Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2012-06-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1-529-654/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2012-06-14
Bylos Nr.
1-529-654/2012
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Alenas Piesliakas
Civilinis ieškovas
L. P., J. P.
Kaltinamasis
G. B. G.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-529-654/2012Teisminio proceso Nr. 1-10-1-01112-2011-2Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.3.2., 1.1.8., (S) 1.2.14.5.1., 1.2.18.10.
VILNIAUS MIESTO 1 APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2012 m. birželio 14 d.Vilnius

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo teisėjas Alenas Piesliakas, sekretoriaujant Daivai Paliokaitei, dalyvaujant prokurorei L. Golubkienei, gynėjui advokatui V. Sviderskiui, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams L. P. ir J. P., civilinių ieškovų atstovai D. Stalioniui ir A. Paspirgėlytei, vertėjai V. Pivorun, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. B. G., gim. (duomenys neskelbtini), Didžiojoje Britanijoje, Didžiosios Britanijos pilietis, vidurinio išsilavinimo, vedęs, UAB „B.“ direktorius, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., 182 str. 2 d. ir 222 str. 1 d.

Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. B. G. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

G. B. G., būdamas UAB „.“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje), direktoriumi, internetiniame puslapyje www.alibaba.com įdėjo skelbimą, kuriame prisistatęs UAB „B.“, prekiaujančios originaliomis Philip Morris cigaretėmis, atstovu, siūlė pirkti cigaretes, realiai neturėdamas nei tikslo, nei galimybių jų parduoti ir neketindamas atsiliepusiems į skelbimą asmenims parduoti cigaretes. Į skelbimą atsiliepus L. P., atstovaujančiam OU „S“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos Estijos Respublikoje, (duomenys neskelbtini)), laikotarpiu iki 2010-11-22 jie elektroniniu paštu, telefonu ir asmeninių susitikimų metu susitarė pirkti – parduoti 5 dėžes, viso 50 000 vienetų, cigarečių „Marlboro“ už 7 000 JAV dolerių (17.653,30 Lt), o 2010 lapkričio 22 d. bankiniu pavedimu L. P. sumokėjo 7 000 eurų (24.169,60 Lt) į UAB „B." sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Nordea Bank Finland PLc", po ko G. B. G. patvirtino, kad cigaretės bus pristatytos į „TOP Logistics B.V." sandelį, esantį Malledijk 3B, Spijkenisse, Olandija, tačiau cigarečių nepristatė. Tęsdamas savo sumanymą G. B. G. nurodė L. P., kad cigaretės nebuvo pristatytos dėl techninių kliūčių ir ankstesnis mokėjimas bus užskaitytas kaip avansas už kitą, didesnį užsakymą, dėl kurio susitarė iki 2011-02-22 ir šią dieną elektroniniu paštu atsiuntė L. P. išankstinę sąskaitą su pasiūlymu įsigyti 20 pėdų konteinerį, viso 475 dėžes, cigarečių „Marlboro" už 161 500 JAV dolerių (407.286,85 Lt), nurodęs dalį šios sumos pervesti į UAB „B.“ sąskaitą. L. P. būdamas tikras, kad sandoris įvyks, 2011-03-22 pervedė 108 200 eurų (373.592,96 Lt) į UAB „B." sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), tačiau G. B. G. cigarečių jam nepristatė ir pinigų negrąžino, taip per du kartus apgaule įgijo svetimą įmonės OU „S.", didelės vertės 115 200 eurų (397.762,56 Lt) Lt turtą, tuo padarydamas šiai įmonei 115 200 eurų (397.762,56 Lt) turtinę žalą.

Šiais savo veiksmais G. B. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

G. B. G. apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

G. B. G., būdamas UAB „B." (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje), direktoriumi, nenustatytame internetiniame puslapyje įdėjo skelbimą, kuriame prisistatęs UAB „B.", prekiaujančios originaliomis Philip Morris cigaretėmis, atstovu, siūlė pirkti cigaretes, realiai neturėdamas nei tikslo, nei galimybių jų parduoti ir neketindamas atsiliepusiems į skelbimą asmenims parduoti cigaretes. Į skelbimą atsiliepus J. P., atstovaujančiam „F." (bendrovės Nr. (duomenys neskelbtini), registruotos 2005-11-03, Seišelių Respublikoje), laikotarpiu iki 2011-03-21 jie elektroniniu paštu, telefonu ir asmeninio susitikimo metu susitarė pirkti – parduoti 40 pėdų konteinerį, viso 960 dėžių cigarečių „Marlboro" už 388 200 JAV dolerių (953.885,04 Lt), 2011-03-21 elektroniniu paštu išsiuntė J. P. išankstinę sąskaitą dėl 15 proc. sandorio sumos apmokėjimo, viso 58.320 JAV dolerių (143.303,90 Lt), o 2011-05-10 J. P. pavedimu pervedus 58.320 JAV dolerių (139.863,02 Lt) į G. B. G. nurodytą UAB „B." sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke „Nordea Bank Finland PLc", tačiau nepateikus cigarečių, apgaule įgijo svetimą įmonei „F." priklausantį didelės vertės turtą

Šiais savo veiksmais G. B. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d.

G. B. G. apgaulingai tvarkė apskaitą, o būtent:

G. B. G. nuo 2010-03-23 būdamas UAB „B." (įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruota (duomenys neskelbtini), Vilniuje), direktoriumi, žinodamas, kad remiantis Lietuvos Respublikos 2001-11-06 Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. 1 d. nuostata, kaip ūkio subjekto vadovas yra atsakingas už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus, neorganizavo buhalterinės apskaitos tvarkymo, tuo pažeidė 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 p., 16 str. 1 d., 17 str. reikalavimus - kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; neužtikrino, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 str. 1 d., 7 str., 15 str. 1 d., 9 d., 12 d. reikalavimus, kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus; metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams; iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai; finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis, dėl ko iš dalies negalima nustatyti UAB „B.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros laikotarpiu nuo 2010-08-18 iki 2011-11-01.

Šiais savo veiksmais G. B. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Apklaustas teisme kaltinamasis G. B. G. dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad prieš kelis metus jis su D. L. įsteigė UAB „B. M.“. Jie realiai jokios veiklos nevykdė. Vėliau D. L. iš įmonės išėjo. Prieš keletą metų jis susipažino su rusų tautybės asmeniu vardu Igoris, su kuriuo sutarė, kad Igoris tieks jam cigaretes, jis suras pirkėjus ir jas pardavinės, o jam atiteks 25 procentai nuo parduotos cigarečių dėžės. Jis įdėjo internete skelbimus, juose nurodydamas, kad gali parduoti didelį kiekį „Marlboro“ cigarečių. Į šį skelbimą atsiliepė daug žmonių, tačiau rimtai derėjosi su dviem pirkėjais, L. P. „OU „S.“ atstovu ir J. P., atstovaujančiam „F.“. Pamena, kad su jais buvo susitikęs po keletą kartu, be to bendravo telefonu, internetu. Jis abiems klientams minėjo, kad cigarečių šiuo metu neturi, tačiau jos jam bus pristatytos vėliau. Kartu jis nuolat palaikydavo ryšį ir su Igoriu, kuris jam vis žadėjo pristatyti cigaretes. Iš pradžių su „S.“ buvo tartasi dėl 5 dėžių cigarečių, tačiau jie norėjo daugiau, todėl šios įmonės iniciatyva buvo sutarta dėl 475 dėžių cigarečių pardavimo. Sutarus galutinai dėl cigarečių pirkimo OU „S.“ ir „F.“ per kelis kartus pervedė į UAB „B.“ banko sąskaitą pinigus, iš viso apie 500 000 Lt. Jis UAB „B.“ vardu niekam sąskaitų neišrašinėdavo, kadangi Lietuvos įstatymų gerai nežinojo, o buhalterė tuo metu įmonėje nedirbo. Gavęs pirmą sumą iš OU „S.“ jis užsakė iš Igorio cigaretes, tačiau šis sutartu laiku jų negavo. Tuo metu jam įtarimų tai nesukėlė, kadangi jis Igoriu pasitikėjo, su juo buvo dirbęs jo draugas, todėl manė, kad prekės bus vis tiek pristatytos. Todėl toliau tarėsi tiek su „S“, tiek su „F.“. Kai iš klientų gavo visus pinigus jis juos iš UAB „B.“ sąskaitos persiuntė į savo asmeninę sąskaitą, kadangi jis UAB „B.“ sąskaitos kortelės neturėjo, todėl neturėjo kaip nuimti šių pinigų. Maždaug pusę iš klientų gautų pinigų jis per kelis kartus grynais be jokių dokumentų perdavė Igoriui, o kitą dalį naudojo savom reikmėm. Igoris, iš abiejų įmonių gavęs pinigus, jam nebeskambino, tuomet jis suprato, kad yra apgautas ir kad cigarečių jam niekas nebetieks. Igorio kitų duomenų jis nežino, jis Igoriui niekada neskambino, o visada Igoris jam skambindavo. Jis pripažįsta, kad dėl jo kaltės įmonės patyrė žalą ir nori ją atlyginti, tačiau savo įsipareigojimų jis neįvykdė, nes pats buvo pagautas Igorio.

