Panevėžio apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, nedirbantis, gyvenantis (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g., neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. M. 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., viešoje vietoje, degalinės „Baltic Petroleum“ teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent kitų asmenų akivaizdoje, pykčio išdavoje smogė vieną kartą su metaline lazda R. D. į kairę krūtinės pusę, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. D. sveikatą.

Motyvuojamoji dalis

Liudytojo M. B. parodymais. Jis apklausiamas 2015 rugsėjo 30 d. teismo posėdžio metu patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu (I tomas, b.l.53-54).Parodė, kad 2014 m. rudens pradžioje, tikslios datos nepamena, apie vidurnaktį jam paskambino kaimynas R. M. ir paprašė nuvežti į degalinę , (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini), „Baltic Petroleum“. Jis automobiliu R. M. nuvežė. Degalinėje buvo daugiau jaunimo. R. jau buvo išgėręs, ėjo prie kažkokių degalinėje buvusių žmonių, ten gėrė, kalbėjosi. Jis buvo toliau. Praėjus kuriam laikui pamatė, kad degalinės teritorijoje įvyko muštynės tarp R. M. ir R. D. Matė kaip R. D. priėjo prie R. M. ir jam trenkė į galvos sritį. Tada pas R. M. rankoje pamatė metalinę lazdą, apie 0,5 metro ilgio. R. M. vieną kartą ta lazda trenkė R. D., kuris parkrito ant asfalto. Viskas vyko degalinės teritorijoje. Kai R. D. parkrito, jo ginti pribėgo jam iš matymo pažįstamas K. B. Jis puolė R. M., tiksliai nematė ar sudavė jam kelis smūgius, ar spyrė. Netrukus pamatė kaip atsistojo R. D. ir puolė su K. B. R. M.. Jį pargriovė ant žemės, kadangi buvo nuo įvykio 15-20 metrų atstumu, kažkuris iš jų spyrė vieną ar du kartu R. M. ir iškart atsitraukė nuo jo. R. M. liko gulėti. Tada jis su savo automobiliu privažiavo prie R. M. kartu su E. P. pakėlė gulėjusį R. M., jį įsodino į mašiną ir parvežė į namus. R. M. pats negalėjo atsistoti, nes jam labai skaudėjo koją.

Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta įvykio vieta - degalinės „Baltic Petroleum“ esančios (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., (duomenys neskelbtini) g., teritorija (I t.,b. l. 32-34 ).

2014-09-22 Teismo medicinos specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad R. D. padaryta poodinė kraujosruva krūtinės kairėje pusėje, paveikus šią sritį kietu buku pailgos formos daiktu, vienu trauminiu poveikiu, galimai užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir laiku (2014-09-13 apie 2 val. lazda suduodant smūgį į krūtinės kairę pusę). R. D. nustatytas sužalojimas kvalifikuotas nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t.,b. l.8).

Reikalaujamų daiktų pateikimo ir apžiūros protokolais, kuriuose nurodoma, kad B. M. pateikė metalinį juodos spalvos prožektorių. Šio prožektoriaus apžiūros metu nustatyta, kad prožektorius yra teleskopinis (išsiilginantis). Išskleisto prožektoriaus ilgis 56,5 cm (I t.,b. l. 42-46).

