Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

teismo posėdyje išnagrinėjo kaltinamojo A. G. gynėjos advokatės Liudmilos Rožkovos skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 7 d. nutarties, kuria A. G., kaltinamam pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (BK) 149 straipsnio 4 dalį, 150 straipsnio 4 dalį, suėmimo terminas pratęstas trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2005 m. spalio 7 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. kaltinamas tuo, kad seksualiai prievartavo ir išžagino mažametę A. V., o būtent: 2000 m. birželio mėnesį, nenustatytą dieną ir valandą, pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, mažametyste, nenustatytu automobiliu nuvežė A. V., (duomenys neskelbtini), į mišką, esantį Šiaulių rajone, kur prieš savo valią, tenkindama A. G. reikalavimą, paėmė į burną ir čiulpė jo lytinį organą, varpą. Tęsdamas nusikalstamus veiksmus, kaltinamasis A. G. iki 2002 m. nenustatyto mėnesio ir dienos, kartą kas 3-4 savaitės, nenustatytomis dienomis ir valandomis, nenustatytu automobiliu nuveždavęs A. V. į mišką Šiaulių rajone, automobilyje ir bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, mažametyste, prieš nukentėjusiosios valią, oraliniu būdu, tenkino lytinę aistrą su mažamete A. V. Po to, tęsdamas nusikalstamus veiksmus, laikotarpyje nuo 2002 m. nenustatyto mėnesio iki 2005 m. kovo 23 d., kas dieną, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis valandomis, nenustatytos markės automobiliu nusivežęs A. V. į mišką, esantį Šiaulių rajone, tame pačiame lengvajame automobilyje, taip pat bute, esančiame (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas bejėgiška nukentėjusiosios būkle, mažametyste, prieš nukentėjusiosios valią oraliniu būdu tenkino lytinę aistrą su mažamete A. V., tokiu būdu ją seksualiai prievartavo, t. y. A. G. kaltinamas nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 150 straipsnio 4 dalyje.

Be to, A. G. kaltinamas tuo, kad 2005 m. kovo 23 d., apie 24 val., buto, esančio (duomenys neskelbtini), pasinaudodamas nukentėjusiosios bejėgiška būkle, mažametyste, prieš nukentėjusiosios valią lytiškai santykiavo su A. V., (duomenys neskelbtini), bei vonioje ir svečių kambaryje ant stalo, t. y. nusikaltimu, numatytu Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalyje.

A. G. buvo sulaikytas 2005 m. balandžio 5 d. (skundžiamoje nutartyje per klaidą nurodyta, kad 2005 m. liepos 14 d.), o 2005 m. balandžio 7 d. jam paskirta kardomoji priemonė, suėmimas.

Vilniaus apygardos teismas 2005 m. spalio 7 d. nutartimi A. G. suėmimo terminą pratęsė trims mėnesiams, skaičiuojant nuo 2005 m. spalio 7 d. Teismas nutartyje nurodė, jog byloje esantys duomenys – nukentėjusiosios, liudytojų parodymai, specialistų išvados – duoda pagrindą manyti, kad A. G. gali būti kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos BK 149 straipsnio 4 dalyje ir 150 straipsnio 4 dalyje, padarymu. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis gyveno kartu su nukentėjusiąja, yra duomenų, kad jis grasino nukentėjusiajai ir liudytojai V. G. susidorojimu, todėl yra pagrindo manyti, kad jis gali paveikti mažametę nukentėjusiąją bei liudytoją ir tuo trukdyti procesui.

Kaltinamojo A. G. gynėja advokatė Liudmila Rožkova, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 130 straipsniu prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2005-10-07 nutartį dėl kardomosios priemonės pratęsimo. Gynėja teigia, kad, nagrinėjant suėmimo pratęsimo klausimą, Panevėžio apygardos teismas grubiai pažeidė A. G. teisę į gynybą.