Apklaustas teisme liudytojas D. L. parodė, kad 2010 metais susipažino su G. B. G., su kuriuo įsteigė įmonę „B.“. Abu turėjo po 50 procentų įmonės akcijų, kaltinamasis buvo sumokėjęs įstatinį kapitalą, o jis sutvarkė visus reikiamus dokumentus. Elektroninio pašto prieiga jis pats nesinaudojo, banko sąskaitų kodus turėjo kaltinamasis. Jie su kaltinamuoju buvo svarstę keletą verslo idėjų, tačiau jokios veiklos realiai jie nevykdė. Apie prekybą cigaretėmis, jis su G. B. G. nesitarė. Įmonėje jis ėjo komercijos direktoriaus pareigas, tačiau po kiek laiko jis parašė pareiškimą ir iš įmonės išėjo, kadangi išvyko į užsienį.

Apklausta teisme liudytoja M. J. parodė, kad ji su kaltinamuoju susipažino 2010 metų vasarį internetu. Kiek vėliau jis atvyko gydytis į Vilnių, apsigyveno pas jos seserį viešbutyje. Kadangi ji ruošėsi persikelti gyventi į naują namą paprašė G. B. G. paskolinti jai pinigų šio namo įsigijimui. Kaltinamasis sutiko ir 2011-03-25 paskolino jai 180 000 Lt, jos prašymu, jie pasirašė vekselį. Kiek žino, dalį šių pinigų jam davė draugas, kitą dalį jis turėjo pats. Šiuo metu ji paskolintus pinigus jau beveik grąžino.

Bendri visoms veikoms įrodymai

Iš Juridinių asmenų registro išplėstinio išrašo matyti, kad UAB „B.“, įregistruotos 2010-03-23, direktorius yra G. B. G. (1 t., b.l. 28-29).

Tarnybiniame pranešime nurodyta, kad tyrimo metu buvo nustatyta, kad internetiniame puslapyje adresu www.blazingmonkey.com yra skelbimas dėl siūlomų prekių, t.y. cigarečių „Marlboro“, „L&M“ bei nurodytas kontaktinis elektroninio pašto adresas (duomenys neskelbtini)@gmail.com (4 t., b.l. 63, 64-65).

Atlikus G. B. G. gyvenamojoje vietoje kratos metu rasto kompiuterio „iMAC“ apžiūrą nustatyta, kad šio kompiuterio vartotojas jungėsi prie šių žiniatinklio pašto dėžučių: aub. (duomenys neskelbtini)@gmail.com, (duomenys neskelbtini)@gmail.com, balticphones@gmail.com. Nepaskirstytoje standžiojo disko vietoje yra išlikę žiniatinklio pašto elektroninių laiškų fragmentai (4 t., b.l. 28-30).

Atlikus G. B. G. gyvenamojoje vietoje kratos metu rasto standžiojo disko „Hitachi Deskstar“ (modelis (duomenys neskelbtini) P/N: 0A37754, 250 GB, SATA) apžiūrą, nustatyta, kad kompiuterio naudotojas buvo sukonfigūravęs elektroninio pašto klientą adresams aub. (duomenys neskelbtini)@gmail.com ir (duomenys neskelbtini)@gmail.com. (4 t., b.l. 38-39).

Atlikus G. B. G. gyvenamojoje vietoje kratos metu rasto standžiojo disko „Toshiba HDD2J60“ (modelis MK7559GSXF, D8W1047WSQ3DDH2AT, 750 GB, SATA išimto iš nešiojamojo kompiuterio „Apple", nustatyta, kad naudotojas buvo sukonfigūravęs elektroninio pašto klientą adresui (duomenys neskelbtini)@gmail.com. (4 t., b.l. 40-42).

OU „S.“ turto įgijimas apgaule

Apklaustas teisme nukentėjusysis L. P. parodė, kad internete rado skelbimą, kuriame Latvijos įmonė reklamavosi parduodanti cigaretes. Susisiekus su šia įmone jam buvo pasakyta, kad Lietuvoje yra jų partneris UAB „B.“ ir nurodė susisiekti su G. B. G.. Susisiekus su kaltinamuoju, šis patvirtino, kad turi įmonę Lietuvoje, atsiuntė įmonės dokumentus. Su kaltinamuoju jis buvo susitikęs 2010 metų pabaigoje, G. B. G. jam nurodė, kad 200 vnt. cigarečių kainuoja 7 dolerius. Kadangi ši kaina jam tiko, tai jis 2010 m. pabaigoje – 2011 metų pradžioje užsakė 5 dėžių (50 000 cigarečių) siuntą, už šį kiekį sumokėjo. Kaltinamasis sakė, kad prekės bus pristatytos į jo nurodytą sandėlį Olandijoje. Kiek vėliau G. B. G. pasakė, kad turi problemų su pristatymu, siūlė grąžinti pinigus, tačiau jo atstovaujama įmonė nesutiko ir užsakė konteinerį cigarečių. Sutarė, kad cigaretės bus pristatytos per 2-3 savaites, o už ankščiau sutartas cigaretes sumokėti pinigai pasiliks kaip avansas už naują siuntą. Po kiek laiko kaltinamasis pranešė, kad jis cigarečių siuntą gavo, tačiau Vokietijoje sandėlis buvo apvogtas ir visos cigaretės buvo pavogtos. Teigė, kad jis neteko daug pinigų, planuoja užsakyti naują konteinerį, tačiau tam reikia užstatyti namą Trakuose. Po to jie dar keletą kartų buvo susitikę, susitarė, kad „S.“ turi sumokėti už visą konteinerį, todėl jis per 3 kartus sumokėjo visą reikiamą sumą. Po kiek laiko kaltinamasis vėl paskambino ir pasakė, kad prekė yra Vokietijoje, tačiau ją atėmė muitinėje. Jis prašė, kad kaltinamasis atsiųstų dokumentus dėl sulaikyto krovinio, tačiau jis nieko neatsiuntė. Jokia sutartis su UAB „B.“ nebuvo sudaryta, kadangi jis buvo patikrinęs UAB „B.“, žinojo, kad jie realiai veikianti įmonė.

