Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Ukmergės rajono apylinkės teismo teisėja Edita Zarembienė, sekretoriaujant Loretai Dvilevičienei,

dalyvaujant Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros atstovui Renatui Kolkai, administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. J.,

teismo posėdyje išnagrinėjo E. J. skundą dėl Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2011 m. kovo 15 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-13.1-14,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros (toliau – ir Agentūra) 2011 m. kovo 15 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-13.1-14 E. J. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 78 straipsnio 1 dalį paskirta 225 Lt bauda už tai, kad jis, jo močiutei E. J. priklausančioje žemės ūkio paskirties žemėje, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Naručių k., Vidiškių sen., Ukmergės r., neteisėtai, neturėdamas nustatyta tvarka Ukmergės rajono savivaldybės administracijos išduoto leidimo, iškirto 20 žalių beržų, kurių kelmų skersmenys yra 37, 37, 28, 28, 30, 35, 35, 28, 34, 50, 35, 36, 34,32, 33, 32, 33, 40, 36, 34 cm, kurie priskiriami saugotiniems vadovaujantis LR Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskiriami saugotiniems“ sąrašo 3.11 p. reikalavimais. Kirsdamas saugotinus medžius padarė žalą aplinkai. Tuo pažeidė LR Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 13 p. ir LR Aplinkos apsaugos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 p. reikalavimus.

E. J. skundu kreipėsi į Ukmergės rajono apylinkės teismą, prašydamas panaikinti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-13.1-14, kuriuo jam buvo paskirta 225 Lt administracinė bauda; panaikinti 2011-03-15 Vilniaus RAAD Ukmergės RA nurodymą Nr. VR-13.6-210 dėl žalos atlyginimo, kuriuo E. J. buvo įpareigotas atlyginti 13740 Lt žalą aplinkai; priteisti sumokėtą žyminį mokestį.

