Regionų apygardos administracinio teismo nutarimas

Panevėžio apygardos administracinis teismas, pirmininkaujant teisėjai Dalytei Zlatkuvienei,

nutarimą priėmusios institucijos Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento atstovui Vidmantui Daunoravičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L.R. skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje nutarimą priėmusiai institucijai Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamentui ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Nutarimą priėmusios institucijos VKTI Panevėžio regiono departamento atstovas V.Daunoravičius prašė netenkinti skundo, motyvuodamas, kad L.R. atžvilgiu priimtas nutarimas yra pagrįstas ir teisėtas. V.Daunoravičius teigė, kad nėra pagrįsti skundo teiginiai, jog Valstybinės kelių transporto inspekcijos pareigūnų veiksmai panašūs į operatyvinę veiklą ir kad pareigūnai neleistinu būdu rinko įrodymus. VKTI Panevėžio regiono departamento pareigūnų veiksmų nėra pagrindo pripažinti neteisėtais, kadangi jie nekurstė techninės apžiūros centro darbuotojo nepažymėti trūkumų, o pareigūnų veiksmus atstovas vertina kaip kontrolinį pirkimą. VKTI Panevėžio regiono departamento atstovas savo poziciją grindė VKTI Europos Žmogaus Teisių Teismo ( toliau – EŽTT) 2008-06-10 nutarimu dėl priimtinumo byloje Natalija Kuzmickaja prieš Lietuvą, pareiškimo. Atstovas nurodė, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos nuostatų (toliau – Nuostatai), patvirtintų LR susisiekimo ministerijos 1996 m. rugsėjo 26 d. įsakymu Nr. 304 (LR susisiekimo ministro 2003 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. 3-567 redakcija) 8.17 punktu inspekcijai yra pavesta kontroliuoti, kaip laikomasi valstybinės techninės apžiūros atlikimo tvarkos. Atstovas pažymėjo, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2008-07-29 d. įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti „Techninių motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai“ (toliau – Reikalavimai) numato, jog transporto priemonės atitikimas techniniams reikalavimams, pažymėtiems 201 kodu, patikrinimas atliekamas apžiūrint ir tikrinant, o konkretų įtvirtinimo patikimumo patikrinimo būdą, įvertinęs savo profesionalumą, pasirenka darbuotojas savo rizika.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

VKTI Panevėžio regiono departamento vyriausiasis specialistas 2010-01-11 nutarimu L.R., UAB „Panevėžio techninės apžiūros centro“ Kupiškio TAS kontrolieriui, pagal LR ATPK 137² straipsnį paskyrė 300 Lt administracinę baudą. Administracinė nuobauda L.R. paskirta, nustačius, kad jis, 2009-12-29 atlikdamas lengvojo automobilio „Volvo V40“ techninę apžiūrą, nepastebėjo nepritvirtinto šio automobilio galinio žibinto, kas neatitinka Reikalavimų 201 kode nurodytiems reikalavimams. Tokiais veiksmais L.R. pažeidė LR susisiekimo ministro 2008-10-24 įsakymu Nr. 3-406 patvirtinto „Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų privalomosios techninės apžiūros atlikimo aprašo“ (toliau – Aprašas) 18.3 punktą ir padarė LR ATPK 137² straipsnyje numatytą administracinį teisės pažeidimą.

LR ATPK 137² straipsnis numato valstybinių techninių apžiūrų kontrolierių ir ekspertų bei techninių apžiūrų centrų vadovų administracinę atsakomybę už techninių apžiūrų centrų, atliekančių kelių transporto priemonių valstybines technines apžiūras bei ekspertizes, veiklą reglamentuojančių norminių aktų reikalavimų nevykdymą.

