba nuo spalio mėn. Savanorių pr. Pradėjo dirbti nuo rugpjūčio mėn. vidurio. Birželį išsiėmė individualios veikos apžymėjimą, tačiau pagal jį nedirbo. Pažymėjimą išsiėmė, nes norėjo dirbti savarankiškai, bandė tai daryti Savanorių prospekte. C. G. leido jai pamėginti. Jeigu būtų pavykę, ji būtų tas patalpas išsinuomojusi. Ten bandė dirbti dvis savaites. Visą produkciją, reikalingą kebabams, gaminti duodavo C. G., bet vėliau už ją turėjo atsiskaityti pardavusi kebabus. Atlyginimo iš C, G. negavo. Su juo tarėsi pelną dalinti per pusę. Patalpas esančias Savanorių prospekte C. G. suteikė pagal nuomos sutartį, jas išsinuomojo rugpjūčio mėnesio viduryje. Iš pradžių dirbo neišsinuomojusi patalpų, Jai atrodo, kad kai VMI tikrino, ji jau buvo išsinuomojusi patalpas. Kasos aparatą pirko G.. Po VMI patikrinimo po kelių dienų normaliai įsidarbino pas C. G.. Gautą pelną atiduodavo G.. Apyvarta buvo 20-30 Lt per dieną, vieną dieną buvo 100 lt. Nuomos mokestį po to sumokėjo 700 Lt C. G. iš savo asmeninių pinigų grynaisiais. Patalpas Savanorių prospekte buvo išsinuomojusi mėnesiui. Gal nuomos sutartį su G. pasirašė ir po VMI patikrinimo. Pagarsinus paaiškinimą nurodė, kad jame esantys parodymai yra teisingi, tačiau blogai nurodyti kai kurie dalykai. Jai C. G. neliepė išsiimti individualios veiklos pažymėjimo, nesakė VMI atstovui, kad iš viso G. atidavė 400 Lt, nesakė, kad pažymėjimą išsiėmė tam, jog įmonė mokėtų mažiau mokesčių. Kaip rašyti paaiškinime jai nurodė T.. Su C. G. tarėsi dėl darbo sąlygų, PVM sąskaitų faktūrų ji nepasirašydavo, jos buvo išrašomos jos vardu. Individualios veiklos liudijimą išsiėmė darbui Gariūnuose. Nuomos sutartį dėl Savanorių prospekte esančių patalpų pasirašė rugpjūčio 21 d.

Teismo posėdžio metu apklausta liudytojas P. T. parodė, kad kartu su nemaisto tarnyba atliko patikrinimą kebabinėje, kuri yra įsikūrusi (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Atliko kontrolinį pirkimą. Buvo apklausta K., vėliau iš jos buvo paimtas rašytinis paaiškinimas. K. nurodė, kad visus produktus jai duodavo G., jis jos vardu išrašo PVM sąskaitas faktūras, jas apmoka. Nurodė, kad darbą rado pagal skelbimą. Teigė, jog susitarė, kad dirbs po 5 dienas per savaitę po 8 valandas. Darbo užmokestis turėjo būti 10-15 procentų nuo apyvartos. Kasos aparatas buvo įrengtas K. vardu, bet jį pirko G. K. visus pinigus atiduodavo G., kuris gautiems pinigams jokių kasos išlaidų, pajamų orderio neišrašydavo. Buvo nustatyta, kad iš viso iš kasos aparato buvo išimta ir atiduota 400 Lt. K. darbo užmokesčio buvo dar negavusi. Įmonė taip pat nebuvo pranešusi apie įmonės veiklos vykdymo vietą. Jokia apskaita nebuvo vykdoma. K. nurodė, jog individualios veiklos pažymėjimą išsiėmė, kad galėtų padėti G. nuslėpti gyventojų pajamų mokestį. Paaiškinimas iš K. buvo paimtas rugsėjo 16 d., jį surašė pati K.. Liudytojas jai uždavinėjo klausimus, jis nepatarinėjo jai rašant paaiškinimą. K. neminėjo, kad ji išsinuomojo patalpas iš Savanorių prospekte, be to, buvo nuomos sutartis tarp UAB „Dilara“ ir kitos įmonės. Kad 400 lt buvo atiduota G. K. parašė pati, nes tokia suma buvo inkasuota kasoje.

