Panevėžio apygardos teismo nuosprendis

Panevėžio apygardos teismo teisėjų kolegija, sudaryta iš teisėjų Evaldo Vanago (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Valdo Meidaus, Sigito Bagdonavičiaus,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokurorės Kristinos Ulienės apeliacinį skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 16 d. nuosprendžio, kuriuo B. T., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., 178 str. 2 d., ir jam paskirtos bausmės:

pagal BK 178 str. 2 d. (E. G. priklausančio turto vagystė) laisvės atėmimas vieneriems metams 6 mėnesiams;pagal BK 178 str. 2 d. (J. K. priklausančio turto vagystė) laisvės atėmimas vieneriems metams 8 mėnesiams;pagal BK 178 str. 2 d. (D. S. priklausančio motorolerio vagystė įsibraunant į patalpą) laisvės atėmimas dvejiems metams.

Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir B. T. paskirta subendrinta - 2 (dvejų) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ str. 1 d., 2 d., paskirta laisvės atėmimo bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir B. T. paskirta galutinė vienerių metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d., 2 d. 5 p., 7 p., 8 p., 10 p., paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 metams, įpareigojant B. T. tęsti mokslą, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti namuose nuo 22 vai. iki 6.00 vai., neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Vadovaujantis BK 66 str., į paskirtą bausmę įskaitytas B. T. išbūtas laikas laikinajame sulaikyme nuo 2016-06-01 16.55 val., iki 2016-06-03 10.35 val., t. y. dvi paros.

2016-10-25 nutartimi, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 308¹ str., nuosprendyje nurodytus B. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo bei poveikio priemonės skyrimo pagrindus ( BK 75 straipsnio taikymą) laikydamas rašymo apsirikimu ir suklydimu (netikslumu), ištaisė nuosprendžio rezoliucinės dalies pastraipą, kurioje nurodyti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo bei auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo pagrindai.

Teismas nutartyje vadovaujantis BK 92 str. 1 d., 2 d., B. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėjo 3 metams. Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p., 4 d., teismas nuteistajam paskyrė auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per nustatytą elgesio apribojimo terminą būti namuose nuo 22 vai. iki 6.00 vai., tęsti mokslą, nekeisti gyvenamosios vietos be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Tuo pačiu nuosprendžiu L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) bei A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) vadovaujantis BK 93 str. 1 d. 3 p. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos 178 str. 2 d., atleisti ir baudžiamoji byla jų atžvilgiu nutraukta, skiriant nepilnamečiams BK 82 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str., 87 str. 2 d. 1 p., 2 p., numatytas auklėjamojo poveikio priemones Nuosprendis dėl L. S. ir A. S. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės neskundžiamas.

Aprašomoji dalis

nustatė:

B. T. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. balandžio 20 d., apie 12.42 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvės daugiabučių namų rajone, teritorijoje, jungiančioje gyvenamuosius namus (duomenys neskelbtini) bei(duomenys neskelbtini), iš mažamečio U. G., gim. 2008 m., atvirai pagrobė svetimą, E. G. priklausantį, turtą - mobilaus ryšio telefoną „iPhone 4", kurio IMEI (duomenys neskelbtini), su SIM kortele ir juodu silikoniniu dėkliuku, bendros 250 eurų vertės.

Taip pat jis nuteistas už tai, kad 2016 m. gegužės 3 d., apie 14.30 val., Panevėžyje, Statybininkų gatvės daugiabučių namų rajone, ties Panevėžio(duomenys neskelbtini), esančios(duomenys neskelbtini), teritoriją ribojančia tvora, praėjime link Statybininkų g. 26 namo, iš mažamečio R. K., gim. 2005 m., atvirai pagrobė svetimą, J. K. priklausantį, turtą- mobilaus ryšio telefoną „Samsung Galaxy J5", kurio IMEI (duomenys neskelbtini) su SIM kortele, 200 eurų vertės.

Be to, jis nuteistas už tai, jog 2016 m. gegužės mėnesį, naktį iš gegužės 29 d. į gegužės 30 d., tiksliai nenustatytu laiku, veikdamas bendrininkų grupėje su L. S. ir A. S., sugadindami pakabinamas spynas, įsibrovė į negyvenamą patalpą - „Panevėžio kūno kultūros ir sporto centras" priklausantį garažą, esantį, adresu Panevėžys, (duomenys neskelbtini), iš kurio ketino pagrobti D. S. bei A. B. priklausančias motorines transporto priemones-motociklą bei motorolerį, tačiau, dėl techninių kliūčių nesugebėję iš garažo išvaryti ir apgadinę A. B. motociklą „(duomenys neskelbtini) ", pagrobė svetimą, D. Š. priklausantį, motorolerį „A. H.", valst. Nr. (duomenys neskelbtini), 700 eurų vertės.

