- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-03-05
- Bylos Nr.
- 1A-138-107-2009
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Rasa Valentinienė (pirm.), Valentinas Janonis, Stasys Valužis
- Nukentėjusysis
- V. M.
- Nuteistasis
- J. Š.
Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rasos Valentinienės,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo V. M. ir nuteistojo J. Š. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008 m. gruodžio 16 d. nuosprendžio, kuriuo J. Š. , gim. (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 1 d. ir jam paskirta 10 MGL (1300 litų) dydžio bauda.
Iš J. Š. V. M. priteista 2000 litų neturtinei žalai atlyginti bei 600 litų advokato teisinės pagalbos paslaugoms apmokėti.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. Š. nuteistas už tai, kad 2008-02-23, apie 9.50 val., (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, nereguliuojamoje sankryžoje, būdamas blaivus, vairuodamas automobilį „Honda Concerto“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nesilaikė saugaus eismo taisyklių, esant sausai, asfaltuotai kelio dangai, natūraliam apšvietimui, kai matomumas į priekį 500–700 metrų, pažeidė Kelių eismo taisyklių 51 p., 53 p., 196 p. reikalavimus, privalėdamas mokėti KET ir jų laikytis, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nesukeltų pavojaus kitiems asmenims, nelygiareikšmių kelių sankryžoje, važiuodamas šalutiniu keliu, nedavė kelio pagrindiniu keliu dviračiu važiavusiam V. M. ir su juo susidūrė, dėl to V. M. nesunkiai sutrikdė sveikatą.
Šalies argumentai
Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. M. nesutinka su teismo priteistu žalos dydžiu. Nukentėjusysis nurodo, kad teismas nepagrįstai nepriteisė 4268 litus gydymo išlaidų, nurodydamas, kad dalį jų, t. y. 43, 91 litus, yra gavęs iš AB „Lietuvos draudimas“.
Nukentėjusysis V. M. nurodo, kad teismas atkreipė dėmesį į tai, kad J. Š. pas jį buvo atvažiavęs į namus, siūlė nupirkti dviratį, tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad nukentėjusysis dviračio atsisakė, nurodęs, kad už dviratį atlygins AB „Lietuvos draudimas“. Su nuteistuoju J. Š. norėjo aptarti gydymo išlaidų ir moralinės žalos dydį, tačiau J. Š. apie tai kalbėtis atsisakė.
Nukentėjusysis skunde nesutinka su teismo sprendimu dėl neturtinės, moralinės žalos dydžių. V. M. nurodo, kad teismas atsižvelgė į J. Š. pensinį amžių, į tai, kad šis gauna mažą pensiją, tačiau nekreipė dėmesio į nukentėjusiojo pensinį amžių, į patirtą turtinę ir moralinę žalą. Nukentėjusysis nurodo, kad tris mėnesius gydėsi, mokėjo už gydymą, apie mėnesį laiko negalėjo judėti ir atsikelti, visą gydymosi laiką jam buvo reikalinga priežiūra. Iki šiol jaučia galvos skausmus, prastas regėjimas.
Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. M. nurodė, kad teismas nustatė, jog J. Š. neužtikrino elementarių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų laikymosi, pabrėžė, kad vienas iš reikšmingų kriterijų yra žalą padariusio asmens kaltė, tačiau priimtam sprendimui dėl neturtinės žalos dydžio tas įtakos neturėjo. Teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad kaltininkas iš įvykio vietos pabėgo. Atsižvelgdamas į padarytos žalos pobūdį, nukentėjusysis neturtinę žalą įvertina 10000 litų.
Nukentėjusysis V. M. prašo iš nuteistojo J. Š. priteisti 4268 litus turtinei žalai atlyginti. 4000 litų tos sumos sudaro masažo išlaidos, o 268 litai – išlaidos vaistams. Prašo priteisti 10000 litų neturtinei žalai atlyginti ir kompensuoti visas teismo išlaidas. Nukentėjusysis taip pat prašo į teismo posėdį iškviesti T. M. ir apklausti ją kaip liudytoją.
Nuteistasis J. Š. apeliaciniame skunde tvirtina, kad nuosprendis yra nepagrįstas.
