Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-02-26 · Administracinė byla Nr. A-63-311-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-26
Bylos Nr.
A-63-311-09
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Romanas Klišauskas
Pareiškėjas
uždarosios akcinės bendrovės „Aleksoto“
Atsakovas
Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai
Trečiasis asmuo
Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos
Advokatai
Darius Sauliūnas
Administracinė byla Nr. A63 – 311/2009Procesinio sprendimo kategorija 38 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. vasario 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Romano Klišausko,

sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,dalyvaujant atsakovo atstovei Ramintai Motuzaitei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aleksoto“ stiklo studija apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aleksoto“ stiklo studija skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos dėl nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėjas UAB „Aleksoto“ stiklo studija (toliau – ir pareiškėjas) skundu (I tomas, b. l. 3 – 5) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti atsakovo Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos (toliau – ir atsakovas) 2007 m. gruodžio 6 d. nutarimą byloje Nr. 96 „Dėl UAB „Aleksoto“ stiklo studija pavojingų apvalių vazų „Olga“ Nr. 465 pateikimo į rinką“, kuriuo jam už Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 ir 2 punktų pažeidimą buvo skirta 9 000 Lt dydžio bauda, ir šią bylą nutraukti.

Pareiškėjas nurodė, kad gaminamos vazos „Olga“ Nr. 465 po 2 pakuojamos į gofruoto kartono pakuotę, ant kurios nurodomas prekės pavadinimas, gamintojo pavadinimas ir adresas, ir kurioje šios prekės tiekiamos jų platintojams (pardavėjams). Pažymėjo, kad Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklės nurodo, kad prekės ženklinamos spausdinant, priklijuojant etiketes, reljefu, naudojant pritvirtinamą ženklą ar kitu būdu. Paaiškino, kad vazos „Olga“ Nr. 465 gaminamos iš bespalvio ir spalvoto stiklo ir paprastai naudojamos kaip interjero detalės, todėl etikečių klijavimas ant šių prekių ar kitoks pačių prekių ženklinimas gali sugadinti šių prekių prekinę išvaizdą, sumažinti galimybę jas parduoti ir šias prekes – su etikete ar kitaip paženklintas arba buitinėmis priemonėmis pašalinus jų ženklinimo priemones – naudoti vartotojo buityje. Vartotojui bandant pašalinti etiketę ar kitokį paženklinimą gali būti sugadinta ar prarasta pati prekė ir prarasta galimybė šią prekę naudoti pagal paskirtį buityje. Nurodė, jog atsižvelgus į šias aplinkybes, informacija apie vazas „Olga“ Nr. 465 buvo pateikiama ant bendrosios jų pakuotės, kurioje ji buvo tiekiama platintojams (pardavėjams), o jų platintojai (pardavėjai), siūlydami parduoti vazas „Olga“ Nr. 465, turėjo vartotojams teikti informaciją apie jų gamintoją, jo adresą ir kitą nurodytą informaciją, susijusią su atitinkama preke. Pažymėjo, kad minėtą platintojų (pardavėjų) pareigą įtvirtina Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių 11 punktas, skelbiantis, kad vartotojui būtina informacija apie tik ant bendrosios pakuotės paženklintas prekes pateikiama prekybos vietoje arba ją suteikia pardavėjas. Pagal Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymą platintojas turi teikti vartotojams visą iš gamintojo gautą bei kitą reikiamą informaciją prieš perduodamas gaminį vartotojams, kad šie galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką, kai tokia rizika be reikiamo perspėjimo nėra akivaizdi. Įspėjimų pateikimas neatleidžia platintojo nuo prievolės laikytis kitų šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Manė, kad šiuo atveju atsakovas neįvertino, ar platintojai (pardavėjai), siūlydami parduoti vazas „Olga“ Nr. 465 kaip akvariumus, tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių informacijos pirkėjui, pageidaujančiam įsigyti prekę savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, teikimą, nuostatas. Teigė, kad už Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pažeidimus ir Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių pažeidimus atsako ne tik atitinkamų prekių gamintojas, bet ir jų platintojas, todėl šiuo atveju turėjo būti įvertinta, ar savo pareigas tinkamai įvykdė ne tik jis, bet ir vazų „Olga“ Nr. 465 platintojai (pardavėjai). Akcentavo, kad pagal Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymą pavojingo produkto gamintojas, platintojas ar pavojingos paslaugos teikėjas neatsako už pavojingo produkto pateikimą į rinką, jei jis įrodo, kad produktas tapo pavojingas vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai (neatsargiai) gabenant ar saugant (sandėliuojant) produktą ar kitų nuo gamintojo, platintojo ar paslaugos teikėjo valios nepriklausančių priežasčių ar vartotojas naudojosi produktu pažeisdamas naudojimosi juo taisykles, atsargumo priemones bei saugumo reikalavimus ir dėl to jam