- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-04-07
- Bylos Nr.
- e2S-809-324/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-21775-2015-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Atsakovas
- T. D.
- Ieškovas
- E. J.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo T. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2-1613-896/2016 pagal ieškovės E. J.–D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civilinėje byloje pagal ieškovės E. J.–D. ieškinį atsakovui T. D. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo, išvadą teikianti institucija Kauno miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriumi,
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Kauno apylinkės teisme nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės ieškinį atsakovui dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovo kaltės, bendros jungtinės sutuoktinių nuosavybės padalijimo, vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo vaikui priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo, atsakovo priešieškinį ieškovei dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, neturtinės žalos priteisimo, turto padalinimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo.
Reikalavimo įvykdymo užtikrinimui ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – nustatyti laikinąją nepilnamečių vaikų K. D., gimusio (duomenys neskelbtini), ir E. D., gimusios (duomenys neskelbtini), bendravimo tvarką su tėvu, pagal kurią iki teismo sprendimo priėmimo atsakovas su savo nepilnamečiais vaikais bendraus kiekvienos savaitės trečiadienį, pasiimant vaikus iš darželio/ namų 18 val. ir grąžinant juos į namus ar ugdymo įstaigą ketvirtadienį 8 val.; nelyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Nurodė, kad nesusitaria su atsakovu dėl jo bendravimo su vaikais tvarkos, atsakovas nevykdo tėvo pareigos auklėti vaikus. Ieškovė dirba dėstytoja, jai trūksta retorinių įgūdžių, todėl užsiregistravo į mokymus šiuos įgūdžius lavinti. Mokymai vyks vienerius metus, trečiadieniais, du kartus per mėnesį, nuo 18 val. iki 20.30 val. Atsakovas turi auklėti vaikus ir paimti juos, kai ieškovė užimta.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Kauno apylinkės teismas 2016 m. sausio 15 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino iš dalies. Pritaikė laikinąsias apsaugos priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos nustatė laikiną atsakovo bendravimo su vaikais tvarką: vaikai su tėvu bendrauja kas antros savaitės trečiadienį (pirmas trečiadienis – 2016 m. sausio 20 d.), pasiimant vaikus iš darželio/ namų 18 val. ir grąžinant juos į namus ar ugdymo įstaigą ketvirtadienį 8 val.; vaikai su tėvu bendrauja nelyginių savaičių savaitgaliais, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos penktadienį 17 val. ir grąžindamas vaikus į jų gyvenamąją vietą sekmadienį 18 val. Nustatė, kad abiejų šalių santykiai su vaikais geri, ryšys nenutrūkęs, todėl nėra pagrindo spręsti dėl bendravimo ribojimo. Ginčo dėl vaikų ir tėvo bendravimo savaitgaliais nėra, todėl sprendė dėl bendravimo tvarkos darbo dienomis. Atsižvelgė į vaikų interesus, kad jie turi bendrauti su abiem tėvais maksimaliai, į abiejų tėvų pareigą rūpintis vaikais, į šalių siekius, jų nurodytą užimtumą. Ieškovės nurodyti užsiėmimai vyksta du kartus per mėnesį, atsakovo – visais mėnesio pirmadieniais ir trečiadieniais, todėl šalių interesų pusiausvyrą, nepažeidžiant vaikų interesų, užtikrins nustatyta laikina tėvo ir vaikų bendravimo tvarka.
III. Atskirojo skundo argumentai ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atskirajame skunde atsakovas teigia, kad nutartis yra nepagrįsta.
Teismas pažeidė CPK 263 straipsnį, CPK 185 straipsnyje įtvirtintą įrodymų vertinimą reglamentuojančias taisykles. Teismas nepagrįstai ieškovės aiškinimus dėl užimtumo laikė realiu faktu, suteikė ieškovei pranašumą, itin apribodamas atsakovo galimybės papildomai mokytis anglų kalbos. Teismui pateikė pažymą, jog lanko individualius anglų kalbos užsiėmimus, nurodytomis dienomis po darbo valandų yra užsiėmęs. Ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių jos užimtumą, dalyvaujant kalbėjimo ir lyderystės kursuose. Ieškovė teismo posėdžio metu aiškino, jog ketina ateityje dalyvauti šiuose užsiėmimuose. Nėra ginčo dėl bendravimo laiko nustatymo kitą savaitės dieną (penktadieniais), kai nei atsakovo, nei ieškovės nevaržytų jokie užsiėmimai.