Nuteistasis J. Š. atkreipia dėmesį į kaltinamajame akte esančius netikslumus, į tai, kad jame nurodyta, jog dėl padaryto nusikaltimo kaltu lyg ir prisipažino, tačiau nenurodyta, ar visiškai, ar iš dalies. Nuteistasis nurodo, kad kaltinamajame akte yra ir daugiau trūkumų, nurodo kaip pavyzdį, kad jame nurodyti ne tas nukentėjusiojo vardas ir pavardė, sakiniai iki galo neužbaigti „(pastraipa su nukentėjusio parodymais – „ kai iki automobilio buvo likę apie 3 m. automobilis pradėjo važiuoti ir jis atsitrenkė į automobilio ......).“ Nuteistasis teigia, kad iš šio sakinio labai svarbu nustatyti, į kurią jo vairuojamo automobilio vietą nukentėjusysis atsitrenkė, nes tai leidžia susidaryti susidūrimo mechanizmo vaizdą, todėl mano, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų. Nuteistasis teigia, kad esant tokiems kaltinamojo akto trūkumams, sunku tinkamai pasirengti gintis nuo pateiktų kaltinimų, be to, tai sukelia keblumų nagrinėjant baudžiamąją bylą.
Nuteistasis J. Š. mano, kad teismas nuteistojo kaltės nepagrindė objektyviais ir visapusiškais įrodymais, todėl toks nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu. Nuteistasis mano, kad nuosprendis grindžiamas vienintelio nukentėjusiojo paaiškinimais, kurie yra subjektyvūs ir prieštaringi. Nuteistasis J. Š. nurodo, kad baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jo atstovas prašė, kad baudžiamojoje byloje būtų paskirta autotechninė ekspertizė, nes iš byloje esančių duomenų neaišku, dėl kieno kaltės įvyko eismo įvykis. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad baudžiamojoje byloje esančioje eismo įvykio schemoje pažymėta, jog neįmanoma nustatyti transporto priemonių išsidėstymo, nes jos iš karto po įvykio buvo patrauktos. Nuteistasis J. Š. teigia, kad byloje yra nubraižyta eismo įvykio vietos schema, kurią savo parašais patvirtino eismo įvykio dalyviai, remiantis šia schema ekspertizę buvo įmanoma atlikti. Nuteistasis mano, kad šiuo atveju vien nukentėjusiojo parodymai neginčijamu nuteistojo kaltės įrodymu laikomi negali būti.
Nuteistasis teigia, kad pats nukentėjusysis 2008-05-08 parodė : „mačiau baltą automobilį, iki jo buvo apie 8–10 metrų, sustojau, tačiau nenulipau, pamatęs, kad automobilis išvažiavęs iš Kooperacijos gatvės į Tilžės gatvę priekine dalimi sustojo, pradėjau vėl minti pedalus, pamaniau kad vairuotojas mane mato ir sustojau praleisti, kai iki mašinos buvo 3 metrų atstumas, automobilis pradėjo važiuoti sudarydamas man kliūtį, pasukau kairėn, tikėdamasis išvengti partrenkimo, tačiau automobilis sustojo, priekine dalimi trenkėsi į priekinį ratą“. Nuteistasis J. Š. nurodo, kad šie nukentėjusiojo parodymai akivaizdžiai prieštarauja eismo įvykio schemai, kuri buvo nubraižyta eismo įvykio vietoje.
Nuteistasis J. Š. aiškina, kad „susidūrimas įvyko šalia kelio eismo juostas skiriančios juostos, todėl neaišku, kaip nukentėjusysis iš savo važiavimo juostos per tris metrus atsidūrė šalia skiriamosios juostos, be to eismo įvykio schemoje yra nurodyti kiti nukentėjusio judėjimo trajektorijos atstumai, nes pagal eismo įvykio vietą, nukentėjusysis pradėjo manevrą likus ne trims metrams, o žymiai didesniam atstumui“. Nuteistajam neaišku, „kas šioje situacijoje nukentėjusiajam kliudė stabdyti dviratį, iš eismo įvykio vietos schemos matyti, kad nukentėjusysis pradėjo keisti savo važiavimo trajektoriją likus ne mažiau nei 6 metrams iki Kooperacijos gatvės pradžios“, todėl nuteistasis mano, kad nukentėjusysis turėjo galimybę sukti ne į kairę, bet į dešinę arba sustoti. Nuteistasis atkreipia dėmesį į tai, kad, jeigu susidūrimas būtų įvykęs taip, kaip savo parodymuose nurodė nukentėjusysis, susidūrimo mechanizmas būtų visiškai kitoks, t. y. nukentėjusiojo ir nuteistojo vairuojamos transporto priemonės būtų susidūrusios kitu kampu ir kitoje vietoje.
