Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės I. B. ieškinį atsakovui I. B., institucijai teikiančiai išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriui, dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, santuokoje įgyto turto padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė (b.l. 55).

Institucija teikianti išvadą byloje Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius sutiko, kad vaikų gyvenamoji vieta būtų nustatyta su jų motina (b.l. 57-60)

Teismo posėdyje ieškovė I. B. palaikė ieškinio reikalavimus, jame išdėstytais motyvais ir papildomai patvirtino teismui, kad dėl santuokos iširimo yra kaltas atsakovas, kuris daugiau nei 2 metus negyvena kartu, nes išėjo iš namų, visai nesirūpina vaikais, nemoka jiems išlaikymo. D. T. ir Ana gyvena kartu su ja (ieškove), kuri viena vaikus išlaiko. Dviejų kambarių butas, esantis L. g. 131 – 2, V., kuris yra bendra šalių nuosavybė turėtų likti jai ir kartu gyvenantiems vaikams, o atsakovui sumokėta kompensacija. Lengvieji automobiliai VW Golf ir M. priteistini atsakovui, nes jie registruoti jo vardu. Taip pat atsakovui priteistina ir jo turima skola UAB„Bitė Lietuva“. Prašo palikti jai santuokinę pavardę B.

Teismo posėdyje ieškovės atstovė advokatė Lilija Semaško palaikė ieškinį ir papildomai paaiškino, kad reikalavimas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės yra pagrįstas, nes atsakovo charakteris nesugyvenamas. Atsakovas paliko šeimą daugiau kaip prieš vienerius metus ir visai ja nesirūpina, nesidomi vaikais, neteikia jiems materialinės pagalbos. Ieškovė pagrįstai reikalauja butą pripažinti bendra jungtine nuosavybe nors jis nekilnojamo turto registre buvo įregistruotas kaip nurodyta pirkimo-pardavimo sutartyje – po ½ dalį asmeninės nuosavybės, kadangi butas buvo įgytas ir išlaikomas šalių bendromis lėšomis. Pagrįstai reikalaujama turtą dalinti nukrypstant nuo sutuoktinių turto lygių dalių principo, ieškovei priteisiant 2/3 dalis šio buto, nes atsakovas visai nesirūpino savo turtu, o ieškovė šiame bute lieka gyventi su vaikais. Iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos.

Teismo posėdyje atsakovas I. B. iš dalies sutiko su ieškinio reikalavimais, bet nelaiko savęs kaltu dėl nutrūkusios santuokos. Neprieštaravo, kad vaikai gyventų su ieškove, tačiau kategoriškai nesutiko su reikalavimu, pripažinti butą bendrąja jungtine nuosavybe, nes butas yra abiejų sutuoktinių, taip kaip nurodyta sutartyje. Kategoriškai nesutiko, kad turtas būtų padalintas nukrypstant nuo sutuoktinių lygių dalių principo, nes ieškovės nurodytas kompensacijos dydis yra neteisingas, akivaizdžiai per mažas ir jo netenkina. Neprieštaravo, kad skola UAB „Bitė Lietuva“ būtų pripažinta jo asmenine skola ir, kad jam būtų priteisti automobiliai.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl santuokos nutraukimo dėl sutuoktinio kaltės

Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, yra savita; sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas; atsižvelgiant į CK 3.26-3.30, 3.35-36 ir kituose straipsniuose nustatytų sutuoktinių pareigų turinį, esminiu sutuoktinių pareigų pažeidimu CK 3.60 str. 2 d. normos prasme laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu. Įstatyme numatytos lojalumo, tarpusavio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima bei kitos pareigos, kurių pažeidimas reiškia sutuoktinio kaltą elgesį, pažeidžiant pagrindinį santuokos tikslą – šeimos santykių, pagrįstų abipuse meile, pagalba, lojalumu ir pasitikėjimu, sukūrimą. Suformuotoje teismų praktikoje pažymėta, kad nustatant priežastis lėmusias santuokos iširimą, būtina atsižvelgti ir į sutuoktinių tarpusavio santykius iki faktinio santuokos iširimo, kiekvieno iš sutuoktinių elgesį santuokai išsaugoti tarpusavio santykių pablogėjimo metu ir kitas reikšmingas objektyvias bei subjektyvias aplinkybes. Įstatymas kito sutuoktinio kaltę apibrėžia kaip sutuoktinio esminį savo pareigų, numatytų LR CK Trečiojoje knygoje, nesilaikymą, ir preziumuoja, jog santuoka laikytina iširusia dėl vieno sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra neištikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar šeimos nariais, arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina (CK 3.60 str. 2 d. ir 3 d.).