Vertinant teisminio nagrinėjimo metu surinktus įrodymus atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis R. M. pripažįsta sudavęs smūgį R. D. metaliniu prožektoriumi į krūtinę ir jam padaręs sveikatos sutrikdymą, tačiau teigia, kad taip pasielgė gindamasis nuo R. D. agresyvaus elgesio. Atsižvelgiant į byloje ištirtus įrodymus matyti, jog R. M. atvykęs į degalinės teritoriją pats priėjo prie nukentėjusiojo byloje R. D. ir su juo esančių draugų, įžeidė juos necenzūriniais žodžiais, ką patvirtino kartu su R. D. buvę liudytojai K. B. ir J. J.. R. M. savo elgesiu sukėlė konfliktinę situaciją, o ne kaip teigia, jog norėjo tik draugiškai pabendrauti. Po to tarp jų įvyko apsistumdymas ir R. M. naudojo fizinę jėgą. Vėliau R. M. iš degalinės teritorijos išvažiavo ir grįžęs atgal, pasiėmęs prožektorių, kuris yra išsiskleidžiantis, tiesiogiai nuėjo link nukentėjusiojo R. D. ir smogė jam į kairįjį šoną. R. M. veiksmai tiesiogiai rodo, jog jis tai padarė ne gynybos tikslu, o prožektorių panaudojo kaip keršto įrankį, turėdamas tikslą panaudoti jį su prieš tai konflikte dalyvavusio asmens, R. D. atžvilgiu. Be to iš liudininkų K. B., J. J. ir E. S. parodymų matyti, jog buvo užsimojęs ir dar norėjo smūgiuoti nukentėjusiajam, kai šiuos veiksmu nutraukė K. B. pribėgęs prie jo ir parvertęs, o E. S. prožektorių ištraukė jam iš rankų. R. M. grįžus jokio konflikto jau nebebuvo ir realiai gintis nuo ko nors neturėjo, jokios agresijos ir fizinio smurto panaudojimo iš R. D. pusės nebuvo. Be to R. M. teigė, kad prožektorių pasiėmė, nes norėjo surasti jo paliktą viskio butelį. Iš teisminio nagrinėjimo metu surinktų įrodymų matyti, jog R. M. nebuvo jokio reikalingumo pasiimti prožektorių, nes degalinė ir jos teritorija buvo apšviesta. Atsižvelgiant į išdėstyta, laikytina nustatytu, kad R. M. sudavė tyčinį smūgį metaliniu įrankiu (metaliniu prožektoriumi, turinčiu teleskopinį išilgėjantį korpusą) R. D. į krūtinę ir jam nežymiai sutrikdė sveikatą.

Teismas kritiškai vertina liudytojų V. M., M. K. ir M. B. parodymus. Kaip matyti iš liudytojo V. M. apklausos, jis teigė, jog R. M. prožektoriumi nukentėjusiajam sudavė gindamasis, traukdamasis nuo jo, o R. M. teigė, jog nesitraukė, o jausdamas grėsmę, pirmas reagavo suduodamas smūgį R. D.. Be to V. M. teigė, jog R. M. kai bėgo iš mašinos, pasiėmė prožektorių norėdamas apsiginti, tačiau R. M. teigė, jog jis prožektorių pasiėmė ir įsidėjo į šortų kišenę, todėl jo niekaip negalėjo matyti V. M.. V. M. duodamas parodymus daug ko neatsiminė, ar sėdėjo automobilyje, kai vyko konfliktas, ar jau buvo išlipęs, ikiteisminio tyrimo metu teiktų ir teisme parodymų apie suduotų smūgių skaičių R. M. R. D. ir K. B. taip pat nurodyti iš esmės labai skirtingi skaičiai, gal iki 10, iki 15, vėliau nurodoma , jog 10 smūgių kumščiais, 10 smūgiai spiriant, o po to teigiama, kad galėjo būti net 40 (I t., b.l.38,144-145). Liudytojas M. K. teigė, jog pats įvykis nuo pat pradžios iki pabaigos nebuvo nutrūkęs, tuo tarpu pagal bylos duomenis po vienos konfliktinės situacijos, kai įvyko apsistumdymas, šalys išsiskirstė, o vėliau vėl į degalinę grįžus R. M. įvykio smurtiniai veiksmai. M. K. nurodė dar kitas aplinkybes, t.y. jog pargriautas R. M. gynėsi prožektoriumi nuo nukentėjusiojo (I t., b.l.145-147).M. B., kuris į degalinę atvežė ir parvežė R. M. neprisiminė net ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, apklausiamas teisme negalėjo net prisiminti konkrečių įvykio detalių (I t., b.l.166-167).V. M., M. K. ir M. B. parodymai yra prieštaringi kitai bylos medžiagai, nėra pakankami informatyvūs, be to prieštaringi tarpusavyje. Tuo tarpu K. B., J. J. ir E. S. parodymai yra vientisi, konkretūs, papildantys vieni kitą, atitinkantys bylos medžiagą. Nors buvo teigiama, jog liudytojas E. S. yra nukentėjusiojo draugas, tačiau jis apklausiamas teigė, jog ir kaltinamais yra jo draugas, pažįstamas, todėl negalima teigti, jog jis buvo suinteresuotas duoti naudingus tik nukentėjusiajam parodymus. Be to E. S. patvirtino, jog jis atidavė prožektorių kaltinamojo sūnui ir buvo prašomas nesakyti apie jį nieko, kad nekiltų problemų, tačiau jis iš karto informavo, jog jei bus pareiškimas, jis papasakos viską taip kaip buvo (I t., b.l.121-122).