Institucijos atstovas teismo posėdžio metu palaikė protokole nurodytas aplinkybes, prašė už administracinius teisės pažeidimus skirti C. G. nuobaudas, bei nurodė, kad asmuo yra anksčiau baustas už nelegalų darbą.

Iš byloje esančios 2014-09-11 faktų fiksavimo pažymos Nr. FR 1043-7836, FR 1050-2485 matyti, kad vykdant Vilnius apskrities VMI 2014-09-10 operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR 1043-57836, Vilniaus apskrities VMI vyr. specialistai P. T. ir L. O. atliko UAB „Dilara“, įm. Kodas (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius, operatyvų patikrinimą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kebabinėje. Patikrinimo metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kebabinės nuomos sutartis Nr. 14108-06 sudaryta su G. K. įmone, reg. (duomenys neskelbtini), Vilnius, o veiklą vykdo J. K. su individualios veiklos pažyma, nuomos sutartis nesudaryta. Kebabus veža įmonė su savo transportu ir Vilniuje turi 2 prekybos vietas, Alytuje taip pat dvi prekybos vietas. Prekes į kebabinę atveža direktorius C. G. ir už jas sumoka grynais pinigais. J. K. už gautą produkciją pinigų nemoka. Apskaitą tvarko V., kuri randasi Trakuose (b.l. 12).

Tyrimo metu J. K. 2014 m. rugsėjo 16 d. rašytinio paaiškinimo anketiniuose duomenyse nurodė, kad dirba UAB „Dilara“, savo pačios surašytame paaiškinime nurodė, pagal skelbimą, kad kebabinėje reikalinga darbuotoja, paskambino nurodytu telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), ir susitarė susitikti Gariūnuose kebabinėje, kuri randasi prie pagrindinio įėjimo. Su C. G. sutarė, kad jis ją priims į darbą ir ji gaus atlyginimą. 2014 m. birželio 8 d. jai susitikus su C. G., jis ją nuvežė į mokesčių inspekciją, kad ji išsiimtų individualios veiklos pažymą kebabų gamybai. Ji parašė prašymą ir 2014 m. birželio 10 d. gavo individualios veiklos pažymą. Dirbti pradėjo 2014 m. rugpjūčio 21 d. Kasos aparatą nupirko C. G., jį įregistravo jos vardu. Už kasos aparatą ji pinigų nemokėjo, į kebabinę produkciją – kebabus, lavašą ir kitas daržoves vežė C. G., už kurias jis ir sumoka, tik sąskaitos faktūros buvo išrašytos jos vardu. Suprekiavus - pinigus už parduotas prekes iš kasos aparato inkasuoja ir atiduoda jam, t.y. C. G., kuris priimtiems pinigams jokio dokumento neišrašo. Viso jam ji perdavė apie 400Lt. Nurodė, kad dėl darbo laiko buvo sutarta, kad ji turi dirbti 5 dienas per savaitę po 8 valandas, ir kad jis (C. G.) mokės jai nuo apyvartos 10-15%. Nurod4, kad kol kas darbo užmokesčio nėra gavusi, kad buvo žadėta mokėti mėnesio pabaigoje. Pradėjo dirbti kebabinėje Savanorių pr. 46, Vilniuje, nuo 2014 m. rugpjūčio 21 d. Individualios veiklos pažymą lai liepė išsiimti C. G., kad jam nereikėtų mokėti daug mokesčių. (b.l. 11).