Skunde nurodė, žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis Ukmergės rajone, Vidiškių seniūnijoje, Naručių kaime nuosavybės teise priklauso jo močiutei E. J., kuri 2010 m. birželio 14 d. įgaliojimu įgaliojo E. J. valdyti, naudoti ir disponuoti jai priklausančiu kilnojamuoju ir nekilnojamuoju turtu, įskaitant ir minėtą žemės ūkio paskirties žemės sklypą. Žemės sklype E. J. nusprendė įveisti mišką. Vadovaujantis 2010 m. gruodžio 16 d. Ukmergės žemėtvarkos skyriaus vedėjos Laimutės Vilimienės patvirtintu žemės sklypo planu su įveisiamo miško ribomis, Nacionalinės žemėtvarkos tarnybos prie žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyrius išdavė leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype. Vadovaudamasis minėtu leidimu, 2011 metų pradžioje E. J. pradėjo želdavietės paruošimo miško įveisimui darbus. Miško įveisimo darbai yra reglamentuojami LR aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-199 patvirtintais „Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatais". Vadovaujantis Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 10 punktu, dirva įveisiamam miškui turi būti ruošiama apie 40 cm gyliu. Miško atkūrimo ir įveisimo nuostatų 8 punktas numato, kad „paruošiant želdavietę ar želvietę miškui želdinti ar želti, <...>, pašalinami nepageidaujami medžiai ir krūmai". Atsižvelgiant į tai, kad miškas įveisiamas žemės ūkiui naudotose dirvose ir į tai, kad šiame sklype buvę medžiai trukdė naujo miško įveisimui, E. J. privalėjo pašalinti šių darbų atlikimui trukdžiusius senuosius medžius. LR aplinkos ministro įsakymu Nr. Dl-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo aprašo patvirtinimo" numatyta saugotiniems priskirtų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio šalinimo tvarka. Šių taisyklių 9 punktas numato, kad saugotinų medžių kirtimo ar kitokio šalinimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą tokio pobūdžio darbams atlikti. E. J. nurodo, kad leidime įveisti mišką ne miško žemės sklype yra nurodyta, kad leidimas yra išduotas vadovaujantis Ukmergės žemėtvarkos skyriaus 2010-12-16 parengtu žemės sklypo planu su įveisiamo miško ribomis. Nurodo, kad įveisti naujo miško nenukertant jau esamų medžių negalima, todėl Ukmergės žemėtvarkos skyrius 2010-12-16 parengtu žemės sklypo planu su įveisiamo miško ribomis pritardamas naujo miško įvedimui, tuo pačiu leido iškirsti jau esamus medžius, nes sudarant planą buvo detaliai įvertinta žemės sklypo esama būklė, taigi buvo įvertinta ir tai, kad jame jau yra keliolika medžių. Nurodo, kad kertant ar kitaip pašalinant saugotiniems priskirtinus medžius, nepriklausomai nuo to, ar medžiai šalinami turint atitinkamą leidimą jų kirtimui ar ne, taip pat ir tais atvejais, kai teisės aktai numato, kad saugotini medžiai gali būti šalinami be išduoto leidimo, yra padaromas poveikis gamtai. Saugotinų medžių kirtimo taisyklėse numatyta saugotiniems priskirtų medžių kirtimo, persodinimo ar kitokio šalinimo tvarka. Minėtų taisyklių 9 punktas numato, kad saugotinų medžių kirtimo ar kitokio šalinimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą tokio pobūdžio darbams atlikti ir atlyginus leidime nurodytą medžių vertę. Minėtos taisyklės numato du kertamų medžių vertės ir poveikio aplinkai kompensavimo būdus: poveikį kompensuojant pinigais, pagal nukirsto medžio parametrus ir kompensavimą natūra, įveisiant naują mišką. E. J. 3,6 ha žemės sklype planuoja savo lėšomis įveisti mišką, tam turi išduotą leidimą bei parengtą planą, be to, saugotiniems priskirtus medžius pareiškėjas nukirto būtent siekdamas tinkamai paruošti dirvą naujo miško įveisimui. E. J. padarytą poveikį aplinkai yra pasirengęs kompensuoti natūra, 3,6 ha žemės sklype įveisdamas mišką. Nurodo, kad yra visos aplinkybės, leidžiančios taikyti gamtai padarytos žalos atlyginimą natūra. Vilniaus RAAD Ukmergės RA, paskaičiavusį aplinkai padarytų nuostolių dydį ir įpareigodama E. J. šiuos nuostolius atlyginti sumokant piniginę nuostolių kompensaciją, neatsižvelgė į minėtose taisyklėse numatytą medžių vertės kompensavimo natūra galimybę. Taigi, nurodymas E. J. atlyginti padarytus nuostolius gamtai sumokant 13740 Lt, yra nepagrįstas ir perteklinis, paskirtas netinkamai įvertinus visas su minėtu pažeidimu susijusias aplinkybes bei neatsižvelgus į tai, kad pareiškėjas savanoriškai ketina įveisti mišką 3,6 ha žemės plote, kas ne tik visiškai atlygintų padarytą žalą, tačiau ir ženkliai padidintų miško išteklius. E. J. nesutinka, kad medžių kirtimui buvo būtinas gauti atskiras savivaldybės leidimas bei nesutinka su paskirta administracine nuobauda už nustatytos tvarkos nesilaikymą.

Teisme E. J. palaikė skunde nurodytas aplinkybes, prašė panaikinti nutarimą, kuriuo jam paskirta administracinė bauda ir panaikinti nurodymą, kuriuo jis buvo įpareigotas atlyginti žalą aplinkai. Paaiškino, kad institucijose, į kurias jis kreipėsi, jam nebuvo suteikta informacija, kad reikalingas atskiras leidimas žemės ūkio paskirties žemėje iškirsti medžius.

