Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Viktoro Kažio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Violetos Ražinskaitės, Lino Žukausko,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir nuteistojo M. J. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio, kuriuo M. J. pripažintas kaltu ir nuteistas:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme 3(trejiems) metams 6 mėnesiams;

- pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams 6 mėnesiams.

M. J. taip pat pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos dalinio bausmių sudėjimo būdu, ir M. J. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 4 (keturiems) metams.

Pritaikius Lietuvos Respublikos BK 75 straipsnio nuostatas, M. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo neišvykti iš gyvenamosios vietos (Kauno miesto) ribų ir tęsti darbą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. M. J. nuteistas už tai, kad pasisavino jam patikėtą bei jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, panaudodamas suklastotus tikrus dokumentus, bei apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Nusikalstamos veikos padarytos esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: M. J., būdamas UAB „Š. M. Į.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vienintelis akcininkas bei pagal 2007-06-29 darbo sutartį Nr. 3 dirbdamas bendrovės generaliniu direktoriumi, būdamas materialiai atsakingas už grynųjų pinigų, išduotų ūkio išlaidoms, panaudojimą ir pagal užimamas pareigas turėdamas teisę disponuoti bendrovės sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis bei duoti nurodymus dėl jų panaudojimo, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, siekdamas asmeninės turtinės naudos, dalį jam pagal avansinę apyskaitą išduotų grynųjų pinigų panaudojo asmeninėms reikmėms, apmokėdamas savo naudai pirktas prekes ir paslaugas. Savo reikmėms pirktų prekių ir paslaugų išlaidų pateisinimui, kartu su tą mėnesį bendrovės pirktų prekių ir paslaugų įgijimą patvirtinančiais dokumentais, prie avansinių apyskaitų pateikdavo suklastotas PVM sąskaitas-faktūras, t. y. dokumentus, kuriuose buvo nurodoma, kad šios prekės ir paslaugos suteiktos UAB „Š. M. Į.“ ir tokiu būdu bendrovės vardu, atliekant bankinius pavedimus iš bendrovės sąskaitos, apmokėdavo už savo naudai įgytas prekes ir paslaugas bei asmeninį įsiskolinimą, o būtent:

- 2008-07-05 iš A. P. firmos „Aukso gija”, esančios (duomenys neskelbtini), savo reikmėms įsigijęs du aukso žiedus ir dėžutę, bendros 4 545 Lt (1 316,32 EUR) vertės, apmokėjo 2008-07-05 UAB ,,Š. M. Į.“ piniginėmis lėšomis, grynais pagal kvitą Nr. 7354/3, o žinomai suklastotą tikrą dokumentą - PVM sąskaitą-faktūrą Nr. AG 2008006, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad šią prekę neva įgijo UAB ,,Š. M. Į.“, ne vėliau kaip 2008-07-31 pateikė UAB „Š. M. Į.“ vyr. buhalterei įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir pridėti prie 2008 m. liepos mėn. avansinės apyskaitos.

- 2008-07-09 UAB ,,Š. M. Į.“ piniginėmis lėšomis, grynais pagal kvitą Nr. 1649, M. J. sumokėjo UAB „Fortūnos žiedas“, esančiai (duomenys neskelbtini) - 350 Lt (101,22 EUR) už transporto paslaugas, suteiktas savo vestuvių dieną, o žinomai suklastotą tikrą dokumentą - PVM sąskaitą-faktūrą AN8 Nr. 0000704, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad šią paslaugą įgijo UAB ,,Š. M. Į.“, savo išlaidoms pateisinti ne vėliau kaip 2008-07-31 pateikė UAB „Š. M. Į.“ vyr. buhalterei įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą ir pridėti prie 2008 m. liepos mėn. avansinės apyskaitos.

1.1. Taip pat, tęsdamas nusikalstamą veiką, M. J. nurodė iš bendrovės sąskaitos atlikti mokėjimo pavedimus už svečių maitinimą jo vestuvių pokylio, vykusio 2008-07-11, restorane „Gralis”, esančiame (duomenys neskelbtini), metu, o būtent:

- 2008-08-11 mokėjimo pavedimu Nr. 390 pervesta 2000 Lt (579,24 EUR).

1.2. Patirtoms išlaidoms pateisinti, ne vėliau kaip 2008-07-31, UAB „Š. M. Į.“ vyr. buhalterei, turint tikslą įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, pateikė žinomai suklastotą tikrą dokumentą - UAB „Rifas“, esančios (duomenys neskelbtini), 2008-07-11 išduotą PVM sąskaitą-faktūrą RIF 1572, 12360,50 Lt (3 579,85 EUR) sumai už svečių maitinimą, kurioje įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys apie tai, kad ši paslauga suteikta UAB ,,Š. M. Į.“.