Ieškovė atsakovo kaltę grindžia pastarojo nesugyvenamu charakteriu ir visišku nesirūpinimu šeima, nes atsakovas išėjo iš namų ir daugiau kaip vienerius metus negyvena su šeima bei visai ja nesirūpina. Atsakovas teismui neneigė palikęs šeimą ir kartu negyvenąs daugiau nei metus, tačiau to nelaiko savo kalte dėl šeimos iširimo. Teismas, išklausęs ieškovės ir jos atstovės bei atsakovo paaiškinimų, konstatuoja, kad šeima faktiškai iširo dėl atsakovo visiškai nesugyvenamo būdo (b.l. 60, 92-93), jo abejingumo vaikų interesams ir jų poreikiams. Tokią išvadą teismas daro vertindamas ir atsakovo elgesį teismo posėdžiuose, kurių metu atsakovas akivaizdžiai išsakė, kad jam svarbiausias yra tik nekilnojamasis turtas, o visus kitus byloje nagrinėjamus klausimus jis laikė nesvarbiais. Teismas konstatuoja, kad ieškovės reikalavimas pripažinti santuoką nutraukta dėl atsakovo kaltės yra pagrįstas, įrodytas ir tenkintinas, nes iš šalių santykių matyti, jog šioje šeimoje darna neįmanoma, kadangi šalys skirtingai suvokia šeimą ir jos nebelaiko vertybe, o pastangos išsaugoti šeimą yra bevertės, juolab, kad jos tik apsunkintų ir taip labai įtemptą situaciją šioje šeimoje ir itin neigiamai veiktų nepilnamečių vaikų psichiką. Atsakovas akivaizdžiai, visai nesidomi vaikais, nesiekia su jais bendrauti, yra visiškai susvetimėjęs. Atsižvelgiant į tai, kad šioje santuokoje sutuoktiniai nėra lojalūs vienas kitam, jų santykiuose nėra abipusio moralinio palaikymo, tarpusavio supratimas neįmanomas, nes sutuoktiniai nemato kitų tinkamų būdų ar kompromisų išsaugoti šeimą, o atsakovas palikdamas šeimą ir daugiau nei vienerius metus visiškai ja nesirūpindamas CK 3.60 str. 3 d. numatytą pareigą pažeidė iš esmės ir tai sudaro pagrindą išvadai apie sutuoktinio kaltę dėl santuokos nutraukimo, todėl ieškovės reikalavimas nutraukti santuoką dėl sutuoktinio kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas, nes šeima negali būti išsaugota (CK 3.53 str. 1 d. ir 2 d., 3.54 str. 4 d., 3.60 str. 3 d.).

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo

Nesant ginčo tarp šalių dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove, teismas tenkindamas ieškinio reikalavimą, nepilnamečių vaikų T. B., gim. 1993-08-08 ir A. B., gim. 2000-10-16, gyvenamąją vietą nustato kartu su jų motina - I. B..

Dėl sutuoktinių pavardžių

Nesant ginčo dėl sutuoktinių pavardžių, tenkintinas ieškinio reikalavimas ir nutraukus šalių santuoką, ieškovei paliktina santuokinė pavardė – B., o atsakovui – B. (CK 3.69 str. 1 d.).

