Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2014-06-06 · Baudžiamoji byla Nr. 1-28-617/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2014-06-06
Bylos Nr.
1-28-617/2014
Teisminio proceso Nr.
1-92-1-00047-2013-0
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Anatolij Januševskij
Kaltinamasis
V.M.
Advokatai
Rimutė Giruckienė, Raimonda Nesterovienė
Baudžiamoji byla Nr. 1-28-617/2014
( Teisminio proceso Nr. 1-92-1-00047-2013-0 )
Procesinio sprendimo kategorija: (S) 1.1.7.2.4.; 1.2.25.4.3.; 2.1.15.3.3.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5.
ŠVENČIONIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. birželio 6 d.Švenčionys

Švenčionių rajono apylinkės teismo teisėjas Anatolij Januševskij

sekretoriaujant Agnei Usovieneidalyvaujant prokurorui Borisui Poltoržickiuigynėjai advokatei Rimutei Giruckienei

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovėms R. B., advokatei Raimondai Nesterovienei

teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V.M. ( a.k. (duomenys neskelbtini) ) gimęs (duomenys neskelbtini), rusas, Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas spec. vidurinis, nevedęs, nedirbantis, neteistas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 281 str. 3 d.,

Teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis V. M. pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata, o būtent: 2013-02-24 apie 20 val. 51 min., vairuodamas kelių transporto priemonę – automobilį „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuosavybės teise priklausantį K. U., Švenčionių m., Adutiškio gatvėje ties namais Nr. 70 ir 71 pažeidė Kelių eismo taisyklių 133 p., 134 p., 135 p. reikalavimus: viršijo maksimalų leistiną greitį važiuodamas tikėtinai apie 63-68 km/h greičiu, neatsižvelgė į važiavimo ir kelio sąlygas važiuodamas tamsiu paros metu, atsiradus važiuojamojoje dalyje kliūčiai pėsčiajam L. K., artėdamas prie jo laiku nestabdė vairuojamo automobilio „VOLVO V70“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir pėsčiąjį partrenkė, nors turėjo techninę galimybę to išvengti, dėl to L. K. buvo padaryti daugybiniai kaukolės skliauto kairės pusės, pamato ( vidurinės duobės kairės ) lūžiai, daugybiniai blauzdų abiejų kojų kaulų lūžiai, dešinio raktikaulio, dešinio dilbio laukų lūžiai, kairio žastikaulio lūžis, trauminis šokas, potrauminė cerebrinė koma, o dėl išsivysčiusio šoko L. K. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Tokiais savo veiksmais V. M. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d.

Kaltinamasis V. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino ir paaiškino, kad žiemą, tamsiu paros metu, galimai 2013-02-24 apie 21.50 val., jis vairavo jo tėvui priklausantį automobilį, važiavo vienas Švenčionių m., Adutiškio gatve nuo miesto centro Adutiškio mstl. link. Jis važiuodamas į spidometrą nežiūrėjo, bet mano, jog važiavo apie 60 km/h greičiu. Gatvė buvo apšviesta, bet blankiai, tuo metu nesnigo, bet dėl tamsumos matomumas buvo ne koks. Kadangi buvo žiemos laikas, kelio danga buvo slidi, apsnigta. Jis, važiuodamas savo kelio puse, išvažiavus iš nedidelio gatvės posūkio, savo važiuojamosios kelio dalyje, arčiau kelio vidurio, pamatė, kad kažkas stovi. Pamatęs tamsų siluetą jis sureagavo tik po kurio laiko, ne iš karto, bandė apvažiuoti kliūtį iš kairės, išvažiuodamas į priešpriešinio judėjimo juostą, bet žmogus pasidavė dar arčiau kelio vidurio ir jis, automobilio prekiniu dešiniu sparnu, užkabino ir partrenkė pėsčiąjį. Po susidūrimo jis išlipo iš automobilio, buvo šoko būsenoje. Jis sutinka, kad jo vairuojamas automobilis partrenkė keliu ėjusį žmogų, bet mano, kad dėl įvykio yra kaltas pats nukentėjusysis, nes pastarasis ėjo kelio viduriu. Su pareikštu civiliniu ieškiniu jis sutinka iš dalies, t.y. sutinka atlyginti 1200 Lt turėtų išlaidų vaistams.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis V. M. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką nepripažino, jo kaltė yra visiškai įrodyta nukentėjusiojo atstovės R. B., liudytojų E. J., D. V. paaiškinimais, ekspertizių aktais bei kita bylos medžiaga.