Skunde teigiama, jog minima nutartimi padaryti teksto pakeitimai keičia nuosprendžio esmę. Pažymima, jog tokiu atveju keičiasi ne tik skiriamų B. T. įpareigojimų pagrindai, tačiau ir jų trukmė. Prokurorės manymu, netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas neturėtų būti taisomas vadovaujantis BK 308¹ str., kuris reglamentuoja akivaizdžių teksto klaidų ištaisymą. Tokiu būdu, nuosprendžio dalis dėl bausmės vykdymo atidėjimo naikintina ir priimtinas naujas nuosprendis. Pripažinus, kad B. T. paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas yra veiksmingas, turėtų būti taikomos BK 92 str. nuostatos.

Skunde pažymima, jog B. T. atidedant bausmės vykdymą, teismui buvo būtina neabejotinai nuspręsti, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog jam atidėjus laisvės atėmimo vykdymą bus pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 ir 80 str., tačiau, pasak prokurorės, nuosprendyje išdėstęs bendrus bausmės skyrimo pagrindus, teismas neatliko individualaus teisinio vertinimo, spręsdamas nepilnamečių atsakomybės klausimą nesivadovavo BK XI skyriaus nuostatomis, nustatančiomis nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, taip pat, prokurorės pastebėjimu, teismas visiškai neanalizavo BK 91 str. 2 d. nurodytų aplinkybių: B. T. gyvenimo ir auklėjimo sąlygų, socialinės brandos, anksčiau taikytų poveikio priemonių ir jų veiksmingumo, nepilnamečio elgesio po nusikalstamų veikų padarymo, kitų aplinkybių ir, prokurorės vertinimu, visiškai nemotyvavęs bausmės vykdymo atidėjimo nepagrįstai nusprendė paskirtos galutinės subendrintos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