1.3. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. J. nurodė iš bendrovės sąskaitos atlikti mokėjimo pavedimą už jo vestuvių pokylio, vykusio restorane „Gralis“, adresu (duomenys neskelbtini), pravedimą ir 2008-07-11 mokėjimo pavedimu Nr. 326 į R. K. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, buvo pervesta 2 000 litų (579,24 EUR).

1.4. Tęsdamas nusikalstamą veiką, M. J. nurodė iš bendrovės sąskaitos atlikti mokėjimo pavedimą padengiant asmeninę jo skolą T. J. ir 2008-07-16 mokėjimo pavedimu Nr. 336 į T. J. priklausančią sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią SEB banke, buvo pervesta 1 000 litų (289,62 EUR).

1.5. M. J., nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, kaip atskaitingas asmuo pagal avansines apyskaitas, iš UAB „Š. M. Į.“ būdamas gavęs 210 172,22 Lt (60 870,08 EUR) grynųjų pinigų, atsiskaitė tik už 159 490,29 Lt (46 191,58 EUR) sumos panaudojimą, t. y.:

- 74 400,00 Lt (17 629,19 EUR) grąžino į bendrovės „Š. M. Į.” kasą kaip nepanaudotą avansą,

- 20 651,00 Lt (5980,94 EUR) įnešė į bendrovės einamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke,

- 64 439,29 Lt (18 662,91 EUR) sumai pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus, o likusią 58 409,17 Lt (16 916,46 EUR) sumą pasisavino, tokiu būdu M. J. pasisavino jam patikėtą svetimą, UAB ,,Š. M. Į.“ priklausantį didelės vertės turtą.

1.6. Be to, M. J. nuteistas už tai, kad tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą. Nusikalstama veika padaryta esant šioms teismo nustatytoms aplinkybėms: M. J., būdamas UAB „Š. M. Į.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos (duomenys neskelbtini), vienintelis akcininkas ir pagal 2007-06-29 darbo sutartį Nr. 3, dirbdamas bendrovės generalinis direktorius, pagal 2001 m. lapkričio 16 d. Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatas, numatančias, kad „už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, užimamų pareigų pagrindų būdamas atsakingas už UAB „Š. M. Į.“ buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, UAB „Š. M. Į.“ vyr. buhalterei, dirbančiai adresu (duomenys neskelbtini), nežinančiai apie jo nusikalstamus ketinimus, turint tikslą įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, pateikė žinomai suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad prekes ir paslaugas įsigijo UAB ,,Š. M. Į.“, o būtent:

- UAB „Broksita“ 2008-03-27 PVM sąskaitą-faktūrą BROK Nr. 045270 - 2300 Lt (666,13 EUR) sumai;

- 2008-06-15 UAB „Rifas“ sutartį Nr. 080711;

- A. P. firmos ,,Aukso gija“ 2008-07-05 PVM sąskaitą-faktūrą AG 2008006 - 4545 Lt (1316,32) sumai;

- UAB ,,Fortūnos žiedas“ 2008-07-09 PVM sąskaitą-faktūrą AN8 Nr. 0000704 - 350 Lt (101,37 EUR) sumai;

- UAB ,,Rifas“ 2008-07-11 PVM sąskaitą-faktūrą RIF Nr. 1572, - 12360,50 Lt (3579,85 EUR) sumai;

- UAB „Rimvirita“ 2007-07-11 PVM sąskaitą-faktūrą VIR Nr. 1001538 - 750 Lt (217,22 EUR) sumai;

- UAB „Pro sprendimai“ 2008-08-06 PVM sąskaitą-faktūrą PRO 657 - 2360 Lt (683,50 EUR) sumai, dėl kurių buvo padidintos įmonės veiklos sąnaudos.