Nukentėjusiojo atstovė R. B. paaiškino, kad nukentėjusysis L. K. yra jos brolis. Įvykio dieną prieš pusvalandį iki įvykio ji tuo pačiu keliu ėjo namo. Kelio danga, matomumas buvo geras. L. K. prieš porą savaičių iki avarijos buvo pašalęs kojų pirštus, jam skaudėjo, todėl jis greitai vaikščioti negalėjo. Kadangi šaligatviai buvo nevalyti, grumstuoti, jis ėjo važiuojamąja kelio dalimi. Pati įvykio ji nematė. Apie avariją jai buvo pranešta po pusvalandžio. Po avarijos L. K. yra amputuota koja, kitos kojos kaulai yra sutrupinti, jis praktiškai nevaldo rankų, vienas negali būti, dėl galvos traumos pastoviai yra gresiantys epilepsijos priepuoliai, šiai dienai nukentėjusiajam nustatytas nedarbingumas 80 procentų. L. K. šiuo metu slauga mama, be slaugos ir pagalbos pats gyventi negalėtų. Po avarijos L. K. gulėjo apie 40 dienų ligoninėje Vilniuje. Ji su mama nukentėjusiojo važiuodavo lankyti kas dvi tris dienas, nes reikėjo vežti sauskelnes, jam reikėjo psichologinio palaikymo, buvo ir kritiniai atvejai, buvo plaučių uždegimas. Po reanimacijos jis nieko nevaldė, pats nevalgė, rankų nekėlė ir jei papildomai jis nebūtų maitinamas, gal nebūtų išgyvenęs. Iš Vilniaus L. K. buvo atvežtas į Švenčionių ligoninę kur buvo apie 4 mėnesius. Nukentėjusiajam reikėjo sauskelnių, tepaliuku nuo iššutimo, šlapių servetėlių, burnos skalavimo skysčio ir kitų dalykų, reikėjo lėšų nuvažiuoti iki jo. Todėl prašo civilinį ieškinį patenkinti ir priteisti L. K. 4700 Lt turtinei žalai ir 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Liudytojas E. J. paaiškino, kad tikslios datos jis neprisimena, dieną kai įvyko avarija, vakare, nes buvo tamsu, jis kartu su savo draugu D. V. automobiliu, kurį vairavo jis, važiavo Švenčionių m., Adutiškio gatve nuo Adutiškio mstl. miesto centro link. Jis važiavo negreitai, nes buvo slidi kelio danga. Buvo tamsu, kai kur gatvėje degė apšvietimas. Būdamas apie 150 m. atstumu jis iš priekio pamatė automobilio šviesas, po to – kažką prieš automobilio žibintus. Matėsi, kad automobilis bandė apvažiuoti kliūtį, nes automobilis išvažiavo į priešpriešinio judėjimo juostą ir įstrigo pusnyje. Privažiavus arčiau jis pamatė, kad ant kelio guli žmogus. Tada buvo iškviesta policija ir medikai.

Iš esmės analogiškai teismo posėdyje paaiškino liudytojas D. V..

Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo ( t. 1 b.l. 4-19 ) matyti, kad Švenčionių rajone, Švenčionių m., Adutiškio g. ties namais Nr. 70 ir Nr. 71, tiesiame kelio ruože, automobilis Volvo V70, v.n. (duomenys neskelbtini) partrenkė pėsčiąjį. Eismo įvykio vietoje surasti maišelis su maisto produktais, pirštinės, batai, kepurė, atšvaitas.