2014 m. spalio 15 operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. FR1042-11495 fiksuota, kad vykdant operatyvaus patikrinimo pavedimą Nr. FR1043-7836 buvo patikrinta UAB „Dilara“, į.k. (duomenys neskelbtini), reg. (duomenys neskelbtini), Vilniuje, buvo tikrinta veiklos teisėtumas, darbuotojų įdarbinimas, ūkinių operacijų apskaitos vedimas. Operatyvaus patikrinimo metu 2014 m. rugsėjo 11 buvo nuvykta įmonės veiklos adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur įrengta kebabinė. Patikrinimo metu nustatyta, kad kebabinės patalpas nuomoja UAB „Dilara“. Pagal su G. K. įmone ( k. (duomenys neskelbtini), reg. Savanorių pr. 46, Vilnius) 2014 m. rugpjūčio 8 d. sudarytą nuomos sutartį Nr. 14/08-06, galiojančia nuo 2014 m. rugpjūčio 10 d., kurioje numatyta už- kiekvieną mėnesį mokėti 700Lt su PVM, rtaip pat nustatyta, kad įmonės nuomojamose patalpose (kebabinėje) (duomenys neskelbtini), Vilniuje, veiklą vykdo J. K. pagal individualios veiklos pažymą. Patikrinimo metu nustatyti pažeidimai bei konstatuota, kad įmonės vadovas C. G. nesudaręs darbo sutarties leido J. K. dirbti nelegalų darbą kebabinėje, adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Tuo C. G. pažeidė DK 93 straipsnį, 98 straipsnio 1 dalies 1ir 2 punktus, 99 straipsnio 2 dalis nuostatas. Patikrinimo metu taip pat nustatyta, kad įmonė faktiškai veiklą vykdo adresu Savanorių per. 46, Vilniuje, tačiau mokėtojų registre įmonė veiklos vykdymo vietos nedeklaravo, tuo C. G. pažeidė Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 40 straipsnio 3 dalį, 46 straipsnio 2 dalį, bei Juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtojų registre duomenų papildymo/pakeitimo taisyklių nuostatas (b.l. 7-8).

Teisminio nagrinėjimo metu pateikti UAB Dilara“, įm. kodas (duomenys neskelbtini), įregistruotos 2011 m. lapkričio 18 d., mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualūs duomenys, kuriuose nurodyta, kad bendrovės direktorius G. C., bendrovė registruota adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, prekybos vieta nurodyta (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Minėti duomenys pateikti C. G. 2014 m. spalio 24 d. (b.l. 17-18).

Sodros duomenimis C. G. nuo 2012 m. gegužės 24 d. yra UAB „Dilara“ darbuotojas; nuo 2014 m. rugsėjo 15 d. vykdo individualią veiklą (b.l. 26)

Teismo posėdžio metu byloje pateikta 2014 m. rugpjūčio 21 d. negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. 1, kurioje nurodyta, kad UAB „Dilara“, atstovaujama direktoriaus C. G. (toliau – Nuomotojas) ir J. K. (toliau- nuomininkas), šia sutartimi Nuomotojas perdavė Nuomininkui laikinai valdyti ir naudotis 12 m2 ploto negyvenamas patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Vilniuje; Nuomininkas moka Nuomotojui 700Lt nuomos mokestį; patalpos nuomininku išnuomotos iki 2014 m. rugsėjo 21 d. (b.l. ).

ATPK 41³ straipsnis draudžia darbdaviui leisti darbuotojui pradėti dirbti, kol įstatymo nustatyta tvarka nėra sudaryta rašytinė darbo sutartis ar nustatyta tvarka nepranešta Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Draudžiama veika pagal ATPK 41³ straipsnį yra laikoma tokia veika, kai darbdavio ir darbuotojo susitarimui yra būdingi DK 93 straipsnio nustatyti darbo sutarties požymiai ir darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties. Remiantis LR Darbo kodekso 98 straipsnio 1 dalies 1 punktu, nelegaliu darbu laikomas darbas, kai, esant šio Kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. DK 93 straipsnyje yra apibrėžta darbo sutarties sąvoka, t. y. darbo sutartis yra darbuotojo ir darbdavio susitarimas, kuriuo darbuotojas įsipareigoja dirbti tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbą arba eiti tam tikras pareigas paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai, o darbdavys įsipareigoja suteikti darbuotojui sutartyje nustatytą darbą, mokėti darbuotojui sulygtą darbo užmokestį ir užtikrinti darbo sąlygas, nustatytas darbo įstatymuose, kituose norminiuose teisės aktuose, kolektyvinėje sutartyje ir šalių susitarimu. DK 99 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad darbo sutartis turi būti sudaroma raštu. Būtent darbdavys privalo užtikrinti, kad darbuotojui būtų leidžiama dirbti tik pasirašius su juo darbo sutartį, įteikus jam antrą sutarties egzempliorių ir išdavus jo tapatybę patvirtinantį dokumentą; už tinkamą darbo sutarties sudarymą atsako darbdavys.