Valstybės nustatytame teisiniame reguliavime yra įtvirtinta, jog visuomenės narių bendrabūvio tvarka, žmonių bendravimas viešose erdvėse turi būti grindžiamas kultūros tradicijomis, pagarbos, tolerancijos principais. Asmens saugumas, moralinių–kultūrinių tradicijų apsauga ir dvasinis komfortas viešajame gyvenime yra socialinė vertybė, kuri valstybės ne tik skatinama ir puoselėjama, bet ir ginama atitinkamais teisės aktais, o įstatymo numatytais atvejais baudžiamosios teisės priemonėmis.

BK 284 straipsnyje numatyta atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) patyčios; 4) vandališki veiksmai. Nusikalstama veika paprastai pasireiškia kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas ar visuotinai priimtų elgesio taisyklių nepaisymas. Įžūlus elgesys reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms dirbti, mokytis, ilsėtis ir pan. Kadangi šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl būtina nustatyti padarinius realiai sutrikdžiusius visuomenės rimtį ar tvarką.

Veika, numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, yra padaroma tyčia. Viešosios tvarkos sutrikdymas gali pasireikšti tiek kaltininko tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia sutrikdyti visuomenės rimtį ir tvarką. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik remiantis kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau pirmiausia įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, trukmę, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t.t.

Teismo išnagrinėtais bylos duomenimis nustatyta, kad R. M. pasišalinęs iš degalinės teritorijos, vėliau į ją sugrįžęs ir nuėjęs tiesiai prie nukentėjusiojo R. D. sudavė jam metaliniu teleskopiniu prožektoriumi į šoną smūgį ir jam suklupus, vėl ruošėsi smūgiuoti dar kartą, kai kito asmens buvo parverstas ant žemės , nukentėjusysis tuo metu su juo nekonfliktavo, nesimušė ir jo neprovokavo ir tai, kad tokie veiksmai atkreipė toje vietoje buvusių asmenų dėmesį. Padarytu nusikaltimu buvo pasikėsinta į du baudžiamosios teisės saugomus objektus – viešąją tvarką ir žmogaus sveikatą. Viešoje vietoje atlikti smurto veiksmai, kuriais žmogui sukeliamas fizinis skausmas arba nežymiai sutrikdoma jo sveikata, kvalifikuotinas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį tik tada, kai nenustatoma visų objektyviųjų ir subjektyviųjų viešosios tvarkos pažeidimo (BK 284 straipsnio 1 dalis) požymių. Pabrėžtina ir tai, kad veiką kvalifikuojant pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, BK 140 straipsnio 1 dalis iš viso netaikytina, nes šioje normoje numatytą veiką ir jos padarinius apima viešosios tvarkos pažeidimo sudėtis (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-652/2007, 2K-122/2008). R. M. panaudotu smurtu buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo R. D. sveikata ir pažeista viešoji tvarka, toks atvejis pagal visumos ir dalies konkurenciją apima nežymų sveikatos sutrikdymą ir kvalifikuotinas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. R. M. savo veika ne tik pasikėsino į R. D. sveikatą bei padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir fizinis smurtas buvo pavartotas viešoje vietoje-degalinės teritorijoje, kurioje buvo susirinkę pavakaroti, pabendrauti nemažai (duomenys neskelbtini) miestelio gyventojų. Dėl R. M. įžūlių veiksmų, demonstravusių nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, nukentėjusiojo ir jo draugų bendravimas buvo nutrauktas, todėl tokie padariniai pripažintini realiai sutrikdžiusiais visuomenės rimtį.

