Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

2015-04-30 · Civilinė byla Nr. 2-69-876/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-30
Bylos Nr.
2-69-876/2015
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Judita Sungailaitė
Ieškovas
S. K.
Atsakovas
V. K.
Kategorijos
  • 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-69-876/2015Teisminio proceso Nr. 2-40-3-01276-2014-2Procesinio sprendimo kategorijos: 76.4; 78.2.1; 116.1. (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 30 d.Šakiai

Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Judita Sungailaitė, sekretoriaujant Vaidai Kriaučiūnaitei, dalyvaujant ieškovei S. K., jos atstovui advokatui G. B., atsakovui V. K., Šakių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei I. J., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. K. ieškinį dėl tėvystės ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymo bei išlaikymo jam priteisimo, pareikštą atsakovui V. K., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo nustatyti, kad atsakovas V. K. yra jos dukros A. K. tėvas; nustatyti A. K. gyvenamąją vietą su motina S. K.; priteisti iš atsakovo dukros A. K. išlaikymui kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis po 100 Eur kas mėnesį nuo jos gimimo iki pilnametystės, piniginių lėšų valdytoja uzufrukto teise paskiriant S. K. bei priteisti iš atsakovo V. K. bylos vedimo išlaidas.

Ieškinyje ir teismo posėdžio metu ieškovė S. K. nurodė, kad su atsakovu V. K. susipažino ir pradėjo draugauti. 2010 metų pavasarį pasijuto nėščia ir iškart apie tai informavo atsakovą. Po to jis pradėjo nesilankyti pas ieškovę, tarp jų kilo nesutarimai ir bendravimas nutrūko. 2010-12-26 gimė dukra A. K., tačiau atsakovas jos nelankė ir neplanavo įteisinti tėvystės. Šiuo metu suprato, kad atsakovas taip ir nepripažins tėvystės, kol nesikreips į teismą ir moksliniais tyrimais nebus nustatyta, kad jis yra ieškovės dukros tėvas. Kadangi ieškovė neabejoja atsakovo tėvyste, tai, nustačius, kad atsakovas yra dukros tėvas, iš jo turi būti priteistas išlaikymas dukrai. Iki šiol atsakovas iš viso nerėmė dukros, jos nelankė, todėl dukros gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su ieškove, o iš jo priteistas išlaikymas dukrai. Nurodė, kad nenustačius tėvystės, ji gauna mažesnes socialines išmokas, ir šiuo metu gyvena tik iš 300 litų (108 eurų) socialinės pašalpos, todėl pragyventi padeda ieškovės tėvai. Kadangi atsakovas yra jaunas, darbingas žmogus, apie jo turtą ir pajamas ieškovė duomenų neturi, tačiau, atsižvelgiant į vaiko poreikius, jos ribotas galimybes vienai išlaikyti dukrą, nes gauna tik pašalpą, dirbti negali, mano, kad atsakovas pajėgus remti dukrą nuo gimimo iki pilnametystės po 100 Eur kas mėnesį ir tai atitinka dukros poreikius ir atsakovo finansines galimybes. Nurodė, kad neprieštaraus dukros ir atsakovo bendravimui ir jų neribos, atsižvelgdama į dukros interesus. Tarnybos sprendimu ji atleista nuo visų procesinių mokesčių byloje.

Atsakovas V. K. pasinaudojo jam Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – Lietuvos Respublikos CPK) 42 straipsnio 1 dalyje suteikta teise ir pripažino S. K. ieškinį, patvirtino, kad teismas jam išaiškino ieškinio pripažinimo teisines pasekmes, ir jam yra žinoma, kad, pripažinus ieškinį, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 140 str. 2 d., atsižvelgdamas į byloje dalyvaujančių asmenų nuomonę, gali nuspręsti baigti bylos nagrinėjimą iš esmės. Jam taip pat yra žinoma, kad teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., gali surašyti sutrumpintus motyvus nenurodydamas argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus.

Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius savo išvadoje nurodė, kad ieškovė su savo dukra gyvena jai nuosavybės teise priklausančiame name, gyvenimo sąlygos geros. Ieškovė gauna socialinę pašalpą – 376 Lt (108,90 Eur). Su atsakovu jokių ryšių nepalaiko.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Atsakovas sutiko su ieškovės reikalavimais dėl tėvystės pripažinimo, gyvenamosios vietos nustatymo ir išlaikymo dydžio, todėl sprendimas surašytinas sutrumpintais motyvais (Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d.).

Dėl tėvystės ir gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo.

Teismas, remdamasis ieškovės, atsakovo paaiškinimais, kuriais ieškovė teigia, o atsakovas pripažįsta, kad yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, vertina, kad A. K. tėvystė, kurios atsakovas neginčijo, yra įrodyta ir nustatytina, kad atsakovas V. K. yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas (Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 1 d.). Vaiko gyvenamoji vieta nustatytina su ieškove.