Nuteistajam J. Š. iš baudžiamojoje byloje esančių nukentėjusiojo paaiškinimų neaiškus šio eismo įvykio mechanizmas, neaišku, ar nukentėjusysis negalėjo išvengti susidūrimo pasukdamas dviratį dešinėn arba jį stabdydamas. Šios aplinkybės teismas taip pat neįvertino. Dėl šios priežasties nuteistasis J. Š. prašo įrodymus tirti iš naujo, paskirti ekspertizę, kurioje būtų atsakyta į klausimus :
„1. Kokia buvo transporto priemonių (dviračio ir lengvojo automobilio) susidūrimo eiga (mechanizmas), atsižvelgiant į jų sugadinimų mastą ir pobūdį, pėdsakus, ant jų, ant kelio dangos transporto priemonių ir kitų daiktinių įrodymų išsidėstymą eismo įvykio vietoje ?
2. Kaip turėjo elgtis lengvosios transporto priemonės vairuotojas ir dviratininkas susidarius baudžiamojoje byloje aprašytoms aplinkybėms pagal saugaus eismo reikalavimus, nurodytus Kelių eismo taisyklėse ir kokius Kelių eismo taisyklių reikalavimus privalėjo vykdyti lengvosios transporto priemonės vairuotojas ir dviratininkas susidarius baudžiamojoje byloje aprašytoms aplinkybėms ?
3.Ar dviratininkas turėjo galimybę šioje situacijoje išvengti susidūrimo, jei būtų stabdęs transporto priemonę arba pasukęs į dešinę pusę ?
4. Kokia techniniu požiūriu pagrindinė sąlyga kilti šiam eismo įvykiui ?
5. Ar kelio ruože, kuriame įvyko autoįvykis, saugaus eismo požiūriu teisingai nustatyta eismo tvarka jei ne, ar tai turėjo įtakos eismo įvykio kilimui ?“
Nuteistasis J. Š. mano, kad ekspertizę galėtų atlikti Lietuvos teismo ekspertizės instituto Klaipėdos skyriaus ekspertas V. P. .
Nuteistasis J. Š. taip pat mano, kad teismas nepagrįstai atmetė jo atstovo prašymą skirti teismo medicinos komisijos ekspertizę nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymo sunkumo laipsniui nustatyti, todėl prašo tokią ekspertizę skirti ir pavesti ją atlikti Mykolo Romerio teismo medicinos instituto ekspertams (S. Ž. g. 12, LT - 08234 Vilnius ) ir užduoti ekspertams tokio pobūdžio klausimus::
„1. Kokius sveikatos sutrikimus patyrė nukentėjusysis V. M. 2008 02 23 eismo įvykio metu, kokio sunkumo laipsnio šie sveikatos sutrikimai?
2. Kokiomis ligomis sirgo ir kokie sveiktos sutrikimai buvo diagnozuoti ir nustatyti V. M. iki eismo įvykio, t. y. iki 2008–02–23 ?
3. Kokios gydymo priemonės ir vaistai, gydymo procedūros buvo būtinos gydant V. M. eismo įvykio metu patirtus sužalojimus ?
4. Ar nukentėjusiajam V. M. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų suprastėjo koordinacija, regėjimas ar dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo mėnesį judėti ir atsikelti, ar negalėjo valdyti kūno ir įvairių kūno dalių ?
5. Ar specialisto išvadoje Nr. KG 38/08(03) nustatyta tarpšonkaulinė neurologija yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykio metu V. M. patirtais sveikatos sutrikimais, ar šis sveikatos sutrikimas nėra įtakotas kitų sveikatos sutrikimų, kurie nėra susiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, kokiomis gydymo priemonėmis ir vaistais, gydymo procedūromis yra gydoma tarpšonkaulinė neurologija ?“
Apeliaciniame skunde nuteistasis abejoja, ar iš byloje esančių duomenų nukentėjusysis iš tiesų galėjo patirti nesunkų sveikatos sutrikimą. Nukentėjusiojo ligos istorijoje yra padaryti įrašai, kad eismo įvykio metu nukentėjusiajam buvo sužalota galva, sumuštas dešinysis petys ir dešinė krūtinės pusė. Vėlesniuose įrašuose nurodyta, kad nukentėjusiajam labiau skauda kairė krūtinės pusė, t. y. ta pusė, kuri nebuvo sumušta eismo įvykio metu.
