Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Dariaus Kantaravičiaus, Jurgio Kiškio ir Linos Lesinskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. P. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtos bausmės:

- pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 214 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė;

- pagal BK 215 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, už nusikalstamas veikas, numatytas BK 198¹ straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir paskirta subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai laisvės atėmimo.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, ši bausmė subendrinta su bausme, paskirta už nusikalstamą veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 1 (vieneri) metai ir 4 (keturi) mėnesiai laisvės atėmimo.

Šiuo nuosprendžiu kaltu pripažinto V. V. atžvilgiu apeliacinių skundų negauta.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. P. (toliau – R. P.) Kauno apylinkės teismo 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendžiu pripažintas kaltu pagal BK 198¹ straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 215 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, kartu su kitu nuteistuoju V. V. (toliau – V. V.), veikdami bendrininkų grupėje, (duomenys neskelbtini), neteisėtai įgijo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonės duomenis, o būtent: 2020 m. vasario 18 d. nuo 9.50 val. iki 10.21 val. V. V. mobiliojo ryšio telefonu „Samsung Galaxy J5 Pro“, kurio Nr.+(duomenys neskelbtini), paskambino B. B. (toliau – B. B.), prisistatė Panevėžio miesto policijos komisariato vyresniuoju tyrėju V. K. ir pranešė, kad yra pasisavintos asmens dokumentų, banko sutarčių kopijos. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. V. perdavė mobiliojo ryšio telefoną R. P., kuris prisistatęs AB „Swedbank“ saugos ir prevencijos skyriaus viršininku R. J. nurodė, jog prisijungimo prie banko sąskaitos užblokavimui reikalingi elektroninės bankininkystės prisijungimo duomenys, susieti su Smart ID paskyra, po ko B. B. ne vėliau kaip iki 10.21 val., būdamas suklaidintas, padiktavo elektroninės bankininkystės naudotojo tapatybės patvirtinimo priemonių duomenis, susietus su B. B. disponuojama Smart ID paskyra – naudotojo ID, asmens kodą, R. P. prašomas atliko patvirtinimą PIN1 kodu, skirtu prisijungti prie „Swedbank“, AB B. B. suteiktų sąskaitų Nr.(duomenys neskelbtini), Nr.(duomenys neskelbtini) elektroninės bankininkystės, taip neteisėtai įgijo „Swedbank“, AB suteiktus elektroninės bankininkystės naudotojo B. B. tapatybės patvirtinimo duomenis, pakankamus neteisėtai finansinei operacijai inicijuoti.

1.1. Be to, V. V. ir R. P., tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami bendrininkų grupėje, Pravieniškių pataisos namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), mobiliojo ryšio telefone „Sony Xperia Z5 Premium E6853“, kurio Nr.+(duomenys neskelbtini), prisijungimui per interneto prieigą, kuriai buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), internetiniame tinklapyje https://ib.swedbank.lt, neteisėtai panaudojo apgaule įgytus „Swedbank“, AB suteiktus elektroninės bankininkystės naudotojo B. B. tapatybės patvirtinimo duomenis bei pasikėsino atlikti neteisėtą finansinę operaciją kredito gavimą, t. y. 2020 m. vasario 18 d. B. B. vardu 10.25 val. pateikė paraišką 5000 eurų kreditui gauti, bet nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes B. B. atsisakė padiktuoti PIN2 kodą, skirtą finansinei operacijai inicijuoti.

1.2. Be to, V. V. ir R. P., tęsdami nusikalstamą veiką ir veikdami bendrininkų grupėje, 2020 m. vasario 18 d. nuo 10.21.55 val. iki 10.36.56 val., (duomenys neskelbtini), panaudojo apgaule įgytus „Swedbank“, AB suteiktus elektroninės bankininkystės naudotojo B. B. tapatybės patvirtinimo duomenis, susietus su B. B. disponuojama Smart ID paskyra – naudotojo ID, asmens kodą, patvirtinimo PIN1 kodu pažeidė – suklaidino informacinės sistemos apsaugos priemones ir identifikavęs save kaip B. B., mobiliojo ryšio telefone „Sony Xperia Z5 Premium E6853“, kurio Nr.+(duomenys neskelbtini), per interneto prieigą, kuriai buvo priskirtas IP adresas (duomenys neskelbtini), internetiniame tinklapyje https://ib.swedbank.lt, neteisėtai septynis kartus prisijungė prie AB „Swedbank“ informacinės sistemos elektroninės bankininkystės.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas.

