- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-07
- Bylos Nr.
- 2A-3041-275/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-02-3-09400-2012-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Vilija Mikuckienė, Virginijus Kairevičius, Danutė Kutrienė
- Ieškovas
- UAB „Trade grupp“
- Atsakovas
- A. J., R. A.
- Kategorijos
- 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Vilijos Mikuckienės ir Virginijaus Kairevičiaus, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Trade grupp“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Trade grupp“ ieškinį atsakovams A. J. ir R. A., trečiasis asmuo ieškovo pusėje, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų – E. R..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovas kreipėsi į teismą prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų 5 778 Lt skolos už priverstinį transporto priemonės nuvežimą ir saugojimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad vadovaujantis LR Vyriausybės 2001 m. lapkričio 27 d. nutarimu Nr.1426, 2010 m. kovo 7 d. buvo surašytas transporto priemonės AUDI 80 (vals. Nr. duomenys neskelbtini) paėmimo protokolas dėl 2002 m. gruodžio 11 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.1950 patvirtintų kelių eismo taisyklių pažeidimo. Pagal 2001 m. gegužės 4 d. sutartį tarp UAB „Sauda“ ir Vilniaus m. VPK, policijos pareigūnai perdavė automobilį transportuoti į UAB „Sauda“ saugojimo aikštelę. 2010 m. kovo 7 d. Transporto priemonės priverstinio nuvežimo akte nėra nurodyta, kas pažeidimo metu valdė transporto priemonę AUDI 80, tačiau iš 2010-04-21 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo nutarimo administracinėje byloje Nr.A.2.6-1672-596/2010 matyti, jog ją vairavo A. J.. tretysis asmuo E. R. pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, jog transporto priemonę AUDI 80 (vals. Nr. duomenys neskelbtini) pardavė atsakovui R. A., kuris ją pardavė A. J.. Ieškovas teigia, jog iki reikalavimo perleidimo sutarties sudarymo momento buvo susidariusi 6420 Lt skola už nurodyto automobilio priverstinį nuvežimą ir saugojimą. Atsakovas A. J. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Paaiškino, jog ieškovas nepateikė įrodymų, kad nors vienas iš atsakovų, o taip pat ir E. R. (automobilio savininkui iki 2012-04-02), žinojo apie automobilio saugojimą aikštelėje ir būtų raginami sumokėti už suteiktas paslaugas, prašė ieškinį jo atžvilgiu atmesti, o neatleidus jo nuo atsakomybės, ieškovui priteisti užmokestį už keturis mėnesius, skaičiuojant už parą po 5 Lt ir šią sumą padalinti visiems atsakovams. Atsakovas R. A. atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu sutinka iš dalies, t.y. sutinka, kad ieškovo reikalaujama suma būtų priteista iš atsakovo A. J., o su jam pareikštais reikalavimais nesutinka. Paaiškino, kad jam priklausančią transporto priemonę A. J. pasiėmė ir vairavo atsakovui nežinant, todėl privalo atlyginti visas jos priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Ieškovas neturi teisinio pagrindo reikalauti iš jo įsiskolinimo, kadangi 2012-04-17 reikalavimo perleidimo sutartimi Nr. 11/4 ir dokumentų perdavimo – priėmimo akte pasakyta, jog pirminis kreditorius UAB „Sauda“ perleidžia reikalavimo teisę į 5778 Lt skolą už transporto priemonės nuvežimą iš skolininko E. R..