buvo padaryta žalos. Manė, jog atsižvelgus į tai, kad vazos „Olga“ Nr. 465 paskirtis yra aiški, platintojas (pardavėjas), ją siūlydamas parduoti ir naudoti kitai paskirčiai, privalo prisiimti su tokiu pasiūlymu susijusią riziką ir atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl gamintojo nurodytos paskirties daikto naudojimo pagal platintojo (pardavėjo) nurodytą paskirtį. Nurodė, kad platintojai (pardavėjai), siūlydami vazas „Olga“ Nr. 465 naudoti pagal kitą paskirtį, turėjo įvertinti vazos tinkamumą naudoti pagal kitą paskirtį, šio naudojimo sąlygas ir vazos naudojimo pagal kitą paskirtį vazai, vartotojui ir jo turtui keliamą grėsmę ir apie šias aplinkybes informuoti vartotoją, ketinantį įsigyti vazą „Olga“ Nr. 465 gyvūnėlių laikymui. Teigė, kad platintojai (pardavėjai) minėtų pareigų tinkamai neįvykdė, todėl turi atsakyti Lietuvos Respublikos teises aktų nustatyta tvarka. Pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.333 straipsnyje yra nurodyta, kad tuo atveju, kai daiktų kokybė sutartyje neaptarta, pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad juos būtų galima naudoti tam, kam jie paprastai naudojami. Tačiau jeigu sutarties sudarymo metu pirkėjas pranešė pardavėjui apie konkretų tikslą, kuriam jis perka daiktus, tai pardavėjas privalo perduoti pirkėjui tokios kokybės daiktus, kad jie tiktų tam konkrečiam tikslui. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas taip pat nustato, kad daiktai neatitinka kokybės reikalavimų, jeigu jie neturi tų savybių, kurių pirkėjas galėjo protingai tikėtis, t. y. kurios būtinos daiktui, kad jį būtų galima naudoti pagal įprastinę ar specialią paskirtį. Pažymėjo, jog šiuo atveju jis su platintoju (pardavėju) susitarė dėl apvalių vazų „Olga“ Nr. 465 tiekimo, o platintojo (pardavėjo) nurodyta šios prekės paskirtis, kuriai platintojas (pardavėjas) siūlė ją naudoti, su juo nebuvo derinta, todėl jis negali būti laikomas atsakingu ir baudžiamas už tai, kad platintojas (pardavėjas) pagamintą vazą pardavė naudoti kitai paskirčiai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į skundą (I tomas, b. l. 36 – 38) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas nurodė, jog tai, kad apvalios vazos „Olga“ Nr. 465 pardavėjas yra pareiškėjas, patvirtina 2007 m. kovo 14 d. PVM sąskaita-faktūra STU Nr. 11912. Todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 2 dalimi jis privalėjo pateikti individualiai įmonei „Terra animalis“ visą reikiamą informaciją. Pagal Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 24 straipsnį, pavojingo produkto gamintojas, platintojas ar pavojingos paslaugos teikėjas neatsako už pavojingo produkto pateikimą į rinką, jei jis įrodo, kad: 1) jis pavojingo produkto į rinką nepateikė; 2) produktas tapo pavojingas vėliau dėl trečiojo asmens veiksmų netinkamai (neatsargiai) gabenant ar saugant (sandėliuojant) produktą ar kitų nuo gamintojo, platintojo ar paslaugos teikėjo valios nepriklausančių priežasčių; 3) tuo metu, kai pavojingas produktas buvo pateiktas į rinką, mokslo ir technikos pažanga nebuvo tokio lygio, kad būtų galima nustatyti galimą pavojų; 4) vartotojas naudojosi produktu pažeisdamas naudojimosi juo taisykles, atsargumo priemones bei saugumo reikalavimus ir dėl to jam buvo padaryta žalos; 5) produkto pavojingas savybes nulėmė nenugalima jėga. Pažymėjo, kad pareiškėjas nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog yra pagrindas jį atleisti nuo atsakomybės, be to, savo skunde neneigia, kad į rinką pateikė vazą „Olga“ Nr. 465, kuri yra pavojinga.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos (toliau – ir Inspekcija) atsiliepimu į skundą (I tomas, b. l. 109 – 112) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos nurodė, kad 2007 m. rugsėjo 19 d. Inspekcijos Panevėžio skyriaus vyresnysis valstybinis inspektorius P. B. iš pardavėjo IĮ „Terra animalis“ paėmė vazą „Olga“ Nr. 465 ir perdavė Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijai atlikti bandymus. Bandiniams taip pat buvo pateiktos ir vartotojos R. B. 2007 m. balandžio 16 d. įsigyto apvalaus akvariumo stiklo duženos (ant vienos duženos yra IĮ „Terra animalis“ ženklinimo etiketė) bei pareiškėjo atrinkta apvali vaza „Olga“ Nr. 465. Pažymėjo, kad atlikusi minėtų vazų stiklo šukių ir vazos dalių storio matavimus, laboratorija pateikė išvadas, kad vartotojos R. B. pateiktų stiklo šukių storis neatitinka mažiausių vazos sienelės storio matmenų reikalavimų. Techninėse sąlygose nurodytas sienelių storis 4±1, Statybinės šiluminės fizikos laboratorijos matavimo ataskaitoje – mažiausias storis yra 1,67 mm, didžiausias – 4,48 mm. Paaiškino, jog pareiškėjas 2007 m. spalio 8 d. raštu Nr. 278 Inspekciją informavo apie priimtas priemones, užtikrinančias apvalios vazos „Olga“ Nr. 465 saugą. Pažymėjo, kad patikslino brėžinį, kuriame nurodė vazos sienelės storio matavimo ir kontrolės zoną. Patikslintame brėžinyje nurodytas kontroliuojamas vazos sienelių storis (4±1 mm) atitinka