Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamai valstybės įmonės Turto banko, atstovui Remigijui Ilkevičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. A. ieškinį atsakovei Lietuvos Respublikai, atstovaujamos valstybės įmonės Turto banko, dėl juridinio fakto nustatymo ir palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo, trečiasis asmuo notarė Jurga Kontutienė.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Liudytojas I. F. teismo posėdžio metu paaiškino, kad yra ieškovo kaimynas, jį pažįsta nuo (duomenys neskelbtini), jie buvo klasiokai, draugai. Paaiškino, kad ieškovas visą gyvenimą gyveno bute (duomenys neskelbtini), 2018 m. sužinojo, kad ieškovas buvo iškeldintas iš gyvenamojo būsto. Ieškovas prižiūrėjo mamą, nes ji turėjo sveikatos problemų. Nurodė, kad ieškovas butu rūpinosi, kadangi motina to padaryti dėl prastos sveikatos negalėjo. Ieškovas yra elektrikas, darbo vieta nebuvo pastovi, važiuodavo dirbti į užsienį, o po motinos mirties ieškovas liko gyventi bute.

Liudytojas I. K. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovą pažįsta 10 m., kartu mokėsi, gyvena netoliese. Ieškovas visada gyveno su motina, po jos mirties liko gyventi bute. Ieškovas dirbo naktiniu sargu, nes dieną negalėdavo palikti sergančios motinos vienos, pažymėjo, kad ieškovas visada rūpinosi motina bei butu.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas A. A. yra A. A. sūnus. A. A. mirė (duomenys neskelbtini), jos palikimą priėmė Lietuvos Respublika. Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės Jurgos Kontutienės išduotas 2015-09-09 Palikimo perėjimo valstybei liudijimas patvirtina, kad A. A. nuosavybės teise priklausęs butas, esantis (duomenys neskelbtini), paveldėjimo teise perėjo valstybei.

Dėl termino palikimui priimti atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 1 dalis numato, jog tam, kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Įpėdinis yra laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Nurodyti veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas palikimui priimti nėra naikinamasis, todėl vadovaujantis CK 5.57 straipsnio 1 dalimi, teismas gali praleistą terminą pratęsti, jeigu pripažįsta, jog terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių. Įstatymas nenumato, kokios termino praleidimo priežastys yra laikytinos svarbiomis, todėl šį klausimą kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių visumą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad teismai, spręsdami klausimą dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikšmės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo. Vertinant ieškovo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas, ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo elgesio standartai.

Kasacinio teismo praktikoje yra atkreiptas dėmesys, kad teismai turi ieškoti teisingo pareiškėjo, prašančio atnaujinti praleistą terminą, ir asmenų, kurių teises bei pareigas paveiktų toks atnaujinimas, teisėtų interesų balanso. Jis nustatomas atsižvelgiant į šalių turtinę padėtį, naudojimosi turtu interesus, atsižvelgiant į tai, kiek nepriėmus palikimo nukentėjo pareiškėjo turtiniai ir kiti interesai, kiek atnaujinus terminą palikimui priimti būtų paveikti asmenų, priėmusių palikimą, interesai ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gegužės 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-319/2015; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012).

Iš bylos medžiagos matyti, kad (duomenys neskelbtini) mirus A. A., liko palikimas –butas, esantis (duomenys neskelbtini). Dėl palikimo priėmimo į notarą niekas nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta. Ieškovas yra palikėjos A. A. sūnus ir yra laikomas pirmos eilės įpėdiniu pagal įstatymą (LR CK 5.1 straipsnis, 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Ieškovas įstatymo nustatytu terminu palikimo nepriėmė dėl objektyvių priežasčių, nes pagrįstai manė, kad jis iškeldintas iš būsto dėl savo skolų, o ne dėl nuosavybės teisių perėjimo Lietuvos Respublikos valstybei.

Ieškovas nurodo, kad po mamos mirties jis manė, kad visas turtas ieškovui, kaip vieninteliam paveldėtojui, pereina teisėtai, o apie turto, likusio po mamos mirties, perėjimą valstybei sužinojo (duomenys neskelbtini). Byloje esantys duomenys patvirtina, kad ieškovas po motinos mirties buvo iškeldintas iš ginčo būsto. Teismas sutinka su atsakovės vertinimu, kad ieškovas nepagrįstai ilgai delsė susigrąžinti turtą, tačiau teismas, įvertinęs ieškovo sunkią finansinę padėtį, teisinių žinių trūkumą, konstatuoja, kad ieškovas dėl svarbių priežasčių neturėjo galimybės nustatytu laiku ginčyti atsakovei išduotą paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl atnaujintinas terminas ieškovui priimti palikimą, likusį po jo motinos A. A. mirties.

Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teismas neturi pagrindo spręsti, jog ieškovas elgėsi nesąžiningai ir procesinį terminą praleido dėl savo paties aplaidumo ir nerūpestingumo. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, jog termino palikimui priimti atnaujinimas nepagrįstai ir neteisėtai suvaržytų ar pažeistų kitų asmenų teises, nes byloje nėra nustatyta kitų įpėdinių. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principu, pripažintina, kad terminą priimti palikimą ieškovas praleido dėl svarbios priežasties ir yra pagrindas praleistą įstatymo nustatytą terminą atnaujinti (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo

Ieškovo teigimu, jis po motinos A. A. mirties priėmė jos turtą faktiškai pradėdamas jį valdyti. Ieškovas nurodė, kad jis iki iškeldinimo 2018-03-15, gyveno jo motinai nuosavybės teise priklausančiame bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Ieškovas po motinos mirties gyveno nurodytame bute, rūpinosi visu butu kaip savo, pagal galimybes mokėjo komunalinius mokesčius. Teismo posėdžio metu liudytojais apklausti I. F. ir I. K. patvirtino, kad tiek iki A. A. mirties, tiek ir po to, kai ji mirė, ieškovas gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini), rūpinosi butu, atliko remontus. Teismo posėdžio metu ieškovo atstovė taip pat nurodė, kad susidariusių įsiskolinimų ieškovas neapmokėjo dėl gaunamų mažų pajamų, o iškeldinimo faktą siejo su įsiskolinimais. Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, jog šioje byloje nustatyta, kad ieškovas butu esančiu (duomenys neskelbtini), faktiškai naudojosi iki A. A. mirties (duomenys neskelbtini) ir naudojasi po jos mirties.

Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti. Vienas iš būdų palikimui priimti – faktinis paveldimo turto valdymas (CK 5.50 straipsnio 2 dalis, 5.51 straipsnis), t. y. įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius). Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes konstatuotina, kad ieškovas per įstatymo nustatytą trijų mėnesių terminą išreiškė savo valią priimti motinos A. A., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, t. y. ieškovas atliko aktyvius veiksmus, kurie sudaro pagrindą išvadai, kad jis palikimą priėmė pradėjęs paveldimą turtą faktiškai valdyti. Vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, ieškinio reikalavimas tenkintinas – nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad ieškovas po motinos A. A. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą faktiškai pradėdamas jį valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Dėl palikimo perėjimo valstybei liudijimo panaikinimo

Paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina valstybei tuo atveju, kai nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė (CK 5.62 straipsnio 1 dalis). Kadangi palikimo atsiradimo momentu įstatyminis įpėdinis palikimo nepriėmė ir jis perėjo valstybei, ją atstovaujančiai valstybės įmonei Turto bankui 2015-09-09 išduotas palikimo priėmimo valstybei liudijimas. Teismui nustačius, kad ieškovas A. A. priėmė motinos A. A. palikimą, faktiškai pradėdami jį valdyti, yra pagrindas nurodytą palikimo priėmimo valstybei Liudijimą, išduotą 45-ojo notaro biuro notarės Jurgos Kontutienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti, kadangi nebeliko CK 5.62 straipsnyje numatytų faktinių ir teisinių pagrindų palikimui pereiti valstybės nuosavybėn. Vadovaujantis išdėstytomis aplinkybėmis, tenkintinas ieškovo prašymas panaikinti palikimo perėjimo valstybei liudijimą, 2015-09-09 išduotą Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės Jurgos Kontutienės, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.

CPK 93 straipsnio 4 dalis numato, jog teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

Ieškovas pagal 2019-03-28 Valstybės garantuojamos teisinės pagalos tarnybos teisės skyriaus sprendimą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų.

CK 5.62 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatyta valstybės pareiga priimti palikimą (palikimas pereina valstybei), jeigu kiti įpėdiniai per įstatyme nustatytą terminą savo teise į palikimą įstatyme nustatyta tvarka nepasinaudoja. Teismas pažymi, kad nagrinėjama byla buvo inicijuota ne dėl atsakovės kaltų ar neatsargių veiksmų, todėl atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą ir minėtos bylos iniciavimą.

Atsižvelgiant į tai, kad valstybė negali atsisakyti priimti palikimo, atsakovė nelaikytina atsakinga už bylinėjimosi išlaidų atsiradimą, todėl bylinėjimosi išlaidos iš atsakovės nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-265 straipsniu, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 444-448 straipsniais, teismas,

nusprendžia:

patenkinti ieškinį visiškai.

Atnaujinti senaties terminą palikimui priimti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ieškovas A. A., a. k. (duomenys neskelbtini) po motinos A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jos palikimą, pradėdamas paveldėtą turtą faktiškai valdyti.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas A. A. palikimui priimti.

Pripažinti negaliojančiu Vilniaus miesto 45-ojo notaro biuro notarės Jurgos Kontutienės 2015-09-09 išduotą Palikimo perėjimo valstybei liudijimą, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.