4. Teismo posėdyje dalyvavęs nuteistasis ir jo gynėjas prašė M. J. ir Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašė Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo M. J. apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

5. Vilniaus apygardos prokuratūros prokurorės ir nuteistojo M. J. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

6. Pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą arba jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Pagal Lietuvos Respublikos BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Turto pasisavinimas (BK 183 straipsnis) – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto (turtinės teisės) savininkui arba teisėtam valdytojui. Turto pasisavinimo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą ar turtinę teisę paverčia savo turtu, tačiau turto ar turtinės teisės savininkui ar teisėtam valdytojui už šį turtą ar turtinę teisę nėra atlyginama arba atlyginama aiškiai neteisingai. Turtas laikomas svetimas, kai jis kaltininkui nepriklauso nuosavybės teise. Teismų praktikoje pripažįstama, kad akcinės bendrovės turtas jos akcijų turėtojui ir net vieninteliam akcininkui yra svetimas, akcininkai neturi turtinės teisės valdyti, naudoti ir disponuoti įmonės turtu kaip nuosavu. Taigi vien asmens einamos pareigos bendrovėje nesuteikia jam teisės disponuoti įmonės turtu kaip savo. UAB vadovo ir net vienintelio akcininko veiksmai netinkamai disponuojant įmonės turtu tam tikromis aplinkybėmis gali būti kvalifikuojami kaip svetimo turto ar turtinės teisės iššvaistymas. Ši nuostata pagrįsta UAB, kaip ribotos civilinės atsakomybės asmens, teisiniu statusu ir nuostata, kad bendrovės turtas yra atskirtas nuo šio juridinio asmens dalyvių, taip pat ir vienintelio akcijų savininko, turto. Kita vertus, netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla visų pirma suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas, todėl, taikant baudžiamąją atsakomybę už netinkamą bendrovės turto panaudojimą, svarbu įsitikinti, kad bendrovės vadovo veiksmai akivaizdžiai peržengė civilinės atsakomybės ribas. Esminis turto pasisavinimo požymis, skiriantis šią nusikalstamą veiką nuo kitų nusikalstamų veikų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, yra tai, kad šią veiką padaro asmuo, kuris dėl einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu turi teisiškai apibrėžtus įgaliojimus pasisavinamo turto atžvilgiu. Šiuo atveju dėl to, kad kaltininkas su jam patikėtu (buvusiu jo žinioje) turtu (turtine teise) pradeda elgtis kaip su nuosavu ir taip pažeidžia jam suteiktus įgaliojimus, toks turtas (turtinė teisė) iš teisėto kaltininko valdymo pereina į jo neteisėtą valdymą, t. y. faktiškai yra pasisavinamas. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis ir (ar) disponuoti savo nuožiūra, taip padarant žalos turto savininkui ar teisėtam valdytojui. Tolesni kaltininko veiksmai su svetimu turtu (padovanojimas, pardavimas ir pan.) šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Subjektyvusis turto pasisavinimo požymis yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. nustačius, kad kaltininkas supranta, jog jam patikėtą ar žinioje esantį turtą ar turtinę teisę neteisėtai paverčia savo turtu ar turtine teise, numato, kad dėl to savininkas ar teisėtas valdytojas šio turto ar turtinės teisės neteks, ir nori šių padarinių. Apie kaltės turinį sprendžiama atsižvelgus į įvairias objektyvias byloje nustatytas ir teismo išnagrinėtas aplinkybes: kaip kaltininkas elgėsi su jam patikėtu ar žinioje buvusiu turtu (kokios operacijos su turtu buvo atliktos, ar jos pagrįstos finansiniais dokumentais, ar nustatytas dokumentų klastojimo faktas, ar turtas naudotas įmonės ar asmeninėms reikmėms, ar įmonė dirbo pelningai, ar buvo padengiami įmonės įsiskolinimai ir pan.); ar įmonei buvo padaryta žalos ir kt.

6.1. Tačiau ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai atitinka turto pasisavinimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje, sudėties požymius, veika pripažįstama nusikalstama. Veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme numatytos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga. Kiekvienu atveju turi būti įvertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas veiką pripažinti nusikalstama, ar ji pagal savo pavojingumą laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (administraciniu, drausminiu nusižengimu, civiliniu deliktu). Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuostatą, jog nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius, administracinius, mokestinius ar kitus ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams, administraciniams, mokestiniams ar kitiems teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse yra suprantama kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima.

6.3. Baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Patikėto ar kaltininko žinioje perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipti baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

7. M. J. nuteisimas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį susideda iš dviejų dalių, o būtent, kad dalį jam pagal avansinę apyskaitą išduotų grynųjų pinigų panaudojo asmeninėms reikmėms, apmokėdamas savo naudai pirktas prekes ir paslaugas iš viso už 8 762,45 Eur (du vestuvinius aukso žiedus ir dėžutę, už transporto paslaugas, suteiktas M. J. vestuvių dieną, už M. J. vestuvių svečių maitinimą restorane „Gralis”, už jo vestuvių pokylio, vykusio restorane „Gralis“, pravedimą, taip pat padengta asmeninė M. J. skola T. J.) bei, kad M. J. pagal avansines apyskaitas iš UAB „Š. M. Į.“ būdamas gavęs 210 172,22 Lt (60 870,08 EUR) grynųjų pinigų, neatsiskaitė už 58 409,17 Lt (16 916,46 EUR) sumos panaudojimą, nepateikė išlaidas pagrindžiančių dokumentų.