Toliau skunde atkreipiamas dėmesys, jog B. T. padarė tris nusikalstamas veikas, kurios įstatymo ( BK 11 str. 4 d.) priskiriamos apysunkiams nusikaltimams, vieną iš jų padarė bendrininkų grupėje, dvi veikos padarytos mažamečiui asmeniui ir tai sunkina jo atsakomybę (BK 60 str. 1 d., 1 p., 5 p.). Skunde pažymima, jog teismas nepagrįstai nepripažino B. T. atsakomybės sunkinančia aplinkybe tai, kad E. G. priklausančio turto vagystę bei J. K. priklausančio turto vagystę B. T. įvykdė atvirai pagrobdamas mobiliojo ryšio telefonus iš mažamečių. Skunde nurodoma, jog B. T. ankščiau buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, o šioje byloje nagrinėjamas nusikalstamas veikas, pasak prokurorės, B. T. padarė laisvės apribojimo bausmės vykdymo laikotarpiu, praėjus labai trumpam laikui nuo nuosprendžio priėmimo. Toliau skunde pasisakoma, kad dėl vengimo atlikti laisvės apribojimo bausmę paskirta bausmė 2016-07-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į areštą. Svarstydamas bausmės pakeitimo klausimą, prokurorės teigimu, teismas nustatė, kad nuo 2016-04-05 Probacijos tarnyboje vykdant 2016-03-01 nuosprendį B. T. išaiškintos bausmės atlikimo sąlygos bei teisinės pasekmės už vengimą atlikti laisvės apribojimo bausmę. B. T. buvo Panevėžio M. R. technologinės mokyklos moksleivis, tačiau buvo nepažangus iš 4 mokamųjų dalykų, akademinių skolų neišsitaisė, per pirmą pusmetį praleido 242 nepateisintas pamokas, todėl mokyklos direktoriaus 2016-03-16 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) B. T. pareikštas papeikimas už mokinio elgesio taisyklių pažeidimus ir pamokų praleidinėjimą be pateisinamos priežasties. Skunde pažymima, jog nuo 2016-04-08 B. T. visiškai nelankė pamokų dėl nežinomų priežasčių. Antrą pusmetį baigė 1,9 balų vidurkiu, turėdamas 12 neigiamų vertinimų. Per visus mokslo metus B. T. praleido 662 pamokas. Taip pat prokurorė, akcentuoja, jog direktoriaus 2016-05-12 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) B. T. pareikštas griežtas papeikimas už mokyklos nelankymą, o Direktoriaus 2016-06-08 įsakymu , atsižvelgiant į B. T. mamos E. Tauginienės prašymą, jis išbrauktas iš Panevėžio M. R. technologinės mokyklos mokinių sąrašų. Prokurorė nurodo, jog nuteistajam buvo pasiūlyta dalyvauti socialinės reabilitacijos programoje „Elgesys-pokalbis-pasikeitimas", bet jis nesutiko. Taip pat atkreipia dėmesį, jog bausmės atlikimo metu B. T. baustas administracine tvarka: 2016-04-30 padarė pažeidimą būdamas transporto teisės valdytoju pažeidė LR ATPK 20 str. 2 d., 2016-05-06 iš parduotuvės pagrobė butelį alkoholinio gėrimo „J. D.“ ir pažeidė LR ATPK 50 str., 2016-05-06 iš parduotuvės pavogė prekių už 8.77 eurų bei pažeidė LR ATPK 50 str. (3 t., b.3. 176-178). Nepaisant šių duomenų, prokurorės teigimu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-19 nuosprendžiu, vadovaujantis BK 75 str. bei šią dalį keičiančia Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016-10-25 nutartimi, atidėdamas bausmės vykdymą teismas skyrė įpareigojimą tęsti mokslą, kuris, prokurorės vertinimu, galėtų būti įvykdomas tik mokantis ir turint motyvaciją mokytis ir gerinti savo akademinius pasiekimus. Skunde pažymima, jog teismas neturėjo patikimos informacijos apie nepilnamečio mokymąsi VšĮ Panevėžio profesinio rengimo centre ir rėmėsi tik paties B. T. žodžiais. Remiantis aukščiau surinkta informacija apie nepilnamečio gyvenimo ir auklėjimo sąlygas, socialinį ir teisinį elgesį, ankščiau padarytas nusikalstamas veikas, suaugusiųjų bandymus patenkinti nepilnamečio poreikius, kad šis būtų motyvuojamas keistis, skunde daroma išvada, kad paskirtos bausmės vykdymo atidėjimas nepadės pasiekti BK 41 str. 2 d. numatytų bausmės tikslų, kuriais, be kita ko, siekiama taip paveikti nusikaltusį asmenį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų.

Papildomai skunde pažymima, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės vykdymo atidėjimas nepilnamečiui galimas tada, kai bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, BK 92 str. taikymas galimas tik esant tam tikrai įstatymo numatytai sąlygų visumai. Atsižvelgus į visas aukščiau nurodytas bylos aplinkybes ir įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis skunde konstatuojama, kad, nepaisant jauno amžiaus, B. T. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam yra neveiksmingas, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Nenustačius bent vienos iš BK 92 str. taikymui būtinų sąlygų, prokurorės teigimu, šis baudžiamasis įstatymas negali būti taikomas.

Teismo posėdyje prokurorė prašė apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, o nuteistasis B. T., jo gynėjas bei jo įstatyminė atstovė prašė prokurorės skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Apeliaciniame skunde nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamų veikų kvalifikavimas. Prokurorė apeliaciniu skundu prašo nuteistajam B. T. panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir jam paskirtą galutinę bausmę laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams paskirti atlikti nepilnamečių pataisos namuose. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 str. 3 d.).