Šalies argumentai
Nuteistasis J. Š. apeliaciniame skunde cituoja nuosprendžio dalį ir pažymi, kad teismas nuosprendyje nurodė, jog „ekspertas V. P.etras Peškus parodė, kad pateikiant specialisto išvadą yra remiamasi pateiktais medicininiais dokumentais. Pateiktos kelios specialisto išvados neprieštarauja viena kitai, nes abiem atvejais išvados buvo daromos iš pateiktų dokumentų, Tai, kad po įvykio nukentėjusiajam pablogėjo sveikata, yra sąlygota nukentėjusio amžiaus, sveikatos būklės, bei likutiniais potrauminiais reiškiniais, kurie tiesioginio priežastinio ryšio su įvykiu neturi“. Nuteistasis J. Š. mano, kad „liko neišaiškinta aplinkybė ar po ar specialisto išvadoje nr. KG 38/08(03) nustatyta tarpšonkaulinė neurologija yra priežastiniu ryšiu susijusi su eismo įvykio metu V. M. patirtais sveikatos sutrikimais, ar šis sveikatos sutrikimas nėra įtakotas kitų sveikatos sutrikimų, kurie nėra susiję su eismo įvykio metu patirtais sužalojimais, kokiomis gydymo priemonės ir vaistais, gydymo procedūromis yra gydoma tarpšonkaulinė neurologija, juk būtent šis sveikatos sutrikimas ir lėmė ilgą nukentėjusiojo gydymą. Nustatyti šią aplinkybę yra labai svarbu, kadangi nustačius, jog dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų nukentėjusysis patyrė ne nesunkų sveikatos sutrikimą, o tik nežymų sveikatos sutrikimą, kils baudžiamosios atsakomybės panaikinimo klausimas“.
Nuteistasis J. Š. atkreipia dėmesį, kad visus vėlesnius įrašus nukentėjusiojo ligos istorijoje padarė nukentėjusįjį prižiūrintis bendrosios praktikos gydytojas, kuris diagnozę nustatė nesiremdamas jokiais tyrimais: „nebuvo atlikta jokių rentgenogramų, jokių tyrimų, patvirtinančių, kad tarp nukentėusiajam nustatytos ir diagnozuotos tarpšonkaulinės neurologijos ir eismo įvykio metu patirtų sužalojimų yra priežastinis ryšys, todėl neaišku, kokiu pagrindu nukentėjusiajam buvo diagnozuotas šis sveikatos sutrikimas ir neaišku, ar šis susirgimas nebuvo įtakotas ankstesnių nukentėjusiojo susirgimų.“ Nuteistasis mano, kad nukentėjusiojo nusiskundimų, kad būtų galima daryti išvadą apie jo sveikatos sutrikimą, nepakanka. Nukentėjusio asmens sveikatos sutrikimas turi būti nustatytas objektyviais duomenimis, t. y. tyrimų rezultatais, o ne vien nukentėjusiojo paaiškinimais, kad jam skauda, nes gali būti taip, kad kiti susirgimai ir ilgas gydymas nukentėjusiajam galėjo būti ir dėl ankstesnių jo ligų ar dėl sveikatos sutrikimų, kurie susidarė dėl priežasčių, nesusijusių su patirtais sumušimais eismo įvykio metu.
Nuteistasis J. Š. mano, kad dėl šių priežasčių apkaltinamasis nuosprendis turėtų būti panaikintas, o baudžiamoji byla galėtų būti grąžinta nagrinėti iš naujo pirmosios instancijos teismui, kuris pagal galėtų skirti ekspertizes jo anksčiau nurodytiems klausimams išspręsti.
Jei teismas nesutiks atlikti įrodymų tyrimo, neskirs ekspertizių, nuteistasis J. Š. prašo nuosprendį pakeisti, sumažinti jam paskirtos baudos dydį, panaikinti nuosprendžio dalį dėl neturtinės žalos priteisimo ir sumažinti priteistas bylinėjimosi išlaidas.
Nuteistasis J. Š. mano, kad jam paskirta bauda yra per didelė, teismas neatsižvelgė į nuteistojo amžių, socialinę padėtį, gaunamos pensijos dydį. Nuteistasis nurodo, kad teismas nuosprendyje rėmėsi AB „Lietuvos draudimas“ atstovo G. T. parodymais, kad „į V. M. sąskaitą per kelis kartus buvo pervestos draudimo išmokos: dėl netektų pajamų – 755, 82 Lt, dėl sugadintų daiktų – 1350 Lt, dėl gydymo išlaidų – 43, 91 Lt, moralinės žalos atlyginimui – 1740 Lt. Šios sumos buvo išmokėtos remiantis pateiktais dokumentais ir pagal teisės aktų patvirtintas skaičiavimo metodikas. Nukentėjusysis reiškė nepasitenkinimą dėl jo manymu per mažos kompensacijos, tačiau patirta žala kompensuojama tik turint patirtą žalą patvirtinančius dokumentus.“ Nuteistasis mano, kad draudimo bendrovė nukentėjusiajam neturtinę žalą atlygino visiškai, todėl iš jo papildomai reikalauti neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrindo.