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013 m. birželio 5 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies. Priteisė ieškovui solidariai iš atsakovų 3160,00 Lt išlaidų, susijusių su priverstiniu automobilio nuvežimu ir saugojimu, ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos 3160,00 Lt sumos, skaičiuojamas nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2013 m. sausio 3 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Priteisė ieškovui iš atsakovų po 47 Lt žyminio mokesčio. Priteisė valstybei iš ieškovo 254 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Teismas sprendė, jog atsakovas R. A. neįrodė automobilio perleidimo atsakovui A. J. fakto bei tokio sandorio sudarymo (CPK 185 str.). Nustatė, kad ginčo automobilio savininku jo perdavimo saugoti ieškovui (pradiniam kreditoriui UAB „Sauda“) momentu, t.y. 2010-03-07, tebebuvo atsakovas R. A., todėl jis turi solidarią pareigą su antruoju atsakovu pagal Saugaus eismo automobilių keliais įstatymą atlyginti ieškovui minėto automobilio paėmimo (transportavimo) bei saugojimo kaštus. Reikšminga aplinkybe laikė, kad atsakovas A. J. neturėdamas savininko leidimo savavališkai pasiėmė R. A. priklausiusią transporto priemonę, būdamas neblaivus ją vairavo ir pažeidė KET 14 punktą. Konstatavo, kad dėl atsakovo A. J. neteisėtų veiksmų UAB „Sauda“ patyrė priverstinio automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidų, t. y. žalos, todėl yra visos pastarojo atsakovo deliktinės civilinės atsakomybės sąlygos (CK 6.246–6.249 str., 6.263 str. 1, 2 d., 6.276 str.), dėl to jis turi pareigą atlyginti automobilio priverstinio nuvežimo ir saugojimo išlaidas. Laikė, kad atsakovas R. A. buvo tinkamai informuotas apie reikalavimo perleidimo faktą bei susidariusią skolą, todėl pripažino, kad abu atsakovai reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu privalo solidariai atlyginti ieškovui išlaidas už priverstinį automobilio nuvežimą ir saugojimą. Teismas sprendė, kad taikytinas 100 Lt tarifas už kiekvieną paskesnį pasaugos mėnesį, todėl atsakovų įsiskolinimas už automobilio saugojimą skaičiuojamas po 100,00 Lt už 25 vėlesnių automobilio saugojimo mėnesių ir sudaro 2500 Lt.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-06-05 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį tenkinti visiškai, netenkinus šio prašymo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą dalyje dėl 254 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo iš ieškovo bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinį skundą grindžia tokiais argumentais:
1. Pirmos instancijos teismas netinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias visišką nuostolių atlyginimą (CK 6.251 str. 1 d.) bei neteisingai pritaikė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) praktiką, sumažindamas priteistiną sumą už automobilio saugojimą iki 100 Lt per mėnesį. Ieškovo nurodyta kaina yra žemiausia kaina, kokią gali suteikti tokio pobūdžio paslaugas teikiančios įmonės Vilniuje. Ieškiniu pateikti UAB „Sauda“ direktoriaus patvirtinti Transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainiai yra paremti Vilniaus miesto savivaldybės nustatytomis kainomis, kurios patvirtintos laimėjus viešą konkursą. UAB „Sauda“ 15 Lt už parą mokestį, kuris yra maksimalus leidžiamas mokestis, taiko tik pirmą saugojimo mėnesį, vėliau įkainiai yra sumažinami perpus iki 8 Lt už vieną saugojimo dieną. Taip pat, kreipiantis į teismą suma yra sumažinta dar 10 procentų. Apylinkės teismas nesiaiškino, kokios yra rinkoje egzistuojančios kainos bei neatribojo savanoriškojo ir priverstinio transporto priemonių saugojimo aikštelių, dėl ko priėmė iš dalies neteisingą sprendimą.
2. Apeliantas teikia naujus įrodymus apeliacinės instancijos teisme ir nurodo, kad nebuvo būtinybės pateikti šių įrodymų pirmos instancijos teisme, nes nei bylos šalys, nei teismas nekėlė klausimo dėl įkainių pagrįstumo. Pateikiami duomenys nėra nauji ar netikėti bylos dalyviams, kadangi tai yra bendro pobūdžio informacija papildanti ir paaiškinanti byloje jau esančius įrodymus.
3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Bylinėjimosi išlaidų susidarymą sąlygojo paties R. A. nesąžiningi veiksmai, todėl bylinėjimosi išlaidos neturėjo būti priteistos atsakovo naudai.
Atsiliepimas
Atsakovas A. J. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą galioti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, jog būtent R. A. bandė klaidinti teismą, nurodydamas, jog nėra automobilio savininkas.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Skundas dalinai tenkintinas.
Nustatyta, kad ieškovas reikalavimą priteisti iš atsakovų 5136 Lt skolą dalyje dėl mokesčio už transporto priemonės saugojimą grindė tuo, kad bendrovė mažina skaičiuojamą įsiskolinimą nuo transporto priemonės paėmimo dienos iki reikalavimo perleidimo dienos, kuris sudaro 6420 Lt, ir skaičiuoja jį už 25 mėnesius, už pirmąjį mėnesį skaičiuoja 15 Lt mokestį už parą, o sekančius mėnesius – po 240 Lt per mėnesį. Ieškovas mokestį apskaičiavo remdamasis transporto priemonių specializuotų aikštelių ir techninės pagalbos įkainiais. Apeliacinio skundo argumentas, kad šie įkainiai paremti Vilniaus miesto savivaldybės nustatytomis kainomis, kurios patvirtintos laimėjus viešąjį konkursą, pagrįsti. Priimtinas ieškovo pateiktas naujas įrodymas byloje – Vilniaus miesto valdybos 2001-04-05 sprendimas 621V, kuriuo UAB „Sauda“ patvirtinta priverstinio transporto priemonių nuvežimo konkurso laimėtoja, o šio sprendimo 3 punktu nustatyta, kad už transporto priemonės saugojimo 1 valandą imamas 2 Lt su PVM mokestis, bet ne didesnis nei 15 Lt su PVM už pirmą parą ir 15 Lt su PVM mokestis už kitas paras. Iš to seka, kad įkainiai buvo patvirtinti neviršijantys savivaldybės sprendimu nustatytos ribos, mokestis - 240 Lt per mėnesį už kitus, po pirmojo sekančius mėnesius, yra žymiai mažesnis už nustatytą savivaldybė sprendimu.
