Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Mefodijos Povilaitienės ir Jūros Marijos Strumskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos skundą atsakovui VĮ Registrų centro Vilniaus filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui VĮ Registrų centrui dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Į teismo posėdį pareiškėjo atstovas neatvyko. Teismo šaukimas, išsiųstas 40-ajai laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijai grąžintas neatsiimtas (t. 2, b. l. 28-29). Teismo šaukimas pareiškėjo atstovui advokatui A. K. (t. 2., b. l. 2) išsiųstas per elektroninių paslaugų portalą (t. 2, b. l. 26). Kadangi pareiškėjo atstovas advokatas apie teismo posėdį informuotas, o 40-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija teismui kito adreso nenurodė, tai laikoma, kad pareiškėjas apie teismo posėdį informuotas tinkamai (Administracinių bylų teisenos įstatymo 75 straipsnio 7 dalis, 77 straipsnio 2 dalis).

Atsakovas atkreipė dėmesį, kad, sutinkamai su Civilinio kodekso 4.253 straipsnio 1 dalimi registruotini yra nekilnojamieji daiktai, kurie suformuoti įstatymo nustatyta tvarka. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 13 straipsnis nustato, kad daiktinės teisės gali būti registruojamos tada, kai įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 7 straipsnio 4 dalis nurodo, kad nekilnojamasis daiktas laikomas baigtu formuoti, kai nustatyti jo kadastro duomenys ir teisės aktų nustatyta tvarka priimtas viešojo administravimo subjekto sprendimas suformuoti nekilnojamąjį daiktą. Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo funkcijos nėra susijusios su nekilnojamųjų daiktų statyba, formavimu, sprendimų, įteisinančių šiuos veiksmus, priėmimu. Statinio pastatymas yra daikto sukūrimas. Jeigu statytojas laikytųsi teisės aktuose nustatytos statinių statybos tvarkos, jis įgytų nuosavybės teisę į pastatytą statinį Civilinio kodekso 4.47 straipsnio 4 punkto pagrindu. Statinių pastatymo metu galiojusio 1964 m. Civilinio kodekso 114 straipsnio 1 dalis nustatė, kad fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie pasistatė, statosi arba persistato pastatą ar įrenginį, neturėdami nustatyti leidimo, reikiamai patvirtinto projekto, arba su esminiais nukrypimais nuo projekto, arba šiurkščiai pažeisdami pagrindines statybos normas ir taisykles, arba turėdami neteisėtai išduotą leidimą, neturi teisės tokiu pastatu ar įrenginiu naudotis ar disponuoti. Nesilaikant teisės aktų reikalavimų sukurtas daiktas negali būti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o taip pat valdymas yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti įgyjamąja senatimi. Kai statinys pastatomas savavališkai, negalima laikyti, kad jis pradedamas valdyti teisėtai. Tokiu atveju nei Nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, nei teismas negali patvirtinti tokio daikto valdymo teisės.

Atsakovas prašė bylą nagrinėti jam nedalyvaujant (t. 2, b. l. 27).

Trečiasis suinteresuotas asmuo VĮ Registrų centras atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014-04-11 40-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija VĮ Registrų centro Vilniaus filialui pateikė prašymą dėl daiktinės teisės įregistravimo Nekilnojamojo turto registre, kuriuo paprašė įregistruoti 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos daiktinę valdymo teisę į adresu (duomenys neskelbtini), esančius statinius, unikalūs Nr. (duomenys neskelbtini), Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šiame prašyme išdėstyta, kad 40-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija 1988-89 metais pastatė statinius, juos įregistravo Nekilnojamojo turto registre, iki šiol teisėtai ir sąžiningai statinius valdo (t. 1, b. l. 100-101). VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014-04-18 sprendimu Nr. VILRS-972 (t. 1, b. l. 102), vadovaudamasis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 2 dalimi nurodė, kad pareiškėjo pateikti dokumentai nepatvirtina valdymo teisės į nekilnojamuosius daiktus atsiradimo ir atmetė pareiškėjo prašymą. Pareiškėjas 2014-05-16 skundu kreipėsi į centrinį registratorių, prašydamas panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialas 2014-04-18 sprendimą Nr. VILRS-972 bei pridėdamas papildomus dokumentus, patvirtinančius statybinių medžiagų įsigijimą, pareiškėjo pajamas ir išlaidas, registro ir kadastro duomenų išrašus (t. 1, b. l. 103-105). Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisija 2014-05-21 sprendimu Nr. cspr1-126 skundą atmetė (t. 1, b. l. 107-109). Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisija pažymėjo, kad teritorinio registratoriaus sprendimo teisėtumą gali vertinti tik jam teiktų dokumentų pagrindu ir negali vertinti pareiškėjo naujai pateiktų dokumentų. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 22 straipsnyje numatyti teisiniai daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą įregistravimo pagrindai, kurių pareiškėjo pateikti dokumentai neatitinka. Centrinio registratoriaus Ginčų nagrinėjimo komisija pripažino, kad pareiškėjas nepateikė dokumentų, kurie aiškiai ir nevienareikšmiškai patvirtintų teisės į konkretų nekilnojamąjį daiktą atsiradimą. Pareiškėjo papildomai pateiktuose dokumentuose taip pat nekalbama apie valdymo teisę, jam pasiūlyta Civilinio proceso kodekso 526-529 straipsnių tvarka kreiptis į teismą dėl daikto valdymo fakto nustatymo.

