- Teismas
- Utenos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-16
- Bylos Nr.
- e2-2119-335/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-30-3-00085-2024-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Roma Rimkienė
- Ieškovas
- A. B.
- Trečiasis asmuo
- V. B.
- Atsakovas
- R. M.
- Kategorijos
- 2.3.5.2.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
KOPIJA Civilinė byla Nr. e2-2119-335/2024 Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00085-2024-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.2; 3.2.3.1; 3.2.6.1
2024 m. spalio 16 d.
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. B. ieškinį atsakovui R. M. dėl išlaikymo pilnamečiam vaikui priteisimo, trečiasis asmuo – V. B..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. B. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš atsakovo R. M. jai, pilnametei dukrai išlaikymą kas mėnesį mokama 200 Eur periodine išmoka, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, už laikotarpį nuo ieškinio padavimo dienos iki mokslo (duomenys neskelbtini) baigimo, bet ne ilgiau iki ieškovei sukaks 24 metai amžiaus, t. y. iki (duomenys neskelbtini); priteisti iš atsakovo ieškovei 2 400 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už laikotarpį nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2024 m. sausio 22 d. imtinai; priteisti iš atsakovo išlaidas valstybei už antrinę teisinę pagalbą.
Ieškinyje nurodė, kad ji yra atsakovo dukra. Anykščių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendimu iš atsakovo jai iki pilnametystės buvo priteistas išlaikymas po 200 Lt per mėnesį. (duomenys neskelbtini) tapo pilnamete, šiuo metu mokosi pirmame kurse (duomenys neskelbtini) pagal (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo programą kartu su vidurinio ugdymo programa. Mokyklą baigs (duomenys neskelbtini) Ji mokosi dienine forma, pamokos trunka nuo 8 iki 15 val., po pamokų ruošia namų darbus, papildomai lanko dailės mokyklą (duomenys neskelbtini), todėl neturi galimybės dirbti ir pati užsidirbti pragyvenimui. Šiuo metu gyvena kartu su savo motina V. B., jos draugui (sugyventiniui) S. Š. priklausančiuose namuose. Atsakovas, ieškovei sulaukus pilnametystės, geranoriškai neteikia jokio išlaikymo. Didžiąją dalį jai reikalingų lėšų pragyvenimui skiria jos motina V. B., bet šių pajamų neužtenka net minimaliems poreikiams patenkinti, tad joms padeda motinos draugas. Iš (duomenys neskelbtini) gauna tik 24 Eur dydžio stipendiją, daugiau jokių pajamų, nekilnojamojo turto neturi. Dėl mokymosi (duomenys neskelbtini) mieste nuomoja kambarį, o savaitgaliais grįžta namo į (duomenys neskelbtini) rajoną. Nurodė, kad jos poreikius per mėnesį sudaro išlaidos maistui (170 Eur), mokymosi priemonėms (50 Eur), mokesčiams už būsto nuomą ir komunalines paslaugas (100 Eur), kelionės išlaidoms į mokyklą (50 Eur), drabužiams, avalynei ir kitiems būtiniems daiktams (80 Eur), vaistams ir vitaminams (30 Eur), higienos priemonėms (20 Eur), poilsiui ir laisvalaikiui (30 Eur), telefonui ir internetui (20 Eur) – iš viso apie 550 Eur. Motina V. B. dirba (duomenys neskelbtini). Ieškinio pateikimo metu jos mėnesio atlyginimas sudaro vidutiniškai apie 700 Eur, kitų pajamų, nekilnojamojo turto nuosavybės teise ji neturi, jos vardu yra registruota transporto priemonė „Škoda Superb“. Motina dar turi ir nepilnametį sūnų N. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (pareiškėjos brolį). Ieškovės žiniomis atsakovas, jos tėvas, yra sveikas ir darbingas, nereikalingas paramos ir globos, jis dar turi tris nepilnamečius vaikus.
Teismo posėdyje papildomai paaiškino, kad mokytis į (duomenys neskelbtini) važiuoja autobusu, bilietas su moksleivio pažymėjimu kainuoja 2,40 Eur, namo grįžta su tėvais. (duomenys neskelbtini) gyvena bendrabutyje ir už pragyvenimą moka 100 Eur. Jos stipendija priklauso nuo mokslo rezultatų ir gali būti 27 arba 55 Eur per mėnesį. Dažniausiai stipendijos gaudavo po 50 Eur. Praeitų mokslo metų pažymių vidurkis buvo 7,4, paskaitos baigiasi 3-4 val. Valgyti kiekvieną dieną eina į valgyklą, kur pietūs kainuoja apie 2-3 eurus, pati pasidaro sumuštinių. Tvirtino, kad mėnesiui pragyventi jai iš viso reikia apie 550 Eur. Darbo neieško, nes stengiasi gerai mokytis. Dėl paramos asmeniškai su tėvu nebendravo, tik mama jam skambino, ji pati su juo buvo susitikusi prieš 4-5 metus, jokių ryšių su ja jis nepalaiko.