Visų pirma prokurorė apeliaciniu skundu atkreipia dėmesį, jog atidėdamas B. T. bausmės vykdymą teismas taikė BK 75 str., kuris, kaip pabrėžiama skunde, yra netaikomas sprendžiant galimybę atidėti bausmės vykdymą nepilnamečiams. Skunde teigiama, jog teismas, siekdamas ištaisyti BK 75 str. taikymą, vadovavosi BPK 308¹ str. ir šią klaidą laikydamas rašymo apsirikimu bei suklydimu nutartimi ištaisė rezoliucinės dalies pastraipą, dėl ko, prokurorės teigimu, toks teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Aukštesnės instancijos teismas su tokiu prokurorės skundo argumentu sutinka. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepilnamečiui, nubaustam už padarytas nusikalstamas veikas, laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidedamas tik BK 92 str. numatytais bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiams asmenims pagrindais bei sąlygomis. Taigi teismas, nuspręsdamas atidėti B. T. paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės vykdymą, turėjo vadovautis BK 92 str., o ne BK 75 str. Kaip matyti, apylinkės teismas, vadovaudamasis BPK 308¹ str., šią klaidą taisė 2016-10-25 nutartimi, kurioje pažymėjo, jog skundžiamo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl rašymo apsirikimo yra suklysta nurodant B. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo bei auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo pagrindus. Skundą nagrinėjantis teismas konstatuoja, kad jog įstatymo normos netinkamas taikymas negali būti ištaisytas vadovaujantis BPK 308¹ str. Sutiktina, jog BPK 308¹ str. reglamentuoja klaidų nuosprendyje ištaisymą. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog teismas gali savo iniciatyva ar pagal proceso dalyvių pareiškimus ištaisyti neįsiteisėjusiame nuosprendyje rašymo apsirikimus, aiškias aritmetines klaidas ar kitus netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia nuosprendžio esmės. Tokiu būdu taisant rašymo apsirikimus, aritmetines klaidas, negalima pakeisti sprendime nurodytų esminių aplinkybių, tame tarpe nustatytų veiksmų kvalifikavimo ar paskirtos bausmės (nuobaudos). Sprendimą byloje priėmęs teismas gali ištaisyti tik rašymo apsirikimus, įvairaus pobūdžio netikslumus, kurių ištaisymas nekeičia sprendimo turinio ir esmės. Iš to seka, jog gali būti taisomos tik neesminės klaidos. Kaip matyti teismas priimdamas skundžiamą nuosprendį ir pasisakydamas dėl bausmės skyrimo B. T. ne tik, kad pakankamai lakoniškai motyvavo savo sprendimą atidėti jam skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau priimdamas tokį sprendimą teismas taikė BK 75 str. neatsižvelgęs ir neįvertinęs, ar byloje esantys duomenys sąlygoja B. T. bausmės vykdymo atidėjimą BK 92 str. numatytais pagrindais. Be to, pažymėtina, jog vienas iš esminių skirtumų tarp BK 75 str. ir 92 str. taikymo yra tai, kad nepilnamečiui taikant 92 str. teismas skiria ne baudžiamojo poveikio priemones, o auklėjamo poveikio priemones.

Apeliaciniame skunde teigiama, jog atsižvelgus į visas byloje esančias aplinkybes ir įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, nepaisant jauno amžiaus, B. T. antivisuomeninės nuostatos yra susiformavusios ir laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas jam yra neveiksmingas, todėl nėra pagrindo manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Aukštesnės instancijos teismas šį prokurorės skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Teisėjų kolegija pažymi, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sprendžiant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės priemonių parinkimo nepilnamečiui, prioritetas turi būti teikiamas nepilnamečio pataisymui neizoliuojant jo nuo visuomenės, t. y. paskiriant auklėjamojo poveikio priemones, kontroliuojant nepilnamečio elgesį, sulaikant jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo bei palaipsniui pripratinant jį prie normalaus (visuomenei priimtino) gyvenimo būdo, tokiu būdu prisidedant prie jo pilnavertės asmenybės ugdymo. Realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas nepilnamečiui turi būti paskutinė priemonė (ultima ratio), kuria siekiama paveikti nusikaltusį asmenį. Skiriant nepilnamečiui realią laisvės atėmimo bausmę itin atidžiai turi būti įvertinta tai, ar tokia bausmė yra būtina siekiant pakeisti nepilnamečio nusikalstamus polinkius, ar šiam tikslui pasiekti pakaktų ir laisvės atėmimo bausmės nepilnamečiui paskyrimo, tačiau atidedant jos vykdymą. Nesant tokiam būtinumui paskirta reali laisvės atėmimo bausmė neatitiktų BK 41 str. įtvirtintų bausmės tikslų, prieštarautų teisingumo, proporcingumo imperatyvams. Bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta. Teismas, spręsdamas dėl kaltininko asmenybės pavojingumo bei jam taikytinos bausmės rūšies, dydžio, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo ir kitų su bausmės paskyrimu susijusių klausimų, turi ypač atkreipti dėmesį į tai, ar nusikalstama veika padaryta atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos, nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamos veikos padarymo, koks kaltininko elgesys po jos padarymo, ar kaltininkas yra toks pavojingas, kad jo neizoliavus nuo visuomenės gali kilti grėsmė visuomenės, jos narių saugumui ir pan.