7.1. Nuteistasis M. J. teisiamajame posėdyje pripažino, kad PVM sąskaitas-faktūras už išlaidas, patirtas M. J. vestuvių metu, įtraukė į UAB „Š. M. Į.“ buhalterinę apskaitą bei apmokėjo iš įmonės piniginių lėšų. Tačiau nuteistasis neigė savo kaltę dėl 58 409,17 Lt, gautų pagal avansinę apyskaitą, pasisavinimo, tvirtino panaudojęs šiuos pinigus įmonės veiklai bei pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose pateikė dokumentus, patvirtinančius šių pinigų panaudojimą įmonės naudai.

7.2. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas VMI darbuotojams nustačius UAB „Š. M. Į.“, kurios vienintelis akcininkas bei generalinis direktorius buvo M. J., buhalterinės apskaitos tvarkymo ir mokestinius pažeidimus. Iš Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos ir 2010-09-10 specialisto išvados matyti, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos sumos už M. J. naudai pirktas prekes ir paslaugas buvo nurašytos į įmonės veiklos sąnaudas. Tačiau nė vienas viešosios ar privatinės teisės aktas nenumato draudimų įmonei apmokėti už įmonės darbuotojams suteiktas paslaugas ar prekes, tačiau jos turi būti suderintos su mokesčių teisės reikalavimais. Tokios įmonės išlaidos turėtų būti įtrauktos į išlaidas privatiems poreikiams tenkinti bei už jas turėtų būti paskaičiuoti mokesčiai, o neturėtų būti įtrauktos į įmonės veiklos sąnaudas. Nustatęs įmonės išlaidoms ir jų įforminimui keliamų reikalavimų pažeidimą, neleidžiamus atskaitymus ir atitinkamą nepagrįstą mokestinę naudą, mokesčių administratorius, taikydamas atitinkamas Mokesčių administravimo įstatymo normas, tinkamai apmokestina mokesčių mokėtoją, skiria delspinigius ir baudą. Taigi netinkamas įmonės išlaidų įforminimas versle pirmiausia traktuojamas kaip mokestinis ir apskaitos pažeidimas, tačiau ne kaip nusikalstamas įmonės turto pasisavinimas. Tai patvirtino ir apeliacinės instancijos teisme apklausta specialistė Irena Bagdžiūnienė, kad M. J. įmonėje atlikus operatyvinį patikrinimą buvo nustatyti tam tikri taisyklių pažeidimai, o būtent, kad M. J. asmenines išlaidas (vestuvių išlaidas) įtraukė į įmonės gamybines išlaidas (panaudotas įmonės veiklai). Todėl M. J. buvo nustatytas terminas pasitaisyti, pakoreguoti deklaraciją, patirtas nurodytas išlaidas įtraukti prie išlaidų, panaudotų privatiems poreikiams tenkinti, bei susimokėti už šias išlaidas mokesčius. Taip pat Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymoje nurodyta, kad M. J. už UAB „Š. M. Į.“ patikrinimo metu nustatytus pažeidimus buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 172 straipsnio 1 dalį (Komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimas), 173¹ straipsnio 1 dalį (Buhalterinės ūkinių operacijų apskaitos taisyklių pažeidimas) (T. 5, b. l. 22-28). Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad netinkamas M. J. naudai pirktų prekių ir paslaugų įforminimas kaip įmonės veiklos sąnaudas vertinamas tik kaip mokesčių teisės ir apskaitos taisyklių pažeidimai.