Iš automobilio apžiūros protokolo ( t. 1 b.l. 25-31 ) matyti, kad automobilis Volvo V70, v.n. (duomenys neskelbtini) yra apibraižytas, įskilęs priekinis bamperis, išdaužtas priekinis stiklas, pusė priekinio stiklo užsilenkę į automobilio saloną, išdaužtas kairės pusės priekinis žibintas, apibraižytas automobilio stogas dešinėje pusėje, iš savo vietos iškrypęs kairės pusės šoninio matymo veidrodėlis.

Iš apžiūros protokolo ( t. 1 b.l. 36-40 ) matyti, kad buvo apžiūrėti kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu surasti daiktai, t.y. maišelis su „MAXIMA“ logotipu, batonas, dešra, dvi pirštinės, kepurė, atšvaitas, du batai bei centai.

Iš pakvitavimo ( t. 1 b.l. 43 ) matyti, kad L. K. yra grąžinti jos sūnaus daiktai, t.y. dešra ir batonas.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ( t. 1 b.l. 44 ) matyti, kad bendrosios praktikos slaugytoja pateikė nukentėjusiojo L. K. drabužius, pakelį cigarečių bei pakelį degtukų.

Iš apžiūros protokolo ( t. 1 b.l. 45-47 ) matyti, kad pateikti daiktai, t.y. kelnės, paltas, cigarečių pakelis bei pakelis degtukų buvo apžiūrėti ir pakelis cigarečių, degtukų dėžutė bei centai – 35 ct, grąžinti R. B. ( t. 1 b.l. 52 ).

Iš specialisto išvados Nr. T-A 2061/13(01) ( t. 1 b.l. 70 ) matyti, kad V. M. kraujyje etilo alkoholio nerasta.

Iš specialisto išvados Nr. T-A 2062/13(01) ( t. 1 b.l. 71 ) matyti, kad L. K. kraujyje rasta 2,45 prom. etilo alkoholio.

Iš specialisto išvados Nr. G 1007/13(01) ( t. 1 b.l. 79-80 ) matyti, kad L. K. padaryta daugybiniai kaukolės skliauto kairės pusės, pamato ( vidurinės duobės kairės ) lūžiai. Daugybiniai blauzdų abiejų kaulų lūžiai, dešinio raktikaulio, dešinio dilbio kaulų lūžiai, kairio žastikaulio lūžis, trauminis šokas, potrauminė cerebrinė koma, galimai užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, autoįvykio metu ( 2013-02-24 ). Dėl išsivysčiusio šoko nukentėjusiajam padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas.

Iš eksperimento protokolo ( t. 1 b.l. 82-83 ) matyti, kad važiuojant 20-30 km/h greičiu kliūtis kelyje buvo pastebėta už 163 m. Važiuojant 50 km/h greičiu ir staigiai stabdant automobilį automobilis sustoja už 145,8 m. iki kliūties.

Iš specialisto išvados Nr. 11-1556(13) ( t. 1 b.l. 93-95 ) matyti, kad prieš pat partrenkimą pėsčiasis L. K. buvo vertikaliojoje padėtyje. Nustatyti, kuria kryptimi prieš pat partrenkimą judėjo pėsčiasis L. K., negalima.