Bausmės vykdymo atidėjimo nepilnamečiui sąlygas ir tvarką nustato BK 92 str. Šio BK straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. To paties BK straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad atidėdamas bausmės vykdymą, teismas nepilnamečiui paskiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso 82 str. numatytas auklėjamojo poveikio priemones, išskyrus atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą. Kartu teismas nustato laiką, per kurį nepilnametis turi įvykdyti auklėjamo poveikio priemones. Taigi, įstatyme numatytos pagrindinės sąlygos, kurioms esant bausmės vykdymas nepilnamečiui gali būti atidėtas, – nepilnametis nuteistas laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus. Be to, teismas nusprendžia, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pirmoji sąlyga priklauso nuo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio, kaltės ir formos ir rūšies, tikslų bei motyvų ir kitų BK 54 ir 91 str. išvardintų aplinkybių, susijusių su tinkamu veikos kvalifikavimu ir bausmės paskyrimu. Antroji sąlyga priklauso nuo nepilnamečio asmenybės, jo gyvenimo ir auklėjimo aplinkybių. Teismas, atidėdamas bausmės vykdymą, turi apsvarstyti šios priemonės taikymo tikslingumą. Pažymėtina, jog ankstesni asmens teistumai, net ir neišnykę, BK 92 str. taikymui nėra kliūtis.

Nagrinėjamu atveju nekyla abejonių dėl BK 92 str. 1 d. numatytų formalių sąlygų egzistavimo – pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu B. T. pripažintas kaltu padarius

tris turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 2 d., ir jam skirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams 8 mėnesiams. BK 178 str. 2 d. numatyta nusikalstama veika priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai. Už šią veiką paskirta bausmė leidžia taikyti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo institutą pagal BK 92 str. Šiuo atveju svarbu išsiaiškinti, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti netaikant realios laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegijos nuomone, šioje byloje yra pagrindai, kuriems esant B. T. atžvilgiu bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. B. T. ankščiau jau buvo teistas už analogiškų nusikalstamų veikų padarymą. 2016-03-01 nuosprendžiu jam skirta laisvės apribojimo bausmė 2016-07-05 Panevėžio miesto apylinkės teismo nutartimi buvo pakeista į 45 parų arešto bausmę, kurią Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenų išrašo apie fizinį asmenį duomenimis jis pilnai yra atlikęs (3 t. 92 – 93 b. l. ). Duomenų, kad nuteistasis po bausmės atlikimo būtų nusižengęs įstatymams nėra, kas leidžia suponuoti išvadą, kad bausmės atlikimas padarė teigiamą, auklėjamą poveikį jo asmenybei. Patikslintais duomenis B. T. tęsia mokslą, t. y. nuo 2016-09-01 mokosi Panevėžio profesinio rengimo centre. Nors teismas neakcentavo, jog, kaip nurodoma apeliaciniame skunde, vieną iš trijų nusikalstamų veikų B. T. padarė bendrininkų grupėje, o dvi iš trijų veikų padarytos mažamečiui asmeniui, kas sunkina jo atsakomybę (BK str. 1 d., 1 p., 5 p.), tačiau vien ši aplinkybė neleidžia teigti, kad jam, t. y. B. T., būdinga kriminalinė, antivisuomeniška elgsena ir jis nevertas teismo pasitikėjimo, juo labiau, kad jis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas bei nuoširdžiai gailisi dėl jų padarymo. Teisėjų kolegija, įvertinusi visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, sprendžia, kad apylinkės teismo išvada, jog B. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai bus pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo, yra pagrįsta, tačiau nuosprendis keičiamas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 str. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 16 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 str. 1 d. B. T., a. k. (duomenys neskelbtini) paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trejiems) metams. Vadovaujantis BK 82 str. 1 d. 5 p., 87 str. 1 d., 2 d. 1 p., 2 p., 3 d. 5 p., 4 d., skirti auklėjamojo poveikio priemonę - elgesio apribojimą 12 (dvylikai) mėnesių, įpareigojant per nustatytą elgesio apribojimo terminą būti namuose nuo 22 val. iki 6.00 val., tęsti mokslą, nekeisti gyvenamosios vietos be šios priemonės vykdymą kontroliuojančios institucijos žinios ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.