7.3. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis M. J. pateikė 9 kasos išlaidų orderius 55 850 Lt sumai norėdamas pagrįsti avansinėje apyskaitoje įrašytų pinigų panaudojimą. Atsižvelgiant į tai, kad ankstesnių tyrimų metų šie kasos išlaidų orderiai nebuvo vertinti, apeliacinės instancijos teisme buvo paskirtas papildomas UAB „Š. M. Į.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimas. 2017-05-23 specialisto išvadoje nurodyta, kad M. J., kaip atskaitingo asmens, 2008-01-01 dienai nepanaudotų avansų likutis sudarė 7 727,24 Lt. Laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 jis, kaip atskaitingas asmuo, iš UAB „Š. M. Į.“ gavo 210 172,22 Lt grynųjų pinigų, atsiskaitė už 159 490,29 Lt sumos panaudojimą, iš kurių 74 400,00 Lt (14 atvejų) grąžino į bendrovės kasą kaip nepanaudotus avansus, 20 651,00 Lt (1 atvejis) įnešė į bendrovės sąskaitą AB „SEB banke“ bei 64 439,29 Lt avansinėse apyskaitose įrašytoms išlaidoms pateikė išlaidas pagrindžiančius dokumentus. Todėl 2008-12-31 dienai M. J. liko skolingas bendrovei 58 409,17 Lt (7 727,24 + 210 172,22 – 159 490,29 = 58 409,17 Lt). Šis likutis yra nurodytas atskaitingo asmens M. J. 2008 m. gruodžio mėn. avansinėje apyskaitoje. M. J. apeliacinės instancijos teisme pateikti 9 kasos išlaidų orderiai, yra kasos išlaidų apskaitos dokumentai. Minėtuose 9 kasos išlaidų orderiuose nurodyta 55 850,00 Lt išlaidų suma, neapskaityta UAB „Š. M. Į.“ kasos knygoje išlaidų dalyje ir atitinkamuose buhalterinės apskaitos registruose. Įvertinus pagal 9 kasos išlaidų orderius patirtas išlaidas 55 850,00 Lt suma galima būtų padidinti UAB „Š. M. Į.“ 2008 m. kasos išlaidas, ir sumažinti bendrovės kasos pinigų likutį. Kasos pinigų likutis 2008-12-31 dienai sudarytų 171 428,04 Lt (pinigų likutis bendrovės kasoje 2008-12-31 dienai sudarė 227 278,04 Lt; 227 278,04 - 55 850,00 = 171 428,04 Lt). Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000-02-17 nutarimu Nr. 179 patvirtintose kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklėse numatyta, kad pagal kasos išlaidų orderį iš įmonės kasos išmokami grynieji pinigai yra apskaitomi kasos knygoje išlaidų dalyje ir nenumatyta, kad kasos išlaidų orderis, pagal kurį grynieji pinigai būtų išmokėti fiziniams asmenims iš bendrovės kasos, gali būti atskaitingo asmens pinigų sumokėjimo įrodymo dokumentu. Todėl, minėtų 9 kasos išlaidų orderių, kuriais M. J. pagrindžia UAB „Š. M. Į.“ 2008 metais grynais pinigais turėtas 55 850,00 Lt išlaidas, įtraukimas į bendrovės buhalterinę apskaitą nekeistų ankstesnių specialisto išvadų dalyje dėl nepateisintų 58 409,17 Lt piniginių lėšų kiekio pagal M. J. 2008 m. avansines apyskaitas.

7.4. Specialistas A. Ilgevičius apeliacinės instancijos teisme paaiškino, kad M. J. naujai pateikti kasos išlaidų orderiai ankstesnėse specialistų išvadose nebuvo vertinami. M. J. pagal avansinę apyskaitą paėmė pinigus išgrynindamas juos iš įmonės banko sąskaitos, šie pinigai nebuvo paimti iš įmonės kasos, todėl jų panaudojimas negali būti pateisinamas kasos išlaidų orderiais. Dokumentai, pateisinantys pinigų, gautų pagal avanso apyskaitą, panaudojimą, gali būti įvairūs dokumentai, pvz., jei sumokama juridiniams asmenims, tai kitos įmonės išduotas kasos pajamų orderio kvitas, kasos čekiai, PVM sąskaitos-faktūros, pinigų įnešimo į banką kvitas, jei sumokama fiziniams asmenims – laisvos formos dokumentai. Norint pateisinti grynų pinigų išmokėjimą iš kasos, reikėjo įforminti avanso grąžinimą į įmonės kasą, tačiau to nebuvo padaryta. Atsižvelgiant į tai, specialistas padarė išvadą, kad M. J. pagal naujai pateiktus kasos išlaidų orderius už atliktus darbus sumokėjo iš įmonės kasos, todėl sumažino įmonės kasos likutį, o ne M. J. įsiskolinimą pagal avansinę apyskaitą.

