Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2009-03-20 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-383-0331/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-03-20
Bylos Nr.
II-383-0331/2009
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Henrikas Sadauskas
Pažeidėjas
I. K.
Nukentėjusysis
V. M.
Advokatai
Darius Cikanavicius
Kategorijos
  • 45.4.4pavadinimo nepavyko patikrinti
ATP byla Nr. II-383-331/2009
Procesinio sprendimo kategorija 45.4.4, 73. (S)
NUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. kovo 20 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjas Henrikas Sadauskas, sekretoriaujant Jovitai Jasionytei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui I. K., jos atstovui Vidui Adomaičiui, nukentėjusiajai V. M., jos atstovui advokatui Dariui Cikanavičiui, viešame teismo posėdyje administracinio teisės pažeidimo byloje išnagrinėjęs I. K. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ? Vilniaus apskrities VPK) nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2008 m. spalio 3 d. Vilniaus apskrities VPK pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą I. K. už tai, kad ji 2008-03-18 19 val. 43 min. Geležinio Vilko gatvėje, vairuodama automobilį neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, atitinkamai nepasirinko greičio, atsiradus kliūčiai nesugebėjo automobilio suvaldyti, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį ir abi transporto priemones sugadino. Šiais veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau ? KET) 172 ir 173 punktus (b. l. 12).

Išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, Vilniaus apskrities VPK įgaliotasis pareigūnas 2009-01-21 nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 127 straipsnio 2 dalies padarymą skyrė 110 Lt baudą (b. l. 13).

Šalies argumentai

I. K. nesutikdama su priimtu nutarimu, skundu (b. l. 2?5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti 2009-01-21 nutarimą ir bylą nutraukti, taip pat esant teismo priešingai nuomonei prašė skirti pakartotinę autoįvykio ekspertizę, pavedant ją atlikti kito miesto ekspertams. Skunde paaiškino, kad buvo atlikta autoįvykio ekspertizė. Savo tyrime ekspertas nasivadovavo baudžiamojoje byloje Vilniaus m. VPK Eismo priežiūros tarnybos pateikta fotolentele su AUDI A6 padarytomis nuotraukomis analogiškos kokybės kaip ir Ford Escort ir nepareiškė noro tyrimo metu apžiūrėti autoįvykyje dalyvavusius automobilius asmeniškai ar paprašyti bylą tyrusį pareigūną pateikti patikslintas nuotraukas. To nebuvo padaryta. Todėl eksperto padarytos išvados ir teiginiai prasilenkia su faktinėmis autoįvykio aplinkybėmis ir esančiais byloje įrodymais ir elementaria logika, fizikos dėsniais bei yra paremtos tik jo paties užsiduotais skaičiais, ir jų pagrindu gautais prieštaringais rezultatais. I. K. vairuojamas automobilis važiavo leistinu greičiu ir laisva eismo juosta, todėl iki nukentėjusiosios manevro į I. K. juostą, kai ji nesugebėjo išlyginti savo automobilio iš posūkio įvažiuojant į priešpriešinę dešinę eismo juostą apsisukimo metu, jai nekilo jokios pareigos imtis stabdymo veiksmų. Taigi specialistas, kuris iš esmės teigia, jog esant plikledžiui galima bet kada sustoti prieš staiga atsiradusią kliūtį kelia pagrįstų abejonių dėl jo kompetencijos, ar nešališkumo, nes jo prieštaringi teiginiai yra netiesa. Be to važiavimas skirtingomis juostomis net nelaikomas lenkimu ar kliūtimi, įpareigojančia vairuotojus staigiai mažinti greitį vos gretimoje juostoje atsiduria kita transporto priemonė. Ši aplinkybė eksperto taip pat nėra niekaip įvertinta jo skaičiavimuose. Skunde taip pat paaiškino, kad važiuojamosios dalies plotis link miesto centro yra 8,9 m, kur dvi eismo juostos atitinkamai 4,4 ir 4,5 m pločio. Specialisto išvadoje konstatuota, kad šukių ir plastikinių nuolaužų išsibarstymo zona prasideda 4 m atstumu nuo skiriamosios uostos. Antroji juosta yra 4,5 m pločio, kas reiškia, kad susidūrimo metu nukentėjusiosios automobilis buvo 0,5 m atsidūręs antroje važiavimo juostoje. Pati nukentėjusioji iš karto po avarijos teigė, kad ją „užmetė“, nors bylos nagrinėjimo metu tą neigė. Jos melagingas liudijimas yra atmestas ir paties specialisto, nes jos nurodymas, jog eismo įvykio metu ji važiavo 1,8 m nuo dešinio važiuojamos dalies karšto nepatvirtina stiklo šukių ir plastmasinių detalių išsibarstymo zona po susidūrimo. Todėl toks pavojingas nukentėjusiosios manevravimas traktuotinas kaip neatsargus persirikiavimas, kuris sudarė staigią kliūtį. Tyrimas nebuvo išsamiai atliktas.