Teismo argumentas dėl bendravimo tvarkos nustatymo nepagrįstas, neargumentuotas ir nerišlus. Į atsakovo prašymą nustatyti bendravimą penktadienio vakarais dėl atsakovo užimtumo teismas konstatavo, jog savaitėje darbo dienos yra penkios, o ieškovė prašo, kad atsakovas pasirūpintų vaikais vieną iš darbo dienų vakarų; ieškovės užsiėmimai vyksta du kartus per mėnesį, o atsakovo užsiėmimai vyksta visus mėnesio pirmadienius ir trečiadienius. Akivaizdu, jog nustačius atsakovo bendravimo tvarką su vaikais kiekvieną penktadienio vakarą, nebūtų pažeisti nei šalių, nei jų nepilnamečių vaikų interesai. Teismas pažeidė atsakovo interesus, supriešino šalis, o tai neabejotinai atsilieps ir vaikų interesams.
Teismo nutartį laiko teisėjo ir ieškovės bendradarbiavimo pasekme. Mano, jog teisėjas T. Romeika – vienoje įstaigoje su ieškove dirbantis jos kolega – negali priimti ieškovei nepalankių sprendimų, nesiekia atskleisti bylos esmės ir ją teisingai išnagrinėti. Teismo anksčiau priimti sprendimai neobjektyvūs, atvirai palankūs ieškovei. 2016 m. sausio 22 d. pateikė pareiškimą dėl teisėjo nušalinimo.
Prašo nutartį panaikinti, išspręsti klausimą iš esmės ir ieškovės prašymą atmesti.
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, kad atsakovas vengia vykdyti savo tiesioginę pareigą dalyvauti auklėjant vaikus. Antstolės R. S. konstatuotos faktinės aplinkybės rodo, kad 2016 m. sausio 8 d., 2016 m. vasario 3 d. atsakovas nevykdė teismo nutarties bendrauti su vaikais. Nustatyta laikina bendravimo tvarka leidžia ieškovei dalyvauti kalbėjimo ir lyderystės kursuose, kurie yra vieninteliai tokio pobūdžio kursai Kaune. Šie kursai būtini siekiant karjeros ir didesnio darbo užmokesčio. Užsiėmimų laiką patvirtina pateikta pažyma. Teismas vadovavosi šalių lygiateisiškumo principu, šalių interesų pusiausvyra, įvertino visas reikšmingas aplinkybes. Ieškovei tenka didesnė kasdieninė vaikų priežiūros našta, o atsakovas savo asmeninius interesus iškelia aukščiau ieškovės ir vaikų interesų. Atsakovas nenurodo, kokias galimybes jam riboja ieškovė. Atsakovas turi įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi. Anglų kalbos kursus organizuoja daug įstaigų Kaune, todėl, esant geranoriškumui, jų lankymo laiką galima koreguoti. Antstolė R. S. konstatavo faktinę aplinkybę, kad 2016 m. vasario 3 d. 18 val. atsakovas nebuvo IĮ „Poliglotė“ kursuose. Teismas nustatė dažnesnį atsakovo ir vaikų bendravimą, o tai negali būti traktuojama kaip atsakovo interesų pažeidimas, rūpinantis savo nepilnamečiais vaikais. Teisėjas T. Romeika du kartus pasiūlė ir išaiškino atsakovui galimybę, esant nepasitikėjimui teismo sudėtimi, jį nušalinti, tačiau atsakovas šia teise nepasinaudojo.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos dalykas – teismo nutarties, kuria iš dalies patenkintas ieškovės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (laikinos atsakovo bendravimo su vaikais darbo dienomis tvarkos nustatymo), teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų priėmimo
Apeliacinio proceso metu šalys pateikė naujus įrodymus: ieškovė – 2016 m. sausio 21 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 0106/16/0003; 2016 m. vasario 4 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus Nr. 0106/16/0006, Nr. 0106/16/0007, atsakovas – Kauno miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnybai (toliau – VTAS) adresuotą 2016 m. vasario 10 d. pareiškimą; Kauno miesto savivaldybės administracijos VTAS 2016 m. kovo 8 d. raštą Nr. 19-2-877 dėl vaikų motinos elgesio; Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų valdybos Nusikalstamų veikų registravimo skyriaus 2015 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 20-At-03588-15 atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą, individualios įmonės „Poliglotė“ 2015 m. sausio 11 d. pažymėjimą apie anglų kalbos užsiėmimų lankymą.
Vadovaujantis CPK 314 straipsniu, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Remiantis CPK 376 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu principu, pagal kurį šeimos bylose teismas turi teisę įrodymus rinkti savo iniciatyva, remtis įrodymais, kuriais šalys nesiremia, tinkamam klausimo išnagrinėjimui šie įrodymai priimtini.
Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo
Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas dalyvaujantiems byloje ar kitiems suinteresuotiems asmenims prašant gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą, ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti galimybę atsirasti aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti nebeįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Konkrečios laikinosios apsaugos priemonės parenkamos ir taikomos atsižvelgiant į tai, kokio pobūdžio byla nagrinėjama, į ieškinio pareiškimo reikalavimų dydį ir rūšį, į atsakovo veiksmus ir kitas reikšmingas šio klausimo išsprendimui aplinkybes ir tik tuo atveju, jeigu jos gali padėti užtikrinti būsimo teismo sprendimo realų įvykdymą, padėti išvengti neigiamų padarinių, apsaugoti asmenų turtinius arba neturtinius interesus bei užkirsti kelią galimai žalai šiems interesams atsirasti.
Civilinio kodekso normos numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas (CK 3.65 straipsnio 1 dalis). Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko ar vieno sutuoktinio interesus, t. y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko ar vieno sutuoktinio teisės. CK 3.161 straipsnyje viena iš vaiko teisių įvardinta vaiko teisė bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena (CK 3.170 straipsnio 2 dalis). Sistemiškai aiškinant CK nuostatas darytina išvada, kad, siekiant užtikrinti vaiko interesus bendrauti su tėvais bei giminaičiais, gali būti taikomos atitinkamos laikinosios apsaugos priemonės. Laikinos bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaiko interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais.
Atmestinas apelianto teiginys, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta laikina bendravimo su vaikais tvarka pažeidžia apelianto interesus. Šie interesai atskirajame skunde įvardijami kaip siekiamybė mokytis anglų kalbos kas antros savaitės trečiadienį, kuomet pagal skundžiamą teismo nutartį apeliantas turi bendrauti su vaikais. Iš apelianto 2016 m. kovo 18 d. rašytinių paaiškinimų matyti, kad anglų kalbos mokymosi laiką galima pakeisti. Taigi, individualaus mokymosi grafikas gali būti koreguojamas, atsižvelgiant į teismo nustatytą bendravimo su vaikais laiką (pažymėtina, jog mokymosi laiką tektų pakeisti tik kas antros savaitės trečiadienį). Apeliantas taip pat nepagrįstai teigia, kad laikina bendravimo tvarka varžo jo galimybes siekti išsilavinimo. Apeliantas yra įgijęs aukštąjį teisinį išsilavinimą, dirba teisininku (advokatu). CK 3.3 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu, todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog vaikų tėvo siekis kelti kvalifikaciją mokantis anglų kalbos negali dominuoti jo pareigos rūpintis mažamečiais vaikais atžvilgiu, prižiūrint juos tuo metu, kai objektyviai to negali daryti vaikų motina.
Nesutiktina su apeliantu, kad ieškovės užimtumas pirmosios instancijos teismo nutartyje nurodytu laiku yra neįrodytas.
Nustatyta, kad ieškovė dėl laikinųjų apsaugos priemonių kreipėsi, nesutarusi su atsakovu dėl vaikų priežiūros trečiadienio vakariais, kai ji dalyvauja kalbėjimo ir lyderystės kursuose. Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog abi šalys yra dirbančios, siekiančios karjeros ir tobulėjančios, todėl neadekvatu mažamečių vaikų (dviejų ir trijų metų amžiaus) priežiūrą visais darbo dienų vakarais perkelti vienam iš tėvų – šiuo aspektu abiejų tėvų teisės ir pareigos yra lygios (CK 3.165 straipsnio 1 dalis). Ieškovė pirmosios instancijos teismui pateikė asociacijos „Toastmasters Kaunas“ 2015 m. gruodžio 14 d. pažymą apie dalyvavimą klube, kuriame mokymai vyksta kas antrą trečiadienio vakarą. Apeliacinio proceso metu nepasitvirtino aplinkybė, kad ieškovė šiuo metu užsiėmimuose nedalyvauja. Teismui pareikalavus, asociacijos „Toastmasters Kaunas“ klubo prezidentė A. A. elektroniniu laišku nurodė, jog ieškovė dalyvauja klubo renginiuose, kurie vyksta kas antrą trečiadienį nuo 18.15 val. iki 20–21 val. (CPK 177 straipsnio 2 dalis, 179 straipsnio 2 dalis, 376 straipsnio 1 dalis). Tuo remiantis atmestinas apelianto teiginys, kad ieškovės interesai nebūtų pažeisti, jei atsakovas su vaikais bendrautų tik penktadienio vakarais.
Kaip nepagrįstas atmestinas deklaratyvus apelianto teiginys, jog pirmosios instancijos teismo argumentas dėl bendravimo tvarkos yra nerišlus. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada dėl laikinos bendravimo tvarkos yra aiškiai išdėstyta ir pagrįsta.
