Kauno apygardos teismo nutartis

nerengiant teismo posėdžio rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo K. Ž. skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 19 d. nutarties, kuria atmestas nuteistojo K. Ž. skundas dėl Lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietų įstaigos komisijos Pravieniškių 1-mojo kalėjimo (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 13 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) netaikyti jam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. K. Ž. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2015 m. kovo 13 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2, 6, 9 punktus, 22 straipsnio 1 dalį, 180 straipsnio 1 dalį, ir vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirta 14 metų laisvės atėmimo bausmė.

2. Bausmės pradžia – 2013 m. rugpjūčio 24 d., pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 24 d.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. Ž. skundas atmetamas.

5. Išnagrinėjus nuteistojo skundo argumentus, skundžiamą nutartį ir teismui pateiktą medžiagą bei įvertinus pataisos procesui reikšmingų aplinkybių visumą, konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis K. Ž. jau gali būti paleistas lygtinai iš pataisos įstaigos ir toliau taisomas probacijos metu. Nutartis yra pakankamai išsamiai argumentuota, tinkamai įvertintos visos lygtinio paleidimo taikymui reikšmingos aplinkybės, Komisijos priimtas nutarimas išnagrinėtas laikantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekse (toliau - BPK) nustatytos tvarkos, todėl šią nutartį naikinti, kaip to skunde prašo nuteistasis, nėra jokio pagrindo.

6. BVK 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą ją mažindami, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš laisvės atėmimo vietų įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Taigi pagal BVK įtvirtintą teisinį reguliavimą, lygtinai gali būti paleidžiami įstatyme numatytą bausmės dalį atlikę nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika yra žema, arba nuteistieji, kurių pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nors ir nėra priskiriama žemai rizikos grupei, tačiau jų pažanga mažinant šią riziką yra akivaizdi. Pažymima ir tai, kad kiekvienu atveju privaloma įvertinti visas lygtinio paleidimo taikymui reikšmingas aplinkybes, tame tarpe ir nuteistojo elgesį pataisos įstaigoje, jo elgesio ir mąstymo pokyčius, kurie turi būti akivaizdūs ir įtikinantys, jog asmens elgesys pakoreguotas pakankamai, jog būtų galima pagrįstai spręsti, kad laisvės atėmimo bausme taikomi suvaržymai jau turėjo pakankamą poveikį ir išėjęs į laisvę toks asmuo laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals.

7. Pažymėtina, kad lygtinis paleidimas iš laisvės atėmimo vietų įstaigos yra specifinis teisės institutas, nes sprendžiant jo taikymo klausimą iš esmės yra prognozuojamas asmens elgesys ateityje – vertinama, ar būdamas laisvėje nuteistasis nepažeis įstatymų. Toks vertinimas yra nukreiptas į ateitį, o tokios prognozės negali būti padaromos jokiu kitu būdu, kaip tik atsižvelgiant į asmens elgesį praeityje ir jo asmenybę apibūdinančias aplinkybes.

8. Aukštesnės instancijos teismas nesutinka su nuteistojo skundo argumentu, jog Kauno apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje nevertinto teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybių bei išimtinai vertino nuteistojo kriminalinę istoriją. Iš skundžiamos nutarties matyti, kad teismas vertino byloje esančių duomenų visumą – nuteistojo elgesį laisvės atėmimo metu, padarytą pažangą, socialinius ryšius, kriminogeninius veiksnius, teistumus ir kt. Be to, teismas įvertino ne tik K. Ž. asmenybę nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau ir jo asmenybės bruožus, elgesį šiuo metu, turimus paskatinimus, aktyvų dalyvavimą socialinės reabilitacijos programose.