L. P., „S.“ OU direktoriaus, pareiškime nurodyta, kad UAB „B." vadovas G. B. G., sudaręs 161 500,00 JAV dolerių vertės sandorį dėl cigarečių pardavimo įmonei OU „S.“ ir apgaulės būdu gavęs nurodytą sumą šios prievolės neįvykdė, pinigų negrąžino (1 t., b.l. 49-50).

L. P. pateikė elektroninių paštų (duomenys neskelbtini)@hotmail.com, (duomenys neskelbtini)@gmail.com ir (duomenys neskelbtini)@gmail.com tarpusavio susirašinėjimo elektroninius laiškus, bei pokalbių Skype programoje tarp E. G.-LV, S. OU bei 2. (duomenys neskelbtini)-LT išklotines, iš kurių matyti, kad L. P., gavęs pasiūlymą įsigyti cigarečių, kreipėsi į E. G., kuris nukreipė į G. G., kaip asmenį, kuris gali tiekti originalias Philip Morris cigaretes. L. P. ir G. B. G. sutarė, jog G. B. G. iš pradžių pateiks 5 dėžes cigarečių už 7000 JAV dolerių, kurias kaltinamasis turės pristatyti į Olandiją. Vėliau nepavykus pristatyti 5 dėžių cigarečių, L. P. užsakė 20 pėdų konteinerį (475 dėžes Marlboro Red cigarečių) (1 t., b.l. 75-98, 102-193, 2 t., b.l. 1-18, 25-55).

Iš L. P. pateiktų tarptautinių mokėjimo pavedimų Nr. 5, 8 ir 9 matyti, kad „S.“ į UAB „B.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) 2010-11-22 pervedė 7000 eurų už 20 pėdų cigarečių konteinerį, 2011-03-21 pervedė 100 000 eurų, 2011-03-22 pervedė likusius 8 200 eurų (1 t., b.l. 60-72, 2 t., b.l. 20-24).

Iš UAB „B.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. G. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Nordea Bank Finland PLc, išrašų matyti, kad 2010-11-24 į UAB „B.“ sąskaitą „S.“ pervedė 7 000 eurų (24 169,60 Lt), 2011-03-23 pervedė 100 000 eurų (345 280,00 LT) ir 2011-03-24 pervedė 8 200 eurų (28 312,96 Lt) už 20 pėdų cigarečių krovinį. Viso buvo pervesta 397762,56 Lt. 2010-11-24 ir 2011-03-25 iš šios sąskaitos buvo pervesti 396 868 Lt į G. G. G. priklausančią sąskaitą (2 t., b.l. 145, 164-171, 3 t., b.l. 1, 18-20, 34-35).

M. J. ikiteisminio tyrimo metu pateikė 2011-03-25 paprastojo vekselio, bankų Nordea Bank Finland PLC ir AB Swedbank mokėjimo pavedimų, dalies žemės sklypo ir pagalbinio pastato pirkimo – pardavimo sutarties kopijas, iš kurių matyti, kad G. B. G. iš savo asmeninės sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) pervedė M. J. 180 000 Lt žemės sklypo dalies ir pastato įsigijimui (3 t., b.l. 154-160).

„F.“ turto įgijimas apgaule

Apklaustas teisme nukentėjusysis J. P. parodė, kad jis rado skelbimą internete apie tai, kad parduodamos originalios Philip Morris cigaretės. Tuomet jis elektroniniais laiškais pradėjo bendrauti su skelbime nurodytu UAB „B.“ atstovu G. B. G.. Jis patikrino UAB „B.“ duomenis, sužinojo, kad ji yra registruota įmonė, kiek vėliau G. B. G. atsiuntė jam ir PVM mokėtojo kodą. Vėliau, 2011 m. pradžioje, jie vieną kartą buvo susitikę Lietuvoje. Kaltinamasis įtikino jį, kad jis dirba su „Marlboro“, turi šioje bendrovėje gerą draugą, todėl jo parduodamų cigarečių kaina tokia gera. Jis nusprendė surizikuoti ir pavedimu pervedė į UAB „B.“ 58 320 JAV dolerių kaip 25 avansą už prekes. G. B. G. pažadėjo, kad prekes bus pristatytos per 3 savaites, tačiau vėliau šį terminą pratęsė dar 2 savaitėms. Buvo susitarta, kad jis ir jo klientai nuvyks į Diuseldorfą įsitikinti, kad prekės atvyko, tuomet būtų buvę pervesti likę pinigai. Tačiau į susitikimą kaltinamasis neatvyko, atsiuntė trumpąją žinutę, kurioje nurodė, kad kažkas atsitiko su prekėmis. Tuomet jis atvyko į Lietuvą ir visaip bandė susisiekti su kaltinamuoju, tačiau jis jį ignoravo. Pinigų negrąžino.

Iš „F.“ atstovo pareiškimo matyti, kad UAB „B.“ direktorius ir vienas iš akcininkų G. B. G., įtikinęs J. P., atstovaujantį „F.“, parduosiąs autentiškas Philip Morris cigaretes, ir už jas gavęs avansą – 58 320 JAV dolerių, cigarečių nepristatė ir gautų pinigų negrąžino (1 t., b.l. 6-8).

Iš „F.“ atstovo pateiktų susirašinėjimo tarp elektroninių paštų (duomenys neskelbtini)@fxtraderobot.com ir (duomenys neskelbtini)@gmail.com laiškų matyti, kad tarp G. B. G., prisistačiusio UAB “B.” atstovu ir autentiškų Philip Morris cigarečių tiekėju, bei J. P., “F.” atstovo, vyko susirašinėjimas, kurio metu susitarta įsigyti 20 pėdų konteinerį su 475 dėžėmis originalių Marlboro cigarečių, kurias kaltinamasis įsipareigojo pristatyti per 3 savaites į Diuseldorfą, Vokietijoje (1 t., b.l. 9-13, 17-21).

Iš telegrafinio pavedimo matyti, kad 2011-05-10 į UAB „B.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banke Nordea Bank Finland PLC Lietuva „F.“ pervedė 58 320 JAV dolerių kaip 50 procentų įmoką už prekes (1 t., b.l. 14, 22).

Iš UAB „B.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir G. G. G. sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančių Nordea Bank Finland PLc, išrašų matyti, kad 2011-05-13 į UAB „B.“ sąskaitą „F.“ pervedė 58 305 JAV dolerių kaip avansą už 40 pėdų konteinerį cigarečių, iš kurių 112 326 Lt tą pačią dieną buvo pervesti į G. G. G. priklausančią sąskaitą (2 t., b.l. 145, 172-173, 3 t., b.l. 1, 58-60).

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad abiejų G. B. G. inkriminuotų sukčiavimo atvejų mechanizmas yra toks pats, veikos padarytos panašiomis aplinkybėmis, šiame nuosprendyje abiejų sukčiavimo atvejų motyvai aprašomi bendrai.

Darydamas išvadas ir priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi nukentėjusiųjų L. P. ir J. P., liudytojų D. L. bei M. J. parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs ir logiški, atitinka ir papildo vieni kitus, yra patvirtinti kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Teismas taip pat vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kadangi jie gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų.

Žemesnės instancijos teismas

Darydamas išvadas teismas iš dalies remiasi kaltinamojo parodymais. Nors apklaustas teisme kaltinamasis teigė prisipažįstąs visiškai, tačiau jo parodymai ne visai atitinka kitus byloje esančius įrodymus, jo pateikiamos įvykių versijos yra paneigtos byloje esančiais byloje esančiais duomenimis, yra nelogiškos ir neįtikinamos.

Teismo posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad G. B. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir 182 str. 2 d.

Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra svetimo turto ar teisės į turtą įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis turtas, paprastai įgyjamas ir tampa kito asmens nuosavybe civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškiant savo tikrąją valią. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtu, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė tai turto savininko, teisėto valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimas dėl kaltininko turimos tariamos teisės į turtą arba dėl jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jų perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišku pažeistos teisės atkūrimą. Kitas svarbus veiksmų kvalifikavimo kaip sukčiavimo momentas yra subjektyvioji pusė. Sukčiavimo subjektyvioji pusė reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t.y. iki turto užvaldymo ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau civilinės sutarties sudarymo momentu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar teisę į jį. Kaltininko tyčią rodo ir tolimesni kaltininko veiksmai įgijus svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-06-21 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2011).

Ištirtais įrodymais nustatyta, kad G. B. G. internete patalpino skelbimą, kuriame prisistatė UAB „B.“, prekiaujančios originaliomis Philip Morris cigaretėmis, atstovu ir siūlė įsigyti cigarečių. Tarp į skelbimą atsiliepusio OU „S.“ atstovo L. P. ir kaltinamojo užsimezgė bendravimas, kurio pasekoje G. B. G. ir L. P. susitarė dėl 5 dėžių (50 000 vienetų) cigarečių „Marlboro“ įsigijimo. 2010-11-22 L. P. pervedė 7 000 JAV dolerių už šias cigaretes į kaltinamojo nurodytą UAB „B.“ sąskaitą, o kaltinamasis įsipareigojo prekes pristatyti į Olandijoje esantį sandėlį. Sutartu laikui cigarečių nepristačius, G. B. G., teigdamas, kad prekė nebuvo pristatyta dėl neva atsiradusių kliūčių, pasiūlė L. P. sudaryti didesnio kiekio ir vertės sandorį, t.y. įsigyti 20 pėdų konteinerį (475 dėžių) cigarečių už 161 500 JAV dolerių, o ankstesniu pavedimu sumokėtus pinigus užskaityti kaip avansą. L. P., sutikęs su šiuo pasiūlymu, 2011-03-21 ir 2011-03-22 pervedė į UAB „B.“ sąskaitą iš viso 108 200 eurų (373 592,96 Lt). Tačiau ir šiuo atveju prekės pristatytos nebuvo, o L. P. sumokėti pinigai – 115 200 eurų (397 762,56 Lt) nukentėjusiajam nebuvo grąžinti.

Be to, ištirtais įrodymais nustatyta, kad į G. B. G. internete patalpintą skelbimą atsiliepė „F.“ atstovas J. P. ir su kaltinamuoju susitarė dėl 40 pėdų konteinerio, viso 960 dėžių, cigarečių „Marlboro“ pirkimo – pardavimo ir jų pristatymo į Diuseldorfą, Vokietijoje, per 3 savaites. 2011-03-21 elektroniniu paštu kaltinamasis nusiuntė J. P. išankstinę sąskaitą dėl 15 procentų sandorio sumos apmokėjimo, viso 58 320 JAV dolerių (143 303,90 litų). Šią sumą nukentėjusysis 2011-05-10 pervedė į G. B. G. nurodytą UAB „B.“ sąskaitą. Per kaltinamojo ir nukentėjusiojo sutartą laikotarpį cigaretės pristatytos nebuvo ir pinigų G. B. G. nukentėjusiajam negrąžino.

Akivaizdu, kad tarp G. B. G. iš vienos pusės ir OU „S.“, atstovaujamos L. P., bei „F.“ atstovo J. P., susiklostė pirkimo – pardavimo santykiai, kurie iš esmės yra reguliuojami civilinės teisės priemonėmis. Tačiau nuo pat derybų su potencialiais klientais pradžių kaltinamojo veiksmai neatitiko civilinių santykių ribų ir kvalifikuotini pagal baudžiamąjį kodeksą. Šioje baudžiamojoje byloje apgaulė, visų pirmiausia, pasireiškė tuo, kad cigarečių pirkėjai – L. P. ir J. P., buvo suklaidinti kaltinamojo internete, o vėliau ir bendraujant tarpusavyje, pateikta melaginga informacija, kad G. B. G. vadovaujama įmonė prekiauja autentiškomis Philip Morris cigaretėmis. Apklaustas teisme kaltinamasis neneigė, kad nei jis pats, nei UAB „B.“ jokių ryšių su cigarečių gamintojais neturėjo, tačiau jo pažįstamas Igoris turėjo galimybę gauti ir tiekti jam cigaretes. Su Igoriu jis susipažino prieš kelis metus ir susitarė, kad Igoris jam tieks originalias Philip Morris cigaretes, o jis jas platins. Jis visiškai pasitikėjo Igoriu, todėl ir prisistatė kaip šių cigarečių tiekėjas. Tačiau tokie kaltinamojo parodymai vertintini kritiškai. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje paprašytas patikslinti šio asmens duomenis, telefono numerį, kaltinamasis nurodė, kad jokių kitų duomenų išskyrus vardą, nepamena, o telefono numerio nežino, nes pats jam niekada neskambino. Kaltinamasis nurodė, kad visada Igoris jam skambino, tačiau negalėjo patikslinti, kaip Igoris sužinodavo, kad kaltinamasis turi užsakymų, ar kad reikia aptarti kitus tiekimo klausimus. Toks klausimas kyla kaltinamojo bendravimo su nukentėjusiaisiais kontekste, kadangi iš elektroninio susirašinėjimo ir nukentėjusiųjų parodymų matyti, kad kaltinamasis su nukentėjusiaisiais bendravo pakankamai intensyviai, tačiau pats negalėdamas susisiekti su Igoriu, negalėjo operatyviai gauti ir nukentėjusiesiems teikti informaciją apie prekes. Byloje nėra jokių objektyvių bendravimo su Igoriu duomenų. Be to, neįtikėtina, kad G. B. G., kaip pats nurodė, visą savo gyvenimą užsiimantis prekyba, tik žodinio susitarimo su Igoriu pagrindu sudarė didelės vertės prekybos sandorius ir be jokių dokumentų perdavė dideles pinigų sumas. Esant tokiai situacijai, teismas daro išvadą, kad asmens vardu Igoris, kuris neva turėjo tiekti cigaretes kaltinamajam, nebuvo ir nėra. Akivaizdu, kad G. B. G., dar prieš sudarydamas sandorį su nukentėjusiaisiais, jau žinojo, kad jis neturi realios galimybės gauti cigarečių ir įvykdyti sandorius, bei tokios galimybės neturės ateityje. Tai įprasta sukčiavimo schema. Tačiau nepaisant to, jis su L. P. susitarė dėl 5 dėžių, o vėliau ir dėl 475 dėžių cigarečių „Marlboro“ pirkimo – pardavimo, o su J. P. – dėl 40 pėdų, t.y. 960 dėžių cigarečių „Marlboro“ pirkimo – pardavimo, ko pasekoje L. P. bankiniais pavedimais pervedė į UAB „B.“ sąskaitą iš viso 115 200 eurų (397 762,56 Lt), o J. P. į tą pačią UAB „B.“ sąskaitą pervedė 58 320 JAV dolerių (143 303,90 Lt) kaip 15 procentų avansą.