Kauno technologijos universiteto Architektūros ir statybos instituto Statybinės šiluminės fizikos laboratorijoje atliktų apvalios vazos „Olga“ Nr. 465 bandymų rezultatus. Taip pat paruošė įspėjamąją informaciją vartotojams, kurioje yra pateikti stiklo vazų saugaus naudojimo ypatumai. Manė, kad tuo pareiškėjas pripažino, kad jo pagamintas gaminys – vaza „Olga“ Nr. 465 buvo pavojingas. Pažymėjo, kad suteikti pardavėjui visą informaciją apie prekę yra įpareigotas gamintojas, o pardavėjas tik informuoja vartotojus apie gamintojo nustatytus gaminio ypatumus ir prekės kainą. Teigė, kad gamintojas neįvykdė reikalavimo tinkamai paženklinti gaminius ir teikti vartotojams reikiamą informaciją prieš jiems perduodant gaminį, kad vartotojai galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką, kai rizika be reikiamo perspėjimo nėra akivaizdi, kad produktas gali būti pavojingas, todėl buvo pagrįstai nubaustas 9 000 Lt bauda.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. balandžio 24 d. sprendimu (II tomas, b. l. 11 – 15) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas nurodė, kad Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo (2001 m. liepos 5 d. įstatymo Nr. IX-427 redakcija) 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog į rinką teikiamas produktas turi būti saugus. To paties įstatymo 8 straipsnio 1 punkte reglamentuota, kad gamintojas privalo teikti į rinką tik saugius gaminius, o 2 punkte – tinkamai ženklinti gaminius ir teikti vartotojams reikiamą informaciją prieš jiems perduodamas gaminį, kad vartotojai galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką, kai rizika be reikiamo perspėjimo nėra akivaizdi. Įspėjimų pateikimas neatleidžia gamintojo nuo prievolės laikytis kitų šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Pažymėjo, kad pagal Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 170 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių“ 22.1 punktą, ženklinant prekes nurodomas prekės pavadinimas – jeigu jis neaiškus iš prekės išvaizdos, pagal 22.2 punktą – gamintojo pavadinimas ar prekės ženklas, – jeigu prekė ar jos naudojimas susiję su rizika vartotojų sveikatai ir (ar) aplinkai, pagal 22.7 punktą – naudojimo ypatumai – jeigu ši informacija reikalinga saugiam ir tinkamam prekės naudojimui. Teismas pareiškėjo skunde išdėstytus argumentus, kad vazos „Olga“ Nr. 465 gaminamos iš bespalvio ir spalvoto stiklo ir paprastai naudojamos kaip interjero detalės, todėl etikečių klijavimas ant šių prekių ar kitoks pačių prekių ženklinimas gali sugadinti šių prekių prekinę išvaizdą, sumažinti galimybę jas parduoti ir šias prekes (su etikete ar kitaip paženklintas ar buitinėmis priemonėmis pašalinus jų ženklinimo priemones) naudoti vartotojo buityje, atmetė kaip nepagrįstus. Pažymėjo, kad UAB „Aleksoto“ stiklo studija 2007 m. spalio 12 d. raštu Nr. 279 „Dėl apvalios vazos 280mm“ informavo Inspekcijos Panevėžio skyrių, kuriame teigiama, kad patikslino brėžinį – nurodė vazos sienelės storio matavimo ir kontrolės zoną, t. y. 10 mm nuo gaminio viršaus, paruošė ir papildomai klijuos ant gaminių informaciją su vazų iš stiklo saugaus naudojimo ypatumais ((1) gaminys yra trapus, todėl reikia saugoti nuo atsitiktinių smūgių ir kitų veiksnių, skatinančių skilimą; (2) laikyti vazą ant horizontalios plokštumos; (3) nekelti gaminio už krašto; (4) nenešti gaminio užpildyto vandeniu, akmenukais, smėliu ar kt. rankose; (5) plauti atsargiai su skudurėliu ar kempine, nenaudoti abrazyvinių valiklių; (6) nepilti karšto vandens; (7) nenaudoti įskilusio gaminio; (8) saugoti nuo vaikų; (9) nelaikyti tiesioginiuose saulės spinduliuose). Pabrėžė, jog byloje taip pat nenustatyta, kad produktas tapo pavojingu dėl pardavėjo ar pirkėjo veiksmų. Teismas kitą skundo argumentą, kad už Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo pažeidimus ir Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių pažeidimus atsako ne tik atitinkamų prekių gamintojas, bet ir jų platintojas, todėl šiuo atveju turėjo būti įvertinta, ar savo pareigas tinkamai įvykdė ne tik UAB „Aleksoto“ stiklo studija, bet ir vazų „Olga“ Nr. 465 platintojai (pardavėjai), atmetė kaip nesusijusį su ginčo dalyku. Akcentavo, jog nagrinėjamu atveju nustatyta, kad UAB „Aleksoto“ stiklo studija pateikė į rinką pavojingus produktus (nenurodyti prekės ir gamintojo pavadinimai, prekės ženklas bei prekės vartojimo ypatumai). Padarė išvadą, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagrįstai konstatavo, jog buvo pažeisti Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 4 straipsnio 1 dalies ir 8 straipsnio 1 bei 2 punktų ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2002 m. gegužės 15 d. įsakymo Nr. 170 „Dėl Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių“ 22.1, 22.2 ir 22.7 punktai, todėl teismas nurodė, jog Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2007 m. gruodžio 6 d. nutarimas Nr. 96 yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