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad C. G. padarė jam inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą, t.y. būdamas UAB „Dilara“ direktoriumi jis leido nelegaliai dirbti J. K., t.y. nesudarius su ja rašytinės darbo sutarties ir įstatymo nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie darbuotojo socialinio draudimo pradžią. Nors administracinėn atsakomybė traukiamas C. G. nurodė, kad J. K. jo bendrovėje nedirbo, kad ji pati vykdė individualią veiklą, o jis tik kaip fizinis asmuo jai padėjo, tokie jo paaiškinimai paneigti byloje nustatytais faktiniais duomenimis (faktų fiksavimo pažyma, rašytiniu J. K. paaiškinimu), taip pat teismo posėdžio metu apklausto liudytojo P. T. paaiškinimais, ir vertintinas kritiškai, kaip pasirinkta gynybos priemonė siekiant sušvelninti atsakomybę. Administracinėn atsakomybė traukiamo asmens C. G. ir liudytojos J. K. nurodyta aplinkybė, kad patikrinimo metu J. K. dirbo pagal individualios veiklos pažymą nagrinėjamu atveju vertinant C. G. veiksmus pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, jokios reikšmės ar įtakos neturi, nes pati J. K. nurodė, kad dėl darbo bendrovėje kreipėsi pagal skelbimą, su bendrovės vadovu C. G. susitarė dėl darbo vietos, darbo pobūdžio, laiko ir apmokėjimo. Teismas taip pat pažymi, kad teismo posėdžio metu į bylą pateikta nuomos sutartis sudaryta tarp UAB „Dilara“ ir J. K. dėl kebabinės patalpų nuomos vertintina kritiškai, nes patikrinimo metu nustatyta, kad minėtos kebabinės patalpos nuomos sutartimi buvo išnuomotos UAB „Dilara“ ir J. K. iki bylos nagrinėjimo apie jokią nuomos sutartį neminėjo, todėl dėl pateiktos sutarties tikrumo teismui kyla abejonės. Be to, būtent C. G. nupirko kasos aparatą, kurį registravo liudytojos J. K. vardu, jis taip pat tiekė J. K. reikalingą produkciją kebabams galinti, PVM sąskaitas faktūras J. K. vardu taip pat išrašinėjo C. G.. J. K. nieko savo neinvestavo į verslą ir niekuo nerizikavo, visos investicijos ir verslo rizika buvo C. G., todėl teismas mano, kad verslo pažymėjimu šiuo atveju tik norima pridengti tikruosius santykius tarp UAB „Dilara“, C. G. ir J. K.. Be to, teismas nepagrįstais į bylą pateiktais duomenimis vertina ir C. G. paaiškinimus, kad tarp UAB „Dilara“ ir J. K. nebuvo jokių santykių, santykiai buvo tarp C. G. kaip privataus asmens, ir J. K., o ne C. G., kaip įmonės vadovo, ir J. K.. Iš bylos duomenų matyti, kad J. K. darbą susirado pagal skelbimą, kad kebabinėje reikalingas darbuotojas. Pati savo ranka rašydama paaiškinimą liudytoja nurodė, jog dirba UAB „Dilara“, patalpas Savanorių prospekte nuomojosi UAB „Dilara“. Todėl įvertinus šių įrodymų visumą darytiną išvada, kad tarp darbdavio UAB „Dilara“ direktoriaus C. G. ir priimto į darbą asmens – J. K. buvo atsiradę darbo teisiniai santykiai, kaip juos yra apibrėžęs DK 93 straipsnis. Nustatytų duomenų pagrindu, teismas konstatuoja, kad C. G., būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą, netinkamai vykdė pareigas, leido J. K. dirbti nesudarius su ja darbo sutarties bei nepranešus nustatyta tvarka apie jos įdarbinimą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui. Taigi, C. G. padarytas administracinis teisės pažeidimas kvalifikuotinas pagal Lietuvos Respublikos ATPK 41³ straipsnio 1 dalį.