9. Įvertinus K. Ž. skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, abejonių teigiamais nuteistojo asmenybės pokyčiais nekyla, kadangi nuteistasis bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, dalyvauja pataisos įstaigos rengiamuose užsiėmimuose ir renginiuose, 20 kartų skatintas, galimo lygtinio paleidimo metu turės gyvenamąją vietą ir darbą, palaiko socialinius ryšius su artimaisiais, nuo atvykimo iki dabar pataisos įstaigoje dirba, dengia finansinius įsipareigojimus, bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys yra žema. Visos šios aplinkybės neabejotinai teigiamai charakterizuoja nuteistąjį, tačiau vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui vertinamu atveju nepakanka. Pažymėtina, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vertinamos ne tik iš esmės teigiamai nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o visų jo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma, kuri, aukštesnės instancijos teismo įsitikinimu, šiuo metu vis dar nėra pakankama K. Ž. lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos. Ji nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog išėjęs į laisvę nuteistasis laikysis įstatymų ir daugiau nebenusikals, kas, sprendžiant iš aukščiau aptarto BVK 82 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto teisinio reguliavimo, yra esminė sąlyga lygtinio paleidimo taikymui. Sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad priimdamas skundžiamą nutartį pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino teigiamų asmenybės ir elgesio bruožų, nėra jokio objektyvaus pagrindo.

10. Kauno apylinkės teismas pagrįstai atsižvelgė į K. Ž. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei sunkumą, kadangi nors nusikalstamos veikos aplinkybės negali būti pripažįstamos savarankišku pagrindu lygtinio paleidimo netaikymui, tačiau šios aplinkybės sudaro prielaidas griežčiau vertinti lygtiniam paleidimui svarbias aplinkybes. Tokios išvados yra būtinos gerbiant ne tik paties nuteistojo interesus, bet ir viešąjį interesą, tai yra kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Šiuo atveju K. Ž. atlieka pirmą laisvės atėmimo bausmę už dvi nusikalstamas veikas, viena iš jų dėl labai sunkaus nusikaltimo padarymo – sukėlusio negrįžtamas pasekmes (žmogaus mirtį), veikiant bendrininkų grupėje. Ankščiau vieną kartą teistas dėl valstybinio turto grobimo. Minėtos aplinkybės neabejotinai didina tiek paties nuteistojo, tiek ir jo įvykdyto labai sunkaus nusikaltimo pavojingumą visuomenei bei sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje.

11. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog sprendžiant asmens lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos klausimą privaloma įvertinti visas nuteistojo asmenybės pokyčiams reikšmingas aplinkybes, neignoruojant ir jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pavojingumo bei pobūdžio, jų ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant. Šiame kontekste svarbu įvertinti ir tai, kad nuteistajam likusi dar pakankamai didelė neatliktos laisvės atėmimo bausmės dalis (Komisijos posėdžio dieną) – 4 metai 5 mėnesiai 14 dienų (iš paskirtų 14 metų). Sutiktina, kad BVK 82 straipsnis nustato, kokią minimalią paskirtos bausmės dalį atlikę nuteistieji gali teikti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, ir K. Ž. šį formalų pagrindą atitinka, tačiau aptartų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad pats bausmės paskyrimas faktiškai jokių apribojimų nesukelia ir realiai jokio poveikio neturi. Svarbu pažymėti tai, jog bausmės tikslai – teisingumas, proporcingumas realiai užtikrinami tik ją atliekant, todėl ir bausmės atlikimo procese, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, teisingumo principo užtikrinimo, sėkmingos probacijos, į šias aplinkybes, privaloma atsižvelgti. Vienas iš bausmės tikslų yra kaltininko nubaudimas, tai reiškia, kad jis dėl padarytos nusikalstamos veikos privalo patirti tam tikrus suvaržymus ir kitas neigiamas pasekmes.

12. Pirmiau padarytas išvadas patvirtina ir kitos socialinio tyrimo išvadoje nurodytos aplinkybės, nustatytos įvertinus ne tik praeityje buvusį nuteistojo elgesį, bet ir jo elgesį laisvės atėmimo vietų įstaigoje, įsitraukimą į resocializacijos procesą, atsižvelgus į paties nuteistojo išsakytą nuomonę, mintis, jo požiūrį, siekius bei tikslus. Šiame kontekste nėra pagrindo nesutikti su nuteistojo skunde akcentuojamomis aplinkybėmis, kad šiuo metu K. Ž. galiojančių drausminių nuobaudų neturi, buvo 20 kartų skatintas. Tačiau būtina pažymėti, kad drausminių nuobaudų neturėjimas (laikymas nebaustu) BVK 80 straipsnio 9 dalies prasme, nešalina asmenį neigiamai charakterizuojančio fakto, kad atlikdamas laisvės atėmimo bausmę jis ne visuomet sugebėjo pasirinkti tinkamą elgesio variantą, laikytis nustatyto režimo reikalavimų bei paklusti laisvės atėmimo vietų įstaigos tvarkai. Iš nuteistojo asmens bylos matyti, kad nuteistasis nesilaikė įstaigoje nustatytos tvarkos, 2019 m. rugsėjo 13 d. jam buvo skirta drausminė nuobauda už alkoholio vartojimą. Apeliacinės instancijos teismas negali nesutikti su skundžiamoje nutartyje išdėstyta pozicija, jog tai, kad nuteistasis 20 kartų skatintas, pataisos įstaigos vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimus pažeidęs tik vieną kartą (nuobauda negalioja) vertinama teigiamai, tačiau tai nėra kuo nors ypatingos aplinkybės, nes tinkamai atlikti paskirtą bausmę yra kiekvieno nuteistojo pareiga, priešingu atveju yra griežtinamas bausmės atlikimo režimas.

13. Skunde akcentuojamas nuteistojo K. Ž. bausmė atlikimo būdas, t. y. tai, kad šiuo metu laisvės atėmimo bausmę jis atlieka lengvosios grupės sąlygomis, priimti sprendimą taikyti lygtinį paleidimą taip pat neįpareigoja. BVK 36 straipsnyje nurodytos sąlygos pagal kurias nuteistieji gali būti perkeliami iš paprastosios grupės į lengvąją grupę. Tokiu būdu yra švelninamos nuteistajam taikomos bausmės atlikimo sąlygos. Taigi nuteistąjį K. Ž. perkeliant iš paprastosios grupės į lengvąją grupę tęsti bausmės atlikimą, nuteistojo asmenybės, nusikalstamo elgesio rizikos ir elgesio bausmės atlikimo metu pokyčiai buvo įvertinti, kaip sudarantys pagrindą švelninti nuteistajam bausmės atlikimo sąlygas. Tačiau pagrindo švelninti bausmės atlikimo sąlygas (perkeliant tęsti bausmės atlikimą į mažiau nuteistojo teises ribojančio režimo bausmės atlikimo vietą) buvimas, savaime nesuponuoja pagrindo taikyti lygtinio paleidimo institutą, kurio taikymui turi būti nustatyti BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodyti kriterijai, kurių K. Ž. šiuo metu dar neatitinka dėl to, kad nuteistojo resocializacijos procesas laisvės atėmimo vietų įstaigoje dar negali būti vertinamas, kaip pasiekęs BVK nurodytus tikslus, tarp jų ir mažinti nusikalstamų veikų recidyvą.

14. Socialinio tyrimo išvadoje K. Ž. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika įvertinta, kaip žema. Vis tik, kaip nurodyta pirmiau, rizikos priskyrimas žemai savaime nelemia lygtinio paleidimo taikymo. Priešingas vertinimas neatitiktų BVK įtvirtinto teisinio reguliavimo, pagal kurį BVK 82 straipsnio 1 dalyje nurodytus kriterijus atitinkantys nuteistieji gali, bet neprivalo būti paleisti lygtinai. Iš Socialinio tyrimo išvados matyti, kad K. Ž. vis dar nustatomi net 8 dinaminiai kriminogeniniai veiksniai – turi skolų, ieškinių, buvo arba yra įtakojamas asocialios grupės, piktnaudžiavimas alkoholiu, smurtinis elgesys, susijęs su alkoholio vartojimu, būdingas pernelyg geras, nepagrįstas savęs vertinimas, būdingas impulsyvus elgesys, stokoja tinkamų problemų sprendimo įgūdžių, negeba tinkamai įvertinti savo elgesio pasekmių, bei 1 statinis kriminogeninis veiksnys – smurtinio elgesio istorija. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą.

15. Aukštesnės instancijos teismas negali sutikti su nuteistojo teiginiais, jog pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos mažinimas esant žemai rizikai neturi prasmės, kadangi ji jau ir taip yra žema. Aukštesnės instancijos teismas pažymi, kad kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, tai yra gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo. Tais atvejais, kai nustatomi neigiamai nuteistojo elgesį apibūdinantys kriminogeniniai rizikos veiksniai, ypatingą reikšmę turi konkretūs nuteistojo veiksmai bei pastangos siekiant sumažinti šių kriminogeninių veiksnių įtaką galimam savo pakartotiniam nusikalstamumui. Vertinamu atveju paminėtų kriminogeninių veiksnių nustatymas rodo, kad su nuteistojo K. Ž. nusikalstamu elgesiu susijusios probleminės sritys bausmės atlikimo metu nėra efektyviai koreguojamos, nors nuteistasis ir vykdo jam sudarytą individualų socialinės reabilitacijos planą ir dar gali būti mažinamos net ir esant nustatytai žemai pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai.

16. Dėl pateikto UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2021 m. rugpjūčio 6 d. pranešimo dėl sutikimo priimti K. Ž. į darbą, visų pirma pažymėtina, kad pranešimas yra gautas 2021 m. ir iki šiol atnaujintas nebuvo. Be to, tokio sutikimo buvimas savaime neįrodo, kad lygtinio paleidimo atveju nuteistasis iš tikrųjų bus įdarbintas minėtoje bendrovėje. Iš pateiktos medžiagos matyti, kad nuteistasis dengia finansinius įsipareigojimus, tačiau skunde keliami teiginiai, jog jis galėtų turimus finansinius įsipareigojimus įvykdyti greičiau būdamas laisvėje, kadangi gautų žymiai didesnį atlygį už darbą yra taip pat atmetami kaip nepagrįsti, kadangi kaip minėta aukščiau nėra aišku ar nuteistasis, takius jam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos bus tikrai įdarbintas. Be to, kaip matyti iš skundžiamos nutarties turinio, teismui abejonių dėl teigiamos nuteistojo darbinės motyvacijos laisvės atėmimo vietų įstaigoje nekilo, su darbine veikla susijusios aplinkybės nebuvo vertinamos ir kaip riziką nusikalsti pakartotinai didinantis kriminogeninis veiksnys. Į šias aplinkybes teismas atsižvelgė, tačiau taip pat pagrįstai buvo atsižvelgta ir į tai, kad darbinę veiklą vykdė bei iš jos pajamas nuteistasis gavo ir iki nuteisimo, vis tik tai nebuvo veiksniu, skatinusiu tik teisėtą nuteistojo elgesį.

17. Sutiktina, jog santykiai su artimaisiais, gyvenamosios vietos turėjimas lygtinio paleidimo atveju gali veikti kaip apsauginiai faktoriai nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio. Byloje yra gauta 2022 m. birželio 2 d. (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodoma, kad nuteistojo dukra sutinka jį priimti gyventi. Be to, su pataisos įstaigos darbuotojų pagalba yra susitvarkęs dokumentus socialinio būsto suteikimui ir šiuo metu yra įrašytas į laukiančiųjų būsto eilę. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo nuomone, aplinkybės, susijusios su gyvenamąja vieta ir artimaisiais egzistavo ir nuteistajam K. Ž. inkriminuotų nusikaltimų padarymo metu, tačiau tai jo nuo nusikaltimo padarymo nesustabdė. Taigi, teismas sprendžia, kad šiuo metu dar nėra pagrindo teigti, jog K. Ž. neabejotinai daro pakankamą ir akivaizdžią pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, o nuolatinės gyvenamosios vietos turėjimas ir palaikomi artimi santykiai su šeimos nariais analizuojamu atveju yra tokios reikšmingos aplinkybės, kurių egzistavimas paneigia aukščiau aptartus duomenis ir leidžia daryti išvadą, jog laisvėje K. Ž. laikysis įstatymų ir nebenusikals.

18. Dėl skunde akcentuojamo nuteistojo teisėto lūkesčio, kad jo teisė į lygtinį paleidimą nebus realiai įgyvendinta, visų pirma pažymėtina, kad lygtinis paleidimas, kaip jau nurodyta pirmiau, yra taikomas tik tuo atveju, kai nekyla abejonių dėl konkretaus nuteistojo atitikimo įstatyme nurodytiems šio instituto taikymo kriterijams. BVK normos dėl to, kokius kriterijus turi atitikti lygtinio paleidimo siekiantis nuteistasis, yra aiškios ir nedviprasmiškos, taip pat tiek BVK, tiek BPK yra aiškiai nurodyta šio klausimo išsprendimo tvarka. Nuteistojo K. Ž. teisė pasinaudoti įstatyme įtvirtinta galimybe būti paleistam lygtinai niekaip nėra ribojama ar varžoma, šia teise nuteistasis faktiškai naudojasi, tačiau teisės į lygtinį paleidimą įtvirtinimas įstatyme savaime nesuponuoja šio instituto besąlyginio taikymo. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismui ir Komisijai nustačius, kad dėl reikalingumo tęsti nuteistojo resocializacijos procesą K. Ž. dar negali būti paleistas lygtinai, buvo priimtas sprendimas netaikyti K. Ž. lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos ir toks teismo ir Komisijos sprendimas nei BPK, nei BVK neprieštarauja ir nuteistojo minimo teisėtų lūkesčių principo nepažeidžia.

19. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad įvertinus pateiktą medžiagą byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų apylinkės teismo šališkumą, neobjektyvumą, išankstinį nusistatymą, be to, byloje nėra pateikta šiuos K. Ž. teiginius pagrindžiančių dokumentų. Jokių kitų, objektyviais duomenimis grindžiamų aplinkybių, leidžiančių pagrįstai abejoti apylinkės teismo nešališkumu, nuteistasis skunde nenurodė. Vien tik tai, kad teismas medžiagą apibūdinančią nuteistąjį įvertino ne taip, kaip pageidavo nuteistasis, bei priėmė sprendimą netaikyti nuteistajam lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, negali būti pagrindas spręsti dėl teismo šališkumo.

20. Nuteistasis K. Ž. skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 19 d. nutartį ir Komisijos 2023 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) panaikinti ir K. Ž. taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba įpareigoti Komisiją iš naujo svarstyti jo lygtino paleidimo galimybę. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas, įvertinęs, ar Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes, ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygos, priima motyvuotą nutartį patvirtinti šį nutarimą arba jo nepatvirtinti (BPK 360 straipsnio 2 dalis). Tokiu atveju, jeigu yra nagrinėjamas skundas dėl Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo, teismas priima vieną iš šių sprendimų: skundą atmesti; patenkinti skundą ir taikyti lygtinį paleidimą; patenkinti skundą ir pakeisti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimą (BPK 360 straipsnio 4 dalies 1–3 punktai). Taigi, įstatyme nėra numatyta galimybė, apeliacinės instancijos teismui grąžinti nuteistojo K. Ž. asmens bylą iš naujo svarstyti Komisijai.

21. Atmetant nuteistojo skundą, pažymėtina, kad kiekvienas lygtinio paleidimo taikymo atvejis yra individualus ir tiek Komisija, tiek teismai, nagrinėjantys skundus dėl Komisijos nutarimų, priima sprendimus, remdamiesi visuma konkrečioje situacijoje reikšmingų aplinkybių. Komisija ir teismai, vertindami ar asmuo gali būti lygtinai paleistas iš įkalinimo įstaigos, vadovaujasi tik Lietuvos Respublikos įstatymuose nurodytais reikalavimais ir analizuoja bei atsižvelgia tik į tiesiogiai susijusius faktus, kurie teikia informaciją apie konkretų atvejį. Nagrinėjamu atveju, įvertinus visus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, pritartina apylinkės teismo išvadai, kad K. Ž. dar nėra pasiruošęs grįžti į visuomenę, todėl jo pataisos procesas vis dar turi būti tęsiamas laisvės atėmimo vietoje.

22. Įvertinus aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, abejoti Komisijos ir Kauno apylinkės teismo priimtais sprendimais nuteistajam K. Ž. netaikyti lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, teisinio pagrindo nėra. Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių, nors ir atskleidžiančių tam tikrus teigiamus K. Ž. elgesio pokyčius, nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis šiuo metu jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos įstaigos neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

23. Aukštesnės instancijos teismas neturi pagrindo pripažinti, kad Komisija ir Kauno apylinkės teismas, atsisakydamas taikyti nuteistajam K. Ž. lygtinį paleidimą, netinkamai įvertino šio klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, todėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 19 d. yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti aukštesniajam teismui pateikto skundo motyvais, priešingai nei teigiama nuteistojo skunde, teisinio pagrindo nėra.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

Nuteistojo K. Ž. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 19 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.