- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2020-05-05
- Bylos Nr.
- 1A-145-875/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-43894-2019-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Gražvydas Poškus, Laisvydas Zederštremas, Nerijus Masiulis
- Nuteistasis
- G. V.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5Terminuotas laisvės atėmimas (BK 50 str.)
- 1.1.8.1.1Aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę (BK 54 str. 2 d.)
- 1.2.14.1.2.2Vagystė įsibrovus į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją (BK 178 str. 2 d.)
- 2.4.6.1Apeliacinio skundo atmetimas (BPK 326 str. 1 d. 1 p.)
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nerijaus Masiulio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Gražvydo Poškaus ir Laisvydo Zederštremo,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. V. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendžio, kuriuo G. V. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje, ir paskirta 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Bausmės pradžią skaičiuojant nuo G. V. sulaikymo pagal įsiteisėjusį nuosprendį dienos.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. G. V. nuteistas už tai, kad 2019 m. spalio 12 d. apie 23.30 val., per langą įsibrovė į A. B. negyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), ir iš namo sandėliuko pagrobė benzininį trimerį „Husgvarna 533RS“ su diržais, kurio vertė 400 eurų, priklausantį A. B., padarydamas nukentėjusiajam A. B. 400 eurų turtinę žalą.
2. Tokiais veiksmais G. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje.
II. Apeliacinio skundo argumentai
3. Apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. prašo peržiūrėti bylą iš naujo ir sušvelninti jam paskirtą bausmę. Nurodo, kad jis yra neįgalus ir jam reikalinga priežiūra.
Atsiliepimas
4. Atsiliepimų į nuteistojo skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai
Nuteistojo G. V. apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi skundžiamą pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina pateikto apeliacinio skundo ribose. Baudžiamojo proceso paskirtis yra ir tinkamas įstatymo pritaikymas, jog nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 straipsnio 1 dalis). Įsiteisėjęs teismo nuosprendis yra vienintelis dokumentas, kuriuo asmuo pripažįstamas kaltu arba nekaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, todėl šis išskirtinės svarbos procesinis dokumentas baudžiamajame procese turi būti teisėtas ir pagrįstas. Nuosprendis laikomas teisėtu, jeigu jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo bei kitų teisės normų, pagrįstas – kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, veikos kvalifikavimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų, pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Kadangi apeliaciniu skundu nuteistasis G. V. jam inkriminuotos nusikalstamos veikos aplinkybių, kaltės bei kvalifikacijos neginčija, o nesutinka tik su paskirta bausme, apeliacinės instancijos teismas baudžiamąją bylą patikrina neišeidamas iš apeliacinio skundo ribų.
6. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog bausmė, tai valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojanti nuteistojo teises ir laisves. Bausme valstybė siekia perauklėti nuteistąjį. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK kodekso bendrosios dalies nuostatų. Komentuojamo straipsnio 2 dalis numato, jog skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamo veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.
7. Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas atvirai pagrobė svetimą turtą arba pagrobė svetimą turtą įsibrovęs į patalpą, ryšių kabelių kanalų sistemą, saugyklą ar saugomą teritoriją, arba viešoje vietoje pagrobė svetimą turtą iš asmens drabužių, rankinės ar kitokio nešulio (kišenvagystė) arba automobilį, arba pagrobė strateginę ar svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį. Aptariamos nusikalstamos veikos straipsnio sankcijoje numatyta, kad už šios nusikalstamos veikos padarymą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, G. V. pirmosios instancijos teismas, už įvykdytą nusikaltimą skyrė septynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.
8. Teisėjų kolegija, išanalizavusi skundžiamo nuosprendžio motyvus, susijusius su G. V. paskirta bausme, pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę, atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir baigtumo stadiją (padarytas vienas apysunkis nusikaltimas), kaltės formą (padarytas tyčinis nusikaltimas). Skiriant bausmę atsižvelgta ir į nuteistojo asmenybę, kuri pagal baudžiamosios bylos medžiagą yra labiau neigiama, nei teigiama, kadangi nuteistasis nusikaltimo padarymo metu jau buvo praeityje teistas devynis kartus, visos jo padarytos nusikalstamos veikos, tai nusikaltimai nuosavybei. Šioje baudžiamojoje byloje jis nuteistas už analogiškos nusikalstamos veikos padarymą, kas rodo, jog G. V. nesilaiko visuotinai priimtų elgesio taisyklių, būdamas teistas ir toliau daro naujas nusikalstamas veikas. Be to, G. V. niekur nedirba, nesiregistruoja užimtumo tarnyboje, yra iš dalies darbingas, nustatytas 35 procentų darbingumas, be pastovios gyvenamosios vietos. Šios aplinkybės teismui leidžia pripažinti, jog G. V. neigiama vertybių orientacija yra susiformavusi jau ankščiau ir nusikalstama veika, dėl kurios nuteistojo atžvilgiu buvo priimtas šis skundžiamas nuosprendis, nebuvo atsitiktinė ir įvykdyta nepalankiai susiklosčius aplinkybėms. Apylinkės teismas, be kita ko, skirdamas bausmę įvertino ir tai, kad yra viena kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad G. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pagrįstai pripažinta tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).
9. Šių duomenų kontekste apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas nuteistajam G. V. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 178 straipsnio 2 dalyje, padarymą pagrįstai paskyrė bausmę, susijusią su laisvės atėmimu, kadangi, įvertinus nuteistąjį charakterizuojančius duomenis, yra akivaizdu, jog alternatyvios bausmės (bauda, arba laisvės apribojimas arba areštas) šiuo atveju nepasiektų bausmei keliamų tikslų. Esant tokioms aplinkybėms teisėjų kolegija pripažįsta, kad G. V. nėra linkęs laikytis įstatymų, nesistengia teigiamai koreguoti savo elgesio netgi tada, kai jam jau buvo taikoma pati griežčiausia bausmė – realus laisvės atėmimas. Šiuo atveju, atsižvelgus į nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir nuteistąjį charakterizuojančių duomenų visumą, konstatuotina, jog nėra jokių išskirtinių aplinkybių, kurios duotų pagrindą sušvelninti nuteistojo G. V. teisinę padėtį paskiriant jam švelnesnę bausmę, nei tai padarė apylinkės teismas. Aplinkybės, kurias savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis, kaip turinčias reikšmės jam paskirtos bausmės švelninimui, kad yra neįgalus ir jam reikalinga priežiūra, teisėjų kolegija vertina kaip nepagrįstas, nes G. V. nepateikė jokių medicininių dokumentų, kurie pagrįstų jo priežiūros būtinąjį reikalingumą ir kuri negalėtų būti suteikta pataisos namuose. Dar daugiau, apelianto negalia (ligos pobūdis) jam nesutrukdė padaryti nusikalstamos veikos, kuri beje buvo daroma net kelis metus.
10. Vienas fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Atsižvelgdamas į aukščiau paminėtas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nei savo rūšimi, nei dydžiu paskirta bausmė G. V. nėra per griežta, ji paskirta įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka nuteistojo asmenybę bei teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumu bei pagrįstumu, todėl tenkinti nuteistojo skundą ir keisti Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų 2020 m. kovo 4 d. nuosprendį nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo G. V. apeliacinį skundą atmesti.