4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta nuostata, kad apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Nuteistasis R. P. savo skunde nesutinka su jam paskirta bausme bei prašo jo atžvilgiu taikyti BK 64¹ nuostatas, kadangi dėl nusikalstamos veikos padarymo prisipažino, nuoširdžiai gailėjosi, todėl, jo teigimu, byloje turėjo būti atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas.

5. Vertinant skundžiamo nuosprendžio teisėtumą dalyje dėl R. P. paskirtos bausmės, visų pirma pažymėtina, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu, teismas bausmę skiria pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skirdamas bausmę teismas taip pat atsižvelgia į tai, ar nustatyta tik atsakomybę lengvinančios ar tik atsakomybę sunkinančios aplinkybės, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinus atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, parenkama švelnesnė ar griežtesnė bausmės rūšis, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuojant nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

6. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, apylinkės teismas, skirdamas bausmę R. P., įvertino tai, kad jis padarė vieną nesunkų ir du apysunkius tyčinius, baigtus nusikaltimus. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad jis teisiamojo posėdžio metu prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis buvo pripažinta tai, kad nusikalstamas veikas jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 1, 13 punktai). Skiriant bausmę nuteistajam taip pat buvo įvertinta ir jo asmenybė. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, kad naujas nusikalstamas veikas R. P. padarė bausmės atlikimo vietoje, atlikdamas ankstesniu nuosprendžiu skirtą laisvės atėmimo bausmę bei turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą. Iki jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nuteistasis buvo teistas dvidešimt tris kartus, o po šių veikų padarymo jo atžvilgiu buvo priimti dar aštuoni apkaltinamieji nuosprendžiai. R. P. taip pat baustas administracine tvarka. Pažymėtina, kad administracinį nusižengimą jis padarė bausmės atlikimo vietoje. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus byloje esančių duomenų visumą, galima pagrįstai spręsti, jog R. P. nėra linkęs laikytis įstatymų bei visuomenėje priimtų bendrųjų elgesio reikalavimų, o nusikalstamos veikos, už kurias jis nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, nebuvo atsitiktinės. Teismas sprendė, kad tik realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas bus tinkamas įgyvendinti bausmės paskirtį, padarys teigiamą poveikį nuteistajam ir sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų darymo. Nors pats R. P. savo apeliaciniame skunde su tokia teismo pozicija nesutinka ir nurodo, kad ilgesnė laisvės atėmimo bausmė neturės įtakos tam, ar jis darys naujas nusikalstamas veikas, ar ne, tačiau apygardos teismas pažymi, kad tai nėra pagrindas sušvelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Priešingai, ta aplinkybė, jog nuteistasis naujas nusikalstamas veikas įvykdė laisvės atėmimo bausmės vykdymo vietoje, itin neigiamai charakterizuoja jo asmenybę ir atskleidžia didesnį jo asmenybės pavojingumą visuomenei. Savo apeliaciniame skunde R. P. taip pat nurodo, kad jis yra linkęs taisytis, kadangi 2021 m. lapkričio 16 d. sukūrė šeimą, taip pat buvo vieną kartą skatintas, tačiau teismo vertinimu, šios aplinkybės neleidžia išimtinai teigiamai vertinti nuteistojo ir dėl to švelninti jam paskirtą laisvės atėmimo bausmę, dėl ko jo skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.

7. Nuteistasis savo skunde taip pat nurodo, kad byloje turėjo būti atliktas sutrumpintas įrodymų tyrimas ir skiriant bausmę jo atžvilgiu pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos, kadangi jis savo kaltę dėl nusikalstamos veikos padarymo pripažino ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi. Apelianto teigimu, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme buvo nepagrįstai nuspręsta apklausti liudytoją B. B..