III.

Pareiškėjas apeliaciniu skundu (II tomas, b. l. 21 – 24) prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklėse nurodoma, kad jeigu konkrečios prekės (prekių grupės) ženklinimą reglamentuojančiame teisės akte ar gamintojo deklaruojamuose norminiuose dokumentuose nenustatyta kitaip, šios prekės gali būti ženklinamos tik ant bendrosios pakuotės (bet kokios pakuotės, į kurią įpakuotos kelios atskirai įpakuotos arba neįpakuotos prekės ir kurioje šios prekės pateikiamos pardavėjui). Tarp prekių, kurios gali būti ženklinamos tik ant bendrosios pakuotės, minėtos taisyklės nurodo neįpakuotas prekes, kurių ženklinimas ant prekės fiziškai neįmanomas arba neracionalus (pvz., gali sugadinti prekės išvaizdą). Teismas, atmesdamas pareiškėjo argumentą dėl etikečių klijavimo ant vazų „Olga“ Nr. 465 ar kitokio šių prekių ženklinimo, nurodė, kad šis argumentas yra nepagrįstas, tačiau nepateikė jokių motyvų. Kiekviena teismo sprendime pateikta išvada turėtų būti motyvuota ir pagrįsta teismo pateikiamais argumentais, tačiau minėta teismo išvada šių reikalavimų neatitinka.

