- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-06-09
- Bylos Nr.
- e2YT-2332-892/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-52-3-01721-2016-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ieva Pluirienė
- Pareiškėjas
- S. P.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“
- Kategorijos
Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Ieva Pluirienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal pareiškėjo S. P. pareiškimą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, VĮ „Turto bankas“,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
P. S. P. prašė nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po J. P. mirties jo įpėdinė pagal įstatymą motina J. P., kuri 2015-11-24 mirė, faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą. Nurodė, kad mirus pareiškėjo tėvui S. P., paveldėtojai pagal įstatymą buvo trys – sūnus S. P. (pareiškėjas), sūnus J. P. (pareiškėjo brolis) ir sutuoktinė J. P. (pareiškėjo motina). Pareiškėjas po tėvo mirties atsisakė palikimo brolio J. P. naudai, ¼ palikimo paveldėjo J. P., kuri savo turto dalį įregistravo VĮ Registrų centre, ¾ palikimo paveldėjo J. P., tačiau savo dalies VĮ Registrų centre neįregistravo. J. P., kuris nesulaukęs pilnametystės 2006-08-03 mirė, įstatyminė atstovė iki pilnametystės buvo jo motina J. P.. Po brolio mirties pareiškėjas į notarų biurą dėl mirusio brolio turto dalies nesikreipė, kadangi žinojo, kad yra aukštesnės eilės įpėdinė, t. y. motina. J. P. po sūnaus J. P. mirties ir toliau gyveno Vilniaus r., Paberžės sen., Naktiškių k. esančiame name, juo rūpinosi, mokėjo mokesčius, naudojosi visais nekilnojamaisiais daiktas, kurių bendrasavininke kartu su mirusiu J. P. tapo pagal išduotą paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą. Pareiškėjas pažymėjo, kad tik po J. P. mirties sužinojo, jog ji pareiškimo dėl palikimo priėmimo per trijų mėnesių laikotarpį po sūnaus J. P. mirties notarui nepadavė, tačiau buvo akivaizdu, kad palikėjo (sūnaus) turtą perėmė pradėdama jį faktiškai valdyti.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą prašė pareiškimą nagrinėti teisės norminių aktų nustatyta tvarka ir teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau - VMI prie FM) atsiliepime į pareiškimą pažymėjo, kad nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo palikimą valstybei ir iki šiol nėra pradėjusi paveldėjimo veiksmų dėl jo palikimo, prašė bylą nagrinėti VMI prie FM atstovui nedalyvaujant.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškimas tenkintinas.
Mirus fiziniam asmeniui atsiranda paveldėjimas, kurio objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Mirusio asmens turto paveldėjimas yra vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų. Mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant – valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kurį sudaryti asmuo gali tiek asmeniškai, tiek per įgaliotą atstovą. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Priimdamas palikimą faktiniu valdymu, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti, t. y. jeigu pradėjo turtą valdyti ir juo rūpintis, kaip savo turtu, t. y. turtą valdyti, naudotis, prižiūrėti, saugoti, mokėti mokesčius ir panašiai.
Kaip matyti iš byloje esančių rašytinių įrodymų – santuokos, mirties liudijimų, Gyventojų registro tarnybos pažymų, 2004-09-13 mirė S. P., kuris buvo pareiškėjo ir J. P., mirusio 2006-08-03, tėvas bei pareiškėjo motinos J. P. sutuoktinis. Pagal 2005-05-20 paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą po S. P. mirties ¼ dalį palikėjui asmenine nuosavybės teise priklausiusio turto (gyvenamojo namo su ūkiniais pastatais, garažu, malkine, lauko rūsiu, viraline, esančių Vilniaus r., Paberžės sen., Naktiškių k.), paveldėjo sutuoktinė J. P., ¾ dalis paveldėjo sūnus J. P.. Bylos duomenimis, pareiškėjo brolis J. P. savo šeimos neturėjo, iki savo mirties (2006-08-03) kartu su motina J. P. gyveno Vilniaus r., Paberžės sen., Nakštiškių k. esančiame name. Iš Vilniaus rajono 1-ojo notarų biuro 2016-05-16 pažymos, 2016-05-11 Testamentų registro išrašo matyti, kad po J. P. mirties notarų biure paveldėjimo byla nebuvo pradėta ir dėl palikėjo palikimo priėmimo niekas nesikreipė. Remiantis pareiškime nurodytomis aplinkybėmis, byloje esančiais rašytiniais įrodymais (Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Paberžės seniūnijos 2016-05-09 pažyma, atsiskaitymo knygelės kopijomis ir kt.) nustatyta, kad po J. P. mirties J. P. perėmė asmeninius tragiškai žuvusiojo sūnaus daiktus kaip atminimą, faktiškai valdė jam priklausiusią nekilnojamo turto dalį, gyveno minėtame name, naudojosi ūkiniais ir kitais pastatais, juos prižiūrėjo, tvarkė, naudojosi esančiais namų apyvokos daiktais, taip pat mokėjo mokesčius už namui tiektą elektrą. Teismas neturi pagrindo abejoti minėtais įrodymais, juo labiau, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad kokie nors kiti asmenys po J. P. mirties būtų faktiškai perėmę palikimą sudarantį turtą, pradėję jį valdyti, juo rūpintis, kaip savo turtu ar aplinkybių, kad su kitais asmenimis būtų kilę ginčai dėl palikimą sudarančio turto.
Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, nesant pagrindo netikėti pareiškėjo nurodytomis aplinkybėmis bei nesant suinteresuotų asmenų prieštaravimų, teismas turi pakankamą pagrindą konstatuoti, kad po savo sūnaus J. P. mirties J. P. priėmė palikimą, pradėjusi faktiškai valdyti palikėjo turtą, tai yra savo konkliudentiniais veiksmais ir faktiniu turto valdymu, kaip savo, išreiškė valią priimti palikėjo turtą bei su tuo susijusias teises ir pareigas, todėl teismas pareiškimą tenkina (CK 5.50 str. 2 d.).
Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas po motinos J. P. mirties kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, todėl juridinis faktas šioje byloje nustatytinas pareiškėjo S. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo po J. P. mirties tikslu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini) 183, 186, 189, 191, 259, 263-270, 444 straipsniais teismas,
nusprendė:
Pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) po savo sūnaus J. P. (a.k. (duomenys neskelbtini) mirties 2006-08-03, priėmė palikimą, pradėjusi jį faktiškai valdyti.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas pareiškėjo S. P. paveldėjimo teisės pagal įstatymą įgyvendinimo tikslu.
Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus rajono apylinkės teismą.