Operatyvaus patikrinimo pažyma taip pat nustatyta, kad įmonė „Dilara“ faktiškai veiklą vykdė adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje, tačiau mokėtojų registre įmonė veiklos vykdymo vietos nedeklaravo.

2004 m. balandžio 13 d. Nr. IX-2112 Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo (aktuali redakcija nuo 2014-04-04) 40 straipsnyje nurodytos Mokesčių mokėtojo pareigos, ir 3 punkte numatyta, kad Mokesčių mokėtojas privalo teisės aktų nustatyta tvarka įsiregistruoti mokesčių mokėtoju, laiku pranešti apie pasikeitusius mokesčių mokėtojų registre esančius duomenis. Minėto įstatymo 46 straipsnio 2 dalyje reglamentuota, kad asmuo, įsiregistravęs mokesčių mokėtoju, apie pasikeitusius ar naujus mokesčių mokėtojo registravimo duomenis atitinkamam mokesčių administratoriui, atliekančiam registro tvarkymo įstaigos funkcijas, turi pranešti ne vėliau kaip per 5 darbo dienas po duomenų pasikeitimo ar atsiradimo. Minėta nuostata atkartota ir VMI prie LR FM viršininko 2008-04-24 įsakymu Nr. VA-25 (2004-12-15 įsakymo Nr. VA-189 nauja redakcija) patvirtintų Juridinio asmens registravimo mokesčių mokėtojų registre duomenų papildymo/ pakeitimo taisyklių 7 punkte. Iš byloje pateiktos mokesčių mokėtojo – juridinio vieneto aktualių duomenų matyti, kad duomenys buvo pakeisti tik 2014mm. Spalio 24 d., nurodant, kad bendrovė veiklą vykdo Kalvarijų g. 61-1, Vilniuje, t.y. atnaujinti ir aktualūs duomenys pateikti tik jau nustačius pažeidimą. Todėl teismo vertinimu, Įmonės direktorius C. G., būdamas atsakingas už Įmonės veiklos organizavimą neužtikrino, jog Mokesčio mokėtojų registro tvarkytojui būtų pateikti teisingi duomenys, tuo padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 172⁹ straipsnio 1 dalyje.

C. G. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustato.

Skirdamas nuobaudą teismas atsižvelgia į administracinių teisės pažeidimų pobūdį, pavojingumą, pažeidimo padarymo aplinkybes, atsižvelgiama į tai, kad nėra nustatyta C. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, į jo asmenybę: 49 metų amžiaus, dirbantis, Turkijos pilietis (b.l. 13). Nors byloje nėra pateikta duomenų apie teistumą ar patraukimą administracinėn atsakomybėn, tačiau Lietuvos Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis C. G. 2012-2012 metais baustas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 ir 2 dalis. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, C. G. skirtinos minimalios baudos, numatytos ATPK 41³ straipsnio 1 dalies bei 172⁹ straipsnio 1 dalies sankcijose.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 30, 286, 287, 291, 293, 302², 302⁴ str. str.,

nutaria:

C. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 41³ straipsnio 1 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 3000 Lt (trijų tūkstančių litų, kas atitinka 868) baudą.

C. G., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kaltu padarius administracinį pažeidimą numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1721 straipsnio 2 dalyje, ir skirti administracinę nuobaudą - 500 Lt (penkių šimtų litų, kas atitinka 144 €) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu, subendrinti minėtas nuobaudas bei paskirti galutinę nuobaudą – 3000 Lt (trijų tūkstančių litų, kas atitinka 868) dydžio baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad bauda turi būti sumokėta per 40 dienų nuo šio nutarimo įteikimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 247300010112394300, banke „Swedbank“, banko kodas 73000, arba sąskaitą Nr. LT 122140030002680220, banke Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrių, banko kodas 21400, įmokos kodas 6020.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Inga Štuopienė