Apklausti teisme nukentėjusieji patvirtino, jog sandorį su G. B. G. atstovaujama UAB „B.“ sudarė būdami visiškai įsitikinę, kad ši įmonė yra originalių cigarečių tiekėja. Nukentėjusiajam L. P. kaltinamojo duomenis nurodė Latvijos įmonė, kuri internete reklamavosi kaip cigarečių tiekėja, o J. P. šiuos duomenis pats rado interneto skelbimų portaluose. Be to, kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, bei jų pateiktų elektroninių laiškų, kaltinamasis sudarė įspūdį, kad jis jau daug metų prekiauja cigaretėmis, turi daug užsakymų ir sudaro sandorius tik dėl didelio cigarečių kiekio. Todėl užsakytų cigarečių nepristačius per žadėtą laiką L. P. patikėjo ir kaltinamojo pateikta versija, kad prekė nebuvo pristatyta dėl atsiradusių nenumatytų kliūčių. Be to, pasitikėjimo kaltinamuoju suteikė ir tai, kad jis veikė ne savo, kaip fizinio asmens, bet Lietuvoje įsteigto juridinio asmens – UAB „B.“, kurios direktoriumi jis pats ir buvo, vardu. Nukentėjusieji patvirtino, kad prieš susitardami dėl cigarečių įsigijimo, patikrino šią įmonę viešuose registruose, sužinojo, kad ji yra realiai Lietuvoje veikianti įmonė, turi PVM mokėtojo kodą. Kaip nurodė teisme apklausti L. A. ir D. L., ši įmonė jokios realios veiklos, juolab susijusios su cigarečių prekyba, nevykdė. L. A. teigė, kad kaltinamasis, nurodydamas Vokietijos bendrovės, prekiaujančios kėdėmis, duomenis, iniciavo, kad UAB „B.“ būtų užregistruota kaip PVM mokėtojas, gavo šio mokesčio mokėtojo kodą. Toks kaltinamojo elgesys akivaizdžiai rodo, kad jis siekė tokiu būdu įgyti nukentėjusiųjų pasitikėjimą šia įmone, o kartu ir juo, nes niekaip kitaip negalima paaiškinti, kodėl, versdamasis oficialia prekyba cigaretėmis, jis tą nuslėpė nuo įmonės buhalterės.

Aptarti motyvai iš esmės atskleidžia ir nusikalstamų veikų subjektyviąją pusę, t.y. kad G. B. G., dar prieš sudarydamas sandorius su nukentėjusiaisiais, tyčia siekė juos suklaidinti ir tokiu būdu užvaldyti jiems priklausantį turtą. Be to, kaltinamojo tyčią rodo ir tolimesni jo veiksmai įgijus svetimą turtą. Abu nukentėjusieji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad iki susitarimo dėl cigarečių pirkimo bei pinigų pervedimo momento su G. B. G. bendraudavo gana dažnai, buvo susitikę, palaikydavo ryšį elektroniniu paštu ir pan., tačiau po to, kai prekės nebuvo pristatytos į sutartą vietą, kaltinamasis pradėjo išsisukinėti rasdamas vis kitų pasiaiškinimų dėl nepristatytų cigarečių, o vėliau apskritai ignoravo jų skambučius, nebeateidavo į susitikimus.

Apie kaltinamojo siekį neteisėtai įgyti svetimą turtą rodo ir ta aplinkybė, kad jis iš OU „S.“ ir „F.“ į UAB „B.“ sąskaitą pervestus pinigus tą pačią arba kelių dienų laikotarpiu pervedė į savo asmeninę sąskaitą, o vėliau dalį jų paskolino savo draugei M. J. namo įsigijimui, pirko automobilį, pervedė kitai įmonei, o likusius pinigus išgrynino. Kaltinamasis teisme tvirtino, kad pinigus pervedė todėl, kad neturėjo UAB „B.“ sąskaitos banko kortelės ir todėl negalėjo jų išgryninti. Be to, jis nematė skirtumo tarp savo asmeninių ir įmonės pinigų, kadangi jis yra UAB „B.“ steigėjas, vienintelis akcininkas ir direktorius. Kaltinamasis taip pat nurodė, kad maždaug pusę šių pinigų, tikslios sumos negalėjo nurodyti, jis grynaisiais, be jokių dokumentų, perdavė tam pačiam Igoriui. Tokie paaiškinimai skamba nelogiškai ir neįtikinamai. Kaltinamasis gerai suprato, kad nukentėjusiųjų pinigai buvo skirti ne jo asmeniniams poreikiams tenkinti, tačiau UAB „B.“ įsipareigojimams vykdyti, tačiau nepaisant to, per gana trumpą laiko tarpą, pervestos sumos buvo išleistos ne su sandorių vykdymu susijusioms išlaidoms. Teismas visiškai neįtikinamais vertina ir kaltinamojo teiginius, apie neva didelių sumų perdavimą Igoriui. Pirmiausia, nei UAB „B.“, nei G. B. G. asmeninėje sąskaitoje, tuo laikotarpiu kitų pinigų nebuvo. Tuomet neaišku, iš kur kaltinamasis galėjo gauti tokias pinigų sumas, jei didžioji dalis iš nukentėjusiųjų gautų pinigų jau buvo išleisti. Kita vertus, net ir esant ilgalaikiams, pasitikėjimu grįstiems tarpusavio bendradarbiavimo santykiams joks protingas ir rūpestingas verslininkas neperduotų tokių didelių sumų grynaisiais pinigais kitam mažai žinomam asmeniui, juolab be jokių sutarčių, netgi žinant, kad versle labai svarbus pasitikėjimas. Todėl teismo įsitikinimu, toks kaltinamojo elgesys tik patvirtina, kad vienintelis G. B. G. tikslas buvo neteisėtai savo naudai užvaldyti svetimą, OU „S.“ ir „F.“ priklausantį, turtą.

Kitas būtinas BK 182 str. 2 d. numatyto sukčiavimo požymis – žala, šiuo atveju tai didesnio nei 250 MGL dydžio vertės svetimo turto įgijimas. Šioje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad L. P. 2010-11-22 elektroniniu pavedimu už 5 dėžes (50 000 vienetų) cigarečių pervedė į UAB „B.“ banko sąskaitą 7000 JAV dolerių, o 2011-03-21 ir 2011-03-22 į tą pačią sąskaitą už 20 pėdų konteinerį, viso 475 dėžes cigarečių, pervedė 108 200 eurų (373 592,96 Lt), viso L. P. per tris bankinius pavedimus pervedė 115 200 eurų (397 762,56 Lt). J. P. 2011-05-10 kaip avansą už 40 pėdų konteinerį, 960 dėžių, cigarečių pervedė 58 320 JAV dolerių (139 863,02 Lt) į tą pačią UAB „B.“ sąskaitą. Taigi, G. B. G. panaudodamas apgaule įgijo didelės vertės OU „S.“ turtą – 115 200 eurų (397 762,56 Lt), bei didelės vertės „F.“ turtą – 58 320 JAV dolerių (139 863,02 Lt).

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad G. B. G. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. ir 182 str. 2 d.

Dėl apgaulingo UAB „B.“ apskaitos tvarkymo

Apklausta teisme liudytoja L. A. parodė, kad teikė buhalterines paslaugas UAB „B.“. Iš turimų dokumentų ji nematė, kad įmonėje būtų vykdoma kokia nors reali veikla. Iš pradžių UAB „B.“ direktoriumi buvo D. L.. Tuo metu ėjo kalba, kad įmonė versis loterijos verslu, tačiau vėliau šios minties buvo atsisakyta. Po kiek laiko pas ją atvyko kaltinamasis ir pasakė, kad D. L. yra atleistas, o jam reikia, kad įmonė turėtų PVM mokėtojo kodą, taip pat nurodė Vokietijos įmonės kontaktus, su kuria ketino bendradarbiauti dėl prekybos kėdėmis. Apie prekybą cigaretėmis, ji nieko nežinojo. Sutvarkiusi dokumentus ir gavusi PVM mokėtojo kodą, ji jį perdavė kaltinamajam, kartu jį informavo, kad nuo šiol reikia laiku pateikti visas įmonės sąskaitas, aiškino apie Lietuvoje esančią įstatyminę bazę. Tačiau gavęs PVM mokėtojo kodą jis su ja nustojo bendrauti. Kiek ji pamena, UAB „B.“ kasos likučio neturėjo, viskas buvo atliekama bankiniais pavedimais.