Byloje nustatyta, kad 2016 m. sausio 22 d. apeliantas pateikė prašymą dėl teisėjo T. Romeikos nušalinimo. Nurodė, kad tiek ieškovei, tiek teisėjui dirbant Kauno kolegijoje, teisėjas yra šališkas. 2016 m. sausio 25 d. pirmosios instancijos teismo nutartyje konstatuota, jog 2016 m. sausio 12 d. teismo posėdyje, kuriame buvo nagrinėjamas klausimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieškovė nurodė dirbanti Kauno kolegijoje vadybos ir ekonomikos fakultete katedros vedėja. Sužinojęs šias aplinkybes, teisėjas T. Romeika pranešė proceso dalyviams, kad nuo 2015-2016 mokslo metų pavasario semestre dėstys Kauno kolegijoje vadybos ir ekonomikos fakultete. Atsakovui buvo pakartotinai išaiškinta nušalinimo teisė. Atsakovas nušalinimo nepareiškė. Šia nutartimi teisėjas pažymėjo, jog teismas, nagrinėjantis civilinę bylą, turi būti bešališkas objektyviąja prasme, turi pateikti garantijas, pašalinančias bet kokią su tuo susijusią abejonę, todėl nusprendė, kad, paaiškėjus aplinkybėms, jog ieškovė yra tos pačios mokymo įstaigos ir to paties fakulteto, kuriame bylos nagrinėjimo metu dirbs ir teisėjas, darbuotoja, atsakovui gali susidaryti įspūdis, jog teisėjas T.Romeika yra nešališkas. Siekiant išvengti bet kokių abejonių teismo bešališkumu ir objektyvumu, Kauno apylinkės teismo teisėjas T.Romeika nuo šios civilinės bylos nagrinėjimo nusišalino.
Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog pastaroji aplinkybė nesudaro pagrindo panaikinti apeliacine tvarka vertinamą nutartį, remiantis apelianto argumentu apie teisėjo šališkumą, taikant laikinąsias apsaugos priemones. Iš apelianto 2016 m. sausio 22 d. pareiškimo nušalinti teisėją nuo civilinės bylos nagrinėjimo matyti, kad 2016 m. sausio 12 d. teismo posėdyje, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teisėjas informavo šalis apie savo ir ieškovės darbą pagal darbo sutartis mokymo įstaigoje, tačiau dėl to apeliantas nušalinimo nepareiškė. Nušalinimo teisėjui pareiškimas po to, kai, apelianto vertinimu, buvo priimtas jam nepalankus procesinis sprendimas, nesudaro pagrindo konstatuoti pirmosios instancijos teismo šališkumo, priimant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. 2016 m. sausio 25 d. nutarties motyvai rodo, jog nuo bylos nagrinėjimo teisėjas nusišalino ne todėl, kad yra šališkas dėl jo ir ieškovės būsimo darbo vienoje mokymo įstaigoje, o siekdamas užtikrinti nešališkumo garantiją, pašalinant bet kokias su tuo susijusias abejones. Nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo yra priimta teisingai įvertinus faktines aplinkybes, tinkamai pritaikius materialinės ir procesinės teisės normas, atitinka šalių vaikų interesus, jos priėmimo metu apeliantas žinojo apie aplinkybes, dėl kurių vėliau teisėjui pareiškė nušalinimą, todėl nėra pagrindo spręsti, jog šią nutartį priėmė neteisėtos sudėties teismas.
Dėl atskirojo skundo argumento apie šalių supriešinimą, kas, apelianto teigimu, neabejotinai atsilieps jų vaikų interesams, pažymėtina, jog šalys – dviejų mažamečių vaikų tėvai – savo elgesį turi modeliuoti taip, kad jis atitiktų vaikų interesus. Tą juos įpareigoja CK 3.165 straipsnis, pagal kurį tėvai yra atsakingi už savo vaikų auklėjimą ir vystymą, Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis, numatanti, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, svarbiausia – vaiko interesai, taip pat Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis, nurodanti, kad vaiko interesus pirmiausiai privalo užtikrinti tėvai. Laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas nėra šalių supriešinimas – civilinė byla dėl santuokos nutraukimo yra anksčiau atsiradusios atitinkamos jų priešpriešos išdava. Prioritetinis vaikų teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaikais susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaikų teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, 2016 m. sausio 15 d. nustatęs laikiną vaikų su skyrium gyvenančio tėvo bendravimo tvarką, nutartyje nurodytas teisės normas pritaikė tinkamai.
Remiantis išdėstytais motyvais, pirmosios instancijos teismo nutartis nekeistina (CPK 338 straipsnis, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2016 m. sausio 15 d. nutartį palikti nepakeistą.