Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. A. pareiškimą suinteresuotiems asmenims O. A. ir P. B. dėl juridinę reikšmę turinčio fakto – tėvystės fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Suinteresuotas asmuo P. B. per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į pareiškimą nepateikė.

Suinteresuotas asmuo P. B. į teismo posėdį neatvyko, tačiau teismui pateikė prašymą bylą nagrinėti jam nedalyvaujant ir nurodė, kad ginčo nebuvo.

Liudytoja V. Š. teismo posėdžio metu nurodė, kad yra A. A. ir O. A. kaimynė. Pažinojo ir O. A. tėvus. Prisimena, kaip dar mažą A. jo tėvas St. nešiodavo ant rankų. Matydavo, kaip jie kartu gyveno, veždavo vaiką į mokyklą, į treniruotes, „į robotus“, kartu prižiūrėjo gyvulius, ravėdavo daržus. Net nežinojo, kad O. ir S. nesusituokę. Matė, kad gyvena kaip šeima, turi vaiką. Patvirtina, kad S. B. su A. elgėsi, kaip su savo vaiku. A. S. vadino „tete“. Dar kai jie neturėjo mašinos, tai ji yra vežusi A. su S. pas močiutę – S. mamą, kad paliktų A. pagyventi pas močiutę. A. bendravo su savo močiute. A. panašus į savo tėvą ir išvaizda, ir charakteriu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Teismas ypatingosios teisenos tvarka nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalis). CPK 444 ir 445 straipsniuose įtvirtinta, kad juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, tai yra, ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą.

Pagal CPK 391 straipsnio 1 dalį, jeigu, kol teisme nebuvo pradėta nagrinėti byla dėl tėvystės nustatymo, miršta spėjamas vaiko tėvas, teismas nagrinėja tėvystės nustatymo bylą CPK V dalies XXVI skyriuje nustatyta tvarka. Reikalavimas dėl mirusio asmens tėvystės pripažinimo nagrinėjamas pagal CPK 444 straipsnio 2 dalies 9 punkto nuostatas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 2 dalį vaikas turi teisę žinoti savo tėvus. Vaiko teisė žinoti savo kilmę yra vienas iš tarptautiniais ir nacionaliniais teisės aktais saugomų ir ginamų vaiko interesų. 1975 m. Europos konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (ratifikuota 1996 m. rugsėjo 17 d. įstatymu Nr. I-1519) buvo priimta siekiant sumažinti skirtumus tarp nesantuokinių ir santuokinių vaikų teisinio statuso, kuris teisiškai ir socialiai yra nepalankus pirmiesiems.

Pareiškėjas prašo teismo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra jo tėvas, o jis yra S. B. vaikas. Teismui pripažinus šį juridinę reikšmę turintį faktą, vaikas žinos savo kilmę, įgys visas teises bei pareigas pagal giminystės ryšį.

Byloje pateiktas Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus A. A. gimimo liudijimas, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurio matyti, kad A. A., gimusio (duomenys neskelbtini), motina įrašyta O. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) o tėvas nenurodytas. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos medicininio mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, jog S. B., gimęs (duomenys neskelbtini), mirė (duomenys neskelbtini).

CK 3.148 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad pagrindas tėvystei nustatyti yra ne tik moksliniai įrodymai (ekspertizių įrodyti giminystės ryšį išvados), bet ir kitos CPK numatytos įrodymų priemonės, todėl teismas, siekdamas padaryti teisingą ir pagrįstą išvadą apie tėvystės egzistavimą, gali remtis ne tik DNR ekspertizės išvada, bet ir įrodomaisiais faktais, patvirtinančiais tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas ir išlaikymas, įrodymais, kad spėjamas vaiko tėvas pripažino tėvystę (CPK 389 straipsnis), taip pat šalių, trečiųjų asmenų paaiškinimais, liudytojų parodymais, rašytiniais, daiktiniais ir kitais įrodymais (CPK 177 straipsnio 2 ir 3 dalys).

Teismas, įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus (A. A. ir S. B. bendras foto nuotraukas, seniūnijos pažymą, A. A. Krikšto Sakramento ir Sutvirtinimo Sakramento pažymėjimus, priėmimo į (duomenys neskelbtini) mokyklą sutartį, teismui teiktą taikos sutartį), pareiškėjo bei suinteresuoto asmens paaiškinimu, liudytojos V. Š. parodymus, duotus teismo posėdžio metu, nustatė, kad O. A. (pareiškėjo motina) ir mirusysis S. B. kartu gyveno ir iki pat S. B. mirties vedė bendrą ūkį. Bendro gyvenimo metu, (duomenys neskelbtini) susilaukė vaiko A. A., kurį kartu augino, auklėjo, išlaikė bei kurio tėvystę S. B. visuomet pripažino. Teismui pateiktos foto nuotraukos liudija, kad A. A., O. A. bei S. B. gyveno kaip šeima, kartu šventė šeimos šventes, kuriose dalyvaudavo ir S. B. mama B. B.. Pareiškėjas, suinteresuotas asmuo O. A. ir liudytoja V. Š. nurodė, jog S. B. būdamas gyvas, visada laikė pareiškėją savo sūnumi, juo rūpinosi, auklėjo, vežiojo į mokyklą, būrelius ir niekada niekam dėl jo tėvystės abejonių nekilo. Liudytoja V. Š. paliudijo, kad A. A. S. B. sūnumi ir savo anūku laikė ir S. B. motina B. B., kuri su anūku bendravo, jį lankė ir pas kurią A. A. net buvo paliktas laikinai gyventi, kad jų kaimo gyventojai net nežinojo, jog O. A. ir S. B. nesusituokę. S. B. brolis P. B. neginčijo, kad A. A. jo brolio S. B. sūnus.

Teismas, įvertinęs byloje esančių įrodymų visumą, sprendžia, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog A. A. biologinis tėvas yra S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) (CK 3.146 straipsnio 2 ir 3 dalys). Byloje nėra duomenų apie kitus asmenis, kurie būtų pareiškę pretenzijas dėl savo tėvystės pareiškėjo atžvilgiu ar kurie būtų pareiškėjo prašymui prieštaravę. Todėl pareiškėjo prašymas tenkintinas ir nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatomas pareiškėjo A. A. teisių bei pareigų pagal giminystės ryšį su mirusiuoju S. B. įgijimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 268, 269, 270, 391, 442, 443, 445–448 straipsniais,

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), miręs (duomenys neskelbtini), yra A. A. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), tėvas, o A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), yra S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimusio (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), sūnus.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas pareiškėjo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisių bei pareigų pagal giminystės ryšį su mirusiuoju S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įgijimui.

Sprendimui įsiteisėjus, ne vėliau kaip kitą darbo dieną po sprendimo įsiteisėjimo dienos išsiųsti sprendimą elektroninių ryšių priemonėmis teismo buvimo vietos civilinės metrikacijos įstaigai dėl teismo sprendimu nustatyto fakto įregistravimo.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Pakruojo rūmus.