- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-07
- Bylos Nr.
- 1-292-218/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-45-1-00164-12-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Silvija Jakštienė
- Nukentėjusysis
- S. A.
- Kaltinamasis
- R. A.
- Advokatai
- Lidija Blinkevičienė
- Kategorijos
- 1.2.9.9Vengimas išlaikyti vaiką (BK 164 str.)
- 1.1.7.2.6Areštas (BK 49 str.)
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. A., a. k (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta prie (duomenys neskelbtini), praeityje teistas:
1) 1993-06-28 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos BK 146 str. 3 d., 147 str. 1 d., laisvės atėmimu 3 metams, paleistas 1994-07-15 Kaišiadorių rajono apylinkės teismo nutartimi, pritaikius 1961 metų Lietuvos respublikos BK 54² str. lygtinai prieš 9 mėnesius 14 d.;
2) 2002-04-16 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos BK 271 str. 1 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams su turto už 600 litų konfiskavimu. Pritaikius 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 47¹ str. 1 d., 3 d., 5 d. pagrindinės – laisvės atėmimo bausmės – vykdymą atidedant 2 metams, įpareigojant per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be organo, prižiūrinčio bausmės vykdymo atidėjimą, nekeisti gyvenamosios vietos ir įsidarbinti;
3) 2002-09-20 Panevėžio miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal 1961 metų Lietuvos Respublikos BK 16 str. 2 d., 271 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 7 mėnesiams, su 650 litų turto konfiskavimu, subendrinus galutinė bausmė 1 metai 7 mėnesiai su 650 litų turto konfiskavimu. Pritaikius 1961 m. Lietuvos Respublikos BK 47¹ str. 1 d., 3 d., 5 d. 6 p. pagrindinės bausmės vykdymą atidedant 3 metams. 2005-10-24 išbrauktas iš pataisos inspekcijos įskaitos;
4)2012-02-06 Panevėžio miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. laisvės apribojimu 10 mėnesių, įpareigojant per 6 mėnesius nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo neatlygintinai išdirbti 50 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis. 2012-12-27 išbrauktas iš probacijos tarnybos įskaitos kaip atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs;
4) turima duomenų apie 2006 m. teistumą Ispanijoje už tyčinį kūno sužalojimą, buvo paskirta 7 mėnesių 10 dienų laisvės atėmimo bausmė, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, uždrausta turėti ir nešiotis ginklus, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 straipsnį ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. A. vengė išlaikyti savo sūnų I. A., gim. (duomenys neskelbtini)., t. y. pagal 2001 m. lapkričio mėn. 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4633-07/2001, laikotarpiais nuo 2001-11-06 iki 2002-03-14, nuo 2002-04-09 iki 2004-01-23, nuo 2004-01-28 iki 2009-11-27, nuo 2010-09-10 iki 2011-03-14, nuo 2011-06-14 iki 2011-07-29, nuo 2012-10-09 iki 2013-06-21 nesumokėjo priteistų periodinių išmokų – po 130 Lt kas mėnesį, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka iki savo sūnaus I. A. pilnametystės.
Kaltinamasis R. A. prisipažino pilnai ir parodė, kad su S. A. išsituokė prieš daug metų. Jis dalyvavo teisme, kai vyko skyrybos ir žino, kad jam yra priteisti alimentai sūnaus I. A., gim. (duomenys neskelbtini)., išlaikymui po 130 litų. Po skyrybų maždaug po metų su S. buvo nuvykęs pas antstolius, nes buvo sutarę, kad S. sustabdys alimentų mokėjimą. Buvo dirbęs keliose darbovietėse. Nuo atlyginimo niekas alimentų nenuskaičiuodavo. Ieškoti darbo buvo išvykęs į Ispaniją, tačiau nesėkmingai, ten buvo teistas. Alimentų sūnui I. negalėjo mokėti, nes pats neturėjo pajamų. Sukūręs kitą šeimą, su žmona augina tris vaikus. Su sūnumi Ignu ryšį palaikė ir bendraudavo, kartais duodavo pinigų: kartais po 10 ar 50 Lt, kažkada davė 100 Lt. Negali pasakyti, kiek taip iš viso buvo davęs pinigų, į banko sąskaitas nei sūnui, nei savo buvusiai žmonai pinigų nepervesdavo. Anglijoje uždarbis būdavo įvairus: po 200 ar 250 svarų per savaitę, tačiau darbas būdavo nepastovus. Siųsdavo pinigus savo dabartinei šeimai, taip pat jam pačiam reikėdavo pragyventi, tad sūnaus I. A. išlaikymui pinigų persiųsti jau nebegalėjo. Nežino, ar I. pasakydavo savo mamai apie gautus pinigus. Nuoširdžiai gailisi nusikaltęs, žada dirbti ir žalą atlyginti.
Įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį nutrauktas, nes kaltinamasis prisipažino esantis kaltas, pageidavo tuojau pat duoti parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko prokurorė ir gynėja ir nukentėjusioji (Lietuvos Respublikos BPK 273 str.).