Dėl turtinių reikalavimų

Dėl turto pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe. Sutuoktinių tarpusavio turtinius santykius, santuokos metu įgyto turto teisinį statusą reglamentuoja Civilinio kodekso III knygos normos. Civiliniame kodekse nustatytos dvi sutuoktinių turto teisinio režimo rūšys: pagal įstatymą ir pagal sutartį (CK 3.81 str., 3.87 str., 3.101 str.). Byloje nėra duomenų, kad šalys būtų sudariusios vedybų sutartį. Tais atvejais, kai bendro turto režimas yra įstatyminis, preziumuojama, kad turtas, įgytas po santuokos sudarymo, yra bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad tai – vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Kilus sutuoktinių ginčui dėl santuokos metu įgyto turto teisinio režimo, sutuoktinis, manantis, kad šis turtas jam priklauso asmeninės nuosavybės teise, privalo paneigti CK 3.88 str. 1 d. įtvirtintą prezumpciją, jog santuokos metu įgytas turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, pateikiant rašytinius įrodymus. Asmenine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamas turtas sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn (CK 3.89 str. 1 d. 7 p.). Vertinant, ar ginčo turtas atitinka šioje teisės normoje įtvirtintą sąlygą, reikšminga yra tai, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo aiškus sudarant turto įgijimo sandorį, kokie asmens veiksmai šiuo atžvilgiu yra laikytini teisiškai reikšmingais ir garantuojančiais teisėtų interesų apsaugą. Į. N. turto registre vertinant jį įrodinėjimo aspektu, yra prima facie įrodymas, todėl įregistruotas juridinis faktas gali būti nuginčijamas pagal CPK 197 str. 2 d. nustatytas įrodymų leistinumo taisykles (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-09-29 nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-464/2008).

Nagrinėjamoje byloje ieškovė reikalavimą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe dviejų kambarių 56,92 kv.m. bendro ploto butą, esantį L. g.131-2, V. (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), kurį šalys pagal 2001-07-12 sutartį nusipirko lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį privačios nuosavybės teise (b.l. 15, 12-13) grindžia tuo, jog butas buvo įgytas ir išlaikomas iš bendrų šalių lėšų. Atsakovas su tokiu ieškovės reikalavimu kategoriškai nesutinka, teigdamas, jog butas jau yra padalintas pagal sutartį. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad šalys pirkdamos 56,92 kv.m. bendro ploto, dviejų kambarių butą su rūsiu, adresu L. g.131-2, V., (unikalus Nr. duomenys neskelbtini), jau pirkimo metu nustatė turto teisinį režimą, t.y., kad minėtą butą, šalys įsigyja 2001-07-12 sutarties (patvirtintos notaro) pagiringu lygiomis dalimis, t.y. po ½ dalį privačios asmeninės nuosavybės teise (b.l. 15-16, 12-13) ir jis Nekilnojamojo turto registre įregistruotas kaip kiekvienos šalies atskira asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šio turto įsigijimo aplinkybes, faktinius bylos duomenis ir remiantis aukščiau nurodyta suformuota teismų praktika, teismas neturi pagrindo abejoti Viešo nekilnojamojo turto registro duomenų, kurie nenuginčyti, teisingumu (b.l. 52-53) ir nesutinka su ieškovės argumentu, kad minėtas turtas turi būti laikytinas bendrąja jungtine šalių nuosavybe. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į teisės aktuose įtvirtintą teisinį reglamentavimą bei jo aiškinimo ir taikymo praktiką. Vertindamas, kad šis turtas yra pagrįstai pripažintinas asmenine šalių nuosavybe, teismas ieškovės reikalavimą minėtą turtą pripažinti bendrąja jungtine nuosavybe, laiko nepagrįstu ir netenkina, tuo pačiu atmetant ir ieškovės reikalavimą minėtą turtą padalinti nukrypstant nuo lygių dalių principo.

Bendraturčio teisė atidalyti savo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės yra įtvirtinta CK 4.80 str. 1 d. Ši teisė gali būti įgyvendinta bendru sutarimu su kitais bendraturčiais, o nesutarus dėl atidalijimo būdo, atidalijimo klausimą pagal bet kurio bendraturčio ieškinį išsprendžia teismas. Bendraturčiai, įgyvendindami savo teises, privalo išnaudoti visas galimybes suderinti valią dėl bendro daikto naudojimosi ir valdymo, aktyviai ieškoti visiems bendraturčiams priimtino sprendimo būdo taip pat ir vykstant ginčui teisme.

Pažymėtina, kad pagal buto bendrąjį ir gyvenamąjį plotą akivaizdu, jog ginčo butas nedalus, todėl atidalinti jį natūra neįmanoma. CK 4.80 str. 2 d. įtvirtinta, kad šalims nesutariant dėl atidalinimo būdo, teismas pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktą padalina natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai, kitais atvejais vienas iš atidalinamų bendraturčių gauna kompensaciją pinigais. CK 4.80 str. 1 d. nustatyta, kad kiekvienas bendraturtis turi teisę reikalauti atidalyti iš bendrosios dalinės nuosavybės. Pareiškus tokį reikalavimą, teismas jį turi išspręsti, atsižvelgiant į CK 4.6 str., 4.80 str. 2 d. nuostatas, tačiau šioje byloje šalys tokio reikalavimo nepateikė (CK 4.75 str.1 d.).