Nuteistasis J. Š. nesutinka, kad iš jo turėtų būti priteistos visos nukentėjusiojo turėtos išlaidos atstovo teisinei pagalbai apmokėti. Nuteistasis aiškina, kad BPK 106 str. numatyta, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nuteistasis taip pat mano, kad turi būti atsižvelgta ir į tai, kokio dydžio civilinis ieškinys buvo reikštas ir kokio dydžio civilinį ieškinį priteisė teismas. Nuteistasis nurodo, kad nukentėjusysis V. M. baudžiamojoje byloje pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas iš kaltinamojo priteisti 4268 litų turtinei ir 10000 litų neturtinei žalai atlyginti, iš viso 14268 litų. Nuteistasis nurodo, kad teismas iš jo priteisė tik 2000 litų neturtinei žalai atlyginti, t. y. patenkino tik 14 procentų civilinio ieškinio, todėl mano, kad bylinėjimosi išlaidos turi būti priteistos proporcingai patenkinto ieškinio dydžiui ir iš jo galėtų būti priteista ne daugiau kaip 14 procentų nukentėjusiojo turėtų išlaidų atstovo pagalbai apmokėti, t. y. 43 litai.
Nuteistasis J. Š. pašo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-16 nuosprendį panaikinti ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui arba pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2008-12-16 nuosprendį, sumažinti paskirtos piniginės baudos dydį iki 5 MGL, t. y. iki 750 litų, panaikinti teismo nuosprendžio dalį dėl 2000 litų neturtinės žalos priteisimo, sumažinti priteistas teismo išlaidas nuo 600 litų iki 43 litų.
Atsikirtime į nukentėjusiojo V. M. apeliacinį skundą nuteistojo J. Š. gynėjas mano, kad priteisti nukentėjusiajam reikalaujamą turtinę ir neturtinę žalą nėra pagrindo.
Apeliaciniame teismo posėdyje nukentėjusysis ir jo atstovas prašė nukentėjusiojo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti, prokuroras prašė abu apeliacinius skundus atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Apeliaciniai skundai atmestini.
Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. M. nesutinka su teismo priteistu turtinės ir neturtinės žalos dydžiu.
Iš AB „Lietuvos draudimas“ rašto matyti, kad nukentėjusiajam V. M. atlyginta turtinė žala dėl eismo įvykio metu sugadintų daiktų – 1350 Lt, neturtinės žalos atlyginta 1740 Lt, gydymo išlaidų – 43,91 Lt, netektų pajamų – 755,12 Lt (t. 1, b. l. 137).
Iš nukentėjusiojo V. M. pateiktų pažymų matyti, kad V. M. mėnesio atlyginimas, neišskaičiavus mokesčių, yra 1600 Lt (t. 1, b. l. 109), nuo 2008 m. vasario 25 d. iki 2008 m. gegužės 21 d. už laikiną nedarbingumą iš Valstybinio socialinio draudimo fondo gavo 2687,01 Lt (t. 1, b. l. 106). Remdamasi gydytojo eksperto V. Ū. išvada, AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam V. M. atlygino 43,91 Lt gydymo išlaidų bei 755,12 Lt netektų pajamų (t. 1, b. l. 137, 142). Gydytojo eksperto V. Ū. išvadoje nurodyta, kad vaistai nekompensuojami pagal tuos vaistų įsigijimo čekius, ant kurių nenurodyti vaistų pavadinimai, kadangi negalima nustatyti, kokie vaistai buvo pirkti ir ar jie sietini su 2008-02-23 kelių eismo įvykiu. Taip pat nekompensuoti vaistai, kurie nesusiję su 2008-02-23 kelių eismo įvykiu, akinių įsigijimo išlaidos (t. 1, b. l. 142).
Gydytojo eksperto V. Ū. išvadoje nurodyti motyvai, kuriais pagrįstas atsisakymas padengti išlaidas, susijusias su kitų vaistų ir akinių pirkimu, atitinka teismo medicinos eksperto V. P. P. parodymus, duotus teisiamajame posėdyje. Teismo medicinos ekspertas V. P. P. , remdamasis V. M. medicininiais dokumentais, parodė, kad V. M. kortelėje yra daugelis ligų, kurios nesusijusios su įvykiu, apie nukentėjusiojo V. M. regos pablogėjimą po įvykio įrašų nėra. Tai, kad po įvykio nukentėjusiajam pablogėjo sveikata, yra sąlygota nukentėjusiojo amžiaus, sveikatos būklės bei likutiniais potrauminiais reiškiniais, kurie tiesioginio priežastinio ryšio su kelių eismo įvykiu neturi (t. 1, b. l. 166–169). Duomenų, kurie paneigtų draudimo bendrovės gydytojo eksperto V. Ū. išvadas, byloje nėra. Teismas netikėti eksperto V. P. P. išvadomis neturi pagrindo. Apylinkės teismas pagrįstai pripažino, kad draudimo bendrovė atlygintinos turtinės žalos dydį apskaičiavo ir V. M. padarytą turtinę žalą atlygino teisingai.
Nukentėjusysis V. M. apeliaciniame skunde teigia, kad jam buvo atliekami masažai, už kuriuos sumokėjo 4000 litų. Nukentėjusysis V. M. dokumentų, patvirtinančių, kad tokie masažai jam buvo būtini, kad už juos sumokėjo 4000 litų, teismui nepateikė. Teismo medicinos ekspertas V. P. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad dėl būtinumo skirti ligoniui masažą ir kitas procedūras sprendžia gydantis gydytojas bei reabilitologas, tokios procedūros turi būti įformintos dokumentais, reabilitologas V. M. kai kurias procedūras paskyrė (t. 1, b. l. 166–169). Tai patvirtina Fizioterapijos skyriaus lankytojo kortelės duomenys (t. 1, b. l. 110). Duomenų apie masažą, kuriam atlikti būtų prireikę 4000 litų, duomenų byloje nėra. Vien nukentėjusiojo V. M. ir jo žmonos T. M. parodymų tokiam faktui patvirtinti nepakanka. Ir nukentėjusysis, ir jo žmona T. M. teisiamajame posėdyje parodė, kad masažuotoją pasiūlė T. M. pažįstama, tačiau masažuotojo vardo, pavardės, ar masažuotojas turi licenciją, nežino (t. 1, b. l. 155–156). Nukentėjusysis V. M. teismo neprašė, kad masažuotojas būtų apklaustas kaip liudytojas. Apylinkės teismas civilinio ieškinio dalies dėl išlaidų už masažo paslaugas netenkino pagrįstai.
Apeliaciniame skunde nukentėjusysis teigia, kad teismas atsižvelgė į nuteistojo amžių bei turtinę padėtį, bet neatsižvelgė į jo amžių, patirtą turtinę ir moralinę žalą, kad gydėsi tris mėnesius, o apie mėnesį laiko negalėjo judėti ir atsikelti, jam buvo reikalinga priežiūra. Iki šiol jaučia skausmus, prastas regėjimas.
Neturtinės žalos turinį apibrėžia Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d., kurioje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Šios žalos dydžio nustatymo kriterijai nurodyti CK 6.250 str. 2 d. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.
AB „Lietuvos draudimas“, remdamasis ekspertų skaičiavimu, nukentėjusiajam V. M. atlygino 1740 Lt neturtinės žalos (t. 1, b. l. 137, 143). Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo 2001 m. birželio 14 d. įstatymo Nr. IX – 378 11 str. 1 d. dėl neturtinės žalos padarymo numatyta 500 eurų draudimo išmokų suma. Kaip matyti iš bylos duomenų, AB „Lietuvos draudimas“ nukentėjusiajam V. M. atlygino šiek tiek daugiau negu numatyta minėtame įstatyme.
Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgė į tai, kad J. Š. nusikalstama veika V. M. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, nukentėjusysis patyrė emocinį šoką bei stresą, gydėsi gan ilgą laiko tarpą, dėl padarytų sužalojimų patyrė fizinį skausmą. Tačiau teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis J. Š. žalą padarė netyčiniais veiksmais, kad J. Š. nuo 2008-09-30 nebedirba, jo pajamas sudaro tik senatvės pensija, kurios dydis nesiekia 750 litų (t. 1, b. l. 144, 146). Nuteistasis J. Š. nukentėjusiojo atsiprašė, po įvykio buvo nuvykęs pas nukentėjusįjį, geranoriškai norėjo jam atlyginti nors dalį patirtos žalos, tačiau V. M. su pasiūlytu žalos atlyginimo dydžiu nesutiko, pats žalos dydžio sumos neįvardijo (t. 1, b. l. 153–155). Kad nuteistasis J. Š. norėjo atlyginti žalą, patvirtino ir pats nukentėjusysis V. M. (t. 1, 155–156).
Nustatant atlygintinos žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas.
Iš teismo medicinos eksperto V. P. P. parodymų matyti, jog nukentėjusiojo sveikatos pablogėjimui po įvykio įtakos turėjo ir nukentėjusiojo amžius, bendra sveikatos būklė, likutiniai potrauminiai reiškiniai, kurie tiesioginio priežastinio ryšio su kelių eismo įvykiu neturėjo. Regos pakitimai susiję su nukentėjusiojo amžiumi (t. 1, b. l. 166–169). Iš specialisto išvados Nr. KG 38/08 (03) matyti, kad nukentėjusiajam V. M. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nukentėjusiajam jokių atvirų ar uždarų kaulų lūžimų, žaizdų nepadaryta. Iš UAB (duomenys neskelbtini) pažymos matyti, kad po kelių eismo įvykio nukentėjusysis toliau dirbo, gavo pajamas (t. 1, b. l. 174). Nors nukentėjusysis V. M. teigia, kad apie mėnesį laiko negalėjo judėti ir atsikelti, tačiau, kaip matyti iš nuteistojo parodymų teisiamajame posėdyje, nukentėjusysis su nuteistuoju, nepraėjus po įvykio nė mėnesiui laiko, kartu važiavo V. M. pirkti dviratį (t. 1, b. l. 153–155). Nukentėjusysis teisiamajame posėdyje to fakto nepaneigė (t. 1, b. l. 155–156).
Teismas įvertinęs visas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, atlygintinos V. M. neturtinės žalos dydį iki 2000 litų sumažino pagrįstai.
Apeliaciniame skunde nukentėjusysis V. M. nurodė, jog teismas nustatė, kad J. Š. neužtikrino elementarių atidumo ir rūpestingumo reikalavimų laikymosi, iš įvykio vietos pabėgo, tačiau teismo sprendime dėl neturtinės žalos dydžio tas neatsispindėjo.
Iš bylos aplinkybių nustatyta, kad nuteistojo J. Š. žmona prie nukentėjusiojo priėjo iš karto po įvykio, o nuteistasis J. Š. iš įvykio vietos pavažiavo toliau, nes, jo manymu, jo automobilis trukdė eismui, tačiau ne dėl to, kad išvengtų atsakomybės ir pabėgtų. Pastatęs automobilį atokiau, taip pat priėjo prie nukentėjusiojo. Ar nuteistasis iš įvykio vietos pabėgo, turėjo spręsti ikiteisminio tyrimo organai. Šis klausimas teismui nagrinėti neperduotas.
Nuteistojo J. Š. apeliacinio skundo argumentai, kad bylos kaltinamajame akte padarytos techninės klaidos laikytinos esminėmis ir trukdančiomis tinkamai gintis nuo pareikšto kaltinimo, yra nepagrįsti. Apeliaciniame skunde paminėti netikslumai nusikalstamos veikos apimties ir jos kvalifikavimo neiškreipia, gynybos neapsunkina, todėl teigti, kad kaltinamasis aktas neatitinka BPK 219 str. reikalavimų, nėra pagrindo.
Nepagrįsti ir tie nuteistojo argumentai, kad J. Š. kaltė nuosprendyje pagrįsta tik subjektyviais ir prieštaringais nukentėjusiojo paaiškinimais. Apylinkės teismas nuosprendį pagrindė ne vien nukentėjusiojo parodymais, bet ir eismo įvykio vietos apžiūros protokolo duomenimis (t. 1, b. l. 4–5), autoavarijos vietos schema (t. 1, b. l. 6), pažyma apie autotransporto įvykį (t. 1, b. l. 8–11), Kelių eismo taisyklių 51 p. (eismo dalyviai privalo išmanyti Lietuvos Respublikos saugaus eismo automobilių keliais įstatymą, mokėti KET ir jų laikytis), 53 p. (eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, netrukdyti eismo, negadinti kelio, eismo reguliavimo priemonių, avarinio ryšio linijų ir želdinių), 196 p. (nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) reikalavimais. Nuteistojo padaryti ir nuosprendyje nurodyti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra akivaizdūs, nuteistojo kaltė abejonių nekelia.
Skirti nuteistojo J. Š. apeliaciniame skunde nurodytas ekspertizes nėra pagrindo. Apylinkės teismas dėl autotechninės ekspertizės skyrimo sprendimą yra priėmęs (t. 1, b. l. 162–163). Teismo nutartis motyvuota, teisėta ir pagrįsta. Netikėti nukentėjusiojo V. M. parodymais, kad jis važiavo Tilžės gatve, laikydamasis dešinės pusės, o nuteistasis J. Š. išvažiavo į pagrindinę gatvę iš šalutinės Kooperacijos gatvės, nepraleidęs pagrindine Tilžės gatve važiavusio nukentėjusiojo, nėra pagrindo. Iš autoavarijos vietos schemos akivaizdžiai matyti, kad nuteistasis važiavo šalutiniu keliu, kuriame stovi ženklas Nr. 203, kuris Kelių eismo taisyklėse reiškia sankryžą su pagrindiniu keliu. Tokiam ženklui esant, sukdamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, J. Š. privalėjo duoti kelią dviračiu pagrindiniu keliu važiavusiam J. M. . Nuteistojo J. Š. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas (sukdamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio nukentėjusiojo) yra susijęs tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pasėkmėmis. Iš bylos aplinkybių, nuteistojo J. Š. ir nukentėjusiojo V. M. parodymų matyti, kad nukentėjusįjį manevruoti į gatvės vidurio pusę, stengiantis išvengti susidūrimo su automobiliu, keisti važiavimo kryptį, privertė neteisėti nuteistojo veiksmai, bet ne kitos priežastys. Todėl nuteistojo priekaištai nukentėjusiajam V. M. , kad jis, vengdamas susidūrimo, netinkamai manevravo, yra nepagrįsti. Net ir pats nuteistasis apeliaciniame skunde teigdamas „jeigu susidūrimas būtų įvykęs taip, kaip savo parodymuose nurodė nukentėjusysis, susidūrimo mechanizmas būtų visiškai kitoks, t. y. nukentėjusiojo ir nuteistojo vairuojamos transporto priemonės būtų susidūrusios kitu kampu ir kitoje vietoje“ susidūrimo fakto ir susidūrimo priežasties, susijusios su pirmumo teisę patvirtinančio ženklo Nr. 203 reikalavimo nevykdymu, nepaneigia.
Nuteistojo apeliaciniame skunde tarp paminėtų teismo medicinos specialisto išvadų prieštaravimų nėra. Teismo medicinos ekspertas V. P. P. pirmines išvadas (aktas Nr. G 622/08 (03) davė vadovaudamasis tais V. M. medicininiais dokumentais, kurie iki išvados davimo buvo surašyti gydymo įstaigoje. Papildomas išvadas (akto Nr. KG 38/08 (03) davė po to, kai nukentėjusiojo V. M. gydymas buvo tęsiamas ir dėl to medicininių dokumentų padaugėjo. Eksperto išvados yra viena kitą papildančios, bet ne viena kitai prieštaraujančios, jų teisingumu teismas nesuabejojo pagrįstai. Yra byloje duomenų ir apie rentgenogramas (t. 1, b. l. 23). Bendrosios praktikos gydytojo nustatytą diagnozę įvertino teismo medicinos ekspertas, kurio išvadomis netikėti nėra pagrindo.
Teismas, skirdamas bausmę nuteistajam J. Š. , bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais (BK 54 str. 2 d.) vadovavosi. Nuteistojo J. Š. atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas J. Š. paskyrė tinkamą bausmės rūšį bei dydį. Skirdamas baudą, teismas atsižvelgė į J. Š. pajamas, tai, kad didesnės baudos paskyrimas pažeistų nukentėjusiojo teises į žalos atlyginimą. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis J. Š. turi nekilnojamojo turto (t. 1, b. l. 53–76). Teismo paskirtas baudos dydis yra artimas BK 47 str. 3 d. 5 p. numatytam baudos minimumui, todėl nelaikytinas aiškiai per dideliu ir nemažintinas.
Iš pinigų priėmimo kvito Nr. 357953 matyti, kad nukentėjusysis V. M. advokatui V. Januškevičiui už teisines paslaugas sumokėjo 600 litų (t. 1, b. l. 101). Mažinti šią iš nuteistojo nukentėjusiajam priteistą sumą iki 14 procentų – 43 litų – nėra pagrindo. Nukentėjusysis advokato paslaugas apmokėjo nepriklausomai nuo priteisto ieškinio dydžio. Šių išlaidų mažinimas su priteistos sumos dydžiu žalai atlyginti Lietuvos Respublikos BPK 106 straipsnio 2 dalyje nesiejamas. Atsižvelgiant į nukentėjusiojo turtinę padėti ir jo apeliaciniame skunde keliamus nuteistajam turtinius ir neturtinius reikalavimus, atsižvelgiant į nuteistojo turtinę padėtį, mažinti teismo priteistą 600 litų sumą, nėra pagrindo.
Apylinkės teismo nuosprendis yra pagrįstas ir teisėtas, todėl nekeistinas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija
nutaria:
nukentėjusiojo V. M. ir nuteistojo J. Š. apeliacinius skundus atmesti.