Iš specialisto išvados Nr. 11-3006(13) ( t. 1 b.l. 96-100 ) matyti, kad eismo įvykio eiga buvo tokia: automobilis Volvo V70, vairuojamas V. M., važiavo Adutiškio gatve kryptimi nuo Švenčionių m. centro, buvo pasuktas į kairę ir netoliau kaip užfiksuota pirmoji pirštinė priekinės dalies dešine puse ( ties priekiniu dešinės pusės žibintu ) partrenkė važiuojamojoje dalyje ėjusį pėsčiąjį L. K.. Nuo smūgio pėsčiasis atsitrenkė į priekinį automobilio stiklą, buvo bloškiamas į priekį ir į kairė automobilio važiavimo krypties atžvilgiu, nukrito apie 45,7 m atstumu nuo užfiksuotos pirmosios pirštinės žiūrint automobilio Volvo V70 važiavimo kryptimi. Po pėsčiojo partrenkimo automobilis Volvo V70 buvo sustabdytas prie kairiojo važiuojamosios dalies krašto, kairės pusės ratais įvažiavęs į ten buvusią sniego sankasą, apie 33 m atstumu nuo užfiksuotos pirmosios pirštinės jo važiavimo krypties atžvilgiu. Automobilio Volvo V70 greitis pėsčiojo partrenkimo metu, tikėtina, buvo 63-68 km/h. Pėsčiasis buvo partrenktas ne toliau kaip užfiksuota pirmoji pirštinė žiūrint automobilio Volvo V70 važiavimo kryptimi. Automobilio Volvo V70 vairuotojas V. M., važiuodamas 50 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo stabdydamas vairuojamą transporto priemonę, jeigu būtų buvęs nemažesniu kaip 32,8 m atstumu iki pėsčiojo partrenkimo vietos, kai pėsčiasis jam sudarė betarpišką kliūtį, o važiuodamas 60 km/h greičiu, būtų turėjęs techninę galimybę išvengti pėsčiojo partrenkimo stabdydamas vairuojamą transporto, jeigu būtų buvęs nemažesniu kaip 44,1 m atstumu iki pėsčiojo partrenkimo vietos, kai pėsčiasis jam sudarė betarpišką kliūtį. Automobilio Volvo V70 vairuotojas V. M. privalėjo neviršyti maksimalaus leistino 50 km/h greičio. Pėsčiojo L. K. veiksmai, - ėjo važiuojamojoje dalyje sudarydamas kliūtį automobilio Volvo V70 vairuotojui V. M., - techniniu požiūriu, sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Jei automobilis Volvo V70 buvo nemažesniu kaip 32,8 m atstumu iki pėsčiojo partrenkimo vietos, kai pėsčiasis jam sudarė betarpišką kliūtį, tai automobilio Volvo V70 vairuotojo V. M. veiksmai, - tikėtina, viršijo maksimalų leistiną greitį, artėdamas prie važiuojamojoje dalyje ėjusio pėsčiojo L. K. laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir jį partrenkė, - techniniu požiūriu, taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo ( t. 1 b.l. 101-105 ) matyti, kad kaltinamasis V. M. pateikė vairuotojo pažymėjimą, išduotą 2010-09-28, registracijos liudijimą, techninės apžiūros rezultatų kortelę, iš kurios matyti, kad automobilio Volvo V70, v.n. (duomenys neskelbtini) techninė apžiūra buvo atlikta 2012-07-26, draudimo liudijimą.

Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos rašto ( t. 1 b.l. 107 ) matyti, kad Švenčionims artimiausios Dūkšto meteorologijos stoties duomenimis 2013-02-24 vakare 21 val. orų sąlygos buvo: oro temperatūra – minus 3,3 oC, meteorologinio matomumo nuotolis – 18 km, vidutinis sniego dangos storis meteorologinėje aikštelėje – 32 cm, kritulių nebuvo.