Pirmosios instancijos teismas išvadą, jog protingas tarifo dydis yra 90 Lt už kiekvieną pasaugos mėnesį, parėmė LR Aukščiausiojo teismo 2009 m. spalio mėn. 23 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-436/2009, esančiomis išvadomis. LAT sumažino iš atsakovo priteistiną išlaidų sumą, kadangi šiuo atveju taikytinas ne 10 Lt tarifas už kiekvieną pasaugos parą, o 90 Lt tarifas už kiekvieną pasaugos mėnesį, nes pats ieškovas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Taigi, pagrindas mažinti priteistiną suma už saugojimą buvo netinkamas ieškovo elgesys. Kolegija nurodė, kad 10 Lt dydžio tarifo už kiekvieną pasaugos parą taikymas tuo atveju, kai automobilio savininkas ar valdytojas neatsiima ilgą laiką, reikštų nepagrįstą saugotojo praturtėjimą dėl kito asmens padaryto teisės pažeidimo. Teisėjų kolegija laikė, kad šiuo atveju būtų galima taikyti 90 Lt tarifą už kiekvieną pasaugos mėnesį.
Nustatant ieškovui atlygintiną sumą svarbi ir ta aplinkybė, kad saugotojas, žinodamas, kokiu pagrindu pasaugai buvo perduotas automobilis, ilgą laiką nesiėmė priemonių išsiaiškinti savininko ir pranešti, kad jo automobilis yra saugomas už atlyginimą. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta tokių aplinkybių, jog ieškovas būtų turėjęs galimybę, bet nepranešęs savininkui ir valdytojui apie pareigą atsiimti automobilį. Atsiliepime į skundą atsakovas A. J. nurodė, jog jis negalėjo atsiimti transporto priemonės, tačiau darytina išvada, kad jis privalėjo pranešti automobilio savininkui A. A., kad jam naudojantis pastarojo automobiliu Audi-80, jis buvo priverstinai nuvežtas, A. J. sulaikius vairuojant automobilį neblaiviam stovyje. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovui A. J. buvo žinoma, jog automobilis saugomas, jį perdavus saugoti policijos pareigūnams, todėl jis turėjo pareigą pranešti asmeniui, kurio automobiliu naudojosi, jog privalu pasirūpinti automobilio atsiėmimu. Atsakovas R. A., būdamas automobilio savininku, nesirūpino tuo kad automobilis būtų įregistruotas jo vardu, tuo sudarė kliūtis nustatyti automobilio savininką. Nenustačius ieškovo kaltės dėl to, kad automobilis buvo saugomas 25 mėnesius, ieškinys turėjo būti patenkintas pilnai. Teismo sprendimas keistinas CPK 329 straipsnio 1 dalies ir 185 straipsnio pagrindais,, padidinat priteistą sumą iki 5778 Lt, bei atitinkamai padidinant priteistas bylinėjimosi išlaidas, ir atleidžiant ieškovą nuo pareigos atlyginti valstybės turėtas išlaidas, suteikiant A. A. valstybės teisinę pagalbą.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. birželio 5 d. sprendimą pakeisti.
Padidinti priteistą iš atsakovų A. J. ir R. A. ieškovui UAB „Trade grupp“ išlaidų, susijusių su automobilio priverstiniu nuvežimu ir saugojimu sumą iki 5778 Lt, priteistą ieškovui žyminio mokesčio sumą iš atsakovo A. J. padidinti iki 86,50 Lt ir iš atsakovo R. A. padidinti iki 86,50 Lt.
Panaikinti teismo sprendimo dalį, kuria iš ieškovo UAB „Trade grupp“ priteista 254 Lt antrinės teisinės pagalbos išlaidų valstybei.
Kitą teismo sprendimo dalį palikti nepakeistą.