2. Pagal Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymą platintojas turi teikti vartotojams visą iš gamintojo gautą bei kitą reikiamą informaciją prieš perduodamas gaminį vartotojams, kad šie galėtų įvertinti su gaminiu susijusią riziką per visą nurodytą, įprastą ar numanomą jo vartojimo laiką, kai tokia rizika be reikiamo perspėjimo nėra akivaizdi. Įspėjimų pateikimas neatleidžia platintojo nuo prievolės laikytis kitų šiame įstatyme ir kituose produktų saugą reglamentuojančiuose teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Teismas visiškai nevertino, ar platintojai (pardavėjai), siūlydami parduoti vazas „Olga“ Nr. 465 kaip akvariumus, tinkamai įvykdė Lietuvos Respublikoje parduodamų daiktų (prekių) ženklinimo ir kainų nurodymo taisyklių ir kitų Lietuvos Respublikos teisės aktų, reglamentuojančių informacijos pirkėjui, pageidaujančiam įsigyti prekę savo asmeniniams, šeimos ar namų ūkio poreikiams tenkinti, teikimą, nuostatas.

3. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo, turėjo įvertinti, ar Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba atliko visų aplinkybių, susijusių su pareiškėjo, kaip vazų „Olga“ Nr. 465 gamintojo, ir šių vazų platintojų (pardavėjų) atsakomybe įvertinimą, ir ar šis įvertinimas buvo objektyvus ir surinktų įrodymų pakako pagrįsto nutarimo priėmimui. Teismo atsisakymas vertinti visas su 2007 m. gruodžio 6 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos byloje Nr. 96 „Dėl UAB „Aleksoto“ stiklo studija pavojingų apvalių vazų „Olga“ Nr. 465 pateikimo į rinką" priimto nutarimo teisėtumu ir pagrįstumu susijusias aplinkybes laikytinas nepagrįstu ir pažeidžiančiu Administracinių bylų teisenos įstatymo nuostatas.

4. Platintojai (pardavėjai), siūlydami vazas „Olga“ Nr. 465 naudoti pagal kitą paskirtį, turėjo įvertinti vazos tinkamumą naudoti pagal kitą paskirtį, šio naudojimo sąlygas ir vazos naudojimo pagal kitą paskirtį vartotojui ir jo turtui keliamą grėsmę ir apie šias aplinkybes informuoti vartotoją, ketinantį įsigyti vazą „Olga“ Nr. 465 gyvūnų laikymui. Platintojai (pardavėjai) minėtų pareigų tinkamai neįvykdė, todėl Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka turi atsakyti už šių pareigų neįvykdymą.