Šalies argumentai
Ikiteisminis tyrimas pradėtas prašymu Vaikų išlaikymo fondo administracijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Prašyme teigiama, kad 2008-01-09 į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondų administraciją kreipėsi S. A. dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo I. A., gim. (duomenys neskelbtini). 2008-01-31 buvo priimtas sprendimas Nr. 1.35-600 dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo mokėjimo. Nuspręsta nuo 2008-01-09 I. A. kiekvieną mėnesį mokėti 130 Lt dydžio išmoką iš Vaikų išlaikymo fondo (I t. b. l. 11-13).
Vaikų išlaikymo fondo administracija atsisakė reikšti civilinį ieškinį šioje byloje (I t., b.l. 17).
Apklausos protokolai, iš kurių matyti, kad nukentėjusioji S. A. apklausos metu parodė, kad (duomenys neskelbtini). susituokė su R. A., gim. (duomenys neskelbtini), ir jiems (duomenys neskelbtini). gimė sūnus I. A.. 2001-12-04 santuoka su R. A. buvo nutraukta. R. A. buvo priteisti alimentai po 130 Lt. Iki 2003 m., tikslios datos nepamena, iš kažkokios įmonės paštu buvo gavusi pinigų sūnaus išlaikymui. 2005 m. ji kreipėsi į antstolį, nes nuo 2003 m. jokio išlaikymo vaikui negaudavo. Kažkuriuo tai laikotarpiu R. A. primygtinai reikalavo, kad ji atsisakytų ar laikinai sustabdytų alimentų reikalavimą. Nežino, dėl ko R. A. taip reikalavo, tik jis žadėjo tada mokėti alimentus neoficialiai. Kadangi R. A. pinigų vaiko išlaikymui neskyrė, tai ji 2008-01-10 kreipėsi į Garantinio ir vaikų išlaikymo fondo administraciją dėl išmokos iš Vaikų išlaikymo fondo. R. nuo 2001-12-04 jokio kontakto su sūnumi I. nepalaiko, nieko savo sūnui nėra davęs nei dovanojęs, jokiais būdais nepadėjo išlaikyti vaiką. Ji nedraudė sūnui bendrauti su tėvu. Po santuokos nutraukimo ji pati su R. A. nebendrauja. R. A. po skyrybų sakė, kad pinigų nemokės, nes neturi iš ko mokėti, nes nedirba ( I t. b.l. 24, 25, 31, 32 ).
2014-03-27 papildomos apklausos metu S. A. parodė, kad R. sūnaus I. išlaikymui pinigų neduodavo, į sąskaitą pinigų nepervesdavo. Nors ir pats I. turėjo savo sąskaitą, tačiau sūnus I. niekada nėra sakęs, kad R. būtų prašęs jo sąskaitos numerio, ar būtų pervedęs pinigų. Kiek ji žino, I. gal kokį kartą buvo nuėjęs pas R., bet kad R. būtų davęs jam bent kiek pinigų, I. jai niekada nėra minėjęs. Jokie R. giminaičiai taip pat nėra niekaip prisidėję prie I. išlaikymo. Kiek jai yra žinoma, sūnus I. retkarčiais su savo tėčiu pabendraudavo per socialinį tinklapį „Facebook“. Kai R. buvo Anglijoje, jis buvo pradėjęs kalbėti I., kad jį pasikvies pas save, suras jam darbą. Tuomet ji buvo pasakiusi I., kad jis duotų R. jos telefono numerį, kad jie su R. susisiektų ir susiderintų dėl kelionės. Tačiau R. su ja nesusisiekė, o vėliau kalbos apie I. išvykimą baigėsi, jokių bilietų jis I. nepirko, pinigų taip pat nei I., nei jai pačiai nesiuntė. Kiek pamena, po skyrybų su R., jis gal kokį kartą ir buvo užsukęs pas juos į namus, tačiau jokių pinigų ar dovanų, nei sūnui, nei jai nedavė. 2013 m. vasarą jų sūnus I. žuvo, tačiau R. nebuvo net laidotuvėse ir neprisidėjo prie sūnaus laidotuvių išlaidų. Nežino, ar jis buvo tuo metu Lietuvoje. Per laidotuves buvo tik R. sesuo (I t., b. l. 38- 40).
2001-11-19 Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-4633-07/2001 priteistas iš R. A. išlaikymas sūnui I. A., gim. (duomenys neskelbtini), po 130 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo 2001 m. lapkričio 6 d. iki I. pilnametystės. (I t. b.l. 49)
Antstolės Valentinos Žydelienės kontoros skyrius 2012-03-06 pateikė duomenis, kad išlaikymo išieškojimai iš R. A. vykdomi nuo 2005-08-30. Vykdomosios bylos Nr. 2-4633-07. Išlaikymo įsiskolinimas iki 2012-03-01 14815 Lt (I t., b. l. 54- 64).
Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius 2012-05-21 pateikė pažymą apie tai, kad R. A. laikotarpiais nuo 2002-05-31 iki 2002-06-05, nuo 2002-06-06 iki 2002-07-10, nuo 2002-07-11 iki 2004-01-06 dirbo (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2004-06-21 iki 2004-07-08 dirbo (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2004-07-26 iki 2005-03-08 - (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2005-03-09 iki 2005-05-27 - (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2005-06-08 iki 2005-09-21 - (duomenys neskelbtini), laikotarpiu nuo 2011-06-14 iki 2011-07-29 - (duomenys neskelbtini). Draudžiamosios pajamos iš viso per 2002 m. buvo 6349.38 Lt, per 2003 metus – 12097.02 Lt, per 2004 m. – 7364.87 Lt, per 2005 m. – 8873.05 Lt, per 2011 m. – 1662.80 Lt (I t., b. l. 95- 97).
Panevėžio teritorinės darbo biržos Panevėžio skyrius pranešė, kad R. A. darbo biržoje buvo registruotas nuo 2002-03-14 iki 2002-04-09, per minėtą laikotarpį jam darbas nebuvo pasiūlytas; nuo 2004-01-23 iki 2004-01-28, per minėtą laikotarpį jam darbas nebuvo pasiūlytas; nuo 2009-11-27 iki 2010-09-10, 2010-09-10 bedarbiui buvo pasiūlytas darbas (duomenys neskelbtini), tačiau bedarbis atsisakė siūlomo darbo ir darbo paieška buvo nutraukta. Pakartotinai įsiregistravo 2011-03-14, nuo 2011-06-14 iki 2011-07-29 dirbo pagal terminuotą darbo sutartį. Minėtais laikotarpiais R. A. išmokų negavo (I t., b. l. 99).
2012-03-05 Panevėžio r. savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius pateikė duomenis, kad R. A. nuo 2002-06-01 iki 2002-07-01 Socialinės paramos skyriuje buvo paskirta vienkartinė išmoka vaikui 750 Lt, ( I t., b. l. 103, 104 ).
Be kaltinamojo R. A. visiško prisipažinimo ir teisme duotų parodymų, visi šie išvardinti įrodymai neginčytinai įrodo, kad kaltinamasis vengė išlaikyti savo sūnų I. A., gim. (duomenys neskelbtini) m. pagal 2001 m. lapkričio mėn. 19 d. Panevėžio miesto apylinkės teismo sprendimą civilinėje byloje Nr. 2-4633-07/2001, iki savo sūnaus I. A. pilnametystės. R. A. padaryta nusikalstama veika tinkamai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 164 straipsnį.
Motyvuojamoji dalis
R. A. atsakomybę lengvinančios aplinkybės yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos padarymo gailisi, jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į R. A. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo visuomenei laipsnį – jis, veikdamas apibrėžta tyčia, įvykdė vieną nesunkų baigtą nusikaltimą (BK 11 str.), į kaltinamojo asmenybę – jis teisiamas antrą kartą, (ankstesni teistumai išnykę) (I t., b.l. 126-135), nuo 1998-12-18 registruotas psichikos sveikatos centro ir priklausomybės ligų kabineto įskaitose, kelis kartus gydytas stacionare. Diagnozė: psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant heroiną (F11.3); priklausomo tipo asmenybės sutrikimas (F60.7); paskutinis apsilankymas 2001-04-10 (I t., b.l. 183). 2012-06-27 Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus specialisto išvadoje nurodoma, kad skirti ambulatorinę teismo psichiatrinę ekspertizę R. A. netikslinga (I t., b.l. 188). Praeityje baustas administracine tvarka (I t., b.l. 176-181). Skundų bei raštiškų nusiskundimų R. A. atžvilgiu dėl jo elgesio iš gyventojų bei šeimos narių negauta (I t., b. l. 122), todėl jam skirtina bausmė - areštas.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. A. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą, išnykus pagrindams, pakeisti į kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Pripažintina proceso išlaidomis ir iš R. A. išieškotina 10,50 Lt (dešimt litų 50 ct) pašto išlaidų valstybei.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 302 – 305, straipsniais
nusprendžia:
R. A. pripažinti kaltu pagal BK 164 str. ir nubausti jį areštu dvidešimt vienai parai. Vadovaujantis BK 64¹ str. paskirtąją bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir R. A. nubausti galutine bausme areštu keturiolikai parų.
Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaityti laiką, R. A. išbūtą laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2014-03-23 iki 2014-04-07 ir R. A. laikyti atlikusiu bausmę.
Pripažinti proceso išlaidomis ir iš R. A. išieškoti 10,50 Lt (dešimt litų 50 ct) pašto išlaidų valstybei.
Kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo pakeisti į rašytinį pasižadėjimą neišvykti, R. A. paleidžiant teismo salėje, nuosprendžiui įsiteisėjus - panaikinti.
Nuosprendį per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos galima skųsti apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio miesto apylinkės teismą.