Atsiliepimu į skundą Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūra su E. J. skundu nesutiko, prašė Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2011 m. kovo 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Teisme Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros atstovas nurodė, kad nuobauda E. J. paskirta teisėtai, nes pažeidėjas neturėjo savivaldybės išduoto leidimo saugotinų medžių kirtimo ar kitokio pašalinimo darbams. Nurodė, kad agentūra, vadovaudamasi Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo reikalavimais, 2011 m. kovo 15 d. raštu pasiūlė pažeidėjui E. J. per 30 dienų gera valia atlyginti žalą aplinkai, o po šio termino pabaigos per 30 dienų pateikti ieškinį teisme dėl aplinkai padarytos žalos atlyginimo. Nurodė, kad žalos aplinkai atlyginimas yra civilinio pobūdžio teisiniai santykiai ir sprendimą dėl padarytos žalos aplinkai priteisimo civilinio ieškinio pagrindu gali priimti tik bendrosios kompetencijos teismas.

Skundas netenkintinas.

E. J. administracinėn atsakomybėn patrauktas už pažeidimo, numatyto LR ATPK 78 straipsnio 1 dalyje padarymą.

LR ATPK 78 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad savavališkas žaliųjų vejų, gėlynų, medžių, krūmų, augančių ne miško žemėje, žalojimas arba naikinimas (kirtimas, šakų laužymas ar kitoks pašalinimas, žievės lupimas nuo kamieno, kamieno tašymas ar kapojimas, medžių ir krūmų genėjimas pažeidžiant nustatytą tvarką, medelių išrovimas, žemės nukasimas nuo šaknų, dalies šaknų nukirtimas ar kitoks pašalinimas, taip pat naikinimas naudojant želdiniams kenksmingas chemines medžiagas) miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių bendrojo naudojimo vietose, ruožuose išilgai automobilių kelių ir geležinkelių, vandens telkinių, pakrančių apsauginėse juostose ar zonose bei vietose, saugomose pagal specialius sprendimus užtraukia įspėjimą arba baudą piliečiams nuo vieno šimto penkiasdešimties iki trijų šimtų litų. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūra nenustatė E. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių ir 2011 m. kovo 15 d. nutarimu E. J. paskyrė sankcijos ribose numatytą administracinę baudą - 225 Lt.

Nustatyta, kad E. J. 2010 m. birželio 14 d. įgaliojimo, reg. Nr. 3107 (b. l. 35) pagrindu valdo, naudojasi ir disponuoja E. J. priklausančiu žemės sklypu, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini) Vidiškių k. v., 3,600 ha bendro ploto, žemės ūkio paskirties, esančiu Naručių k., Ukmergės r. (b. l. 28). Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Ukmergės žemėtvarkos skyrius leido E. J. įveisti mišką 3,60 ha ploto ne miško žemės sklype, esančiame Naručių k., Ukmergės r. (b. l. 11). 2011 m. sausio 12 d. patikrinimo aktu nustatyta, kad minėtame žemės sklype kertami žali medžiai, beržai, kurie yra priskiriami saugotiniems, vadovaujantis LR Vyriausybės 2008 m. kovo 12 d. nutarimu Nr. 206 „Dėl kriterijų, pagal kuriuos medžiai ir krūmai augantys ne miškų ūkio paskirties žemėje priskiriami saugotiniems“ (b. l. 31) ir 2011 m. sausio 24 d. E. J. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 29).

Lietuvos Respublikos Želdynų įstatymo 10 straipsnio nuostatos, Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. Dl-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 9 punkto nuostatos numato, kad saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbai turi būti vykdomi turint savivaldybės išduotą leidimą saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo darbams. Šio leidimo forma nustatyta Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. Dl-87 patvirtinto Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo 1 priede. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2011 m. sausio 25 d. rašte Nr. (6.13)-18-236 nurodyta, kad Ukmergės rajono savivaldybės administracija nėra išdavusi leidimo saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo darbams žemės sklype Naručių k., Vidiškių sen., Ukmergės r. (b. l. 36). Pats pažeidėjas E. J. aiškina, kad jis turėjo leidimą įveisti mišką ne miško žemės sklype, nes Ukmergės žemėtvarkos skyrius 2010 m. gruodžio 16 d. parengtu žemės sklypo planu su įveisiamo miško ribomis, pritarė naujo miško įvedimui ir tuo pačiu leido iškirsti jau esamus medžius.