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė ir teismo posėdžiuose nedalyvavo.
Teismo posėdyje trečiasis asmuo V. B. paaiškino, kad be dukros dar turi vieną nepilnametį išlaikytinį – sūnų. Jai susidaro nemažos abiejų vaikų išlaikymo sumos. Ji pati dėl sveikatos problemų laikinai nedirba nuo rugpjūčio mėnesio pabaigos, tačiau jau ieško kito darbo. Be visų kitų išlaidų ji apmoka dukters telefono sąskaitą, kurio planas 9,99 Eur, atskirai už internetą, t. y. 20 Eur. Dukra reguliariai vartoja vaistus, vitaminus, nes jos regėjimas silpnas, taip pat ir imunitetas, vis atsinaujina sinusitas, tad reikia antibiotikų. (duomenys neskelbtini) m. ji dar mokėsi gimnazijos (duomenys neskelbtini) klasėje, kai baigė, buvo išlaidų dėl išleistuvių ir pan. Kol dar ieškovė gyveno namuose, išlaidos buvo analogiškos, nes valgydavo gimnazijoje, dėl tuo metu ilgų jos, mamos, darbo valandų pirkdavo maistą parduotuvėse. Bendravo su atsakovu dėl paramos dukteriai, kuris nurodė, kad 200 Eur suma didoka, tačiau pernelyg nesiginčijo.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Teismas, išnagrinėjęs bylą, išklausęs šalių ir atstovų, trečiojo asmens paaiškinimus, ištyręs į bylą pateiktus įrodymus, sprendžia, kad yra pagrindas iš atsakovo priteisti materialinę paramą pilnametei dukrai. Kaip nustatyta, Anykščių rajono apylinkės teismo 2005 m. rugsėjo 28 d. sprendimu iš atsakovo buvo priteistas 200,00 Lt (58 Eur) dydžio per mėnesį išlaikymas iki ieškovės pilnametystės. Ieškovei (duomenys neskelbtini) sulaukus pilnametystės dar besimokant gimnazijoje, atsakovas išlaikymo (paramos) nebeteikia. Nuo (duomenys neskelbtini) ieškovė mokosi (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo programos kartu su vidurinio ugdymo programa (dieninė forma). Vidurinio ugdymo programą ji baigs (duomenys neskelbtini), mokyklą – (duomenys neskelbtini). Laisvu nuo mokymosi laiku ieškovė gyvena kartu su savo motina V. B. ir šeima, jos draugui (sugyventiniui) S. Š. priklausančiame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o kitu laiku – (duomenys neskelbtini) nuomojamame bendrabučio kambaryje.
Teismo vertinimu, ieškovei siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą, kartu įgyjant ir (duomenys neskelbtini) profesiją, jos poreikiai neišvengiamai padidėjo ir dėl to atsirado papildomų išlaidų būsto nuomai, maistui, transporto išlaidoms nei iki tol gyvenant su motina (duomenys neskelbtini). Teismų pripažįstama visuotinai žinoma aplinkybė, kad žmogui reikia maisto, higienos priemonių, drabužių, avalynės, kad jis patiria susisiekimo viešuoju transportu išlaidas, taip pat už mobiliojo ryšio, interneto paslaugas ir kt. (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-04-08 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015). Dėl viso to teismas, plačiau neanalizuodamas į bylą pateiktų įrodymų, neabejoja, kad amžiumi labai jauna ieškovė, kaip ir kiekvienas žmogus, turi jos ir atstovo bei trečiojo asmens nurodomus poreikius, kurie savo esme vertintini kaip būtinieji ir jų tenkinimui reikalingos lėšos. Bet jas nuolat teikia, t. y. materialiai išlaiko tik motina, auginanti dar vieną nepilnametį sūnų, tačiau ieškovei yra būtina ir tėvo parama.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju svarbia pripažintina aplinkybė, jog ieškovė mokosi ne tik pagal (duomenys neskelbtini) profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti, tačiau ir pagal vidurinio ugdymo programą. Konstitucinis Teismas 2007 m. birželio 7 d. nutarime konstatavo, jog atsižvelgiant į tai, jog Lietuvoje vidurinis išsilavinimas paprastai įgyjamas moksleiviui jau tapus pilnamečiam (18 metų), akivaizdu, kad tėvai turi pareigą materialiai išlaikyti vaiką tol, kol baigsis laikas, per kurį moksleivis, sąžiningai ir pažangiai mokydamasis, gali įgyti vidurinį išsilavinimą, taip pat tokį išsilavinimą, kuris gali būti teikiamas kartu su profesiniu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, jog mokinio teisinio statuso specifiškumas lemia, kad jis, nors ir būdamas darbingas, įgijęs visišką civilinį veiksnumą, negali savęs išlaikyti, nes didžiąją savo laiko dalį privalo skirti mokymuisi, lankyti pamokas, skirti laiko namų darbams atlikti ir siekti įgyti vidurinį išsilavinimą, be kurio negalėtų siekti aukštesnio išsilavinimo, todėl įtvirtintu reguliavimu įstatymo leidėjas siekia padėti moksleiviui įgyvendinti teisę siekti išsilavinimo, o tėvai taip pat privalo padėti jam šią teisę įgyvendinti. Spręsdamas dėl paramos pilnamečiam besimokančiam vaikui priteisimo, teismas įvertina, ar išlaikymo reikalaujantis pilnametis asmuo yra rūpestingas vykdydamas savo pareigas mokytis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-204/2009).