Teismo posėdyje liudytojo J.G., VKTI Panevėžio regiono departamento Panevėžio kontrolės skyriaus viršininko, duoti parodymai patvirtina, kad liudytojo vadovaujamam skyriui buvo pavesta patikrinti Kupiškio TAS kontrolierių darbą. Šiam pavedimui atlikti liudytojo iniciatyva buvo panaudotas jam privatinės nuosavybės teise priklausantis lengvasis automobilis „Volvo V40“. J.G. pripažino, kad jis asmeniškai automobilį specialiai parengė techninei apžiūrai, atlaisvindamas keletą automobilio detalių, tarp jų ir dešinės pusės galinį žibintą. Nustatyta, kad automobilį techninei apžiūrai į Kupiškio TAS pristatė liudytojas D.Ž., nurodęs, jog tokį pavedimą gavo iš VTKI Panevėžio regiono departamento vadovo. Byloje taip pat nustatyta, kad L.R., atlikdamas D.Ž. pristatytos transporto priemonės techninę apžiūrą, nustatė 6 didelius trūkumus, pažymėtus kodais 205, 215, 505, 621, 402, 507, bei vieną nedidelį trūkumą, pažymėtą kodu 107, ir tai nurodė techninės apžiūros rezultatų kortelėje. Atliekant pakartotinį automobilio „Volvo V40“ tikrinimą, kuriame dalyvavo UAB „Panevėžio techninės apžiūros centro“ vadovas R.L. bei VKTI Panevėžio regiono departamento Panevėžio kontrolės skyriaus vadovas J.G. ir šio skyriaus vyriausiasis inspektorius Ž.J., buvo nustatyta, kad transporto priemonė be techninės apžiūros rezultatų kortelėje nurodytų didelių trūkumų turi dar vieną, pažymėtą kodu 201, - nepritvirtintas dešinės pusės galinis žibintas.

L.R. iš esmės neneigia aplinkybės, kad jis nepastebėjo nepritvirtinto dešinės pusės galinio žibinto, tačiau teigia, kad apžiūrint tikrintos transporto priemonės žibintus ir kitus šviesos prietaisus, galinių žibintų būklė nesukėlė įtarimų, kadangi jie buvo nepažeisti, tinkamai švietė. Todėl žibintų atitikimą techniniams reikalavimams jis įvertino tik juos vizualiai apžiūrėdamas. Liudytojas R.L. nurodė, kad tik baigiant automobilio „Volvo V40“ pakartotinį tikrinimą, J.G. pasakė apie didelio trūkumo, pažymėto kodu 201, buvimą. Be to, šis liudytojas teigė, kad iki to momento, vizualiai apžiūrėdamas automobilį, šio trūkumo nepastebėjo. Liudytojas nurodė, jog tarp galinio dešinės pusės žibinto ir sparno tarpas buvo toks nežymus, kad šį trūkumą vizualiai buvo galima pastebėti tik atkreipus ypatingą dėmesį arba ranka apčiuopus nurodytą detalę.

Atsižvelgus į byloje nustatytus duomenis, daroma išvada, kad VKTI Panevėžio regiono departamento pareigūnai šiai institucijai pavestos kontrolės funkcijos vykdymui, specialiai parengė neatitinkančią techninių reikalavimų transporto priemonę, o taip parengtą automobilį pristatydami valstybinės techninės apžiūros atlikimui, savo veiksmais specialiai sukūrė sąlygas, kurioms esant valstybinę techninę apžiūrą atliekantis asmuo gali įvykdyti teisei priešingą veiką ir padaryti teisės pažeidimą, už kurį kyla teisinės sankcijos. Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, teismas pagrįstais pripažįsta L.R. teiginius, kad tokia VKTI pareigūnų veikla yra panaši į LR Operatyvinės veiklos įstatymo 5 straipsnyje nurodytą vieną iš operatyvinių veiksmų - nusikalstamos veikos imitacijos modelį. Pagal nurodyto įstatymo 3 straipsnio 19 punktą ir 12 straipsnį, nusikalstamos veikos imitacinis modelis yra operatyvinės veiklos subjekto atliekami nustatyta tvarka sankcionuoti veiksmai, formaliai turintys nusikalstamos veikos ar kitokio teisės pažeidimo, konkrečiai - ATPK, požymių.

VKTI veiklą reglamentuojančių Nuostatų 3 ir 5 punktai nustato, kad VKTI yra viešasis juridinis asmuo, pagal savo kompetenciją įgyvendinanti LR transporto veiklos pagrindų įstatymą, LR kelių transporto kodeksą ir kitus teisės aktus kelių transporto srityje, tikrinanti, kaip jų laikosi juridiniai ir fiziniai asmenys. Nuostatai numato, jog viena iš šios institucijos funkcijų yra kontroliuoti, kaip laikomasi valstybinės techninės apžiūros atlikimo tvarkos (8.19 punktas). Šiai funkcijai vykdyti Nuostatų 10.8 punktas VKTI pareigūnams suteikia teisę sustabdyti transporto priemonę ir nukreipti ją kontrolinei apžiūrai. Atsižvelgus į nurodytų teisės normų nuostatas, daroma išvada, kad VKTI pareigūnams, kontroliuojantiems, kaip laikomasi valstybinės techninės apžiūros atlikimo tvarkos, nėra suteikta teisė vykdyti operatyvinės veiklos ir atlikti operatyvinių veiksmų. Tokia teisė yra suteikta tik LR Operatyvinės veiklos įstatyme nurodytiems operatyvinės veiklos subjektams ir ji vykdoma nustatyta tvarka ( 3 straipsnio 3 dalis, 12 straipsnis).

VKTI Panevėžio regiono departamento atstovas teigia, kad specialiai parengtas techninių reikalavimų neatitinkantis J.G. automobilis buvo naudojamas techninės apžiūros stoties darbuotojo atliekamos paslaugos – transporto priemonės techninės apžiūros – kontroliniam pirkimui ir toks metodas negali būti laikomas neteisėtu. Tokį teiginį atstovas grindė Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – EŽTT) 2008 m. birželio 10 d. nutarimu dėl priimtinumo byloje Natalja Kuzmickaja prieš Lietuvą. Tačiau EŽŽT šiame nutarime pažymėjo, kad nurodytoje konkrečioje byloje nustatytos aplinkybės neleidžia daryti išvados, jog policijos pareigūnų veiksmai buvo neteisėti ar savavališki, kadangi policijos veiklą reglamentuojantis įstatymas suteikia policijos pareigūnams bendro pobūdžio teisę aiškintis nusikalstamas veikas, tirti ir rinkti įrodymus.

Tokiu būdu, iš paminėto EŽTT nutarimo išvadų seka, kad kontroliuojančių pareigūnų veiksmų teisėtumo vertinimas yra tiesiogiai siejamas su jų veiklą reglamentuojančių teisės aktų laikymusi. Nuostatų 10.8 punktas suteikia VKTI pareigūnams teisę sustabdyti transporto priemonę ir nukreipti ją kontrolinei apžiūrai, tačiau nustato, kad ši transporto priemonė privalo būti sustabdyta valstybinės techninės apžiūros įmonės ar techninės apžiūros stoties teritorijoje. Iš nurodytos teisės normos turinio daroma išvada, kad kontrolinė apžiūra gali būti atlikta tik įprastine tvarka techninę apžiūrą praėjusiai transporto priemonei. Tačiau, kaip buvo nustatyta nagrinėjamoje byloje, automobilis „Volvo V40“ techninei apžiūrai buvo parengtas specialiai, dirbtinai sukūrus didelius sugadinimus. Be to, nuoseklūs ir neprieštaraujantys tarpusavyje administracinėn atsakomybėn patraukto asmens L.R. paaiškinimai bei liudytojo D.Ž. parodymai patvirtina išvadą, jog J.G. priklausantis automobilis pakartotiniam patikrinimui buvo grąžintas, kai jis jau buvo išvažiavęs iš Kupiškio TAS teritorijos. Tokie VKTI Panevėžio regiono departamento pareigūnų veiksmai visiškai neatitinka jų veiklą reglamentuojančių Nuostatų 10.8 punkto reikalavimų.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra nurodęs, kad teisės normų nuostatos, reglamentuojančios teisinėje valstybėje leistinas teisėsaugos institucijų veiklos, imituojančios nusikalstamą (įstatymą pažeidžiančią) veiką, taikomos ir administraciniams teisės pažeidimams. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, jog Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2000 m. gegužės 8 d. nutarime ,,Dėl Lietuvos Respublikos operatyvinės veiklos įstatymo 2 straipsnio 12 dalies, 7 straipsnio 2 dalies 3 punkto, 11 straipsnio 1 dalies ir 1981 straipsnio 1 bei 2 dalių atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ yra konstatavęs, kad nusikalstamos veikos modeliu gali būti tik ,,prisijungiama“ prie besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų, kai nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Nurodytame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime akcentuojama, kad visuomenės saugumą valstybė privalo užtikrinti naudodama tik teisėtas priemones ir nepažeisdama Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių konvencijoje garantuotų asmens teisių, o valstybės valdžios institucijos negali nustatyti tokio teisinio reguliavimo, sudarančio galimybes kurstyti, provokuoti asmenį padaryti nusikaltimą, kad vėliau atsirastų pagrindas pastarąjį asmenį nubausti. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas taip pat nurodo, kad institucijų veikla naudojant teisės pažeidimą imituojančius veiksmus negali pažeisti esminio principo – teisinė valstybė kovoja prieš nusikalstamumą, t. y. siekia sumažinti nusikalstamų veikų skaičių panaudodama prevencines priemones ar užkirsdama kelią daromiems nusikaltimams, tačiau jokiu būdu negali skatinti nusikalstamų veikų ir dauginti jų skaičiaus (2006 m. spalio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9 – 1373/2006, 2005 m. rugsėjo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N9 – 1331/2005, 2009 m. sausio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N 575 -207/2009).

