Kauno apylinkės teismo nutartis

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Liuba Kymantienė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo V. R. prašymą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Pareiškėjas V. R. 2018-08-10 kreipėsi į Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus su prašymu sutrumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. Prašyme nurodė, kad nori dirbti darbą, susijusį su vairavimu, nes žmonai vienai vairuojant labai sunku, nori vežioti vaikus į treniruotes, taip pat padėti tėvams, kurie gyvena Kėdainiuose. Neturėdamas vairuotojo pažymėjimo jaučiasi nepilnavertis tiek šeimoje, tiek visuomenėje. Į darbą, kuris yra Biruliškėse, nuvykti ir grįžti yra itin sunku. Dabar alkoholio atsisakęs visiškai. Dėl padaryto teisės pažeidimo nuoširdžiai gailisi.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas netenkintinas.

Pažymėtina, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas, kuriame nėra numatyta teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo galimybė, tačiau Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią, todėl nagrinėjamu atveju taikomos Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) nuostatos.

Kauno apylinkės teismo 2017-02-06 nutarimu V. R. už pažeidimo, numatyto ATPK (patvirtinto 1984-12-13 įstatymu Nr. X-4449, galiojusiu iki 2017-01-01, t. y. pažeidimo padarymo metu) 127 straipsnio 3 dalyje padarymą skirta 1158 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 3 metams (b. l. 26-27).

Jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, vidaus vandenų transporto priemonę arba teisė medžioti ar užsiimti žvejyba, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas (pareigūnas), gavęs asmens prašymą, gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus arba apsvaigęs nuo narkotikų, vaistų ar kitų svaigiųjų medžiagų, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą (ATPK 329 str.).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad praėjo daugiau nei pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, pareiškėjas V. R. vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu nepadarė naujų administracinių teisės pažeidimų, išklausė 4 valandų privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą. Taigi nustatyti visi formalūs pagrindai, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.

Teismas, spręsdamas klausimą dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tiria ne tik tai, ar egzistuoja formalios sąlygos, bet vertina ir visumą byloje nustatytų aplinkybių ir iš visumos sprendžia, ar buvo pasiekti nuobaudos tikslai. Būtent įvertinimas, ar paskirtos nuobaudos tikslai jau gali būti laikomi pasiektais, paprastai yra pagrindinis materialusis kriterijus, sprendžiant dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir apygardų teismai ne kartą yra pažymėję, kad iš šios teisės normos analizės seka, jog paskyrusi nuobaudą Institucija gali, bet neprivalo sutrumpinti nuobaudos – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – termino, įvertinusi įstatymo nustatytas privalomas sąlygas bei kitas svarbias administracinei atsakomybei aplinkybes. Būtina įvertinti pažeidėjo asmenybę, jo požiūrį į nuobaudą bei atsižvelgti, ar administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo praeityje baustas už analogiškus pažeidimus ar kitokius administracinius teisės pažeidimus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys Nr. N261-932/2012, Nr. N575-994/2012, Nr. N575-831/2012), koks buvo pažeidėjui nustatytas girtumo laipsnis pažeidimo metu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N575-992/2012) bei kitas aplinkybes, iš kurių galima spręsti, ar bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.

Svarstant, ar pareiškėjo V. R. atžvilgiu pritaikius ATPK 329 straipsnio nuostatas, bus pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai, reikia įvertinti tai, jog jis padarė vieną iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų – 2016-12-26 vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas vidutinis 2.08 promilių girtumo laipsnis, nepasirinko saugaus pagal kelio būklę ir meteorologines sąlygas greičio, dėl to nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio, atsitrenkė į pakelės apsauginę tvorą ir apgadino savo automobilį ir tvorą. Nustatytas alkoholio kiekis kraujyje leidžia spręsti, kad pažeidimai padaryti tyčia, bet ne neteisingai įvertinus savo galimybes vairuoti ar pan. Taigi neblaivus vairuodamas transporto priemonę, nejausdamas atsakomybės visuomenei, V. R. lengvabūdišku ir neatsakingu poelgiu sukėlė pavojų kitiems teismo dalyviams, savo paties bei aplinkinių žmonių gyvybei bei sveikatai. V. R. prašyme nurodo, kad teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga, jog nori dirbti darbą, susijusį su vairavimu, nes žmonai vienai vairuojant labai sunku, nori vežioti vaikus į treniruotes, taip pat padėti tėvams, kurie gyvena Kėdainiuose. Neturėdamas vairuotojo pažymėjimo jaučiasi nepilnavertis tiek šeimoje, tiek visuomenėje. Į darbą, kuris yra Biruliškėse, nuvykti ir grįžti yra itin sunku, tačiau pažymėtina tai, kad teisės pažeidimo įvykdymo metu pažeidėjas žinojo, kad teisė vairuoti jam būtina, tačiau tai nuo pažeidimų padarymų jo neatgrasė, todėl šiuo atveju, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, vadovautis vien tik pareiškėjo V. R. asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra jokio objektyvaus pagrindo. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su būtinybe vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstama ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą. Kitoks šios normos aiškinimas ne tik neatitiktų asmenų lygybės prieš įstatymą principo, bet ir įstatymų leidėjo ketinimų. Net ir tai, kad teisė vairuoti transporto priemones yra susijusi su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens gerove, nesudaro pagrindo šią situaciją vertinti jo naudai, nes šią aplinkybę prieš pažeisdamas teisės normų reikalavimus privalėjo įvertinti pareiškėjas, o to nepadaręs jis prisiėmė pasekmių, kilusių jam dėl padaryto pažeidimo, riziką. Laikytina, kad pažeidėjo ir jo šeimos narių dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.

Vien tik prie prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo pateikti pareiškėjo formalūs įrodymai (išrašas apie tai, kad jis administracine tvarka nebaustas, gerai charakterizuojamas darbovietėje, sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas, papildomo vairuotojų mokymo baigimo pažyma, baudos sumokėjimą patvirtinantys dokumentai) nesudaro pagrindo taikyti ATPK 329 straipsnio nuostatą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-438-3211-11).

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes, į pažeidimo pobūdį, padarymo aplinkybes, į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens asmenybę, teismas konstatuoja, kad iš bylos duomenų negalima prieiti prie neabejotinos išvados, jog administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje, šiuo metu jau yra pasiekti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 302⁴ straipsniu, 329 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso 3 straipsnio 2 dalimi, teismas

nutaria:

V. R. prašymo dėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.