Remiantis aptartais įrodymais ir išdėstytais motyvais teismas laiko įrodyta, kad R. M. 2014 m. rugsėjo 13 d., apie 1.30 val., (duomenys neskelbtini) r., (duomenys neskelbtini) mstl., viešoje vietoje, degalinės „Baltic Petroleum“ teritorijoje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį, o būtent kitų asmenų akivaizdoje, pykčio išdavoje smogė vieną kartą su metaline lazda R. D. į kairę krūtinės pusę, tuo padarydamas poodinę kraujosruvą krūtinės kairėje pusėje ir taip nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo R. D. sveikatą, todėl tokia R. M. veika kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

R. M. atžvilgiu atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis R. M. pripažino, kad prieš įvykį su draugais išgėrė viskio butelį, dar vieną butelį viskio su savimi atsivežė į degalinę ir juo vaišino degalinėje buvusius asmenis. Nukentėjusysis R. D., liudytojai K. B., J. J., E. S., patvirtino, kad R. M. buvo akivaizdžiai neblaivus, aplinkybę dėl R. M. neblaivumo patvirtino ir liudytojai V. M., M. K., todėl R. M. atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šios veikos padarymui (BK 60 str.1 d. 9 p.).

Parenkant bausmės rūšį R. M. už jo padarytą nusikaltimą, atsižvelgiama į tai, kad jis anksčiau neteistas, todėl jam kaip asmeniui pirmą kartą teisiamam už tyčinį nesunkų nusikaltimą, parinktina su laisvės atėmimu nesusijusi bausmės rūšis (BK 55 str.).

Parenkant bausmės dydį atsižvelgiama į tai, kad R. M. padarė baigtą tyčinį nesunkų nusikaltimą, R. M. atžvilgiu nėra nustatyta atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o nustatyta viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, R. M. kaip asmenybė charakterizuojamas patenkinamai, be to įvertintina, jog bylos nagrinėjimo metu jis išvyko į užsienio šalį, kur 2016 m. birželio 14 d. buvo sulaikytas Danijos Karalystėje už vagystę, įvykdytą sunkinančiomis aplinkybėmis. R. M. 2016-05-26 įvykusio teismo posėdžio metu buvo paskirta šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei uždrausta įvažiuoti į Danijos Karalystę šešerius metus (II tomas, b.l.46-47). Atsižvelgiant į išdėstytus motyvus R. M. parinktas bausmės dydis kiek didesnis, nei parinktos bausmės, galimos skirti už tyčinio nesunkaus nusikaltimo padarymą, vidurkis.

Byloje R. D. pareiškė ieškinį dėl 60,74 Eur turtinės žalos ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusysis R. D. nurodė, kad turtinė žala susidarė dėl to, kad jis turėjo išlaidų teismo medicinos išvadai gauti 12,74 Eur (44 Lt). Taip pat su savo automobiliu vykdamas pas teismo medicinos ekspertą į Panevėžį (200 km) bei dėl bylos tyrimo aplinkybių šešis kartus vykdamas iš (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) ir atgal (25 km į vieną pusę), įveikė 500 km, todėl kurui turėjo 48 Eur išlaidų. R. M. ieškinio nepripažino. Civilinio ieškovo reikalavimas atlyginti 12,74 Eur už teismo medicinos specialisto paslaugas yra pagrįstas ir įrodytas pridėtu mokėjimo nurodymu (b. l. 136). Nors ir byloje yra pateikta automobilio registracijos liudijimo kopija, tačiau nėra pateikta kuro įsigijimo kvitai, tačiau atsižvelgiant į tai, jog byloje yra pateikta medicinos specialisto išvada, nukentėjusysis važiavo į (duomenys neskelbtini) m., jam taip pat teko vykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus, advokatą, nes gyvena (duomenys neskelbtini) rajone, (duomenys neskelbtini) mstl., dėl teisinės pagalbos suteikimo, jo prašoma suma atitinka kelionės išlaidų vidurkį, apskaičiuotą pagal teisės aktų nustatytą tvarką, todėl teismas šioje dalyje (dėl 48 Eur ) taip pat pripažįsta, jog ieškovo ieškinys yra pagrįstas.