Pareiškėjas papildomai pateikė pirminį 40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos sklypo planą – schemą (t. 1, b. l. 110), ištrauką iš Pašilaičių komunalinės zonos detaliojo plano (t. 1, b. l. 111). Pateiktas pareiškėjo revizijos komisijos 1990-02-26 aktas dėl nario mokesčio panaudojimo (b. l. t. 1, 113-114), kreipimasis į Valstybės kontrolės departamentą dėl lėšų panaudojimo (t. 1, b. l. 115), AB „Medilė“ 1993-03-16 raštą Nr. 01-10/30, kad 1987-1990 metalinių garažų kooperatyvui „Pašilaičiai“ buvo parduotos statybinės medžiagos, konstrukcijos ir įrengimai angaro, kontoros ir mūrinio gamybinio pastato statybai (t. 1, b. l. 116-117), 1990-08-11 prašymą dėl 150 kv. m langinio stiklo pirkimo (t. 1, b. l. 123), 2007-10-24 kvitą dėl administracinio pastato stogo remonto darbų (t. 1, b. l. 124), Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1993-11-05 raštą (t. 1, b. l. 125). Taip pat pareiškėjas pateikė duomenis, kad yra sudaręs 2011-01-01 Elektros energijos pirkimo-pardavimo sutartį (t. 1, b. l. 152-156), 2010-05-06 užsakęs viešojo fiksuoto telefono ryšio paslaugas (t. 1, b. l. 157-160), 2009 m. sudaręs sutartį dėl komunalinių atliekų tvarkymo (t. 1, b. l. 161-167).

Žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, Nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę reglamentuoja Nekilnojamojo turto registro įstatymas. Nekilnojamojo daikto teisinė registracija yra ne nuosavybės įsigijimo pagrindas, o įstatymuose nustatytais pagrindais įgytos nuosavybės registravimas, kuriuo valstybė, išviešindama šiuos faktus, siekia užtikrinti nuosavybės teisių apsaugą, suteikiant patikimą ir teisėtai gautą informaciją apie šių teisių pasikeitimus ir jų suvaržymus.

Šioje byloje pareiškėjas kelia ginčą dėl to, kad nebuvo įregistruota jo valdymo teisė į 1989-90 metais pastatytus statinius pagal jo 2014-04-11 prašymą – du angarus, pastatą su rūsiu ir priestatą prie angaro. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad dokumentai, kurių pagrindu patvirtinamos, atsiranda, baigiasi, perleidžiamos ar suvaržomos daiktinės teisės į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymai, juridiniai faktai, turi atitikti teisės aktų reikalavimus, juose turi būti įregistravimui nekilnojamojo turto registre būtini duomenys. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 29 straipsnio 2 ir 7 punktai numato, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsisako įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus, jeigu prašymo nagrinėjimo metu nustatoma, kad dokumentas, kurio pagrindu prašoma atlikti registraciją, neatitinka šio įstatymo reikalavimų arba įstatymai nenumato galimybės prašomas įregistruoti daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus ar juridinius faktus registruoti nekilnojamojo turto registre. Vadinasi, norėdamas įregistruoti valdymo teisę į statinius pareiškėjas turi pateikti teisės aktus atitinkančius ir valdymo teisę patvirtinančius dokumentus.