Gynėja nurodo Lietuvos Respublikos BPK 50 straipsnį, kuriame numatyta, kad kaltinamasis turi teisę pasirinkti gynėją ir teismas privalo atsižvelgti į jo pageidavimą. Teismas, anot gynėjos, turi kviesti pasirinktą gynėją, ir tik tuo atveju, jei advokatas negali dalyvauti procese daugiau kaip tris dienas iš eilės, gali pasiūlyti kviesti kitą advokatą. Gynėja teigia, kad ji procese dalyvauti negalėjo tik vieną dieną, spalio 7 d., nes buvo išvykusi ir pranešimą apie posėdį iš savo sekretorės telefonu gavo tik spalio 6 d. apie 16 valandą. Kadangi sugrįžti jau negalėjusi, paskambino teisėjai ir pranešė, kad suspės grįžti spalio 10 d, t. y. pirmadienį. Tačiau teismas, anot gynėjos, nepaisydamas įstatymų, paskyrė A. G. kitą advokatą, kuris nespėjo įsigilinti į bylos esmę ir negalėjo tinkamai apginti A. G. Gynėja teigia, jog ji pati skambino į Panevėžio advokatų kontorą ir teiravosi, kas paskirtas gynėju, tačiau 2005 m. spalio 6 d. 16.30 val. gynėjas dar nebuvo paskirtas, o 2005-10-07 11 val. jau vyko teismo posėdis. Pasak gynėjos, trumpesnį terminą advokatui iškviesti įstatymas numato tik tuo atveju, kai reikia dalyvauti pirmoje apklausoje dėl suėmimo pagrįstumo, kur numatyta, kad advokatas turi atvykti per šešias valandas. Šioje byloje, anot gynėjos, tokio būtinumo nebuvo ir įstatymas nenumato kitų atvejų, kai galima nepaisyti kaltinamojo noro turėti pasirinktą advokatą. Gynėja teigia, jog tai, kad kaltinamasis buvo nesutikęs su kito advokato paskyrimu, rodo ir jo pasisakymai posėdžio metu, kur A. G. išreiškė pageidavimą, kad dalyvautų jo pasirinktas advokatas, tačiau vėliau pasisakė, kad teismo posėdis formalus, todėl jis sutinka nagrinėti bylą. Gynėjos manymu, teismas negalėjo pažeisti įstatymo numatytos kaltinamojo teisės į tinkamą gynybą. Šios teisės negalima pažeidinėti net tuo atveju, kai teismas tai galėtų paaiškinti skubėjimu ar būtinumu atlikti kokius nors veiksmus. Teismas privalo tinkamai informuoti advokatą apie posėdį, o skubotas pranešimas faksu prieš kelias valandas yra netinkamas. Anot gynėjos, tai, kad A. G. yra patyręs teisininkas, nesuteikia teismui teisės ignoruoti įstatymais įtvirtintos jo teisės į tinkamą gynybą, o formalus advokato dalyvavimas neprilygsta tinkamai gynybai.

Apeliacinio teismo posėdyje dalyvavusi kaltinamojo gynėja prašė jos skundą patenkinti, prokuroras – atmesti.

Skundas netenkintinas.

Byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad A. G. padarė jam inkriminuojamas veikas. Tokie duomenys yra nukentėjusiosios A. V., liudytojų V. G., T. B. ir kitų liudytojų parodymai, teisės medicinos specialistų išvados, daiktai bei dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veiklai tirti ir kiti duomenys. Ar kaltinamasis iš tikrųjų padarė jam inkriminuotas veikas nei sprendžiant kardomosios priemonės pratęsimo klausimą, nei nagrinėjant skundą dėl suėmimo termino pratęsimo, nesprendžiama. Lietuvos Respublikos BPK 121 straipsnio 2 dalis numato, kad kardomosios priemonės taikymui reikalingas buvimas pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad įtariamasis (šiuo atveju kaltinamasis) padarė nusikalstamą veiką.

Gynėjos skunde Panevėžio apygardos teismo 2005 m. spalio 7 d. nutartį prašoma panaikinti nurodant tik kaltinamojo teisės į gynybą pažeidimą priimant minėtą nutartį.

Šis skundo argumentas nėra pagrįstas.

Suėmimo pratęsimo tvarka pažeista nebuvo, kadangi A. G. gynėju buvo paskirtas advokatas R. Kurklietis, kuris dalyvavo teismo posėdyje, ir kaltinamasis A. G. sutiko, kad jį gintų šis gynėjas. Skundo teiginys, kad gynėjas nespėjo įsigilinti į bylos esmę ir negalėjo tinkamai apginti A. G., yra tik faktiniais duomenimis nepagrįsta prielaida, todėl atmestinas. Dėl nurodytų motyvų nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais apie teisės į gynybą pažeidimą.

Dėl šių motyvų skundžiama nutartis laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl nenaikinama.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

kaltinamojo gynėjos Liudmilos Rožkovos skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.