Iš daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, kad L. A. pateikė UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus (2 t., b.l. 101, 102).

Specialisto išvada Nr. 63 nustatyta, kad patikrinus UAB „L.“ direktorės L. A. pateiktus UAB „B.“ buhalterinės apskaitos dokumentus nustatyta, kad paskutinis įrašas kasos knygoje padarytas 2010-04-30, banko operacijos pagal UAB „B.“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), LTL, Nr. (duomenys neskelbtini), LTL, AB Nordea Bank Finland Plc išrašus surašytos į banko registrą „Sąskaitos 271101 apyvarta“ už 2010-03-19 – 2010-05-04 laikotarpį, pirkimų pirminiai dokumentai surinkti už 2010-03-19 – 2010-06-30 laikotarpį, atskaitingų asmenų apskaita (sąskaitos 24311 apyvarta: atskaitingo asmens D. L., avansinės apyskaitos su išlaidas pateisinančiais dokumentais) buvo tvarkoma laikotarpiu nuo 2010-03-19 iki 2010-06-07, darbo užmokesčio apskaitos žiniaraščiai buvo pildomi 2010-03 mėn. – 2010-07 mėn. laikotarpiu, paskutinis pranešimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį buvo užpildytas 2010-08-11 už 2010 m. liepos mėnesį, paskutinė mėnesinė pajamų mokesčio ir PSD įmokų nuo A klasės pajamų deklaracija Valstybinei mokesčių inspekcijai buvo užpildyta 2010-07-12 už 2010 m. birželio mėnesį. Nutraukus buhalterinių paslaugų teikimo sutartį UAB „B.“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma.

UAB „L.“, atstovaujamai direktorės L. A., nutraukus buhalterinių paslaugų teikimo sutartį 2010-08-18, uždarosios akcinės bendrovės „B.“ 2010 ataskaitinių metų finansinės ataskaitos nebuvo sudarytos. UAB „B.“ nesidarius finansinių ataskaitų buvo nesilaikyta Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 17 str. reikalavimo, kuris nustato, kad finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės Įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 7 str. „Periodiškumo principas" nustato, kad įmonės veikla tvarkant apskaitą suskirstomą į finansinius metus arba kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromos finansinės ataskaitos. Šio įstatymo 15 str. 9 d. nustatyta, kad iki finansinių ataskaitų sudarymo į apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai. Šio įstatymo 4 str. l d. nustatyta, kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, Įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus. Šios įstatymo 15 str. 12 d. nustatyta, kad finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis. Taigi, pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. ir Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 4 str. l d., 7 str., 15 str. 9 ir 12 d. reikalavimus, įmonė į apskaitą privalo įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu iki finansinių ataskaitų sudarymo. Finansinės ataskaitos sudaromos pasibaigus finansiniams metams pagal finansinių metų paskutinės dienos duomenis. Kadangi UAB „B." buhalterinė apskaita nutraukus buhalterinių paslaugų teikimo sutartį nebuvo tvarkoma, 2010 metų finansinės ataskaitos nesudarytos, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2010 finansinių metų UAB „B.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Įvertinus UAB „B.“ sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), LTL, Nr. (duomenys neskelbtini), LTL, Nr. (duomenys neskelbtini), EUR, AB Nordea Bank Finland Plc išrašus, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-07-11 sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), LTL buvo vykdomos finansinės operacijos. Pažymėtina, kad banko apskaitos registras, kuriame dvejybinio įrašo pagalba būtų apskaitytos banko operacijos korespondentinėse sąskaitose, nebuvo pildomas. Taip pat iš 2012-01-12 kratos metu paimtų dokumentų nustatyta, kad 2011-03-25 tarp UAB „Inchcape motors“, atstovaujamos pardavimų vadovo V. M. (toliau tekste – Pardavėjas) ir UAB „B.“, atstovaujamos direktoriaus G. B. G. (toliau tekste – Pirkėjas) buvo pasirašyta 82644,63 Lt vertės (Pastaba: vertė nurodyta be 21% PVM) automobilio Ford Ranger, (duomenys neskelbtini) pirkimo - pardavimo sutartis Nr. VVF/11-061. Bendrovės „B." vardu 2011-03-25 buvo išrašyta sąskaita išankstiniam mokėjimui, mokėjimo paskirtis: pradinis mokėjimas už automobilį Ford Ranger 2,5 pagal sutartį Nr. VVF/11- 061, suma su PVM - 5000,00 Lt. Prie šios sąskaitos prisegtas 2011-03-25 UAB „Inchape motors" kasos aparato čekis, patvirtinantis 5000 Lt grynais pinigais mokėjimą. Bendrovės „B." vardu 2011-03-25 išrašyta sąskaita išankstiniam mokėjimui, mokėjimo paskirtis: likęs mokėjimas už automobilį Ford Ranger 2,5 pagal sutartį Nr. VVF/11-061, suma su PVM – 95000,00 Lt. Tyrimo metu nustatyta, kad 2011-03-25 G. B. G. 95000,00 Lt sumą pervedė į UAB „Inchcape Motors" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) iš savo asmeninės sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini), AB Nordea Bank Finland Plc. Pažymėtina, kad UAB „B." sutarčių registracijos žurnalas nebuvo pildomas. Be to, neužpajamuotas bendrovės ilgalaikio turto apskaitos registruose arba atsargų apskaitos registruose įsigytas automobilis Ford Ranger 2,5 ir neapskaitytos su automobilio įsigijimu susijusios atsiskaitymo operacijos.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-11-01 UAB „B." buhalterinė apskaita, tai yra ilgalaikio materialiojo turto apskaita, atsargų apskaita, kasos ir banko operacijų apskaita, skolų apskaita, pirkimo ir pardavimo operacijų apskaita, darbo užmokesčio apskaita nebuvo vedama. Kadangi UAB „B." nebuvo organizuota buhalterinė apskaita, tuo buvo pažeidžiami LR buhalterinės apskaitos įstatymo 4 str., 6 str., 2 p., 16 str. l d., 17 str. reikalavimai – kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

Dėl šios priežasties iš dalies negalima nustatyti UAB „B." veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros 2011 metų tam tikrą dieną.

Pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 dalies nuostatą už apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. UAB „B." direktoriaus pareigas nuo 2010-03-23 eina G. B. G..

Ištyrus AB Nordea Bank Finland Plc banko pateiktus UAB „B." sąskaitų Nr. (duomenys neskelbtini), LTL, Nr. (duomenys neskelbtini), LTL ir Nr. (duomenys neskelbtini), EUR išrašus nustatyta, kad Estijos Respublikos įmonė „S." ir Seišelių Respublikoje įregistruota įmonė „F." mokėjimo pavedimus darė į UAB „B." sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), LTL.

Įmonė „S." iš sąskaitos Nr.(duomenys neskelbtini) į bendrovės „B." Nr. (duomenys neskelbtini), LTL pervedė avansinius mokėjimus šiomis dienomis ir sumomis: 2010-11-24 7000 eurų, 2011-03-23 100 000 eurų, 2011-03-24 8200 eurų, iš viso: 115 200 eurų. Į UAB „B." Nr. (duomenys neskelbtini), LTL įskaityta 397 111,84 Lt.

UAB „B.“ šios sąskaitos įplaukos buvo panaudotos tokiu būdu:

- 90,00 Lt banko nurašyta SEPA mokesčio už gaunamus mokėjimus;

- 153,11 Lt pervesta VSDFV Vilniaus skyriui pagal debeto nurodymus;

- 2010-11-24 23 925,00 Lt, 2011-03-25 372 943,00 Lt sumos (iš viso: 396 868,00 Lt) buvo pervestos į G. B. G. asmeninę sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), LTL, AB Nordea Bank Finland Plc.