7.5. Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant turto iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant įmonės turtu buvo padaryta turtinė žala turto ar turtinės teisės savininkui arba teisėtam valdytojui. Turtinė žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis. Pavyzdžiui, buhalterinė apskaita gali būti tvarkoma apgaulingai, siekiant gauti neįtrauktų į apskaitą grynųjų pinigų, kurie panaudojami bendrovės reikmėms tenkinti (perkama bendrovės veiklai reikalinga įranga, medžiagos, atsiskaitoma už bendrovei suteiktas paslaugas ir pan.). Nors šiais pinigais disponuojama neteisėtai, tačiau tokiu disponavimu turtinė žala bendrovei nepadaroma ir paprastai tai negali būti laikoma turto pasisavinimu Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio prasme. Tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas. Dėl to duomenys, rodantys, kad paimti pinigai buvo panaudoti įmonės reikmėms arba jų paėmimas turėjo kitokią prasmę ir iš tikrųjų žalos įmonei nepadarė, turi būti ištirti ir įvertinti.

7.6. Nuteistasis M. J. apeliacinės instancijos teisme parodė, kad pagal avansinę apyskaitą gautų pinigų panaudojimą įformino netinkamais dokumentais – 9 kasos išlaidų orderiais dėl buhalterijos vedimo taisyklių nežinojimo. Specialistas A. Ilgevičius apeliacinės instancijos teisme sutiko, kad galėjo būti taip, kaip nurodė nuteistasis, tačiau reikėjo įforminti pinigų, gautų pagal avansinę apyskaitą, grąžinimą į įmonės kasą, o paskui išrašyti kasos išlaidų orderius, tada nebūtų jokio pažeidimo, bet šiuo atveju trūksta dokumento dėl avanso grąžinimo į įmonės kasą. Tačiau vien tik netinkamas patirtų išlaidų buhalterinis įforminimas, formalus pažeidimas, negali būti laikomas turto pasisavinimu Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio prasme. Įmonėje niekada nebuvo atliekama inventorizacija, todėl negalima nustatyti kiek tuo metu įmonės kasoje realiai buvo pinigų. Nuteistasis M. J. taip pat negalėjo nurodyti, kiek 2008 metų pabaigoje įmonės kasoje realiai buvo pinigų, bet, anot nuteistojo, tokio dydžio įmonės kasos likutis, kurį nurodė specialistas, negalėjo būti, nes praktiškai niekada nebūdavo pinigų. Šiuo metu nėra galimybės nustatyti, ar M. J. šiuos pinigus išleido iš kasos ar iš avansinės apyskaitos. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta, kad UAB „Š. M. Į.“ dėl įmonės vadovo veiksmų taptų nemokia, patirtų bankrotą ir kad kreditoriai dėl to patirtų žalą, atvirkščiai, įmonė ir toliau vykdė bendrovės įstatuose numatytą veiklą. Atsižvelgiant į tai, kad visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai, byloje lieka nepaneigta M. J. versija, jog M. J. pagal avansinę apyskaitą gautų pinigų panaudojimą įformino netinkamais dokumentais – 9 kasos išlaidų orderiais dėl buhalterijos vedimo taisyklių nežinojimo. Laikytina, kad M. J. 9 kasos išlaidų orderiais pateisino 55 850,00 Lt sumos panaudojimą įmonės naudai iš 58 409,17 Lt sumos, nurodytos avansinėje apyskaitoje.

7.7. 2014-06-12 specialisto išvadoje nurodyta, kad kadangi 20 000 Lt Trakų istorijos muziejui pagal 2009-03-25 negyvenamųjų patalpų nuomos sutartį už Trakų pilies patalpų nuomą pagal kasos pajamų orderius (5 000 Lt pagal 2010-01-14 kasos pajamų orderį serija TIM Nr. 2140; 15 000 Lt pagal 2010-07-07 kasos pajamų orderį serija TIM Nr. 3366) Trakų istorijos muziejui grynais pinigais sumokėjo UAB „Š. M. Į.“ direktorius M. J., šia 20 000 Lt suma mažintinas jo, kaip atskaitingo asmens, įsiskolinimas UAB „Š. M. Į.“. Specialistas A. Ilgevičius teisiamajame posėdyje paaiškino, kad mažintina M. J. skola už 2009 metus, nes buvo sumokėta 2010 metais pagal 2009 metų sutartį. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo mažinti M. J. įsiskolinimo 20 000 Lt suma pagal avansinę apyskaitą už 2008 metus, nes 20000 Lt buvo sumokėti 2010 metais.