5. Platintojo (pardavėjo) nurodyta prekės paskirtis, kuriai platintojas (pardavėjas) siūlė ją naudoti, su pareiškėju nebuvo derinta, todėl pareiškėjas negali būti laikomas atsakingu ir baudžiamas už tai, kad platintojas (pardavėjas) iš pareiškėjo įsigytą vazą pardavė naudoti kitai, nei atitinkama prekė buvo pagaminta, paskirčiai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 34 – 36) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytus argumentus, taip pat pažymi, kad taikant baudą pareiškėjui buvo atsižvelgta į tai, kad pavojingas produktas – vaza „Olga“ sukėlė vartotojui sveikatos sutrikimų, taip pat į lengvinančią aplinkybę, t. y. į tai, kad UAB „Aleksoto“ stiklo studija pažeidimo tyrimo metu geranoriškai bendradarbiavo su Inspekcijos Panevėžio skyriumi: pateikė visus prašomus dokumentus, vykdė teiktus nurodymus. Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 23 straipsnio 6 dalimi, 24 straipsnio 3 dalimi, pareiškėjui už Lietuvos Respublikos produktų saugos įstatymo 8 straipsnio 1 punkto pažeidimą – UAB „Aleksoto“ stiklo studija pateikė į rinką pavojingą produktą – skirta 9 000 Lt bauda.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Valstybinė ne maisto produktų inspekcija prie Ūkio ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundą (II tomas, b. l. 37 – 40) prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Inspekcija sutinka su teismo sprendimu, mano, kad jis yra teisėtas ir pagrįstas bei iš esmės pakartoja atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui išdėstytą poziciją. Pažymi, kad teismas, nagrinėdamas administracinę bylą dėl Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2007 m. gruodžio 6 d. nutarimo Nr. 96 „Dėl UAB „Aleksoto“ stiklo studijos pavojingų apvalių vazų „Olga“ Nr. 465 pateikimo į rinką“, materialinės ir procesinės teisės normas aiškino ir taikė tinkamai.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme gautas advokato Dariaus Sauliūno pranešimas, kuriame nurodoma, jog pareiškėjas UAB „Aleksoto“ stiklo studija 2009 m. vasario 2 d. buvo išregistruotas po bankroto procedūros pabaigos, bei prašymas administracinę bylą nutraukti.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 5 punkte numatyta, kad teismas nutraukia bylą, jeigu likvidavus juridinį asmenį, kuris buvo pareiškėjas, ginčo teisinis santykis neleidžia perimti teisių.

Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis Kauno apygardos teismas 2008 m. gruodžio 22 d. priėmė sprendimą, kuriame nustatyta, jog UAB „Aleksoto“ stiklo studija bankroto byla buvo iškelta Kauno apygardos teismo 2008 m. vasario 5 d. nutartimi. To paties teismo 2008 m. balandžio 3 d., 2008 m. gegužės 8 d., 2008 m. birželio 6 d., 2008 m. liepos 23 d. ir 2008 m. lapkričio 24 d. nutartimis patvirtinti kreditorių finansiniai reikalavimai, o 2008 m. rugpjūčio 12 d. nutartimi ši įmonė pripažinta bankrutavusia ir nutarta ją likviduoti dėl bankroto. Kauno apygardos teismas nusprendė pripažinti, kad likviduojamos UAB „Aleksoto“ stiklo studija veikla pasibaigė, kadangi šiai įmonei buvo iškelta bankroto byla, įmonė pripažinta bankrutavusia, turto pagal byloje pateiktą likvidacinį balansą neturi, kreditoriai siūlo pripažinti, kad šios įmonės veikla pasibaigė.

Kaip matyti iš Valstybės įmonės Registrų centras duomenų, UAB „Aleksoto“ stiklo studija 2009 m. vasario 2 d. išregistruota.

Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog yra pagrindas nutraukti apeliacinį procesą šioje administracinėje byloje vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 5 punktu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 101 straipsnio 5 punktu, 133 straipsniu teisėjų kolegija

nutaria:

Apeliacinį procesą administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aleksoto“ stiklo studija apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. balandžio 24 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „Aleksoto“ stiklo studija skundą atsakovui Valstybinei vartotojų teisių apsaugos tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinei ne maisto produktų inspekcijai prie Ūkio ministerijos dėl nutarimo panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Roma Sabina AlimienėStasys GagysRomanas Klišauskas