I. K. ir jos atstovas prašė policijos nutarimą panaikinti ir bylą nutraukti. Per teismo posėdį paaiškino, kad Geležinio Vilko gatve važiavo link miesto centro apie 60 km/h greičiu, antrąją eismo juosta, kelias buvo slidus, buvo tamsu. Matė kaip iš priešingos pusės apsisukinėjo automobilis Ford Escort, apsisukęs važiavo pirmąja eismo juosta, staiga metėsi į antrąją eismo juosta sudarydamas kliūtį, dėl ko ji trenkėsi į minėto automobilio kairįjį kampą.

Nukentėjusioji V. M. ir jos atstovas advokatas Darius Cikanavičius prašė policijos nutarimą palikti nepakeistą ir priteisti 500 Lt bylinėjimosi išlaidų. V. M. per teismo posėdį paaiškino, kad minėtą dieną važiuodama Geležinio Vilko gatve apsisuko ir važiavo link miesto centro pirmąja eismo juosta, pravažiavusi apie 30 metrų, pajuto smūgį į galinę savo automobilio dalį. Važiuodama jokio manevro nedarė, važiavo tiesiai, kelias buvo slidus, apsisukinėjant priešpriešinėje juostoje automobilių nematė.

Institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą atstovas eismo posėdyje nedalyvavo, jai apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta laiku ir tinkamai, todėl nėra kliūtis bylai nagrinėti ir sprendimui priimti (ABTĮ 78 str.).

S kundas netenkintinas.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį kelių eismo taisyklių pažeidimas, nulėmęs kitiems asmenims priklausančių transporto priemonių, krovinių, kelių, kelio ir kitų įrenginių arba kitokio turto sugadinimą (apgadinimą), – užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno šimto iki dviejų šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemones, – baudą nuo vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių litų. I. K. paskirta mažesnė nei vidutinė įstatymu numatyta nuobauda.

Pagal ATPK 297 straipsnio nuostatas, teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Taip pat teismas, nagrinėjantis skundą, turi patikrinti: ar nuobauda paskirta pagal įstatymus ir ar ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, taip pat ar buvo laikomasi nustatytos administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Teismas, tikrindamas byloje priimto administracinio teisės pažeidimo nutarimo teisėtumą, tikrina, ar paskirta administracinė nuobauda atitinka padarytą pažeidimą.

I. K. nesutinka su jai paskirta nuobauda, nes mano, kad dėl eismo įvykio kalta kito automobilio vairuotoja V. M., kuri sudarė jai kliūtį, staiga rikiavosi į antrąją eismo juosta, dėl ko ji nespėjo sustabdyti savo automobilio Audi A6 valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priekine dalimi trenkėsi į automobilio Ford Escort valst. Nr. (duomenys neskelbtini) galinę dalį, t. y. jai nebuvo galimybės sustabdyti savo automobilio.