Vertinant nukentėjusiojo R. D. patirtą neturtinę žalą, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo sukeltas fizinis skausmas ir padarytas sveikatos sutrikdymas, jis patyrė nepatogumus dėl tyrimo, jam reikėjo vykti pas teismo medicinos ekspertą, kreiptis su skundu privataus kaltinimo tvarka, vykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus todėl, teismo nuomone, R. D. patyrė neturtinę žalą (Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. 1 d.)

Įvertinant neturtinę žalą pinigais, teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas sužalojimas tik vienu smūgiu, kas sukėlė nukentėjusiajam tik nežymų sveikatos sutrikdymą , nereikalavo atskiro ir ilgesnio gydymo, o patirti nepatogumai ir dvasiniai išgyvenimai nelaikytini pakankamai dideliais. Iš byloje nustatytų aplinkybių žinoma, kad ir paties nukentėjusiojo veiksmai nebuvo vien tik pasyvūs (R. D. iki jo sužalojimo konflikto metu su R. M., apsistumdė). Atsižvelgiant į šiuos motyvus, teismo nuomone ,prašomos priteisti neturtinės žalos dydis yra per didelis, todėl mažintinas.

Pagal BPK 104 str. 2 d. įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų. Proceso dalyvis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. BPK 106 str. 2 p. numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu šiame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-605/2011, 2K-374/2012). Iš byloje pateikto pinigų priėmimo kvitų 2015-07-08 Nr. 757824 ,2015-07-08 Nr.757824 ir 2016-02-04 Nr.655653 (I t., b.l.135,192,II t.,b.l.49) ir matyti, kad R. D. advokatui I. Ruželei sumokėjo 1950 Eur už jo atstovavimą. Teismas, spręsdamas dėl proceso išlaidų advokato pagalbai apmokėti dydžio, atsižvelgia į tai, kad advokatas toje pačioje byloje gynė nukentėjusiojo interesus ir prieš apygardos teismui 2015 m. gruodžio 23 d. nutartimi panaikinus Rokiškio rajono apylinkės teismo 2015 m. spalio 7 d. nuosprendį, todėl jam byla buvo žinoma nuo pat pradžių nagrinėjant bylą teisme, jos dar kartą nereikėjo analizuoti, tuo labiau, jog nauji liudytojai nebuvo apklausti, jokie nauji įrodymai nebuvo pateikti, bylos apimtis nėra didelė, be to teismas civilinio ieškovo ieškinį tenkino dalinai, kas siekiant teisingumo ir protingumo principų įgyvendinimo sudaro pagrindą prašomas patirtas išlaidas mažinti. Prašomos priteisti išlaidos advokato pagalbai apmokėti nuo 1950 Eur mažintinos iki 1200 Eur, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą ir atstovo sugaištą laiką procese.

Proceso išlaidas šioje byloje sudarė proceso dalyvių iškvietimas į teismo posėdį (25,60 Eur), todėl šios išlaidos laikytinos proceso išlaidomis ir priteistinos iš pripažinto kaltu kaltinamojo valstybei (BPK 105 str. 1 d.).

Daiktinis įrodymas – prožektorius, laikytinas nusikaltimo padarymo įrankiu, todėl konfiskuotinas ir sunaikintinas kaip menkavertis daiktas (BK 72 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 str. 2 d., teismas

nuspren d ė:

R. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti viešųjų darbų bausme septyniems mėnesiams, įpareigojant R. M. kas mėnesį neatlygintinai išdirbti po 15 valandų visuomenės labui.

R. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus šią kardomąją priemonę panaikinti.

-nukentėjusiajam (civiliniam ieškovui) R. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 60,74 Eur (šešiasdešimt eurų 74 ct) turtinės žalos atlyginimo, 300 Eur (tris šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 1200 Eur (vieną tūkstantį du šimtus eurų) atstovavimo išlaidų;

-valstybei 25,60 (dvidešimt penkis eurus 60 ct) proceso išlaidų.

Daiktinį įrodymą – prožektorių, konfiskuoti ir sunaikinti kaip menkavertį daiktą.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos, gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Rokiškio rajono apylinkės teismą.