7.8. Byloje liko nepateisintas 2 559,17 Lt sumos, nurodytos avansinėje apyskaitoje, panaudojimas. Atsižvelgiant į tai, M. J. nusikalstama veika perkvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį. M. J. buvo kaltinamas laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31 padaręs turto pasisavinimą. Lietuvos Respublikos BK 95 straipsnio 1 dalies 1 punkto b. p. p. (2004-07-05 įstatymu Nr. IX-2314 redakcijoje), buvo numatyta, kad asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis, jeigu praėję penkeri metai, kai padarytas nesunkus tyčinis nusikaltimas. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. J. nebuvo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ar teismo, iki šiame straipsnyje nurodytų terminų pabaigos nepadarė naujos nusikalstamos veikos. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad M. J. atžvilgiu negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nes senaties terminas baigėsi 2013-12-31. Baudžiamoji byla M. J. atžvilgiu pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį nutraukiama suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8.1. Pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kad pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Nors Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnyje esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento egzistavimas, o veikos pavojingumas preziumuojamas. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Veikos pavojingumo nustatymo reikalavimas siejamas su tuo, kad baudžiamoji teisė nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą, taigi ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu.

8.2. Byloje nustatyta, kad PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos prekės ir paslaugos buvo realiai suteiktos, nors jas įsigijo ne UAB „Š. M. Į.“, o M. J. – įmonės vienintelis akcininkas ir generalinis direktorius, tenkindamas savo asmeninius poreikius. Vien tik į PVM sąskaitas-faktūras fakto įrašymas, kad prekių ir paslaugų pirkėjas yra UAB „Š. M. Į.“, nepažeidžia fizinių ar juridinių asmenų teisių ir nesukelia minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, šiuo atveju tokie veiksmai nelaikomi pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes, kaip jau minėta anksčiau, nė vienas viešosios ar privatinės teisės aktas nenumato draudimų įmonei apmokėti už įmonės darbuotojams suteiktas paslaugas ar prekes, tačiau jos turi būti suderintos su mokesčių teisės reikalavimais. Šiose PVM sąskaitose-faktūrose nurodytos sumos už M. J. naudai pirktas prekes ir paslaugas turėjo būti nurašytos ne į įmonės veiklos sąnaudas, o prie išlaidų privatiems poreikiams tenkinti bei už jas turėtų būti paskaičiuoti mokesčiai. Netinkamas M. J. naudai pirktų prekių ir paslaugų įforminimas kaip įmonės veiklos sąnaudas vertinamas tik kaip mokesčių teisės ir apskaitos taisyklių pažeidimai. Tokių M. J. veiksmų negalima laikyti dokumentų klastojimo Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalies prasme.

8.3. Nors prokurorė ir nuteistasis apeliaciniuose skunduose prašo nutraukti bylą pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, nes suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminas, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2016 m. birželio 27 d. Nr. KT19-N10/2016 nutarime nurodyta, kad tuo atveju, kai, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nustatoma, kad kaltinamasis nepagrįstai buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, turi būti priimamas išteisinamasis nuosprendis. Atsižvelgiant į tai, M. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinamas, nesant jo veiksmuose šio nusikaltimo požymių.

8.4. Be to, M. J. nuteistas už tai, kad tyčia apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, kurios vienas iš epizodų pasireiškė tuo, kad M. J. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, UAB „Š. M. Į.“ vyr. buhalterei, dirbančiai adresu Krokuvos g. 1-14, Vilniuje, nežinančiai apie jo nusikalstamus ketinimus, turint tikslą įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, pateikė žinomai suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad prekes ir paslaugas įsigijo UAB ,,Š. M. Į.“, o būtent: UAB „Broksita“ 2008-03-27 PVM sąskaitą-faktūrą BROK Nr. 045270 – 2 300 Lt (666,13 EUR) sumai; 2008-06-15 UAB „Rifas“ sutartį Nr. 080711; A. P. firmos ,,Aukso gija“ 2008-07-05 PVM sąskaitą-faktūrą AG 2008006 – 4 545 Lt (1 316,32 EUR) sumai; UAB ,,Fortūnos žiedas“ 2008-07-09 PVM sąskaitą-faktūrą AN8 Nr. 0000704 - 350 Lt (101,37 EUR) sumai; UAB ,,Rifas“ 2008-07-11 PVM sąskaitą-faktūrą RIF Nr. 1572 - 12 360,50 Lt (3 579,85 EUR) sumai; UAB „Rimvirita“ 2007-07-11 PVM sąskaitą-faktūrą VIR Nr. 1001538 - 750 Lt (217,22 EUR) sumai; UAB „Pro sprendimai“ 2008-08-06 PVM sąskaitą-faktūrą PRO 657 – 2 360 Lt (683,50 EUR) sumai, dėl kurių buvo padidintos įmonės veiklos sąnaudos.