Ji nubausta už tai, kad pažeidė KET 172, 173 punkto reikalavimus, t. y. vairuodama automobilį neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, nepasirinko saugaus greičio, atsiradus kliūčiai nesugebėjo automobilio suvaldyti, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį ir abi transporto priemones sugadino. Šie reikalavimai numato vairuotojui pareigą sulėtinti greitį arba visiškai sustoti atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui. Kliūtimi laikomas kiekvienas gyvas ar negyvas daiktas, kuris yra arba gali atsirasti transporto priemonės kelyje ir trukdyti eismui. Grėsmė eismo saugumui turi būti reali, vairuotojas privalo įvertinti aplinkybes ir nuspręsti, ar tai kelia pavojų eismo saugumui. Vairuotojas privalo ne tik sulėtinti greitį ar visiškai sustoti, bet ir saugiai apvažiuoti atsiradusią kliūtį. Vairuotojas privalo apvažiuoti kliūtį, nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams. Jei vairuotojas nusprendžia apvažiuoti atsiradusią kliūtį, jis privalo užtikrinti, kad tai bus saugu, kad jo daromas manevras nesukels pavojaus kitiems eismo dalyviams. Transporto priemonių vairuotojai privalo pasirinkti tokį greitį, kad kiekvienu metu galėtų suvaldyti transporto priemonę, todėl, kiekvienas vairuotojas privalo įvertinti netikėtų kliūčių atsiradimo galimybę. Ypač svarbu pasirinkti saugų greitį tamsiu paros metu, esant slidžiai kelio dangai ir kitoms nepalankioms eismo sąlygoms. Vadinasi, teismui svarbu išsiaiškinti, ar I. K. atsižvelgė į meteorologines, kelio sąlygas, eismo intensyvumą, pasirinkdama tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios kliūties arba apvažiuoti kliūtį, nesukeldama pavojaus kitiems eismo dalyviams, ar pažeidė KET 172 ir 173 punktų reikalavimus.

I. K., nukentėjusioji V. M. (Baudžiamoji byla, b. l. 14?17) paaiškinimuose paaiškino, to neneigė ir per teismo posėdį, kad eismo sąlygos tą dieną buvo sudėtingos, t. y. buvo tamsus paros metas, kelio danga, asfaltas, padengtas suvažinėtu sniegu (slidi kelio danga). I. K., kurios vairavimo stažas 4 metai, savo paaiškinime yra nurodžiusi, jog važiuojamoji kelio dalis apsnigta, buvo tamsus paros metas, važiuojamoji dalis asfaltas, kelias dviejų juostų, važiavo antrąją eismo juosta, apie 60 km/h greičiu. Matė kaip iš priešingos krypties eismo juostos, tam skirtoje vietoje, automobilis Ford Escort apsisukinėjo likus gana nedideliam atstumui tarp mūsų automobilių, užėmė pirmąją važiavimo juostą, po ko staiga metėsi į antrąją eismo juostą sudarydama jai kliūtį, dėl ko jos automobilis Audi A6 trenkėsi į Ford Escort automobilio kairį šoną/kampą.

Nukentėjusioji V. M. (vairavimo stažas nuo 1974 metų) savo paaiškinime parodė, kad minėtą dieną buvo tamsus paros metas, snigo, asfalto kelias padengtas sniegu. Ji važiavo Geležinio Vilko gatve, nutarė tam skirtoje vietoje apsisukti, apsidairė, automobilių nebuvo, įvažiavo į pirmąją eismo juostą ir važiavo link miesto centro Geležinio Vilko gatve, jokio manevro nedarė, pro jos kairę pusę ta pačia kryptimi pravažiavo vienas automobilis, po to iš karto pajuto smūgį į galinę automobilio dalį, dėl ko jos automobilį apsuko. Tik po to suprato, kad į jos automobilio galinę dalį atsitrenkė automobilis Audi A6, vairuojamas I. K..

Iš policijos pareigūno Gražvydo Janukaičio tarnybinio pranešimo (Baudžiamoji byla, b. l. 3), tą patvirtino ir eismo dalyvės, asmenų, kurie matė šį eismo įvykį nėra.

Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus: administracinio teisės pažeidimo protokolą (b. l. 12), policijos pareigūno tarnybinį pranešimą, eismo įvykio vietos planą, eismo dalyvių paaiškinimus, specialisto išvadą, nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą (Baudžiamoji byla, b. l. 3, 13, 14?17, 26?32, 52?53) nustatė, kad I. K. 2008-03-18 19 val. 43 min. Geležinio Vilko gatvėje, Vilniuje, vairuodama automobilį neatsižvelgė į kelio ir meteorologines sąlygas, atitinkamai nepasirinko saugaus greičio, atsiradus kliūčiai nesugebėjo savo automobilio Audi A6 suvaldyti, atsitrenkė į priekyje važiavusį automobilį Ford Escort ir abi transporto priemones sugadino. Šiais veiksmais pažeidė KET 172 ir 173 punkto reikalavimus, t. y. nepasirinko tokio važiavimo greičio, saugaus atstumo tarp automobilių, neįvertino eismo intensyvumo, dėl ko atsiradus kliūčiai nesugebėjo sustabdyti savo transporto priemonės, priekine automobilio dalimi atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį, nors galėjo važiuoti laisva antrąja eismo juosta.

