Plungės apylinkės teismo Plungės rūmų nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. S. skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – AVPK) Rietavo policijos komisariato (toliau – PK) rašto Nr. 30-S-1825 panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

2023-02-20 Klaipėdos AVPK Rietavo PK raštu Nr. 30-S-1825 informavo pareiškėją, kad jo prašymas (skundas) dėl J. S. nebus tiriamas. Nurodė, kad policijos pareigūnai bendravo su J. S., ji nurodė, jog sodybos sklypą tvarko nuolat, nes daug metų niekas kitas nesirūpina nei pastatų, nei žemės priežiūra. Jai priklausančia 1/3 turto ji rūpinasi kiek galėdama, o likusia turto dalimi naudojasi ir tvarkosi sklype pagal turto savininkų ar teisėtų valdytojų žodinius leidimus, kaip ir pagal pareiškėjo leistus darbus, kurie yra būtini ji atlieka pati. Neneigė, kad nupjovė nulūžusius ar išpuvusius medžius, išvalė griūvančių pastatų liekanas, keliančias grėsmę jos turto daliai ir norėdama sutvarkyti aplinką. Iš surinktos informacijos policijos pareigūnai neįžvelgė jokio administracinio nusižengimo, ar nusikaltimo požymių. Jei patirta žala, siūlė kreiptis civilio proceso tvarka.

2023-04-11 gautas pareiškėjo A. S. skundas, kuriuo prašė panaikinti Klaipėdos AVPK Rietavo PK raštą Nr. 30-S-1825, kuriuo atsisakoma tirti skundą bei įpareigoti Klaipėdos AVPK Rietavo PK pašalinti padarytą pažeidimą, t. y. ištirti skundą ir pradėti administracinio nusižengimo teiseną. Nurodė, kad pagal 2022-09-08 įgaliojimą, sudarytą Klaipėdos miesto 2-ojo notaro biuro, atstovauja, t. y. prižiūri savo giminaičio - R. B. išvykusio į užsienį sodybą, kuri randasi adresu - (duomenys neskelbtini). Sodyba (statiniai ir žemės sklypas) yra dviejų bendrasavininkų, t. y. viena dalis priklauso jo atstovaujamam giminaičiui, o kita dalis – J. S.. Klaipėdos AVPK Rietavo PK pranešė apie galimai padarytą administracinį nusižengimą, t. y. kad J. S., bendrame kieme, R. B. priklausančioje dalyje, kuri atmatuota matininkų ir pažymėta riboženkliais, išpjovė medžius, t. y. dvi obelis, galimai uosį, kurios kamienas 1,30 aukštyje galimai daugiau kaip 30 cm, kitus vaismedžius. Taip pat nugriovė vieną bendrą pastatą – malkinę, pasisavino medieną ir ją sukūreno. Taip pat sukūreno vaismedžių medieną. Mano, kad pažeista pareigūno etika, nes atsisakyta tirti skundą, kadangi jų nuomone nepadarytas administracinis nusižengimas. Pareigūnai privalėjo priimti nutarimą, o ne siųsti paprastą atsakymą. J. S. neatsidalinus bendro turto, neturėdama kitų bendraturčių sutikimo įgyvendino savo tariamą teisę, išpjovė ne tik bendrus medžius, bet ir nugriovė bendrą statinį - malkinę ir pasisavinus statinio medieną ją sukūreno. J. S. nebuvo gavusi leidimo nupjauti galimai uosį, kurį saugojo valstybė. Be to uosis galimai buvo iš valstybės neišpirktoje žemės dalyje - valstybinėje žemėje. J. S., nesilaikant įstatymuose nustatytos tvarkos, t. y. nederinus su nuosavybės bendraturčiu arba negavusi teismo leidimo be bendraturčio sutikimo šalinti medžius, savavališkai išpjovus medžius ir nugriovus bendrą statinį, savavaldžiavo, nes vykdė savavališką tariamos savo teisės įgyvendinimą.