Administracinių teisės pažeidimų bylų teisenoje laikomasi nuostatų, kad įrodymai gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys. Šis procesinės teisės principas kyla iš LR ATPK 256 straipsnio 1 dalies, įpareigojančios pareigūnus laikytis įstatymų nustatant, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ATPK 1 straipsnio, kuriuo administracinių teisės pažeidimų kodekso uždavinys yra saugoti piliečių teises bei laisves, nustatytą valdymo tvarką, stiprinti teisėtumą, Konstitucijoje įtvirtintą teisinės valstybės principą. Konstitucinis Teismas savo nutarimuose taip pat yra konstatavęs, jog konstitucinis teisinės valstybės principas reikalauja, kad jurisdikcinės ir kitos teisės taikymo institucijos siektų nustatyti objektyvią tiesą ir sprendimus priimtų tik teisės pagrindu (2004 m. gruodžio 13 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Teisės moksle ir teismų praktikoje vieningai pripažįstama, kad duomenys negali būti laikomi teisėtai gautais, jeigu buvo pažeistos žmogaus teisės, proceso principai, buvo panaudota neleistina prievarta, atlikti veiksmai ir jų rezultatai nebuvo tinkamai užfiksuoti, valdžios institucijos veiksmai atlikti nesilaikant tam veiksmui atlikti numatytų pagrindinių taisyklių, duomenys gauti iš neteisėtų šaltinių.

Esant nurodytoms aplinkybėms, daroma išvada, kad rašytinis įrodymas - 2009-12-29 sudarytas „Aktas dėl automobilio Volvo V40 patikrinimo“, kurio duomenimis nutarimą priėmęs VKTI Panevėžio regiono departamento pareigūnas grindė L.R. kaltę įvykdžius LR ATPK 137² straipsnyje numatytą teisės pažeidimą, yra gautas neteisėtu būdu ir dėl to pripažįstamas neleistinu įrodymu. Teismas nesiremia ir liudytojais apklaustų D.Ž. ir J.G. parodymais apie didelio trūkumo, pažymėto kodu 201, nustatymą pakartotinio patikrinimo metu, kadangi byloje nustatyta, kad jų veiksmai neatitiko kelių transporto inspekcijos pareigūnų veiksmus reglamentuojančių teisės normų reikalavimų.

Esant byloje nustatytoms aplinkybėms ir jas patvirtinantiems įrodymams, VKTI Panevėžio regiono departamento vyriausiojo specialisto nutarimas naikintinas, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ( LR ATPK 250 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 128 straipsniu, LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 straipsnio 1 punktu,

nutaria:

skundą patenkinti.

Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos Panevėžio regiono departamento vyriausiojo specialisto 2010 m. sausio 11 d. nutarimą, kuriuo L.R. pagal LR administracinių teisės pažeidimų kodekso 137² straipsnį paskirta 300 Lt administracinė bauda, panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną nutraukti .

Nutarimas per dešimt dienų nuo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.