Byloje tiek pareiškėjas, tiek atsakovas pateikė eilę su statinių nuosavybės teise susijusių dokumentų. Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui „Valda“ buvo pateiktas 1989-09-30 Aktas valstybiniam pastato priėmimui (t. 1, b. l. 182-183). Šiuo aktu buvo priimtas angaro sandėlis su priestatu, mašinų aptarnavimo punktas, „Pašilaičių“ metalinių garažų aikštelė. Akte nurodyta, kad statyba pradėta 1988 m. gruodžio mėnesį pagal individualių projektą, statytojas kooperatyvas „Vairas“. Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuras „Valda“ 1991-09-05 1989 Akto pagrindu surašė Atliktos pastatų teisinės registracijos išvadą (t. 1, b. l. 185) dėl trijų statinių registravimo V. P. gamybinės-komercinės firmos vardu. Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyrius 1991-12-16 raštu (t. 1, b. l. 186) pažymėjo, kad Vilniaus miesto Tarybos vykdomojo komiteto 1987-06-02 potvarkiu Nr. 295p Lietuvos TSR automobilių draugijos respublikinei tarybai leista statyti laikiną surenkamą lengvų konstrukcijų automobilių techninio aptarnavimo postą „Pašilaičiai“ metalinių garažų aikštelėje, tačiau leidimas statybai neišduotas. Daugiau statinių (be metalinių garažų) „Pašilaičių“ aikštelėje statyti nebuvo leista. Vilniaus miesto prokuratūra 1992-04-27 pateikė protestą Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurui „Valda“ dėl neteisėtos statinių registracijos pagal 1991-09-05 išvadą. Protestas grindžiamas Vilniaus miesto valdybos Urbanistikos ir architektūros skyriaus 1991-12-16 raštu ir nurodoma, kad V. P. gamybinė-komercinė firma neturėjo leidimo statyti statinius metalinių garažų „Pašilaičiai“ teritorijoje. Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1992-05-06 įsakymu Nr. 31-g (t. 1, b. l. 112) 1991-05-05 pastatų teisinės registracijos išvada dėl (duomenys neskelbtini) esančių pastatų registracijos asmenine V. P. gamybinės komercinės firmos vardu, laikoma negaliojančia. Vilniaus teritorinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biuro „Valda“ 1993-11-05 raštu Nr. 9-632 informuojama, kad žemės sklypo skyrimo bei anksčiau pateiktų dokumentų pagrindu galimas šios valdos pastatų teisinis registravimas (t. 1, b. l. 190). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996-02-13 sprendimu buvo pripažinta negaliojančia 1989-02-04 sutartis tarp metalinių garažų kooperatyvo „Pašilaičiai“ ir buitinio gyventojų aptarnavimo ir lengvųjų automobilių remonto kooperatyvo „Vairas“, o metalinių garažų kooperatyvas „Pašilaičiai“ pripažintas dviejų karkasinių arkinių angarų, karkasinio panelinio pastato su rūsiu ir mūrinio pastato – priestato prie angarų statytoju bei įpareigotas gauti pastatų leidimą, patvirtinti projektą ir tvarkyti su pastatų statyba susijusią dokumentaciją. Vilniaus apygardos teismo 1996-05-29 nutartimi Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 1996-02-13 sprendimo dalis dėl pareiškėjo pripažinimo statytoju panaikinta. Vilniaus apygardos teismas nutartyje nurodė, kad turtas nepriklausė pardavėjui metalinių garažų kooperatyvui „Pašilaičiai“, kadangi buvo pastatytas savavališkai.