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nustatyta tėvų teisė ir pareiga auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti, Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 21 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta abiejų tėvų pareiga vienodai rūpintis vaiko auklėjimu, tinkamai jį prižiūrėti, materialiai išlaikyti, aprūpinti gyvenamuoju būstu. Tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus, užtikrinti jų teisę į normalų augimą, vystymąsi, ugdymą, įgimtų ir įgytų gabumų lavinimą nustato ir tarptautinė teisė – Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 27 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad tėvams arba kitiems vaiką auklėjantiems asmenims tenka didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal jų sugebėjimus ir finansines galimybes. Pažymėtina, kad tėvai pareigą išlaikyti savo vaikus privalo vykdyti nepriklausomai nuo to, kartu jie gyvena ar atskirai. Išlaikymo teikimo formos, dydžio nustatymo, jų pakeitimo ir kt. klausimai reglamentuojami Lietuvos Respublikos CK trečiosios knygos XII skyriaus antrojo skirsnio nuostatų. Įstatymas įtvirtina galimybę tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalis), tačiau, vienam iš tėvų ar jiems abiem nevykdant pareigos išlaikyti savo vaikus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (Lietuvos Respublikos CK 3.196 straipsnis). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir abiejų tėvų turtinei padėčiai. Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008; 2009 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. K. v. A. B., bylos Nr. 3K-3-189/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. V. v. A. V., bylos Nr. 3K-3-596/2009).

Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Pareigos rūpintis vaiku, auklėti jį ir išlaikyti, sudaryti normalias gyvenamosios aplinkos sąlygas kyla iš tėvų prigimtinės prievolės būti atsakingiems už vaikų padėtį iki jiems sulaukiant pilnametystės. Vaikui sulaukus pilnametystės išnyksta tėvams teisinė pareiga išlaikyti vaiką (Lietuvos Respublikos CK 3.192 str., 3.194 str. 3 d.). Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 str. 1 d.).

Laikytina, jog prašomas priteisti 100 Eur per mėnesį išlaikymo dydis atitinka Lietuvos Respublikos CK 3.192 str. nuostatas ir yra pakankamas užtikrinti šalių nepilnametės dukros A. K. poreikius šiai dienai, todėl iš atsakovo priteistinas 100 Eur dydžio išlaikymas A. K. iki jos pilnametystės (Lietuvos Respublikos CK 3.196 str. 1 d. 1 p., 2 p.).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiui vaikui priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė S. K..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo skolos priteisimo.

Ieškovė prašo priteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą nuo dukros A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimimo dienos.

Teismas išlaikymą priteisia nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, tarp jų - ir dėl išlaikymo, yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Tuo atveju, jei tėvas (motina), vykdęs išlaikymo pareigą, ją vykdyti nutraukia, išlaikymas priteisiamas nuo tada, kai tėvas (motina) pradeda nevykdyti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Teismas turi atsižvelgti, nustatydamas, nuo kada priteisti išlaikymą, o jei tėvas (motina) išlaikymą yra teikęs - nuo kada nutrūko vaiko išlaikymo pareigos vykdymas. Tai, kad motina (tėvas) nesikreipė laiku į teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, neturi reikšmės išlaikymo įsiskolinimo priteisimui, tačiau jis priteisiamas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas V. K. neteikė išlaikymo savo dukrai nuo jos gimimo. Remiantis minėta nuostata, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos ir tuo, kad atsakovas iš vis neteikė išlaikymo savo dukrai, teismas konstatuoja, jog išlaikymo įsiskolinimas skaičiuotinas nuo 2011-11-24 iki 2014-11-24. Kadangi ieškovė nurodė, jog prašo įsiskolinimo skaičiuoti po 100 Eur už kiekvieną mėnesį, teismas laiko tokią sumą teisingą, todėl iš atsakovo priteistina dukrai A. K. 3600 Eur (36 mėn. x 100 Eur = 3600 Eur) materialinio įsiskolinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2014-10-28 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. TP-2-(2.2)-14-T-4123-4790, kurio pagrindu ieškovei S. K. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 4). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 99 str. 2 d. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2015-04-16 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. TP-7-(2.10)-1621, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą S. K. valstybės patirtas išlaidas iki 2015-04-16 sudaro – 81,06 Eur advokato užmokestis. Remiantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai iš esmės patenkinti, iš atsakovo valstybei priteistinos 5,55 Eur išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 2 d., 88 str. 1 d.), taip pat 36 Eur žyminis mokestis už išlaikymo priteisimą (12 mėn. x 100 Eur = 1200 Eur – 3% = 36 Eur) bei 108 Eur žyminis mokestis už priteistą įsiskolinimą (36 mėn. x 100 Eur = 3600 Eur – 3% = 108 Eur), nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 268 str. 5 d., 394- 399 str., teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Pripažinti, kad V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) yra A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvas, o A. K. yra V. K. dukra.

Nustatyti A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą kartu su ieškove – vaiko motina S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnametei dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis po 100 Eur (vieną šimtą eurų) nuo ieškinio padavimo dienos (2014-11-24) iki vaiko pilnametystės.

Priteisti iš V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 3600 Eur materialinio įsiskolinimo už laikotarpį nuo 2011-11-24 iki 2014-11-24 nepilnametei dukrai A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ieškovę S. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti A. K., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 81,06 Eur (aštuoniasdešimt vieną eurą šešis centus) už advokato pagalbą, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 144 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt keturis eurus) žyminio mokesčio ir 5,55 Eur (penkis eurus penkiasdešimt penkis centus) bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.

Teisėja Judita Sungailaitė