2011-05-13 įmonės „F." į UAB „B." Nr. (duomenys neskelbtini), LTL pervesta 58305 JAV dolerių (15 JAV dolerių nurašytas siuntėjo banko mokestis) 50 % avanso už 40 pėdų konteinerį. Į bendrovės sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), LTL įskaityta 139 500,54 Lt. Šios įplaukos buvo panaudotos tokiu būdu:

- 180 Lt banko nurašyta už tarptautinius gaunamus ir siunčiamus mokėjimus;

- 2011-05-13 112 326,00 Lt suma pervesta į G. B. G. asmeninę sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), LTL, AB Nordea bank Finland Plc;

- 2011-05-13 tarptautiniu pavedimu Nr. FTl 113305922 26 985,70 Lt suma pervesta į „BMA SIEPER" sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) (3 t., b.l. 145-150).

Darydamas išvadas ir priimdamas nuosprendį teismas vadovaujasi liudytojų D. L. bei L. A. parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs ir logiški, atitinka ir papildo vieni kitus, yra patvirtinti ne tik byloje esančia specialisto išvada, bet ir kitais byloje surinktais ir teismo ištirtais įrodymais. Teismas taip pat vadovaujasi ikiteisminio tyrimo metu surinktais rašytiniais įrodymais, kadangi jie gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų.

Teismo posėdyje ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka teismas daro išvadą, kad G. B. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d.

Pagal BK 222 str. 1 d. baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai sąmoningas buhalterinės apskaitos netvarkymas arba šios apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pvz., dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.). BK 222 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, t. y. baudžiamoji atsakomybė pagal šį straipsnį kyla tuo atveju, kai dėl straipsnio dispozicijoje išvardytų veikų padarymo atsiranda padarinių: negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Šiuo atveju G. B. G. kaltinamas tuo, kad jis, būdamas UAB „B.“ direktoriumi, neorganizavo šios įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymo, dėl ko pažeidė 2011-11-06 LR buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 p., 16 str. 1 d., 17 str., bei LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 str. 1 d., 7 str., 15 str. 1 d., 9 d., 12 d. reikalavimus ir dėl to iš dalies negalima nustatyta UAB „B.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2010-08-18 iki 2011-11-01.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 2001-11-06 LR Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 str., 6 str. 2 p., 16 str. 1 d., 17 str. reikalavimais, apskaitos informacija turi būti tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams; asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą turi užtikrinti, kad į apskaitą privalomai būtų įtrauktos visas ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai, susiję su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka; LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 4 str. 1 d., 7 str., 15 str. 1 d., 9 d., 12 d. reikalauja, kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas ir sąnaudas, pinigų srautus; metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams; iki finansinių ataskaitų sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai; finansines ataskaitas įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis.

Kaip matyti iš kratos kaltinamojo gyvenamojo vietoje metu rastų dokumentų, įmonės, bei paties kaltinamojo sąskaitų, įmonėje laikotarpiu nuo 2010-08-18 iki 2011-11-01 buvo vykdomos finansinės operacijos, jos vardu buvo įsigytas automobilis, atlikti bankiniai pinigų pervedimai. Tačiau, kaip konstatuota specialisto išvadoje, nuo 2010-08-18 nutraukus buhalterinių paslaugų teikimo sutartį su UAB „L.“, atstovaujamai direktorės L. A., UAB „B.“ buhalterinė apskaita nebuvo tvarkoma, 2010 metų finansinės ataskaitos nesudarytos, dėl to iš dalies negalima nustatyti 2010 finansinių metų UAB „B.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų ar struktūros. Be to, laikotarpiu nuo 2011-01-01 iki 2011-11-01 UAB „B.“ buhalterinė apskaita, tai yra ilgalaikio materialiojo turto apskaita, atsargų apskaita, kasos ir banko operacijų apskaita, skolų apskaita, pirkimo ir pardavimo operacijų apskaita, darbo užmokesčio apskaita nebuvo vedama. Dėl šios priežasties iš dalies negalima nustatyti UAB „B.“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros 2011 metų tam tikrą dieną.

Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis pripažino, kad UAB „B.“ apskaitos neorganizavo ir netvarkė, tačiau teigė, kad to nedarė dėl Lietuvos įstatymų nežinojimo. Tačiau tokius kaltinamojo teiginius teismas vertina kritiškai. Kaip nurodė teisme apklausti liudytojai D. L. ir L. A., įsteigus UAB „B.“ buvo sudaryta buhalterinių paslaugų sutartis su UAB „L.“. Iš pradžių visus su įmonės apskaitos tvarkymu susijusius reikalus tvarkė D. L., tačiau jam išėjus iš įmonės su buhalterės paslaugas teikiančia L. A. kaip UAB „B.“ direktorius susisiekė kaltinamasis. Vadinasi, G. B. G. žinojo, kad įmonės buhalterija yra tvarkoma. Liudytojos L. A. teigimu, G. B. G. paprašė sutvarkyti dokumentus PVM mokėtojo kodui gauti, o vėliau bendradarbiavimas su juo visiškai nutrūko. Šiuos liudytojos teiginius patvirtina ir ta aplinkybė, kad UAB „B.“ PVM mokėtoju buvo įregistruota 2010-07-01, tuo tarpu įmonės buhalterinė apskaita buvo tvarkoma iki 2010-08-18, t.y. UAB „L.“ nutraukus paslaugų teikimo sutartį. Taigi, akivaizdžiai matyti, kad G. B. G. su buhaltere bendravo vieninteliu tikslu – siekdamas gauti PVM mokėtojo kodą, o ne organizuoti įmonės buhalterinę apskaitą. Tą patvirtina ir L. A. teiginiai, kad ji elektroniniu laišku informavo kaltinamąjį, kad gavus PVM mokėtojo kodą būtina laiku pateikti visas įmonės sąskaitas, aiškino jam Lietuvos įstatymus, susijusius su įmonės apskaitos tvarkymu.

Taigi, kaltinamasis, žinodamas, kad pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, sąmoningai neorganizavo ir netvarkė UAB „B.“ buhalterinės apskaitos. Todėl G. B. G. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 str. 1 d.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į tai, kad G. B. G. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių dvi priskiriamos sunkių, o viena apysunkių nusikaltimų kategorijai, visos veikos padarytos tiesiogine tyčia. G. B. G. Lietuvoje teisiamas pirmą kartą, tačiau, kaip matyti, iš Jungtinės Karalystės institucijų pateiktų duomenų, kaltinamasis Jungtinėje Karalystėje buvo teistas du kartus, tame tarpe ir už turto įgijimą apgaulės būdu, teistumas išnykęs. Jis administracine tvarka nebaustas, vedęs, tačiau šiuo metu vyksta skyrybų procesas, pastovaus pragyvenimo šaltinio neturi, nusikalstamomis veikomis padarytos žalos neatlygino. Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. sankcija už šios nusikalstamos veikos padarymą numato tik laisvės atėmimo bausmę, tuo tarpu BK 222 str. 1 d. sankcijoje numatytos baudos, arešto arba laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgdamas į padarytas nusikalstamas veikas bei kaltinamojo asmenybę, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus G. B. G. laisvės atėmimo bausmę. Teismas nenustatė pagrindų taikyti BK 62 str. arba 54 str. 3 d. nuostatas.