Nėra abejonės, kad ieškovė, kaip ir dauguma jaunų žmonių, turi pagrįstą interesą siekti vidurinio ir profesinio išsilavinimo bei turi teisę maksimaliai susikoncentruoti į mokslus, ką ji aiškiai deklaravo, o ne į darbą. Tikslas siekti išsilavinimo turi būti remiamas ir tokia pareiga visų pirma tenka abiem tėvams, kurie turi sudaryti sąlygas jaunam žmogui įgyti tinkamą išsilavinimą. Sąžiningai besimokantys asmenys – o tokia bylos duomenimis yra ir ieškovė (pažymių vidurkis yra 7,4, ji dažniausiai gauna padidintą stipendiją) – privalo skirti pakankamai laiko pasiruošimui pamokoms, užduočių ir namų darbų atlikimui, egzaminams, praktiniams užsiėmimams ir pan., kas teismo manymu, apsunkina galimybes mokytis ir dirbti vienu metu, ypač siekiant įgyti vidurinį išsilavinimą kartu su profesiniu. Vertinant ieškovės užimtumą mokslo įstaigoje, siekimą gerų mokslo rezultatų, nėra pagrindo išvadai, kad ieškovės sprendimas neuždarbiauti mokslo metų metu, būtų lengvabūdiškas ir neatsakingas.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog tėvai, turintys galimybę, privalo išlaikyti savo vaikus, sulaukusius pilnametystės, kurie mokosi pagal vidurinio ugdymo programą ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuoja aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės studijų formos programą ir yra ne vyresni negu 24 metų ir kuriems būtina materialinė parama, atsižvelgiant į vaikų, sulaukusių pilnametystės, turtinę padėtį, gaunamas pajamas, galimybę patiems gauti pajamų ir kitas svarbias aplinkybes. Šis teisinis reglamentavimas įtvirtintas po Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. birželio 7 d. nutarime pateikto išaiškinimo, kad paramos reikalingų pilnamečių vaikų, besimokančių vidurinių, aukštųjų ar profesinių mokyklų dieniniuose skyriuose, išlaikymo institutas iš esmės skiriasi nuo nepilnamečių vaikų išlaikymo instituto, todėl, sprendžiant dėl paramos teikimo pilnamečiam vaikui, būtina nustatyti kitus teisiškai reikšmingus faktus, nei sprendžiant dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo. Pagal Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo išaiškinimus ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką esminės sąlygos CK 3.192 straipsnio nuostatoms taikyti yra paramos pilnamečiam būtinumas ir tėvų galimybės ją teikti. Kasacinis teismas laikosi nuoseklios praktikos, kad kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama dėl abiejų šių grupių kriterijų ir jie vertinami atskirai. Tai yra pirma, nustatoma, ar išlaikymo prašančiam pilnamečiam besimokančiam asmeniui išlaikymas yra būtinas: sunki vaiko turtinė padėtis, paramos reikalingas pilnametis vaikas išnaudojęs visas protingas galimybes pasirūpinti mokytis reikalingomis lėšomis, sąžiningas pareigos mokytis vykdymas. Antra, įvertinamos realios tėvų galimybės tokį išlaikymą teikti: tėvai turi realių galimybių teikti išlaikymą, negalima iš esmės pabloginti paramą teikiančių tėvų ir kitų šeimos narių turtinės padėties, išlaikymo priteisimas turi nedaryti esminės žalos jį teikiantiems tėvams ar kitiems asmenims; priteistą paramą turi būti įmanoma vykdyti; paties tėvams turi būti nereikalinga parama, globa. Svarbu užtikrinti šių išlaikymo priteisimo sąlygų pusiausvyrą: net ir nustačius išlaikymo poreikį, toks išlaikymas negali būti priteisiamas nesant realių galimybių teikti išlaikymą pilnamečiam vaikui (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-194-219/2015).
Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, taigi nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jas pagrindžiančių įrodymų apie savo turtinę padėtį ir galimybę teikti ieškovei jos prašomą išlaikymą. Iš teismų informacinėje sistemoje „Liteko“ esančio Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2024 m. kovo 5 d. išrašo apie asmens darbovietę nustatyta, kad atsakovas nuo 2023 m. gegužės 2 d. verčiasi individualia veikla ne pagal verslo liudijimą. Iš Valstybės įmonės „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės 2024 m. birželio 17 d. išrašo matyti, kad jis 2022 m. spalio 26 d. paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimo pagrindu valdo ¼ dalį 1,1802 ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), kurio vidutinė rinkos vertė, nustatyta 2022 m. spalio 4 d., yra 2480 Eur. Iš Valstybės įmonės „Regitra“ Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro 2024 m. birželio 17 d. išrašo nustatyta, kad atsakovo vardu yra registruota transporto priemonė „Toyota Previa“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) pirmos registracijos data 2006 m. sausio 3 d., ir kurios dalyvavimas viešajame eisme draudžiamas. Ieškovė nurodė, kad atsakovas turi dar tris nepilnamečius vaikus. Tuo tarpu ieškovės motinos darbo pajamos laikotarpiu nuo 2023 m. liepos iki 2023 m. gruodžio mėn. atskaičius mokesčius vidutiniškai sudarė 654,43 Eur per mėnesį. Nei ieškovė, nei jos motina trečiasis asmuo V. B. neturi jų vardu registruoto nekilnojamojo turto. Todėl įvertinus ieškovės abiejų tėvų turtinę padėtį, darytina išvada, kad šiuo atveju nėra pagrindo nukrypti nuo paramos ieškovei teikimo pareigos lygių dalių principo.
Atsižvelgus į reikšmingą aplinkybę, kad atsakovas dar turi tris išlaikytinius nepilnamečius vaikus, teismo vertinimu pilnametei ieškovei kaip paramą iš tėvo teisinga ir protinga priteisti po 150 Eur kas mėnesį nuo ieškinio padavimo dienos –2024-02-15, bet ne būtinai iki tol, kol baigs būtent (duomenys neskelbtini), tačiau apskritai kol ji mokysis pagal vidurinio ugdymo ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės (dieninės) studijų formos programą. Atitinkamai po 150 Eur mėnesiui nuo 2023 m. sausio 23 d. iki 2024 m. vasario 14 d. iš atsakovo ieškovei priteistinas išlaikymo įsiskolinimas –1800 Eur.
Ieškovė 2024-01-01 Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus sprendimu Nr. (8.28 Mr)ATP-C-2023-12021 yra 100 procentų atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.
Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, iš atsakovo, remiantis CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 80 straipsnio 7 dalimi, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktu, į valstybės biudžetą priteistina 83 Eur žyminio mokesčio.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2024-09-25 pažymoje nurodyta, kad ieškovei teikiant antrinę teisinę pagalbą, valstybė patyrė 329,28 Eur išlaidų. Atsižvelgus į tai, kad teismas tenkina 75 proc. ieškinio reikalavimų, iš atsakovo valstybės naudai priteistina 246,96 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų.
Taip pat bylos nagrinėjimo metu susidarė 55,51 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl atitinkama jų dalis – 41,63 Eur valstybei priteistina iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis išdėstytu, remdamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 260, 270 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinę paramą po 150 Eur (šimtą penkiasdešimt eurų) kasmėnesinėmis periodinėmis išmokomis, indeksuojant šią sumą Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo 2024 m. vasario 15 d. iki kol A. B. mokysis pagal vidurinio ugdymo ar pagal formaliojo profesinio mokymo programą pirmajai kvalifikacijai įgyti arba studijuos aukštojoje mokykloje pagal nuolatinės (dieninės) studijų formos programą ir bus ne vyresnė negu 24 metų amžiaus.
Priteisti ieškovei A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 1800 Eur (tūkstančio aštuonių šimtų eurų) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.
Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 83 Eur (aštuoniasdešimt tris eurus) žyminio mokesčio valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 41,63 Eur (keturiasdešimt vieną eurą 63 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybės naudai.
Priteisti iš atsakovo R. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 246,96 Eur (du šimtus keturiasdešimt šešis eurus 96 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.
Valstybei priteistos sumos turi būti sumokėtos į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT78 7290 0000 0013 0151 AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, LT24 7300 0101 1239 4300 „Swedbank“ AB, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Urbo bankas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5660 (žyminiam mokesčiui), 5662 (pašto išlaidoms), 5630 (valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidoms). Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, teismui būtina pateikti tai patvirtinančius įrodymus.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmus.