Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

2012-06-15 · Administracinė byla Nr. I-531-386/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-06-15
Bylos Nr.
I-531-386/2012
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Remigijus Arminas
Pareiškėjas
A.P., J.J.
Atsakovas
Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriui
Kategorijos
  • 63.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr.I-531-386/2012 m.Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00236-2012-1Procesinio sprendimo kategorija 63.3.2; 73 (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASN U T A R T I S2012 m. birželio 15 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos administracinio teismo pirmininkas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjų A.P. ir J.J. skundu atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjai A.P. ir J.J. skunde nurodo, kad nesutinka su 2012 m. birželio 9 d. gautu iš Klaipėdos m. 1-ojo PK raštu Nr. 30-31-1-S-3260, kuriuo pranešama, kad pareiškėjų pateikto pareiškimo tyrimas nutraukiamas, o surinkta medžiaga nukreipta į Klaipėdos AVPK Klaipėdos miesto pirmojo PK Viešosios policijos skyriaus archyvą.

Skunde išdėstytais argumentais teismo prašoma panaikinti Klaipėdos m. 1 – o jo PK sprendimą Nr. 30-31-1-S-3260 dėl tyrimo nutraukimo ir įpareigoti skundą išnagrinėti ir pradėti ikiteisminį tyrimą.

Iš teismui teikiamų skundo priedų matyti, kad 2012 m. birželio 4 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius raštu Nr. 30-31-1-S-3260 pareiškėjus informavo, kad 2012 m. gegužės 22 d. registruotas pareiškimas Nr. 30-31-1-AP-957 išnagrinėtas ir atsižvelgiant į rašte nurodytas aplinkybes, tolimesnis pareiškimo tyrimas nutraukiamas. Pareiškėjai nesutinka su priimtu procesiniu sprendimu dėl tyrimo rezultatų ir skundu kreipėsi į teismą.

Iš dokumentų kopijų, pridėtų prie skundo, matyti, kad 2012 m. gegužės 22 d. pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos AVPK pareiškimu dėl A.E. ir A.M. patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. 2012 m. birželio 4 d. Klaipėdos AVPK raštu Nr. 30-31-1-S-3260 pareiškėjams atsakyta, kad pareiškimas išnagrinėtas ir atsižvelgiant į rašte nurodytas aplinkybes, tolimesnis pareiškimo tyrimas nutraukiamas, o medžiaga perduodama į archyvą.

Motyvuojamoji dalis

Įvertinus aukščiau nustatytas faktines aplinkybes, konstatuojama, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjai kreipėsi į ikiteisminį tyrimą atliekančią instituciją su pareiškimu dėl savo teisių pažeidimo, de facto prašydami pareiškime įvardintų asmenų atžvilgiu atlikti ikiteisminį tyrimą, o ne dėl informacijos jiems rūpimu klausimu gavimo ir turėjo būti atliekama specialiųjų teisės aktų reglamentuojama asmens pareiškimo apie administracinį teisės pažeidimą ar nusikalstamą veiką nagrinėjimo procedūra. Todėl, nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo išvadai, kad pareiškėjai kreipėsi į viešojo administravimo subjektą dėl informacijos jai suteikimo ir kad prašoma informacija teisės aktų nustatyta tvarka jai nebuvo suteikta, taigi nėra taip pat pagrindo teigti, kad pareiškėjai kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą su skundu dėl viešojo administravimo subjekto neveikimo.

Šioje byloje ginčas kyla dėl Klaipėdos apskrities VPK 2012 m. birželio 4 d. rašto Nr. 30-31-1-S-3260 „Dėl rašyto skundo“ teisėtumo ir pagrįstumo. Pareiškėjai 2012 m. gegužės 22 d. pareiškimu kreipėsi siekdami, kad Klaipėdos AVPK pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl A.E. ir A.M. veiksmų. Iš 2012 m. birželio 4 d. rašto Nr. 30-31-1-S-3260 turinio matyti, kad atsakovas minėtame rašte nurodytais motyvais atsisakė tirti pareiškimą, t.y. de facto atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą. Kaip atsisakymo pradėti tyrimą pagrindas nurodyta aplinkybė, kad skundą tuo pačiu klausimu pradėjo nagrinėti teismas, todėl pareiškimo tyrimas nutraukiamas.