Nustatydamas bausmės dydį kaltinamajam, skaičiuojant nuo jos vidurkio ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 61 str. 2 d. nuostatomis, teismas įvertina tai, kad nėra nustatyta G. B. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, atsižvelgia į aplinkybes, apibūdinančias padarytų nusikaltimų pobūdį ir pavojingumo laipsnį, padarytos žalos dydį, kaltinamojo asmenybę ir mano, kad G. B. G. skirtina bausmė mažesnė nei įstatyme numatytas laisvės atėmimo vidurkis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 ir 4 d. G. B. G. paskirtos bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu.

Ikiteisminio tyrimo metu G. G. G. buvo laikinai sulaikytas ir suimtas nuo 2012-01-12 iki 2012-03-12 (4 t., b.l. 68-69, 123-124, 5 t., b.l. 72-73). Laikinojo sulaikymo ir suėmimo laikas yra įskaitytinas į skirtą bausmę.

Kardomoji priemonė – 50 000 Lt užstatas (5 t., b.l. 72-73), naikintina, o užstato suma grąžintina užstato davėjui M. J..

„F.“ 140 364,58 Lt (58 320 JAV dolerių) civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai (1 t., b.l. 35).

OU „S.“ 397 762,56 Lt (115 200 eurų) civilinis ieškinys pagrįstas ir įrodytas, todėl tenkintinas pilnai (1 t., b.l. 51).

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. B. G. turtui: gryniesiems pinigams 7000 Lt ir 1000 eurų (4 t., b.l. 44-45), naikintinas, o turtas nukreiptinas civilinių ieškinių padengimui.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas UAB „B.“ turtui: automobiliui „Ford Ranger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) (4 t., b.l. 44-45), saugomam Policijos departamento prie LR vidaus reikalų ministerijos Aptarnavimo skyriuje (4 t., b.l. 59-62), naikintinas. Byloje nustatyta, kad automobilis „Ford Ranger“ buvo įgytas už apgaule iš nukentėjusiųjų įgytą turtą, todėl jis pripažintinas kaip nusikalstamų veikų rezultatas LR BK 72 str. 2 d. prasme ir turėtų būti konfiskuotinas. Kita vertus, baudžiamojoje byloje civiliniai ieškovai pareiškė civilinius ieškinius, kuriuos teismas tenkino. Teismo manymu, turto konfiskavimo taikymas, esant būtinybei ir galimybei atlyginti nusikalstama veika padarytą žalą, aiškiai prieštarautų civilinių ieškovų interesams, todėl automobilis „Ford Ranger“ nekonfiskuotinas, o nukreiptinas civilinių ieškinių padengimui.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. B. G. priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, esančioms piniginėms lėšoms, paliktinas galioti iki visiško civilinių ieškinių įvykdymo, leidžiant G. B. G. atsiskaityti su civiliniais ieškovais OU „S.“ ir „F.“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p. „IKI“ premija Maestro kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), AB banko „Swedbank“ Visa Elektron kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugomos prie bylos (4 t., b.l. 26) bei laikrodis, saugomas Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS patalpose (4 t., b.l. 84), grąžintini G. B. G..

Banko „Nordea“ MasterCard kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), saugoma byloje (4 t., b.l. 26), pripažintina kaip nusikalstamos veikos įrankis, tačiau ji yra Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriaus nuosavybė, o G. B. G. yra tik jos teisėtas naudotojas. Todėl, vadovaujantis LR BPK 94 str. 1 d. 5 p., ši kortelė grąžintina Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p. G. B. G. pasas Nr. (duomenys neskelbtini), ir vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), saugomi prie bylos, grąžintini G. B. G..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p. 1 kompaktinį diską CD-R „Verbatim“, saugomą prie bylos (4 t., b.l. 42), palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 72 str. 2 d., nešiojamasis kompiuteris „iPad“ Nr. A1297, nešiojamojo kompiuterio įkroviklis Nr. A1343, stacionarus kompiuteris „Apple“, modelis A1224, klaviatūra „Apple“, modelis A1243, pelė, modelis A1152 MC2058, mobilaus ryšio telefonai „Nokia 2720a-2“ ir „Apple iPhone4“, standusis diskas „Hitachi Dekstar“, modelis (duomenys neskelbtini) saugomi Vilniaus apskrities VPK NTV ENTS patalpose (4 t., b.l. 84), kaip nusikalstamų veikų padarymo priemonės, konfiskuotinos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p. automobilio „Ford Ranger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentai: registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas (duomenys neskelbtini), saugomi byloje (4 t., b.l. 58), paliktini saugoti kartu su byla iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301-305, 307 str. teismas, -

nusprendžia:

G. B. G. pripažinti kaltu:

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. (OU „S.“ turto įgijimas apgaule), ir paskirti jam 3 metus laisvės atėmimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d. („F.“ turto įgijimas apgaule), ir paskirti jam 3 metus 6 mėnesius laisvės atėmimo;

padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 str. 1 d., ir paskirti jam 2 metus laisvės atėmimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos 63 str. 1 ir 4 d. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti G. B. G. subendrintą – 4 metus laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmę įskaityti laikinąjį sulaikymą ir suėmimą nuo 2012-01-12 iki 2012-03-12.

Kardomąją priemonę – 50 000 Lt užstatą, panaikinti, o užstatą grąžinti užstato davėjui M. J..

Pilnai tenkinti „F.“ civilinį ieškinį. Iš G. B. G. „F.“ naudai priteisti jos patirtai 140 364,58 Lt (58 320 JAV dolerių) turtinei žalai atlyginti.

Pilnai tenkinti OU „S.“ civilinį ieškinį. Iš G. B. G. OU „S.“ naudai priteisti jos patirtai 397 762,56 Lt (115 200,00 eurų) turtinei žalai atlyginti.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti ir grynuosius pinigus: 7000 Lt ir 1000 eurų nukreipti civilinių ieškinių patenkinimui.

Laikiną nuosavybės teisių apribojimą panaikinti ir UAB „B.“ priklausantį automobilį „Ford Ranger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini), nukreipti civilinių ieškinių patenkinimui.

Palikti galioti laikinąjį nuosavybės teisių apribojimą G. B. G. priklausančioje sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriuje, esančioms piniginėms lėšoms, iki visiško civilinių ieškinių įvykdymo, leidžiant G. B. G. atsiskaityti su civiliniais ieškovais OU „S.“ ir „F.“.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p. G. B. G. pasą Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo pažymėjimą Nr. (duomenys neskelbtini), „IKI“ premija Maestro kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), AB banko „Swedbank“ Visa Elektron kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) bei laikrodį grąžinti G. B. G..

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 5 p. banko „Nordea“ MasterCard kortelę Nr. (duomenys neskelbtini) grąžinti Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyriui.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p. 1 kompaktinį diską CD-R „Verbatim“ palikti saugoti kartu su byla.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 72 str. 2 d., nešiojamąjį kompiuterį „iPad“ Nr. A1297, nešiojamojo kompiuterio įkroviklį Nr. A1343, stacionarų kompiuterį „Apple“, modelis A1224, klaviatūrą „Apple“, modelis A1243, pelę, modelis A1152 MC2058, mobilaus ryšio telefonus „Nokia 2720a-2“ ir „Apple iPhone4“, standųjį diską „Hitachi Dekstar“, modelis (duomenys neskelbtini) kaip nusikalstamų veikų padarymo priemones konfiskuoti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 94 str. 1 d. 3 p. automobilio „Ford Ranger“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dokumentus: registracijos liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), techninės apžiūros rezultatų kortelę Nr. (duomenys neskelbtini), įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimą (duomenys neskelbtini) palikti saugoti kartu su byla iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus m. 1 apylinkės teismą.

Teisėjas (parašas) Alenas PiesliakasNuorašas tikras:Teisėjas A. Piesliakas