8. Pagal BK 64¹ straipsnio 1 dalį baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, taip pat bylą užbaigus baudžiamuoju įsakymu, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Minėto straipsnio 2 dalis numato, kad šio straipsnio 1 dalyje nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Taigi, aptariamo BK straipsnio nuostatos taikomos esant šioms sąlygoms: 1) baudžiamoji byla išnagrinėjama pagreitinto proceso tvarka ar atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą arba priėmus baudžiamąjį įsakymą; 2) asmuo pripažįsta kaltu. Sutrumpinto įrodymų tyrimo taisyklės reglamentuotos BPK 273 straipsnyje. Toks įrodymų tyrimas įmanomas esant šioms sąlygoms: 1) jei kaltinamasis nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą; 2) jei kaltinamasis visiškai prisipažįsta kaltu ir pageidauja tuoj pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami; 3) jei sutinka proceso šalys – prokuroras ir gynėjas; 4) įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius BPK 291 straipsnio (Įrodymų paskelbimas sutrumpinto jų tyrimo atveju) reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių. Priėmus sprendimą atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą, tiesioginis ir žodinis įrodymų tyrimas nutraukiamas: liudytojai ir nukentėjusieji neapklausiami. BK 64¹ straipsnio nuostatų pagrindinė paskirtis – sudaryti galimybes pagreitinti baudžiamąjį procesą atitinkamų kategorijų bylose. Siekiant šio tikslo iš esmės įtvirtinta privilegija atskiroms tos pačioms kategorijos (teisiamųjų) asmenų grupėms, nes numatyta galimybė BK 64¹ nurodytiems asmenims prisipažinus vienu trečdaliu sumažinti bausmę.

9. Iš 2021 m. gegužės 27 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad posėdžio metu teismas sprendė, jog nors R. P. ir V. V. savo kaltę pripažino, tačiau visų aplinkybių pilnai paaiškinti negalėjo, dėl ko buvo nutarta į kitą teismo posėdį kviesti liudytoją B. B. bei perklausyti garso įrašus (t. 3, b. l. 99). Tokiu būdu, teismui kilus pagrįstų abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, sutrumpintas įrodymų tyrimas byloje nebuvo taikytas. Teisėjų kolegijos vertinimu, kai bylą nagrinėjančiam teismui kyla abejonių dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, teismui kyla ir pareiga visapusiškai bei išsamiai išnagrinėti visas bylos aplinkybes, turinčias reikšmės sprendžiant dėl nusikalstamos veikos padarymo ir jos kvalifikavimo pagal atitinkamą Baudžiamojo kodekso straipsnį, kas nagrinėjamu atveju ir buvo padaryta. Tokiu būdu prieinama išvados, kad sutrumpintas įrodymų tyrimas šioje byloje nebuvo taikomas dėl to, kad nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės kėlė abejonių. Kaip jau aptarta šios nutarties 8 punkte, sutrumpintas įrodymų tyrimas gali būti taikomas tik tais atvejais, kai nustatomos visos BPK 273 straipsnyje nurodytos sąlygos, trūkstant bent vienos sąlygos, teisiamajame posėdyje nagrinėjami visi byloje esantys įrodymai. Įvertinusi aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad BK 64¹ straipsnio nuostatos R. P. atžvilgiu netaikytos pagrįstai. Be to, būtina pažymėti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino tai, jog R. P. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, pripažindamas tai jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir atsižvelgė skirdamas jam bausmę.

10. Įvertinus anksčiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas laisvės atėmimo bausmę R. P., tinkamai vadovavosi bausmių skyrimo taisyklėmis dėl ko nėra pagrindo teigti, jog jam paskirta bausmė yra per griežta. Byloje neatlikus sutrumpinto įrodymų tyrimo BK 64¹ straipsnio nuostatos nuteistojo atžvilgiu netaikytos pagrįstai, todėl remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nuteistojo R. P. apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2022 m. balandžio 12 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

11. 2022 m. birželio 21 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 40,00 Eur (keturiasdešimt eurų) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam R. P. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

12. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Nors nagrinėjamu atveju baudžiamoji byla buvo nagrinėjama pagal nuteistojo R. P. skundą, kuris šia nutartimi yra atmetamas, tačiau bylos duomenys patvirtina, kad apeliantas atlieka ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę, niekur nedirba, duomenų apie jo turtą nėra. Įvertinus šias aplinkybes, darytina išvada, kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimas neatitiktų proporcingumo principo reikalavimų ir būtų neteisingas, dėl ko išlaidos už nuteistajam suteiktą valstybės garantuojamą teisinę pagalbą iš jo neišieškotinos.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

atmesti nuteistojo R. P. apeliacinį skundą.

Nepriteisti iš nuteistojo R. P. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.