LR BK 281 str. 3 d. numato baudžiamąją atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo sunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Kadangi LR BK 281 str. 3 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra materiali, veikos kvalifikavimui pagal minėtą BK specialiosios dalies straipsnį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką ( kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą ) ir padarinius ( kito žmogaus sunkus sveikatos sutrikdymas ), bet ir priežastinį ryšį tarp eismo saugumo taisyklių pažeidimo ir žmogaus sunkaus sveikatos sutrikdymo. Nustatant, ar kaltininko padarytas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių pažeidimas buvo būtina padarinių kilimo sąlyga, taikomas objektyvaus išvengiamumo kriterijus, t.y. sprendžiama, ar konkrečioje situacijoje asmuo turėjo objektyvią galimybę išvengti eismo įvykio. Nustačius, kad kaltininkas, net ir nepažeisdamas kelių eismo taisyklių, nebūtų galėjęs išvengti eismo įvykio, laikoma, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimas nebuvo susijęs priežastiniu ryšiu su padariniais. Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad tais atvejais, kai KET pažeidžia keli eismo dalyviai, svarbu nustatyti, kurio eismo dalyvio pažeidimas buvo susijęs priežastiniu ryšiu su kilusiais padariniais. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad kai kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles pažeidžia keli eismo dalyviai, kaltininko veika yra priežastiniu ryšiu susijusi su kilusiais padariniais, jeigu nustatoma, kad analogiškoje situacijoje jam laikantis kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisyklių, o kitam eismo dalyviui jas pažeidus, eismo įvykis, dėl kurio kilo LR BK 281 str. numatyti padariniai, neįvyktų. Byloje nustatyta, to neginčija ir kaltinamasis, kad jis vairavo automobilį Volvo V70 ir jo vairuojamas automobilis partrenkė pėsčiąjį. Bet kaltinamasis mano, kad dėl avarijos yra kaltas nukentėjusysis, kuris būdamas neblaivus, tamsiu paros metu ėjo kelio viduriu. Iš aukščiau išvardintos specialisto išvados matyti, kad pėsčiojo L. K. veiksmai, - ėjo važiuojamojoje dalyje sudarydamas kliūtį automobilio Volvo V70 vairuotojui V. M., - techniniu požiūriu, sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Taip pat jei automobilis Volvo V70 buvo nemažesniu kaip 32,8 m atstumu iki pėsčiojo partrenkimo vietos, kai pėsčiasis jam sudarė betarpišką kliūtį, tai automobilio Volvo V70 vairuotojo V. M. veiksmai, - tikėtina, viršijo maksimalų leistiną greitį, artėdamas prie važiuojamojoje dalyje ėjusio pėsčiojo L. K. laiku nestabdė vairuojamos transporto priemonės ir jį partrenkė, - techniniu požiūriu, taip pat sąlygojo šio eismo įvykio kilimą. Kaltinamasis paaiškino, kad kelio danga buvo slidi, apsnigta, bet jis važiavo miesto gatve apie 60 km/h greičiu, išvažiavus iš nedidelio gatvės posūkio, savo važiuojamosios kelio dalyje, arčiau kelio vidurio, pamatė, kad kažkas stovi, bet sureagavo tik po kurio laiko, ne iš karto, bandė apvažiuoti kliūtį iš kairės, išvažiuodamas į priešpriešinio judėjimo juostą, bet žmogus pasidavė dar arčiau kelio vidurio ir jis, automobilio prekiniu dešiniu sparnu, užkabino ir partrenkė pėsčiąjį. Apklausti teismo posėdyje liudytojai E. J. ir D. V. paaiškino, kad važiavo iš priešingos pusės, važiavo lėtai, nes kelias buvo slydus ir maždaug už 100 m pamatė kliūtį, matė, kad priešpriešiais atvažiuojantis automobilis bandė apvažiuoti kliūti išvažiuodamas į priepriešinę eismo juostą. Iš kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, papildomos kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolo, prie protokolų esančių plano, nuotraukų bei žemėlapių matyti, kad nuo gatvės vingio iki pėsčiojo partrenkimo vietos yra gana didelis atstumas, eismo įvykio metu buvo surastas atšvaitas, todėl laikytina, jog nukentėjusysis turėjo atšvaitą, nukentėjusysis buvo partrenktas po apšvietimo stulpu, o kaip nurodo pats kaltinamasis, gatvės apšvietimas buvo įjungtas. Pats kaltinamasis nurodo, kad, pastebėjęs kliūtį, bandė ją apvažiuoti. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros metu nėra užfiksuota jokių stabdymo žymių, todėl laikytina, jog kaltinamojo vairuojamas automobilis nestabdė. Iš eksperimento protokolo matyti, kad net važiuojant maksimaliai leistinu greičiu ir staigiai stabdant automobilį, automobilis būtų sustojęs iki kliūties. Automobilio vairavimas yra gana rizikinga veikla, todėl automobilis yra priskiriamas prie didesnio pavojaus šaltinių. Taigi valdydamas automobilį asmuo turi būti ypač atidus ir apdairus bei elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus sau ir kitiems eismo dalyviams: pasirinkti tinkamą greitį atsižvelgiant į kelio, eismo ir oro sąlygas. Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad kaltinamasis galėjo ir turėjo galimybę saugiai apvažiuoti kliūtį arba prieš ją sustoti, jeigu būtų buvęs pakankami atidus ir atsargus. Be to, V. M. neatsižvelgė į kelio ( slidi kelio danga ), meteorologinės sąlygas ( tamsus paros laikas ), nepasirinko saugaus greičio, važiavo net viršydamas leistiną maksimalų greitį. Teismas mano, kad būtent V. M. KET pažeidimai buvo priežastiniu ryšiu susiję su padariniais ( partrenkus pėsčiąjį pastarasis buvo sunkiai sužalotas ). V. M. inkriminuotų (duomenys neskelbtini) 134 p. reikalavimų esmė ta, kad vairuotojas konkrečioje situacijoje privalo pasirinkti saugų greitį, kurį lemia važiavimo sąlygos. Greičio saugumą rodo veiksmai, lemiantys vairuotojo galimybes valdyti transporto priemonę taip, kad prireikus ją sustabdytų iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Jeigu V. M. būtų laikęsis (duomenys neskelbtini) 134, 135 p. reikalavimų, t.y. pasirinkęs saugų greitį, atsižvelgdamas į važiavimo ir meteorologines sąlygas, jis būtų laiku pastebėjęs kliūtį, ją apvažiavęs ar sustabdęs automobilį ir taip išvengęs susidūrimo su pėsčiuoju, taigi nebūtų sužalojęs L. K., todėl būtent V. M. padaryti KET pažeidimai ir buvo būtinoji padarinių ( nukentėjusiojo sunkaus sveikatos sutrikdymo ) kilimo sąlyga.