I. K. argumentai, kad dėl eismo įvykio kalta kito automobilio vairuotoja V. M., kuri sudarė jai kliūtį, staiga rikiavosi į antrąją eismo juosta, dėl ko ji nespėjo sustabdyti savo automobilio, priekine dalimi trenkėsi į automobilio Ford Escort galinę dalį, t. y. jai nebuvo galimybės sustabdyti savo automobilio, yra atmestini. Eismo įvykio vietos planas, automobilių apgadinimai, I. K., V. M. paaiškinimai akivaizdžiai ir aiškiai paneigia jos argumentus. Eismo įvykio plane aiškiai matyti, kad kelio plotis šioje vietoje buvo 8,9 metro, susidūrimas įvyko kelio viduryje (šukių išsidėstymas), nuo susidūrimo vietos iki antrosios važiavimo juostos kelkraščio yra 4 metrai. Taigi I. K. automobilis Audi A6 laisvai ir nekliudomai galėjo pravažiuoti antrąja eismo juosta, nesusidurdamas su pirmąja eismo juosta važiuojančiu automobiliu Ford Escort. Eismo įvykio vietos plane matyti, kad susidūrimas nuo apsisukimo vietos įvyko 30 metrų atstumu, kelio viduryje, po susidūrimo jos automobilis pravažiavo daugiau nei 30 metrų. Taigi šios aplinkybės patvirtina, kad I. K. neatsižvelgė į meteorologines sąlygas (slidus kelias, tamsus paros metas), kelio intensyvumą, nepasirinko saugaus greičio, nesugebėjo suvaldyti automobilio ar apvažiuoti kliūties, nors galimybę turėjo, kadangi antrosios eismo juostos plotis yra 4 metrai, susidūrimas įvyko kelio viduryje, Ford Escort automobilis jau buvo apsisukęs, važiavo pirmąja eismo juosta, kai jo galinę dalį atsitrenkė automobilis Audi A6. Automobilio Audi A6 vairuotoja važiuodama paskui automobilį Ford Escort viską puikiai matė, galėjo imtis priemonių eismo įvykiui išvengti.

Teismas pažymi, kad kiekvienas transporto priemonės vairuotojas privalo važiuoti taip, kad bet kuriuo metu galėtų atlikti reikiamą manevrą. Pasirinkdamas važiavimo greitį, vairuotojas atsižvelgia į važiavimo sąlygas, ypač į krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę matomoje kelio atkarpoje iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties. Esant blogam matomumui, vairuotojai turi imtis ypatingų saugumo priemonių, sulėtinti greitį, jei reikia, dėl tam tikrų aplinkybių, sustoti. Šiuo atveju I. K. matydama apsisukinėjantį automobilį jokių priemonių nesiėmė.

I. K. skunde teismui, teisminio nagrinėjimo metu nesutiko su specialisto išvada, ją vertino kritiškai, prašė skirti autotechninę ekspertizę. Teismas šiuos jos argumentus atmeta, kadangi byloje yra pakankami kitų įrodymų: automobilių apgadinimai, eismo įvykio vietos planas, kuriame aiškiai matyti susidūrimo vieta, kelio ir eismo juostų plotis, automobilių išsidėstymas po eismo įvykio, eismo dalyvių paaiškinimai, kurie patvirtina administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime išdėstytas aplinkybes bei eismo įvykio kilimo priežastis.

Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nutarimas teisėtas ir pagrįstas, nuobauda skirta pagal įstatymus, bylą išnagrinėjo pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas, nuobauda paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių.

Taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų nėra pagrindo, kadangi pažeidimo ji nepripažįsta, dėl jo nesigaili, nepateikė teismui kitų jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl nėra pagrindo keisti institucijos nutarimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 124 str. 1 d. 1 p., 128 str.,

nutarė:

Vilniaus apskrities VPK 2009-01-21 nutarimą, kuriuo I. K. pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį paskirta 110 Lt bauda, palikti nepakeistą ir skundo netenkinti.

Nutartis per dešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjas Henrikas Sadauskas