Išnagrinėjęs pateiktą medžiagą, teismas pažymi, kad Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus išduodamas leidimas įveisti mišką, kuris yra išduodamas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro ir Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2004-03-29 įsakymu Nr. 3D-130/D1-144 patvirtintų Miško įveisimu ne miško žemėje taisyklių nustatyta tvarka, suteikia teisę įveisti mišką, bet nesuteikia teisės vykdyti saugotinų medžių kirtimų. Leidimų saugotinų medžių kirtimui išdavimo tvarka reglamentuojama Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2008-01-31 įsakymu Nr. D1-87 patvirtintame Saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo, leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos apraše, kuriame yra numatytos išimtys, kada leidimo saugotinų medžių kirtimui nereikia, t. y. tais atvejais, kai medžiai auga pylimų (polderių) šlaituose, melioracijos griovių (išskyrus sureguliuotas upes ir upelius)šlaituose ir jų apsaugos zonose, ant pastatų, stogų, pamatų ar kitų jo dalių (minėto aprašo 10 p.). Išimčių, susijusių su miško įveisimu, apraše nenumatyta.

Išanalizavus administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą ir remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sutinka su Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros išvada, jog E. J. kaltė pažeidus LR Želdynų įstatymo 10 str. 1 d. 13 p. ir LR Aplinkos apsaugos ministro 2008 m. sausio 31 d. įsakymo Nr. D1-87 „Dėl saugotinų medžių ir krūmų kirtimo, persodinimo ar kitokio pašalinimo atvejų, šių darbų vykdymo ir leidimų šiems darbams išdavimo, medžių ir krūmų vertės atlyginimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 9 p. reikalavimus, yra įrodyta ir pagal ATPK 78 str. 1 d. kvalifikuota teisingai. Asmens kaltė buvo įrodyta byloje esančių įrodymų visuma: jam surašytu 2011 m. sausio 24 d. administracinio teisės pažeidimo protokolu, 2011 m. sausio 12 d. patikrinimo aktu, fotonuotraukomis, nuostolių gamtai, padarytų neteisėtai iškirtus medžius, paskaičiavimu, Ukmergės rajono savivaldybės administracijos raštu, kita byloje esančia medžiaga.

E. J. skundu taip pat prašo panaikinti 2011 m. kovo 15 d. Vilniaus RAAD Ukmergės rajono agentūros nurodymą Nr. VR-13.6-210 dėl žalos atlyginimo, kuriuo E. J. buvo įpareigotas atlyginti 13740 Lt žalą aplinkai. Nustatyta, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūra E. K. minėtu raštu pasiūlė gera valia atlyginti 13740 Lt padarytą žalą (b. l. 17). Atkreiptinas dėmesys, kad žalos dydžio, jos pagrįstumo, priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos aplinkai įrodinėjimas yra civilinio teisinio pobūdžio klausimai, kurie nagrinėjami remiantis Civilinio kodekso 6 knygos XXII skyriaus nuostatomis ir Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka. Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2011 m. kovo 15 d. raštas Nr. VR-13.6-210 nesukelia jokių teisių ar pareigų, jis nėra skundžiamas, todėl jo teisėtumo ir pagrįstumo teismas nevertina ir dėl jo nepasisako.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūra visapusiškai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, tinkamai aiškino ir taikė teisės normas, todėl tenkinti skundo nėra pagrindo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 300 str., 301 str., 302 str.,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

E. J. skundo netenkinti.

Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Ukmergės rajono agentūros 2011 m. kovo 15 d. nutarimą E. J. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. VR-13.1-14 palikti nepakeistą.

Nutartis per dvidešimt dienų nuo nutarties paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui per Ukmergės rajono apylinkės teismą.