Vilniaus miesto apylinkės teismui civilinėje byloje Nr. 2-33098-868/2014 paduotame pareiškime pareiškėjas nurodė tas pačias aplinkybes kaip ir šioje teismo nagrinėjamoje byloje. Pareiškime buvo nurodyta, kad 40-oji laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrija savo lėšomis 1988-1989 metų laikotarpiu adresu (duomenys neskelbtini), pastatė du angarus, pastatą su rūsiu ir priestatą prie angaro. Statinių statyba atlikta tinkamai neįforminus visų reikalingų statybai dokumentų ir dalis jų valdybai nebuvo perduoti ir dingo. Pastatyti statiniai buvo įregistruoti Nekilnojamojo turto registre, juos nuo pastatymo valdė ir tebevaldo pareiškėjas, 1989-1990 metais pareiškėjas iš šių statinių nuomos gavo pajamų, po to statinius naudojo savo reikmėms. Pareiškėjas nurodytų statinių adresu yra įregistravęs buveinę, apmoka už tiekiamą elektros energiją, ryšio paslaugas, šiukšlių išvežimą. Pareiškimu teismui pareiškėjas prašė patvirtinti valdymo faktą, kad jis nuo 1996-05-29 Nekilnojamojo turto registre registruotus (duomenys neskelbtini), esančius statinius (duomenys neskelbtini) valdo teisėtai, nepertraukiamai, atvirai ir sąžiningai kaip savo daiktus. Šis prašymas atmestas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-33098-868/2014. Šio teismo sprendimo teisėtumas patvirtintas Vilniaus apygardos teismo 2015-05-11 nutartimi. Teismai konstatavo, kad pareiškėjas statinius pastatė savavališkai. Pažymėta, kad jeigu daiktas sukuriamas nesilaikant teisės normų nustatytų reikalavimų, tas daiktas negali būti pripažįstamas ne tik nuosavybės, bet ir valdymo teisės objektu, nes teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė (Civilinio kodekso 4.23 straipsnio 2 dalis). Valdymas yra pagrindas nuosavybės teisei įgyti įgyjamąja senatimi (Civilinio kodekso 4.68 straipsnio l dalis). Tuo atveju, kai statinys pastatytas savavališkai, negalima pripažinti, kad savavališkos statybos metu sukurtas daiktas įgyjamas ir pradedamas valdyti teisėtai. Šiuo atveju nėra teisiškai sukurto ir įteisinto nuosavybės teisės objekto – nekilnojamojo daikto. Pagal Civilinio kodekso 4.24 straipsnį valdymo teisės objektu gali būti daiktas, kuris gali būti nuosavybės teisės objektu. Statinys gali tapti nuosavybės teisės objektu tik tuo atveju, jeigu jo statyba yra teisėta. Civilinės teisės požiūriu neteisėtos (savavališkos) statybos atveju statytojas nuosavybės teise valdo tik statybines medžiagas.

Teritorinis registratorius nagrinėdamas pareiškėjo 2014-04-11 prašymą dėl valdymo teisės įregistravimo sutinkamai su Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnio 3 dalimi, 29 straipsnio 2 ir 7 punktais turėjo įvertinti, ar pareiškėjo pateikti dokumentai yra pakankami statinių valdymo faktui nustatyti. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-25 sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-33098-868/2014 nustatytas šioje byloje svarbią reikšmę turintis faktas, kad pareiškėjas statinių nevaldo, kadangi jie yra neteisėtai pastatyti, o neteisėtai sukurtas objektas negali būti laikomas nekilnojamuoju daiktu, jo savininkas nuosavybės teisė valdo ne nekilnojamąjį daiktą, bet statybines medžiagas. Tai rodo, jog teismo sprendimu konstatuota, kad pareiškėjas neturi statinių valdymo teisės, taigi, jo nekilnojamojo turto registratoriui pateikti dokumentai neatitinka reikalavimų valdymo teisei įregistruoti.

40-osios laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijos reikalavimas panaikinti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo 2014-04-18 sprendimą Nr. VILRS-903 ir VĮ Registrų centro 2014-05-21 sprendimą yra nepagrįstas, pareiškėjo valdymo teisė į Nekilnojamojo turto registre įregistruotus (duomenys neskelbtini), esančius statinius (duomenys neskelbtini) yra paneigta įsiteisėjusiu teismo sprendimu. Dėl paminėto konstatuojama, kad teismui skundžiami administraciniai sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, o reikalavimas įregistruoti valdymo teisę į savavališkai pastatytus statinius negali būti tenkinamas. Skundas atmetamas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85–88 straipsnio 1 punktu, 127 straipsnio 1 dalimi, 129 straipsniu,

nusprendė:

Skundą atmesti.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.