Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Nijolė Piškinaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akinės bendrovės ,,Baltijos farmacijos centras“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutarties, kuria prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių patenkintas iš dalies, civilinėje byloje pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Istpro“ ieškinį atsakovams uždarajai akcinei bendrovei „Serneta“, uždarajai akcinei bendrovei „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir AS Reverta dėl skolos priteisimo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Ginčo esmė

ieškovas UAB „Istpro“ pateikė ieškinį atsakovams UAB „Serneta“, UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir AS Reverta, prašydamas pripažinti 2007 m. spalio 12 d. UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ir AB „Citadele“ bankas sudarytus sutartinės hipotekos sandorius, identifikavimo kodas 02120070017346 ir 02120070017351, su visais pakeitimais negaliojančiais; įpareigoti UAB „Serneta“ ir/ar UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ tinkamam UAB „Serneta“ prievolių pagal 2007 m. kovo 14 d. susitarimą įvykdymui įkeisti ieškovo nurodomą turtą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Savo reikalavimų užtikrinimui ieškovas prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones - sustabdyti išieškojimą iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio ieškovo nurodyto turto. Nurodė, kad šiuo ieškiniu ginčijamų sandorių suma sudaro 317 700 Lt, t. y. ieškinio suma yra labai didelė, o turtas gali būti perleistas tretiesiems asmenims, kadangi jau šiuo metu yra pradėtas išieškojimas iš turto. Taip pat nurodė, kad jeigu nebūtų sustabdytas išieškojimas iš turto ir turtas būtų parduotas dar iki ieškovui palankaus teismo sprendimo įsiteisėjimo, ieškovui palankus teismo sprendimas būtų visiškai neaktualus ir neįvykdomas, kadangi įkeitimo sandorių pripažinimas negaliojančiu ir įpareigojimas įkeisti turtą ieškovo naudai, nesukeltų jokių realių pasekmių.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Kreditorius AS Parex banka (dabar Reverta) dar 2011 metais kreipėsi į hipotekos teisėją dėl priverstinio skolos išieškojimo iš įkeisto turto, ko pasėkoje Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AS Parex banka (dabar Reverta), areštavo atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantį turtą, įkeistą 2007 m. spalio 16 d. hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 02120070017351); Kauno miesto apylinkės teismo Hipotekos skyrius 2011 m. rugsėjo 1 d. nutartimi, užtikrinant skolinio reikalavimo įvykdymą kreditoriui AS Parex banka (dabar Reverta), areštavo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybės teise priklausantį turtą, įkeistą 2007 m. spalio 16 d. hipotekos lakštu (identifikavimo kodas 02120070017346). Taigi, Kauno miesto apylinkės teismas, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.192 straipsniu (2011 m. balandžio 12 d. redakcija), jau pradėjo pirmuosius išieškojimo iš įkeisto turto veiksmus, todėl galima pagrįstai teigti, kad išieškojimas iš turto jau yra vykdomas ir bet kada gali būti pradėtas pats pardavimas iš varžytinių. Tuo tarpu Vilniaus apygardos teismas skundžiamoje nutartyje konstatavęs, jog išieškojimo vykdymas dar nėra pradėtas, nes į bylą nepateikta jokių duomenų apie antstolio vykdomąjį raštą ar skelbiamą informaciją apie varžytines, nepagrįstai susiaurino išieškojimo vykdymo procedūrą, kuri remiantis CK 4.192 straipsniu (2011 m. balandžio 12 d. redakcija), prasideda kreditoriui kreipusis į hipotekos teisėją. Nutartyje taip pat konstatuota, jog pagal turto arešto aktų registro duomenis turtas yra areštuotas tik banko prašymu, tačiau nėra pradėtos išieškojimo iš turto procedūros. Ieškovas su tokia išvada vėlgi nesutinka. Išieškojimo procedūra vykdoma pagal minėtą CK 4.192 straipsnį, (Ieškinio priedo Nr. 9 1.5.1 eilutė, 3.5.1 eilutė). Dėl šios priežasties galima daryti išvadą, jog ir išrašai iš Turto arešto aktų registro patvirtina, kad išieškojimo procedūros jau yra pradėtos. Dėl šios priežasties nepagrįstas teismo argumentas, jog ieškovas nepateikė jokių įrodymų apie pradėtas išieškojimo iš UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ priklausančio turto procedūros. Net ir tuo atveju, jei Lietuvos apeliacinis teismas vis dėl to laikytų, jog kreditoriaus kreipimasis į hipotekos teisėją pagal CK 4.192 straipsnį nėra išieškojimo vykdymo proceso vienas iš etapų, vis vien yra aktualu pakeisti nutartimi pritaikytas laikinąsias apsaugos priemones, kadangi nutartimi pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių mastas neužtikrina, kad išieškojimo procedūros iš turto nebus vykdomas ir kad turtas nebus iš varžytynių perleistas tretiesiems asmenims.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, įvertinant, ar pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės yra pakankamos.

Vadovaujantis CPK 144 straipsnio 1 dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindas – egzistuojanti teismo sprendimo neįvykdymo ar įvykdymo pasunkėjimo grėsmė, kuri pateisintų laikinųjų apsaugos priemonių taikymą.

Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 str. 2 d.). Šis principas iš esmės reiškia draudimą bet kuriomis, tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio laikinosiomis apsaugos priemonėmis taikyti didesnius suvaržymus, nei absoliučiai būtina siekiant užtikrinti būsimo ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą. Taigi teismo pareiga parinkti tokias laikinąsias apsaugos priemones, kurios, užtikrindamos teismo sprendimo įvykdymą, kuo mažiau suvaržytų atsakovo interesus. Teismas turėtų atsižvelgti į padarinius, kurie kiltų ieškovui, jei laikinosios apsaugos priemonės nebūtų pritaikytos, o ieškinys būtų patenkintas, ir padarinius, kurie kiltų atsakovui, jei laikinosios apsaugos priemonės būtų pritaikytos, o ieškinys – atmestas.

Byloje nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas, siekdamas užtikrinti ieškinio reikalavimų įvykdymą, skundžiama nutartimi taikė laikinąją apsaugos priemonę – įrašą viešame registre dėl ginčo nekilnojamojo turto perleidimo draudimo. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, ši laikinoji apsaugos priemonė yra pakankama ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymo užtikrinimui. Kaip pagrįstai nustatė pirmosios instancijos teismas, patenkinus ieškinį, ginčo turtas turėtų būti įkeistas ieškovo naudai; šiam reikalavimui patenkinti yra būtina išsaugoti turtą atsakovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ nuosavybėje, kad jis nebūtų perleistas tretiesiems asmenims. Nors ieškovas prašė uždrausti vykdyti išieškojimą iš įkeisto turto, nurodydamas, kad vykdomus išieškojimus iš ginčo turto patvirtina Turto arešto aktų registro duomenys, tačiau, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, iš byloje esančio Turto arešto aktų registro išrašo (39-42 b. l.) matyti, kad ginčo turtas yra tik areštuotas banko prašymu, tačiau nėra jokių duomenų apie vykdomą išieškojimą, ginčo dėl to byloje nėra. Tam kad būtų galima tęsti išieškojimo veiksmus parduodant ginčo turtą varžytynėse, reikalingas vykdomasis dokumentas. Atkreiptinas dėmesys, kad, nepriklausomai nuo CK 4.192 straipsnio interpretacijos, apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikė įrodymų, jog toks dokumentas AS Reverta ar kitam asmeniui, turinčiam teises į ginčo turtą, būtų išduotas (CPK 12, 178 str.).

Pažymėtina, kad pasikeitus aplinkybėms, ar paaiškėjus naujoms, ieškovas turi teisę kreiptis į teismą dėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.

Šioje nutartyje išdėstytų aplinkybių ir argumentų pagrindu darytina išvada, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimus, ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Todėl skundžiama teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p., 338 str.).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2013 m. birželio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.