V. M. padaryta nusikalstama veika yra teisingai kvalifikuota pagal LR BK 281 str. 3 d., nes V. M., vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko avarija ir šios avarijos metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata.

Byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo L. K. civilinis ieškinys, kuriuo ji prašo priteisti iš V. M. 4700 Lt turtinei žalai atlyginti ir 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Kaltinamasis V. M. su ieškiniu sutiko iš dalies, t.y. sutinka atlyginti 1200 Lt – sumą, už kuri buvo pirkti vaistai L. K. gydymui.

Civilinis atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ prašo jų atžvilgiu civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos tenkinti 17627 Lt apimtimi, o dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti kaip nepagrįstą.

Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra LR CK 6.249 str. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ( tiesioginiai nuostoliai ), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be LR CK 6.249 str., taikytinos ir LR CK 6.283 str. normos. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius šio straipsnio 1 dalyje nurodytais atvejais sudaro negautos pajamos, kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos ( gydymo, papildomo maitinimo, vaistų įsigijimo, protezavimo, sužaloto asmens priežiūros, specialių transporto priemonių įsigijimo, sužaloto asmens perkvalifikavimo išlaidos bei kitos sveikatos grąžinimui būtinos išlaidos ). Taigi pagal įstatymą, atsižvelgiant į neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos santykio pobūdį, išskiriamos dvi nuostolių ( žalos ) rūšys – tiesioginiai nuostoliai ( turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos ) ir negautos pajamos. Tiesioginė žala yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, o negautos pajamos yra žalos rūšis, kuri atsiranda kaip žalos padarymo tam tikram turtui, turtinės teisės įgyvendinimui papildomas rezultatas. Asmuo, kuris reikalauja atlyginti žalą, privalo įrodyti jam padarytų nuostolių dydį, pateikti įrodymus, patvirtinančius realią pajamų gavimo tikimybę. Nuostolių, kaip piniginės žalos išraiškos, turi būti atlyginama tiek, kiek nukentėjęs