Su ikiteisminiu tyrimu susijusių klausimų nagrinėjimas nėra priskirtas administracinių teismų kompetencijai. Šiuo aspektu reikia atkreipti dėmesį į tai, kad Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTĮ) 1 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog šis įstatymas nustato administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai, be kita ko, sprendžia bylas dėl valstybinio administravimo subjektų priimtų teisės aktų ir veiksmų teisėtumo, taip pat šių subjektų atsisakymo atlikti jų kompetencijai priskirtus veiksmus teisėtumo ir pagrįstumo ar vilkinimo atlikti tokius veiksmus. ABTĮ 16 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios yra priskirtos Konstitucinio Teismo kompetencijai, taip pat bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos arba kitiems specializuotiems teismams.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - ir LR BPK) 168 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas, gavęs skundą, pareiškimą ar pranešimą, o reikiamais atvejais – ir jų patikslinimą, atsisako pradėti ikiteisminį tyrimą tik tuo atveju, kai nurodyti duomenys apie nusikalstamą veiką yra akivaizdžiai neteisingi ar yra aiškios šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalyje nurodytos aplinkybės. Be to, LR BPK 168 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog atsisakydamas pradėti ikiteisminį tyrimą, prokuroras ar ikiteisminio tyrimo pareigūnas surašo motyvuotą nutarimą. Tuo tarpu LR BPK 168 straipsnio 4 dalyje nurodyta, jog ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimas atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą gali būti skundžiamas prokurorui, o prokuroro nutarimas – ikiteisminio tyrimo teisėjui. Iš BPK nuostatų turinio matyti, kad atsisakymo pradėti ikiteisminį tyrimą teisėtumą ir pagrįstumą vertina prokuroras ir ikiteisminio tyrimo teisėjas LR BPK nustatyta tvarka. Nors byloje aptariamu atveju atsakovas, formaliai žiūrint, nepriėmė nutarimo, kuriuo atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, taip pat nepagrįstai nurodė, jog aptariamas Raštas gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka, faktiškai jis tokį atsisakymą pradėti ikiteisminį tyrimą išreiškė ginčijamu Raštu.

Atitinkamai, jei administraciniai teismai imtųsi vertinti pareiškėjų skunde išdėstytų reikalavimų pagrįstumą, jie faktiškai perimtų prokuroro ir ikiteisminio tyrimo teisėjo funkcijas ir turėtų aiškinti LR BPK nuostatas, nors tokios kompetencijos, kaip minėta, administraciniai teismai neturi. Dėl išdėstytų priežasčių teismas daro išvadą, kad šioje byloje pareiškėjų skunde keliami klausimai nepriskirtini administracinių teismų kompetencijai, todėl skundą atsakoma priimti vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 2 dalies 2 punktu. Būtent tokia teisminė praktika yra formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (žr.: nutartys administracinėse bylose Nr. A858-3031/2011; Nr. AS146-537/2011).

Pažymėtina, kad vadovaujantis aukščiau išdėstytu, pareiškėjai 2012 m. birželio 4 d. Klaipėdos apskrities VPK Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato Viešosios policijos skyrius raštą Nr. 30-31-1-S-3260, kuriuo pareiškimo tyrimas yra nutrauktas (atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą), gali skųsti prokurorui.

Remiantis tuo, kas išdėstyta ir vadovaujantis Administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 2 punktu, 105-106 straipsniais teismas,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

pareiškėjų A.P. ir J.J. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto pirmojo policijos komisariato viešosios policijos skyriui dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus teismo nutarčiai skundą su priedais grąžinti pareiškėjams.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.

Teismo pirmininkas Remigijus Arminas