8.5. M. J. išteisinus dėl dokumentų klastojimo, nurodytų prie turto pasisavinimo, minėti dokumentai, kaip suklastoti, šalintini ir iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, o būtent, A. P. firmos ,,Aukso gija“ 2008-07-05 PVM sąskaita-faktūra AG 2008006 – 4 545 Lt (1 316,32 EUR) sumai; UAB ,,Fortūnos žiedas“ 2008-07-09 PVM sąskaita-faktūra AN8 Nr. 0000704 - 350 Lt (101,37 EUR) sumai; UAB ,,Rifas“ 2008-07-11 PVM sąskaita-faktūra RIF Nr. 1572, - 12 360,50 Lt (3 579,85 EUR) sumai.

9.1. Pagal Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (Lietuvos Respublikos BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

9.2. Nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta ne tik laisvės atėmimo bausmė iki ketverių metų, bet ir alternatyvios laisvės atėmimui bausmės - bauda arba areštas. Pirmosios instancijos teismas M. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį paskyrė laisvės atėmimo bausmę 1 (vieneriems) metams.

9.3. Nuteistasis M. J. apeliaciniame skunde ginčija teismo nustatytą aplinkybę, kad Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos darymo metu jis buvo teistas.

9.4. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. vasario 2 d. baudžiamuoju įsakymu M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 223 straipsnio 1 dalį 10 MGL – 1 300 Lt bauda, t. y. buvo nuteistas po šioje byloje nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo. Atsižvelgiant į tai, negalima laikyti, kad Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos darymo metu (2008 metai) M. J. buvo teistas.

9.5. Byloje M. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus M. J. asmenybę (iki nusikalstamos veikos padarymo nebuvo teistas, baustas administracine tvarka, tačiau administracinės nuobaudos nebegalioja, išsiskyręs, dirba), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvus ir tikslus (padarė vieną apysunkį nusikaltimą, nuo nusikalstamos veikos padarymo (laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31) iki apygardos teismo nuosprendžio priėmimo (2015-12-22) praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jog apeliacinės instancijos teisme sumažėjo kaltinimo apimtis (pašalinta aplinkybė dėl dalies suklastotų dokumentų įtraukimo į bendrovės buhalterinę apskaitą), darytina išvada, kad apygardos teismo nuteistajam M. J. už nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis – laisvės atėmimas yra aiškiai per griežta, neadekvati (neproporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, jos pobūdžiui, pavojingumui, todėl M. J. skirtina bauda (Lietuvos Respublikos BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punktas (2003-04-10 įstatymo Nr. IX-1495 redakcija)), nustatant jos dydį, mažesnį už vidurkį.

10. Kiti nuteistojo M. J. apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės bylos baigčiai, todėl dėl jų nepasisakoma.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktais, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 326 straipsnio 4 dalimi, 327 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 3 punktais, 329 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, bei priimti naują nuosprendį:

Išteisinti M. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

Pakeisti ir panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalį:

M. J. veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 2 dalies į Lietuvos Respublikos BK 183 straipsnio 1 dalį ir baudžiamąją bylą šioje dalyje nutraukti, suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminui (Lietuvos Respublikos BPK 3 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžio dalį, kuria M. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį:

Pašalinti iš kaltinimo pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį šias aplinkybes: kad M. J. laikotarpiu nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31, UAB „Š. M. Į.“ vyr. buhalterei, dirbančiai adresu (duomenys neskelbtini), nežinančiai apie jo nusikalstamus ketinimus, turint tikslą įtraukti į bendrovės buhalterinę apskaitą, pateikė žinomai suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuose nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, kad prekes ir paslaugas įsigijo UAB ,,Š. M. Į.“, o būtent: A. P. firmos ,,Aukso gija“ 2008-07-05 PVM sąskaitą-faktūrą AG 2008006 – 4 545 Lt (1 316,32 EUR) sumai; UAB ,,Fortūnos žiedas“ 2008-07-09 PVM sąskaitą-faktūrą AN8 Nr. 0000704 - 350 Lt (101,37 EUR) sumai; UAB ,,Rifas“ 2008-07-11 PVM sąskaitą-faktūrą RIF Nr. 1572 - 12 360,50 Lt (3 579,85 EUR) sumai.

M. J., pripažintam kaltu ir nuteistam pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį, paskirti bausmę - 30 MGL (1 129,80 EUR) dydžio baudą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.