Dėl kilnojamojo turto padalinimo. Nesant ginčo tarp šalių dėl kilnojamojo turto – automobilių padalinimo, automobiliai – M. 2140, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) priteistini atsakovui I. B. (b.l. 22, 51).

Dėl įsiskolinimų kreditoriams. Nesant ginčo tarp šalių, įsiskolinimas UAB“Bitė Lietuva“ pagal 2005-12-08 sutartį Nr.10218317 bei 2005-07-07 pagal sutartį Nr.10023581 pripažintini atsakovo I. B. asmenine skola (b.l. 25-32).

Šalys išlaikymo sau nereikalauja.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Kadangi ieškinys patenkintas iš dalies, atsižvelgus į pareikštų reikalavimų pobūdį (turtiniai ir neturtiniai), kiekį, prašomų priteisti sumų dydžius, laikytina, jog iš esmės ieškovės reikalavimai patenkinti 5,82 proc., todėl vadovaujantis CPK 93 str. nuostatomis, šalims priteistinos bylinėjimosi išlaidos proporcingai patenkintų (atmestų) reikalavimų daliai. Kadangi ieškovė sumokėjo 500 Lt žyminio mokesčio (b.l. 6), likusi dalis žyminio mokesčio – 1738,22 Lt. jai buvo atidėta teismo nutartimi (b.l. 46), todėl iš atsakovo ieškovės naudai priteistina 130 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovas yra 100 proc. atleistas nuo bylinėjimosi išlaidų.

iš atsakovo į valstybės pajamas priteistina 1,80 Lt teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų.iš ieškovės į valstybės pajamas priteistina 1767,36 Lt teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.30, 3.53, 3.60, 3.62, 3.63, 3.66-3.70, 3.82, 3.87-3.90, 3.98 ir 3.196 straipsniais ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nutraukti santuoką, sudarytą tarp I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovo I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) įregistruotą 1992-07-18 Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriuje, įrašo Nr.102, dėl atsakovo I. B. kaltės.

Nutraukus santuoką šalims palikti santuokines pavardes: ieškovei I. B. – B., o atsakovui I. B. – B.

Nepilnamečių vaikų T. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1993-08-08 ir A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 2000-10-16, gyvenamąją vietą kartu su jų motina I. B..

Pripažinti atsakovo I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) nuosavybe transporto priemones – automobilius Moskvich 2140, valst. Nr.(duomenys neskelbtini) ir VW Golf, valst. Nr.(duomenys neskelbtini).

Pripažinti atsakovo I. B., a.k. (duomenys neskelbtini) asmenine skola jo kreditinius įsipareigojimus UAB“Bitė Lietuva“ pagal 2005-12-08 sutartį Nr.10218317 bei 2005-07-07 pagal sutartį Nr.10023581.

Atmesti ieškovės reikalavimus dėl nekilnojamojo turto dviejų kambarių buto, esančio Linksmoji g.131-2, Vilniuje (unikalus Nr. 1099-4031-0016:0012), pripažinimo bendrąja jungtine nuosavybe ir šio turto padalinimo nukrypstant nuo lygių dalių principo.

Priteisti iš atsakovo I. B. ieškovės I. B. naudai 130,00 Lt. (vieną šimtą trisdešimt litų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo I. B. į valstybės pajamas 1,80 Lt (vieną litą 80ct) teismo turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pinigus įmokėti į AB ,,Swedbank“ esančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą – 5660, gavėją - Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Priteisti iš ieškovės I. B. į valstybės pajamas 1767,36 Lt. (vieną tūkstantį septynis šimtus šešiasdešimt septynis litus 36 ct) turėtų bylinėjimosi išlaidų. Pinigus įmokėti į AB ,,Swedbank“ esančią atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant įmokos kodą – 5660, gavėją - Valstybinę mokesčių inspekciją (VMI) ir mokėjimo kvitą pateikti teismui (raštinei).

Santuoka laikoma nutraukta nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o turtinėms šalių teisėms ir pareigoms teisines pasekmes sukelia nuo bylos teisme iškėlimo dienos – 2008-09-02.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 4 apylinkės teismą.