asmuo prarado dėl neteisėtų žalą padariusio asmens veiksmų, nes toks atlyginimas atitiktų žalos kompensavimo funkciją. Didesnių, nei faktiškai asmuo patyrė, nuostolių atlyginimas reikštų tokio asmens nepagrįstą praturtėjimą. Turtinė žala padaroma, kai nukenčia asmens turtiniai ( ekonominiai ) interesai. Tiesioginė ( reali ) žala paprastai yra neteisėtų veiksmų tiesioginis rezultatas, kuris atsiranda iš karto, tiesiogiai veikiant tam tikrą objektą, pavyzdžiui, sunaikinus ar sužalojus turtą. Tokiais atvejais nukentėjusįjį būtina grąžinti į padėtį, kokia būtų buvusi, nepadarius jam žalos. Pagal įstatymą nuostolių buvimas nepreziumuojamas, todėl tiek tiesioginės, tiek netiesioginės žalos faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas ( LR CPK 178 str. ). Ieškovas prašo priteisti 4700 Lt turtinę žalą, kuri susidaro iš: 1200 Lt vaistų pirkimas, 500 Lt – papildomas maitinimas, 3000 Lt – nukentėjusiojo slauga ir priežiūra. Neginčijamai nustatyta, kad avarijos metu buvo sunkiai sutrikdyta nukentėjusiojo L. K. sveikata, jis yra nedarbingas – nustatytas 20 proc. darbingumas. Iš prie ieškinio pateiktų kvitų ( t. 1 b.l. 162 ) matyti, kad vaistų ir kitų būtinų priemonių pirkimui buvo išleista 1200 Lt. Kaltinamasis sutinka atlyginti nukentėjusiajam padarytą 1200 Lt žalą. Tuo tarpu, kaip jau buvo minėta, atlyginama tik įrodymais pagrįsta žala. Taip pat nukentėjusysis nedetalizavo išlaidų už papildomą maistą, nėra pateikta įrodymų, jog buvo pirktas papildomas maistas, ir, kad papildomas maistas buvo būtinas. Pažymima ir tai, kad nėra pateikta jokių įrodymų dėl prašomų priteisti slaugos išlaidų ir papildomos slaugos būtinumo, nes L. K. buvo gydomas stacionare, kur yra užtikrinama slauga. O išlaidos kurui dėl nukentėjusiojo L. K. artimųjų jo lankymo ligoninėje nelaikytinos nukentėjusiojo sveikatos grąžinimo būtinosiomis išlaidomis LR CK 6.283 str. prasme. Todėl ieškinys dalyje dėl 500 Lt išlaidų papildomam maitinimui ir 3000 Lt išlaidų nukentėjusiojo slaugai ir priežiūrai negali būti patenkintas.

LR CK 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. LR CK 6.250 str. 2 d. išvardyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai, pagal kuriuos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstama veika sukeltas pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas, nustatydamas konkretų neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, kurios mažina ar didina žalos atlyginimą, bei argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėmis, vertinti jų visumą. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad V. M. padarė LR BK 281 str. 3 d. numatytą neatsargų nusikaltimą, kurio padariniai – nukentėjusiajam buvo sunkiai sutrikdyta sveikata dėl daugybinių kaukolės skliauto kairės pusės, pamato ( vidurinės duobės kairės ) lūžių, daugybinių blauzdų abiejų kojų kaulų lūžių, dešinio raktikaulio, dešinio dilbio laukų lūžių, kairio žastikaulio lūžio, trauminio šoko, potrauminės cerebrinės komos. Po eismo įvykio nukentėjusysis ilgą laiką gydėsi ligoninėje ir namuose, kentė skausmus, jam yra amputuota kairė blauzda. Nukentėjusysis neteko 80 proc. darbingumo, ateityje turės ribotas galimybes įsidarbinti, be to, apribotas jo gyvenimo visavertiškumas, bendravimo galimybės. Taip pat neabejotina, kad po įvykio L. K. patyrė didelių dvasinių išgyvenimų, išliko neigiamos pasekmės. Nustatant atlygintinos žalos dydį teismas vertina ir tai, kad kaltinamasis V. M. nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, taip pat jo turtinę padėtį ( nedirba, yra jauno amžiaus ). Teismas pripažįsta ir tai, kad pats nukentėjusysis nebuvo itin atidus ir atsakingas, nes tamsiu paros metu, būdamas neblaivus ( nustatytas 2,45 prom. girtumo laipsnis ) ėjo važiuojama kelio dalimi. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, pažeistų vertybių svarbą, skirtingų interesų pusiausvyrą bei atsižvelgiant į bylos aplinkybes, turinčias reikšmės šiam klausimui išspręsti teisingai, taip pat vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais bei teismų praktika šios kategorijos bylose, t.y. nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, mano, kad nukentėjusiojo prašoma neturtinės žalos suma yra aiškiai per didelė, neatitinka teismų praktikos, todėl ji sumažinama iki 40000 Lt. LR CK 6.254 str. 1 d. numato, kad įstatymų ar sutarties numatytais atvejais civilinė atsakomybė gali būti draudžiama sudarant civilinės atsakomybės draudimo sutartį. Šio straipsnio 2 d. numato, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis V. M. avariją padarė vairuodamas automobilį Volvo V70, v.n. (duomenys neskelbtini). Vairuotojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta AB „Lietuvos draudimas“ ( t. 1 b.l. 105 ). LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1 d. 3 p. numato maksimalią neturtinės žalos draudimo sumą – 5000 EUR ( 17264 Lt ). Šią sumą nukentėjusiajam sutinka atlyginti AB „Lietuvos draudimas“. Todėl likusi nustatyta neturtinės žalos dalis - 22373 Lt ( 40000 – 17264 ) priteisiama iš kalto asmens V. M..

Skiriant kaltinamajam V. M. bausmę teismas atsižvelgia į kaltinamojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį bei pavojingumą visuomenei laipsnį. Kaltinamasis padarė neatsargų nusikaltimą, jis anksčiau teistas nebuvo, atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nėra, jis yra jauno amžiaus, nedirba. Po nusikalstamos veikos padarymo jis buvo baustas administracine tvarka už KET pažeidimus ir jam yra atimta teisė vairuoti transporto priemones. Esant tokioms aplinkybėms teismas skiria V. M. bausmę sankcijos ribose.

Nagrinėjant bylą teismas turėjo 34,50 Lt išlaidų, kurios priteistinos iš kaltinamojo valstybės naudai ( LR BPK 105 str. ).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t.y. įpakavimas, kuriame yra nukentėjusiajam L. K. priklausantys daiktai: du batai, dvi pirštinės, kepurė, atšvaitas, polietileninis maišelis, grąžintini nukentėjusiojo atstovei R. B., o įpakavimas, kuriame yra suplėšytos kelnės ir paltas – sunaikintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis LR BPK 304, 305, 307, 308 str., teismas

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 3 d. ir nuteisti jį bauda 40 MGL ( 5200 Lt ) dydžio, kuri turi būti sumokėta per 5 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo V. M. paskirtą kardomąją priemonę rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti nepakeistą, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

L. K. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti: iš AB „Lietuvos draudimas“ L. K. naudai 17627 Lt ( septyniolika tūkstančių šešis šimtus dvidešimt septynis Lt ) neturtinei žalai atlyginti; iš V. M. L. K. naudai 22373 Lt ( dvidešimt du tūkstančius tris šimtus septyniasdešimt tris Lt ) neturtinei žalai ir 1200 Lt ( vieną tūkstantį du šimtus Lt ) turtinei žalai atlyginti. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš V. M. 34,50 Lt ( trisdešimt keturis Lt 50 ct ) teismo turėtų išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiojo L. K. atstovei R. B. įpakavimą, saugomą Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK, kuriame yra: du batai, dvi pirštinės, kepurė, atšvaitas, polietileninis maišelis. Nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti įpakavimą, saugomą Vilniaus apskrities VPK Švenčionių r. PK, kuriame yra: kelnės ir paltas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Švenčionių rajono apylinkės teismą.

Teisėjas Anatolij Januševskij