Klaipėdos AVPK Rietavo PK atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodė, kad 2023-01-30 Klaipėdos AVPK Rietavo PK buvo gautas A. S. prašymas padėti išsiaiškinti dėl galimo netinkamo kaimynės J. S. elgesio. Pagal pateiktą prašymą, tikslinant informaciją su pačiu A. S., šis nurodė, kad buvo leidęs kaimynei tvarkyti aplinką, leido naudoti dalį nenaudojamos medienos (tinkamos kūrenimui), kurių dalis buvo lauke, dalis buvo pastatų viduje. Susitarimas tarp asmenų buvo žodinis. Pabendravus su J. S., ši paaiškino, kad sodybos sklypą tvarko nuolat, nes daug metų niekas kitas nesirūpina nei pastatų, nei žemės priežiūra. Jai priklausančia 1/3 turto dalimi ji rūpinasi kiek galėdama, o likusia turto dalimi naudojasi ir tvarkosi sklype pagal turto savininkų ar teisėtų valdytojų žodinius leidimus. Darbus, kurie yra būtini ji atlieka pati. Moteris neneigė, kad nupjovė nulūžusius ar išpuvusius medžius, išvalė griūvančių pastatų liekanas, keliančias grėsmę jos turto daliai ir norėdama sutvarkyti aplinką. Pagal minėtą prašymą, pakonsultavus žodžiu A. S., vadovaujantis „Asmenų prašymų ir skundų nagrinėjimo viešojo administravimo subjektuose taisyklių (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo Nr. 913 redakcija) 45.2 p., A. S. buvo išsiųstas raštas tik 2023-02-20, Nr. 30-S-1825, nurodant, kad policijos pareigūnai J. S. veikoje neįžvelgė nei nusikaltimo, nei administracinio nusižengimo požymių, pasiūlė kreiptis dėl civilinių santykių su kaimyne į teismą, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Nesutikdamas su pateiktais Rietavo policijos komisariato siūlymais, A. S. kreipėsi nustatyta tvarka į Policijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vidaus reikalų ministerijos. A. S. raštu 2023-03-02 Nr. 5-S-4628 buvo informuotas, kad skunde aprašomi civilinio proceso nagrinėtini ginčai, kurių sprendimas nepriskiriamas policijos kompetencijai, todėl dėl civilinių santykių su kaimyne turi teisę kreiptis į teismą Lietuvos Respublikos civilinio proceso nustatyta tvarka. A. S. pasinaudojo teise kreiptis į Lietuvos administracinių ginčų komisiją dėl gauto atsakymo (2023-02-20 Nr. 30-S-1825) tiriant Rietavo policijos komisariate jo prašymą (2023-01-30 Nr. 30-AP-483). Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriuje priimtas sprendimas 2023-03-23 Nr. 21RE2- (AG2-40/16-2023) atsisakyti priimti skundą dėl minėto rašto panaikinimo, kaip nepriskirtą administracinių ginčų komisijos kompetencijai. 2023-04-04 Klaipėdos AVPK registruotas A. S. skundas Nr. 30-AP-1605, adresuotas Plungės apylinkės teismo Plungės rūmams, kuriame jis prašo panaikinti 2023-02-20 raštą Nr. 30-S-1825, įpareigoti Rietavo policijos komisariatą pradėti administracinio nusižengimo teiseną. A. S. buvo suteikta konsultacija ir policijos pareigūnai pagal jo prašymą pasiūlė jam kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. A. S. į Rietavo policijos komisariatą kreipėsi su pareiškimu 2023-02-03 reg. Nr. 44- ANRK-44-2023. Rietavo PK pagal gautą pareiškimą ir prašymą nubausti J. S., buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena ROIK 23196975975, pagal ANK 518 str. 1 d. 2023-02-05 A. S. el. paštu buvo informuotas apie tai, kad pradėtoje administracinio nusižengimo byloje jis yra pripažintas nukentėjusiuoju (Nr. 44- ANR_SN-6-2023). Ši administracinio nusižengimo teisena nėra nutraukta, sprendimas dėl galimo J. S. nusižengimo nėra priimtas, apie tai A. S. nebuvo informuotas. Manytina, kad atsakymas pagal Rietavo PK pateiktą raštą, susijusį su asmens konsultavimu pagal A. S. 2023-01-30 pateiktą prašymą, buvo neteisingai suprastas, nes pagal asmens 2023-02-03 pateiktą pareiškimą buvo pradėta administracinio nusižengimo teisena, tyrimas tebevykdomas.

Skundas netenkinamas.

Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 590 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog pareigūnai, atlikdami įstatymų įgyvendinimo kontrolę ar kitas teisės aktuose nustatytas funkcijas, administracinių nusižengimų teiseną pradeda vadovaudamiesi ANK ir jų veiklą reglamentuojančiais teisės aktais. Pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių.

Motyvuojamoji dalis

Iš teismui pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad 2023-01-30 Klaipėdos AVPK Rietavo PK buvo gautas pareiškėjo prašymas Nr. 30-AP-483 padėti išsiaiškinti dėl galimo netinkamo kaimynės J. S. elgesio. 2023-02-20 Klaipėdos AVPK Rietavo PK viršininkas rašte Nr. 30-S-3587 į 2023-01-30 pareiškėjo prašymą Nr. 30-AP-483 nurodė, kad J. S. veikoje neįžvelgė nusikaltimo ar administracinio nusižengimo požymių, siūlė dėl žalos atlyginimo pareiškėjui kreiptis civilinio proceso tvarka bei nurodė apskundimo tvarką. 2023-02-03 pareiškėjas dar kart kreipėsi į Klaipėdos AVPK Rietavo PK su pareiškimu dėl to paties įvykio, t. y. dėl kurio buvo kreipęsis į Klaipėdos AVPK Rietavo PK 2023-01-30 prašymu. Klaipėdos AVPK Rietavo PK tyrėjo 2023-02-05 nutarimu pareiškėjas buvo pripažintas nukentėjusiuoju. Administracinių nusižengimų registro išraše matyti, kad nėra priimto sprendimo dėl galimo administracinio nusižengimo.

Byloje surinktų įrodymų ir nustatytų faktinių aplinkybių visuma leidžia teismui daryti išvadą, kad pareiškėjas dėl to paties įvykio kreipėsi du kartus, administracinis nusižengimas yra tiriamas pareiškėjo 2023-02-03 pareiškimo pagrindu, pareiškėjas pripažintas nukentėjusiuoju, todėl 2023-02-20 Klaipėdos AVPK Rietavo PK rašto Nr. 30-S-1825 į 2023-01-30 prašymą naikinti nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimu kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

pareiškėjo A. S. skundo netenkinti ir 2023 m. vasario 20 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato viršininko raštą Nr. 30-S-1825, palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo (kopijos) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismą.